- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-03
- Bylos Nr.
- eI-3805-428/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00766-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė, Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- Kauno apygardos prokuratūros
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- D. K.
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Urbonienės, sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui,
atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Ž. A., trečiajam suinteresuotam asmeniui D. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro prašymą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui D. K. dėl administracinio akto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Kauno apygardos prokuratūros prokuroras, 2018-04-19 kreipėsi į teismą, gindamas viešąjį interesą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus (toliau – ir NŽT) vedėjo 2013-10-28 įsakymą Nr. 3VĮ-(14.3.2)-1501 „Dėl žemės sklypo suteikimo Varėnos rajone“ (toliau – ir skundžiamas įsakymas), kuriuo T. J., a. k. (duomenys neskelbtini) suteiktas Puodžių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotas miškų ūkio paskirties žemės sklypas Nr. 130 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).
Pareiškėjas prašyme nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad kai į teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Ginčo atveju informacija iš NŽT dėl galimai pažeisto viešojo intereso Kauno apygardos prokuratūroje buvo gauta 2018-03-22, prašymas teismui dėl administracinio akto panaikinimo buvo pateiktas 2018-04-19, t. y. teismui patektas nepraleidus termino, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnyje. Viešasis interesas yra tai, kas objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Viešojo intereso objektas yra taip pat valstybės administravimo subjektų priimtų administracinių aktų neprieštaravimas teisės normoms. Skundžiamas įsakymas priimtas pažeidžiant aukštesnės galios teisės aktus. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatyta tvarka. Pagal galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimu Nr.385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje (toliau – ir Nutarimas) patvirtinto Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašo) (redakcija, galiojusi nuo 2007-09-12 iki 2011-08-24) 24 punktą, jeigu atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui apskrities viršininko įsakymu kompensuojama perduodant atitinkamai žemės ar miško sklypą, suformuotą kadastro vietovės, kurios teritorijoje yra šis privačios žemės ar miško sklypas, žemės reformos žemėtvarkos projekte laikantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytos žemės sklypų formavimo eilės. Priimant ginčijamą įsakymą Nutarimo (2013-02-27 nutarimo Nr. 176 redakcija, galiojusi nuo 2013-03-03 iki 2014-04-23) 2.11.2 papunktis nustatė, jog kai išmatuoto žemės ar miško sklypo plotas yra mažesnis, žemės ar miško savininkui skirtumas gali būti kompensuojamas perduodant atitinkamai nustatyto žemės ar miško sklypo ploto skirtumo, viršijančio leistiną matavimo tikslumą, dydžio žemės ar miško sklypą, jeigu žemės ar miško sklypo kadastriniai matavimai atlikti iki 2010 m. birželio 30 dienos. Nustatytas miškų ūkio paskirties žemės sklypo ploto skirtumas kompensuojamas perduodant miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kitais atvejais – žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Taigi miškų ūkio paskirties žemės sklypas galėjo būti perduotas tik tuo atveju, jei žemės sklypo, kuriame buvo nustatytas ploto trūkumas, pagrindinė naudojimo paskirtis buvo miškų ūkio. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, vadovaujantis Nutarimo 2.11.2 papunkčiu už nustatytą žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ploto skirtumą, viršijantį maksimalią leistiną paklaidą, žemės sklypo savininkei galėjo būti kompensuojama perduodant tik žemės ūkio paskirties žemės sklypą, todėl Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo 2013 m. spalio 28 d. įsakymas Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-1501 „Dėl žemės sklypo suteikimo Varėnos rajone“, kuriuo T. J. suteiktas miškų ūkio paskirties žemės sklypas (projektinis Nr. 130, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
Atsakovė – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su prašymu sutiko ir prašė jį patenkinti. Atsakovė atsiliepime nurodė ir atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad atliekant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, priimant apskrities viršininko įsakymą dėl kadastro duomenų pakeitimo, projektuojant žemės sklypą (projektinis Nr. 130, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), priimant skundžiamą Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo 2013 m. spalio 28 d. įsakymą Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-1501 „Dėl žemės sklypo suteikimo Varėnos rajone“ galiojęs teisinis reglamentavimas numatė galimybę kompensuoti ploto trūkumą, viršijantį maksimalią leistiną paklaidą, perduodant nuosavybėn miškų ūkio paskirties žemės sklypą tik tuo atveju, jei žemės sklypo, kuriame buvo nustatytas ploto trūkumas, pagrindinė naudojimo paskirtis – miškų ūkio. Pagal galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ patvirtinto Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2007-09-12 iki 2011-08-24) 24 punktą, jeigu atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui apskrities viršininko įsakymu kompensuojama perduodant atitinkamai žemės ar miško sklypą, suformuotą kadastro vietovės, kurios teritorijoje yra šis privačios žemės ar miško sklypas, žemės reformos žemėtvarkos projekte laikantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytos žemės sklypų formavimo eilės. Priimant ginčijamą įsakymą Nutarimo 2.11.2 papunktis (2013-02-27 nutarimo Nr. 176 redakcija, galiojusi nuo 2013-03-03 iki 2014-04-23) nustatė, jog perduodant atitinkamai nustatyto žemės ar miško sklypo ploto skirtumo, viršijančio leistiną matavimo tikslumą, dydžio žemės ar miško sklypą, jeigu žemės ar miško sklypo kadastriniai matavimai atlikti iki 2010 m. birželio 30 dienos. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, vadovaujantis Nutarimo 2.10.2 papunkčiu (redakcija, galiojusi nuo 2011-08-24 iki 2012-01-21, nuo 2012-01-22 2.11.2 papunktis), už nustatytą žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ploto skirtumą, viršijantį maksimalią leistiną paklaidą, žemės sklypo savininkei galėjo būti kompensuojama perduodant tik žemės ūkio paskirties žemės sklypą, todėl Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo 2013 m. spalio 28 d. įsakymas Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-1501 „Dėl žemės sklypo suteikimo Varėnos rajone“, kuriuo T. J. suteiktas miškų ūkio paskirties žemės sklypas (projektinis Nr. 130, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), yra neteisėtas ir turi būti panaikintas. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatyta, jog nustačius, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ar valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, pardavimo, nuomos, perdavimo neatlygintinai naudotis priimti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką ir jeigu dėl to nekyla ginčų, sprendimą gali panaikinti arba jį pakeisti sprendimą priėmęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi, T. J. adresuotu Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus Į2017-12-20 raštu Nr. 3SD-7839-(14.3.104.) „Dėl sutikimo pateikimo“ buvo paprašyta iki 2018-01-08 pateikti sutikimą administracine tvarka panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo 2013-10-28 įsakymą Nr. 3V|-(14.3.2.)-1501 „Dėl žemės sklypo suteikimo Varėnos rajone“. Per nustatytą terminą sutikimas panaikinti minėtą įsakymą nebuvo gautas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo D. K. prašė prašymo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą įsakymą.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Dėl viešojo intereso, termino kreiptis į teismą ir teismingumo
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalis numato, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Skundžiamas teisės aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-301/2006, 2005 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-100/2005).
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – ir Prokuratūros įstatymas) 19 straipsnyje numatyta, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Šios nuostatos reiškia, kad prokuroras, gindamas viešąjį interesą, įstatymų nustatytais atvejais gali kreiptis į teismą tik nustatęs, kad šis interesas yra pažeistas.
Viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Viešasis interesas ABTĮ 5, 56 straipsnių taikymo prasme suvokiamas kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008). Tinkamas teisės normų laikymasis, priimtų administracinių aktų neprieštaravimas aukštesnės galios teisės aktams, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pripažinti gintinais viešojo intereso objektais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A575-1576/2008). Gintinu viešojo intereso objektu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje įvardintas ir administravimo subjektų priimtų administracinių aktų neprieštaravimas teisės normoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-768/2007; 2005 m. kovo 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A10-284/2005).
Nagrinėjamo ginčo atveju skundžiamas administracinis aktas dėl žemės sklypo suteikimo neatlygintinai, buvo priimtas nepagrįstai suteikiant miškų ūkio paskirties žemės sklypą nuosavybėn, pažeidžiant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo bei kitų poįstatyminių aktų nustatytą tvarką ir procedūras.
Įvertinus ginčijamų administracinių aktų pobūdį, susijusį su valstybinės žemės suteikimu neatlygintinai piliečiams pagal minėtus teisės aktus, konstatuotina, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje viešasis interesas yra susijęs su teisingu žemės suteikimo neatlygintinai nuosavybėn teisinius santykius reguliuojančių įstatymų taikymu ir tinkamu nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą įgyvendinimu ir tai yra vienas iš teisinės visuomenės interesų.
Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio nuostatas, prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, turi teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, jog prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad nuosavybės teisių atkūrimas yra viešasis interesas. Šioje administracinėje byloje prokuroro ginčijamas administracinis aktas dėl žemės sklypo suteikimo yra priimtas pažeidžiant imperatyvias teisės aktų, būtent Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ patvirtinto Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2007-09-12 iki 2011-08-24) nuostatas. Prokuroro nustatytos aplinkybės, leidžiančios manyti, jog administracinis aktas priimtas pažeidžiant imperatyvias teisės aktų nuostatas, suteikia prokurorui ne tik teisę, bet ir pareigą inicijuoti ginčą dėl viešojo intereso pažeidimo, siekiant tinkamo teisės aktų reglamentavimo įgyvendinimo.
Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje numatytos priemonės, kurių prokuroras gali imtis esant pagrindui manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, t. y. prokuroras turi teisę prašyti iš asmenų dokumentų ir informacijos, pavesti valstybės institucijų, įstaigų vadovams ir pareigūnams atlikti patikrinimus ir revizijas, kviesti asmenis ir gauti jų paaiškinimus ir kt. Prokuroras, tokiu būdu surinkęs papildomą informaciją, gali pagrįstai įvertinti, ar yra pažeistas viešasis interesas ir ar yra pagrindas, ginant šį interesą, kreiptis į teismą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, pažymėjo, kad termino pradžia viešąjį interesą ginančiam subjektui kreiptis į teismą skaičiuojama nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau. Tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą, ir pradedamas skaičiuoti kreipimosi į teismą terminas (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-07-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, „Administracinė jurisprudencija“, Nr. 5(15), 184–229 p.).
Kauno apygardos prokuratūroje 2018-03-22 buvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus prašymas dėl viešojo intereso gynimo. Pareiškėjas gavęs šią informaciją nustatė, kad yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių skundžiamo administracinio akto neteisėtumą ir prieštaravimą imperatyvioms teisės normoms bei viešojo intereso pažeidimą. Todėl prokuroras, 2018-04-19 kreipdamasis į administracinį teismą su prašymu panaikinti neteisėtą administracinį aktą, ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatyto termino pareiškimui paduoti nepraleido.
Dėl administracinio akto panaikinimo
Skundžiamu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus vedėjo 2013-10-28 įsakymu Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-1501 „Dėl žemės sklypo suteikimo Varėnos rajone“ buvo suteiktas T. J. Puodžių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotas miškų ūkio paskirties žemės sklypas Nr. 130 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).
Byloje nustatyta, kad Varėnos rajono valdyba 1995-02-23 sprendimu Nr. 946/70-v S. J. atkūrė nuosavybės teises į 18,52 ha žemės ir 5 ha miško plotą (duomenys neskelbtini), grąžinant natūra 21,43 ha bendro ploto žemės sklypus Nr. 13 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. 13¹ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. 13² (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2,09 ha žemės plotą išperkant pinigais (vertė 2661 Lt).
Puodžių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorius 1995-11-22 paženklino S. J. (duomenys neskelbtini), grąžinamus natūra 21,43 ha bendro ploto žemės sklypus Nr. 13 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis- žemės ūkio), Nr. 13¹ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – miškų ūkio) ir Nr. 13² (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio) vietovėje.
UAB „Dextrus“ matininkas 2010-01-05 atliko 16,43 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo Nr. 13 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus ir suformavo 4 žemės sklypus Nr. 13-1-1 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – kita), Nr. 13-1-2 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio), Nr. 13-1-3 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio) ir Nr. 13-1-4 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio), kurių bendras plotas 15,384 ha.
Alytaus apskrities viršininkas 2010-02-17 įsakymu Nr. Ž-520-(1.3.) „Dėl žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų keitimo“ pakeitė žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis bei nurodė Puodžių kadastro vietovės projekto autoriui trūkstamą plotą suprojektuoti rengiant Puodžių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projektą.
Rengiant Varėnos rajono Puodžių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus vedėjo 2012-02-02 įsakymu Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-105 „Dėl Varėnos rajono Puodžių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto tvirtinimo“, T. J., S. J. turto paveldėtojai, už trūkstamą žemės ūkio paskirties žemės sklypo Nr. 13 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotą, kuris viršijo leistiną matavimo tikslumą, (duomenys neskelbtini), buvo suprojektuotas 1,046 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas Nr. 130 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).
Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus vedėjas 2013-10-28 įsakymu Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-1501 „Dėl žemės sklypo suteikimo Varėnos rajone“ suteikė T. J. Projekte suprojektuotą miškų ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 130 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).
Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyrius, įvertinęs S. J. nuosavybės teisių atkūrimo ir miškų ūkio paskirties žemės sklypo Nr. 130 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suteikimo dokumentus, nustatė, kad T. J. miškų ūkio paskirties žemės sklypas Nr. 130 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suteiktas pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ 2.10.2 papunkčio nuostatas, kadangi žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, vadovaujantis minėto nutarimo 2.11.2 papunkčiu, už nustatytą žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ploto skirtumą, viršijantį maksimalią leistiną paklaidą, žemės sklypo savininkei galėjo būti kompensuojama perduodant tik žemės ūkio paskirties žemės sklypą, todėl skundžiamas įsakymas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.
Nagrinėjamo ginčo atveju žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimą ir įgyvendinimą, projektuojant žemės, miško sklypus ir vandens telkinius, numatomus grąžinti natūra, perduodant, suteikiant nuosavybėn neatlygintinai, perduodant patikėjimo teise, parduodant, išnuomojant ar perduodant kaimo gyvenamojoje vietovėje, reglamentavo ginčo santykių metu galiojusi, nuo 2011-08- 24 iki 2012-01-21, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietoje“ redakcija ir šiuo Nutarimu patvirtinto Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo redakcija, galiojusi nuo 2007-09-12 iki 2011-08-24.
Nutarimo 2.10 punkte buvo numatyta, kad nustatytas žemės, miško sklypo ploto skirtumas, viršijantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, nustatytą leistiną matavimo tikslumą, kai išmatuoto žemės ar miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės ar miško sklypo savininkui gali būti kompensuojamas. Nutarimo 2.10.2 papunktyje buvo nurodytas kompensavimo būdas – perduodant atitinkamai nustatyto žemės ar miško sklypo ploto skirtumo, viršijančio leistiną matavimo tikslumą, dydžio žemės ar miško sklypą, jeigu žemės ar miško sklypo kadastriniai matavimai atlikti iki 2010 m. birželio 30 dienos. Nustatytas miškų ūkio paskirties žemės sklypo ploto skirtumas kompensuojamas perduodant miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kitais atvejais – žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Laikoma, kad žemės, miško sklypų kadastriniai matavimai atlikti iki 2010 m. birželio 30 d., jeigu valstybinėje koordinačių sistemoje nustatytos žemės, miško sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės ir iki 2010 m. birželio 30 d. parengta ir su lydraščiu pateikta žemėtvarkos skyriui kadastro duomenų byla (Nutarimo 2.10.2 p.).
Aprašo 24 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2007-09-12 iki 2011-08-24) buvo numatyta, kad jeigu atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui apskrities viršininko įsakymu kompensuojama perduodant atitinkamai žemės ar miško sklypą, suformuotą kadastro vietovės, kurios teritorijoje yra šis privačios žemės ar miško sklypas, žemės reformos žemėtvarkos projekte laikantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytos žemės sklypų formavimo eilės.
Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad kompensuoti ploto trūkumą, viršijantį maksimalią leistiną paklaidą, perduodant nuosavybėn miškų ūkio paskirties žemės sklypą, buvo galima tik tuo atveju, jei žemės sklypo, kuriame buvo nustatytas ploto trūkumas, pagrindinė naudojimo paskirtis – miškų ūkio.
Bylos duomenys patvirtino, kad UAB „Dextrus“ matininkas 2010-01-05 atliko ginčo žemės sklypo – 16,43 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo Nr. 13 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus ir suformavo 4 žemės sklypus: Nr. 13-1-1 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – kita), Nr. 13-1-2 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio), Nr. 13-1-3 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio) ir Nr. 13-1-4 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis - žemės ūkio), kurių bendras plotas 1 5,384 ha.
Atsižvelgiant į tai, kad ginčo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindinė naudojimo paskirtis žemės ūkio, vadovaujantis Nutarimo 2.10.2 papunkčiu (redakcija, galiojusi nuo 2011-08-24 iki 2012-01-21) ir Aprašo 24 punkto (redakcija, galiojusi nuo 2007-09-12 iki 2011-08-24), už nustatytą žemės ūkio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ploto skirtumą, viršijantį maksimalią leistiną paklaidą, žemės sklypo savininkei galėjo būti kompensuojama perduodant tik žemės ūkio paskirties žemės sklypą.
Skundžiamu įsakymu T. J. už trūkstamą žemės plotą buvo suteiktas miškų ūkio paskirties žemės sklypas Nr. 130 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nors ginčo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindinė naudojimo paskirtis buvo žemės ūkio, pažeidžiant Nutarimo ir Aprašo reikalavimus.
Pagal bendrąjį teisės principą, iš neteisės negali atsirasti teisė. Atsakovė neturėjo teisės suteikti T. J. už trūkstamą žemės ūkio paskirties žemės plotą miškų ūkio paskirties žemės sklypą, todėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus vedėjo 2013 m. spalio 28 d. įsakymas Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-1501 „Dėl žemės sklypo suteikimo Varėnos rajone“, kuriuo T. J. suteiktas miškų ūkio paskirties žemės sklypas (projektinis Nr. 130, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), yra neteisėtas ir naikintinas, nes iš esmės prieštarauja minėto Nutarimo ir Aprašo imperatyvioms nuostatoms.
Nepagrįstai suteiktas T. J. miškų ūkio paskirties žemės sklypas Nr. 130 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2017-11-15 įregistruotas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, kuriame nurodytas šio žemės sklypo statusas – formuojamas ir kad juridiniai faktai ir daiktinės teisės šiuo metu neįregistruotos. Atsižvelgus į tai, kad daiktinės teisės į ginčo sklypą šiuo metu neįregistruotos, administracinio akto panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos NŽT valstybinės žemės patikėtinio pažeistos teisės ar teisėti interesai disponuoti ginčo sklypu (ABTĮ 94 str., Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 8 str. 3 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro prašymą patenkinti.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus vedėjo 2013-10-28 įsakymą Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-1501 „Dėl žemės sklypo suteikimo Varėnos rajone“, kuriuo T. J. suteiktas miškų ūkio paskirties žemės sklypas (projektinis Nr. 130, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.