Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Marijampolės pataisos namams dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atsakovas Marijampolės pataisos namai su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą nurodė, jog Įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje kilo ginčas dėl Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2021 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. 21/08-551 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo 1-ojo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniajam specialistui R. S.“ teisėtumo ir pagrįstumo. Įsakymu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo tarnybinio pažeidimo pradėtas 2021 m. birželio 4 d. Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. S. tarnybinio pranešimo Nr. 10/07-7566 „Dėl tarnybinio patikrinimo inicijavimo“ pagrindu. Jame nurodyta, jog Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai, tikrindami gautus duomenis apie Marijampolės pataisos namų 1-ojo Saugumo valdymo skyriaus budinčiosios pamainos Nr. 3 pareigūnų galimai daromus tarnybinius nusižengimus, 2021 m. birželio 2 d. peržiūrėję Marijampolės PN vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, nustatė, jog 2021 m. birželio 1 d. apie 19.07 val. į Kontrolinį praleidimo postą Nr. 1 iš pataisos įstaigos atėjo 1-ojo SVS jaunesnysis specialistas R. S., rankoje nešęs augalą, kurio šaknys buvo suvyniotos į krepšį.

Bylos duomenimis, Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2021 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 4/07-127 buvo sudaryta komisija tarnybiniam patikrinimui atlikti. 2021 m. birželio 30 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 63/05-49 „Dėl 1-ojo Saugumo valdymo skyriaus budinčiosios pamainos Nr. 3 pareigūnų tarnybinių nusižengimų“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada) buvo konstatuota, jog pareiškėjas pažeidė Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 82.6 ir 102 punktus.

Tarnybinės nuobaudos vidaus tarnybos sistemos pareigūnui skyrimo tvarką ir pagrindus reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymas (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas, aktuali redakcija, galiojusi nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. liepos 23 d.) ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 (nuo 2020 m. vasario 1 d. galiojanti redakcija) patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas).

Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 punkte apibrėžta, jog tarnybinis nusižengimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas.

Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnyje, reglamentuojančiame tarnybinės atsakomybės taikymą, įtvirtinta, jog už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra konstatavęs, jog Tarnybinio patikrinimo išvada yra Įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo sudėtinė dalis, todėl kilus ginčui dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo yra tikrinamos aplinkybės, nurodytos tarnybinio patikrinimo išvadoje, ir vertinamas tarnybinėn atsakomybėn patraukto asmens veikos kvalifikavimo teisingumas. Sprendžiant, ar skundžiamu sprendimu nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-824-261/2015, 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-213-261/2021).

Byloje nustatyta, jog pareiškėjas yra Marijampolės pataisos namų Saugumo valdymo skyriaus (SVS) statutinis pareigūnas, kuris vykdo pataisos namų apsaugą ir suimtųjų, nuteistųjų laisvės atėmimu ar arešto bausme priežiūrą. 2021 m. birželio 1 d. jis vykdė SVS jaunesniojo specialisto priežiūros pamainai pareigas budinčiojoje pamainoje Nr. 3.

Iš Tarnybinio patikrinimo išvados matyti, jog pareiškėjas kaltinamas padaręs tarnybinius nusižengimus, numatytus Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 82.6 ir 102 punktuose.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcija (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 29 d. iki 2021 m. liepos 24 d.) nustato veiklos organizavimą, užtikrinant laisvės atėmimo vietų įstaigose (toliau – įstaigos) laikomų asmenų priežiūrą (dinaminę priežiūrą) ir šių įstaigų apsaugą (1 p.). Organizuojant įstaigų apsaugą ir jose laikomų asmenų priežiūrą, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymu, Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymais, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktoriaus įsakymais, šia instrukcija ir kitais teisės aktais (2 p.). Ši instrukcija yra privaloma Kalėjimų departamentui pavaldžioms šių rūšių įstaigoms ir jų struktūriniams padaliniams (3 p.). Instrukcijos 5 punkte apibrėžta, jog įstaigų apsauga – visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių apsaugos priemonių bei pataisos pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užkardyti įstaigose laikomų asmenų pabėgimą, daiktų, nenumatytų suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašuose, patekimą ir šių įstaigų užpuolimą bei užtikrinti jose esančio turto apsaugą, įėjimo (transporto priemonių įvažiavimo) į įstaigas ir išėjimo (transporto priemonių išvažiavimo) iš jų tvarką.

Instrukcijos 82.6 punkte įtvirtinta, jog tarnybos metu budinčiosios pamainos pataisos pareigūnams draudžiama neleistinai elgtis su suimtaisiais (nuteistaisiais), žeminti jų garbę ir orumą. Instrukcijos 102 punkte numatyta, jog asmenys į įstaigas gali patekti per kontrolės ir praleidimo postą (vienu metu įleidžiami ne daugiau kaip trys asmenys) pateikę nustatyto pavyzdžio nuolatinį arba vienkartinį leidimą. Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjai, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriai ir jų padėjėjai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Kalėjimų departamento valstybės tarnautojai, turintys teisę tikrinti įstaigų veiklą, teisėjai, prokurorai, ikiteisminio tyrimo ir specialiųjų tarnybų pareigūnai bei pataisos pareigūnai į įstaigą įleidžiami ir išleidžiami iš jos pateikę galiojantį tarnybinį pažymėjimą, o advokatai – pateikę galiojantį advokato pažymėjimą. Įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji – pateikę galiojantį leidimą įeiti į įstaigą arba išeiti iš jos.

Iš Pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo (2021 m. birželio 15 d. Nr. 14/07-1554), Tarnybinio patikrinimo išvados ir jos pagrindu priimto Įsakymo spręstina, jog pareiškėjui Instrukcijos 102 punkte inkriminuotas tarnybinis nusižengimas už tai, kad 2021 m. birželio 1 d. apie 19.07 val. praeidamas pro KPP-1 nepasiėmė tarnybinio pažymėjimo ir nepateikė KPP-1 tarnybą vykdžiusiam pareigūnui (nagrinėjamu atveju poste budėjusiai SVS jaunesniajai specialistei R. M.), taip pat nepateikė jokių dokumentų (sąskaitų, važtaraščių ar pan.) dėl išnešamo daikto (augalo).

Iš Instrukcijos 102 punkto normos turinio matyti, jog joje numatyta pareiga pataisos pareigūnams, patenkantiems į įstaigą ir iš jos išeinantiems, pateikti galiojantį tarnybinį pažymėjimą KPP-1 poste budinčiam pareigūnui. Pareiškėjas patvirtino, jog ši tvarka buvo taikoma pataisos namuose ir visiems pareigūnams buvo žinoma. Pareiškėjo paaiškinimu nustatyta ir byloje dėl to nėra ginčo, jog atvykęs į tarnybą jis pateikė tarnybinį pažymėjimą KPP-1 poste budėjusiam pareigūnui ir tarnybinis pažymėjimas buvo KPP-1. Praeidamas 2021 m. birželio 1 d. apie 19.07 val. pro Kontrolės postą tarnybinio pažymėjimo nepasiėmė ir grįždamas atgal padėjęs augalą į automobilį jo nepateikė (negalėjo pateikti, nes nebuvo pasiėmęs) poste budinčiai pareigūnei. Todėl Instrukcijos 102 punkte įtvirtintas reikalavimas buvo pažeistas ir minėtas nusižengimas pagrįstai inkriminuotas pareiškėjui.

Pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta ir už tai, kad 2021 m. birželio 1 d. apie 19.07 val. neturėjo leidimo išsinešti iš pataisos namų augalo, kurį nešėsi praeidamas pro KPP-1, taip pat nepateikė jokių dokumentų (sąskaitų, važtaraščių ar pan.) dėl išnešamo daikto (augalo).

Tačiau teismas pažymi, jog Instrukcijos 102 punktas nereglamentuoja pareigūnų veiksmų dėl išsinešamų daiktų ir juos identifikuojančių dokumentų pateikimo Kontrolės poste budinčiam pareigūnui. Kito teisinio pagrindo, kurio kvalifikavimas atitiktų tarnybinio nusižengimo požymius dėl reiškiamo kaltinimo už tai, kad pareiškėjas be leidimo ir nepateikęs dokumentų išsinešė iš pataisos namų augalą, Tarnybinio patikrinimo išvadoje nenurodyta. Todėl remiantis byloje surinktais duomenimis darytina išvada, jog minėtas tarnybinis nusižengimas neįrodytas.

Pranešime dėl tarnybinio nusižengimo (2021 m. birželio 15 d. Nr. 14/07-1554) pareiškėjas kaltinamas padaręs Instrukcijos 82.2 punkto reikalavimų pažeidimą. Instrukcijos 82.2 punktas numato, jog tarnybos metu budinčiosios pamainos pataisos pareigūnams draudžiama be tiesioginio ar aukštesnes vadovo pareigas einančio pataisos pareigūno leidimo ar nurodymo palikti pataisos įstaigą, postą, kol nebus pakeisti. Ginčo, kad pareiškėjas buvo gavęs SVS specialisto, laikinai ėjusio vyriausiojo specialisto pareigas, A. K. leidimą 2021 m. birželio 1 d. išeiti iš pataisos namų teritorijos, byloje nėra. Tai pripažinta ir atsakovo atsiliepime. Teismas pažymi, jog Instrukcijos 82.2 punktas taip pat nereglamentuoja situacijos dėl leidimo gavimo išsinešamiems daiktams iš pataisos namų teritorijos ir tokių daiktų dokumentų pateikimo Kontrolės poste budinčiam pareigūnui. Taigi Instrukcijos 82.2 punkto reikalavimų pažeidimas byloje neįrodytas. Be to, Tarnybinio patikrinimo išvadoje Instrukcijos 82.2 punktas nebenurodytas, jo pagrindu tarnybinė nuobauda neskirta.

Kaip jau minėta, pareiškėjui tarnybinė nuobauda skirta taip pat už Instrukcijos 82.6 punkte numatytą tarnybinį pažeidimą dėl neleistino, netinkamo elgesio su nuteistaisiais, tačiau Pranešime dėl tarnybinio nusižengimo (2021 m. birželio 15 d. Nr. 14/07-1554) šis nusižengimas neinkriminuotas, Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra aiškiai išdėstyta, kaip konkrečiai pasireiškė minėtas nusižengimas, dėl to konkrečiai neišdėstytos aplinkybės, sudarančios objektyviuosius ir subjektyviuosius nusižengimo požymius.

Pagal byloje esančius duomenis spręstina, jog Instrukcijos 82.6 punkto pažeidimas pasireiškė tuo, kad pareiškėjas neleistinai elgėsi su suimtaisiais (nuteistaisiais). Instrukcijos 82.6 punkto pažeidimas iš esmės grindžiamas 2021 m. birželio 22 d. Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. S. tarnybiniu pranešimu Nr. 10/07-8399 „Dėl pokalbio su nuteistuoju E. B.“ ir pareiškėjo paaiškinimuose nurodytų aplinkybių nesutapimu dėl augalo paėmimo iš pataisos namų teritorijos.

2021 m. birželio 22 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10/07-8399 „Dėl pokalbio su nuteistuoju E. B.“ nurodyta, jog 2021 m. birželio 22 d. Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus patalpose buvo pravestas pokalbis su 13-o būrio nuteistuoju E. B.. Pokalbio metu minėtas nuteistasis papasakojo, kad 2021 m. birželio mėnesio pradžioje, tikslios dienos jis nepamena, vakare po nuteistųjų vakarienės, pas jį atėjo 1-ojo Saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas R. S., kuris paprašė duoti nuteistojo E. B. auginamą prieskoninį augalą. Nuteistasis E. B. sutiko ir iškasęs padavė minėtam pareigūnui vieną prieskoninį augalą, kurį tas pareigūnas nusinešė į Kontrolinį praleidimo postą. Taigi iš minėto tarnybinio pranešimo nėra aišku, kaip konkrečiai pasireiškė R. S. tarnybinis nusižengimas, kokie veiksmai pagrindžia jo neleistiną elgesį su nuteistuoju, kaip žeminama jo garbė ir orumas.

Instrukcijos 82.6 punkte numatytas tarnybinis nusižengimas atsakovo argumentuojamas taip pat aplinkybėmis, jog pareiškėjas 2021 m. birželio 21 d. paaiškinime nurodė melagingą informaciją, jog prieskoninę žolę rado pataisos namų teritorijoje augančioje pievoje, o pirminiame paaiškinime jis nurodė, kad šią prieskoninę žolę pats išsikasė iš pataisos namų teritorijoje esančio nuteistųjų įrengto daržo, o išsinešti ją budėtojo leidimo neprašė. Taigi minėtas nusižengimas grindžiamas pareiškėjo paaiškinimuose išdėstytų aplinkybių nesutapimu, melaginga informacija, tačiau kaip konkrečiai pasireiškė nusižengimo požymiai, t. y. jo nederamas elgesys su nuteistuoju, taip pat neišdėstyta. Be to, pažymėtina tai, kad Instrukcijos 82.6 punkto nusižengimas pareiškėjui nebuvo inkriminuotas 2021 m. birželio 15 d. Pranešime dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 14/07-1554 ir tai laikytina esminiu procedūriniu pažeidimu.

Aprašo 21 punkte įtvirtinta, jog tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, išskyrus Tvarkos aprašo 7 punkte nustatytą atvejį, surašo Pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo) (toliau – pranešimas), kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą ir jo teises ir įteikia jam pranešimo kopiją. Kai tarnybinio patikrinimo metu nustatoma naujų, šio punkto pirmojoje pastraipoje nustatyta tvarka surašytame pirmame pranešime nenurodytų, pareigūno galimai padarytų tarnybinių nusižengimų ar pareigūno vardą žeminančios veikos požymių, tikrintojas nedelsdamas surašo papildomą pranešimą. Tokiu atveju toliau atliekami šio punkto pirmojoje pastraipoje nurodyti veiksmai.

Duomenų apie papildomą Pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo dėl kaltinimo pagal Instrukcijos 82.6 punktą byloje nėra. Taip pat nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų suteikta galimybė duoti paaiškinimą dėl Instrukcijos 82.6 punkto pažeidimo, t. y. nesilaikyta Aprašo 21 ir 22 punktų reikalavimų, pažeidžiant pareiškėjo teisę teikti paaiškinimus dėl papildomai inkriminuoto nusižengimo, užkertant galimybę apsiginti nuo papildomai pareikšto kaltinimo (Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 9¹ d.).

Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus, darytina išvada, jog formuluojant tarnybinio nusižengimo kaltinimą pagal Instrukcijos 82.6 punktą buvo padaryti esminiai procedūriniai tarnybinės nuobaudos skyrimo reikalavimų pažeidimai, reglamentuoti Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 9¹ dalyje, Aprašo 21 ir 24 punktuose. Tai sudaro pagrindą iš Tarnybinio patikrinimo išvados, kuri yra Įsakymo sudėtinė dalis (Įsakyme nenurodyti konkretūs nusižengimai ir teisinis kvalifikavimas), pašalinti kaltinimą pagal Instrukcijos 82.6 punktą ir konstatuoti, jog dėl to tarnybinė atsakomybė taikyta nepagrįstai.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta ir pareiškėjas iš esmės pripažino, jog jis padarė Instrukcijos 102 punkte numatytą nusižengimą. Procedūrinių pažeidimų dėl šio nusižengimo tarnybinio tyrimo metu nenustatyta, tokių pažeidimų nenurodė pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdžio metu.

Pareiškėjas skunde pabrėžė, kad konkrečiu atveju atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, jog tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamų padarinių, todėl turėtų būti laikomas mažareikšmiu ir nuobauda neskirtina.

Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra nurodyta, jog tarnybinio nusižengimo sudėčiai konstatuoti pakanka tarnautojo tarnybinių pareigų pažeidimo konstatavimo, pažeidimo pasekmės nėra būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties elementas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-273/2007). Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo pasekmės yra vienas iš kriterijų, į kurį privaloma atsižvelgti skiriant tarnybinę nuobaudą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-1514/2006).

Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, jog pareiškėjas galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi. Per tarnybos laiką 2 kartus baustas už tarnybinius nusižengimus, skatintas 10 kartų. Sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad tarnybinis nusižengimas padarytas dėl savanaudiškų paskatų. Tačiau bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad tarnybinis nusižengimas dėl reiškiamo kaltinimo, kad pareiškėjas be leidimo ir nepateikęs dokumentų išsinešė iš pataisos namų augalą, netinkamai kvalifikuotas, todėl negali būti laikomas pagrįstu pagrindu tarnybinei atsakomybei taikyti, taip pat pašalinus iš Tarnybinio patikrinimo išvados kaltinimą pagal Instrukcijos 82.6 punktą, nėra pagrindo pripažinti, jog byloje įrodytas tarnybinis nusižengimas dėl Instrukcijos 102 punkto reikalavimų pažeidimo (praeidamas 2021 m. birželio 1 d. apie 19.07 val. pro Kontrolės postą nepateikė tarnybinio pažymėjimo) buvo padarytas dėl savanaudiškų paskatų, nes tokių duomenų į bylą nepateikta.

Atsižvelgiant į nusižengimo pobūdį, į pareiškėją charakterizuojančius duomenis iki nusižengimo padarymo, nenustačius, kad juo būtų sukeltos neigiamos pasekmės institucijai, teismui pripažinus, jog dėl dalies nusižengimų tarnybinė nuobauda buvo paskirta nepagrįstai, darytina išvada, kad Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2021 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 21/08-551 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo 1-ojo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniajam specialistui R. S.“ paskirta nuobauda – papeikimas – pernelyg griežta ir neproporcinga, todėl keistina į švelnesnę, adekvačią padarytam nusižengimui nuobaudą – pastabą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 36 straipsnio 1 dalies 4 punkte reglamentuota, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai, pareiškimai) dėl valstybės tarnautojų ir pareigūnų kreipimųsi, kai tai susiję su tarnybos teisiniais santykiais.

Byloje esantis Swedbank AB Mokėjimo nurodymas patvirtina, kad pareiškėjas už skundą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą 2021 m. rugpjūčio 20 d. sumokėjo 30 Eur žyminio mokesčio sumą.

Kadangi, šis ginčas yra kilęs iš valstybės tarnybos teisinių santykių, o toks skundas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas, pareiškėjui R. S. grąžintinas už skundą sumokėtas žyminis mokestis (ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo ar teisėjo nutartimi (ABTĮ 38 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 38 straipsnio 1 dalies 8 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. S. skundą patenkinti iš dalies.

Pašalinti iš Marijampolės pataisos namų 2021 m. birželio 30 d. Tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 63/05-49 kaltinimą dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 82.6 punkto reikalavimų pažeidimo.

Pakeisti pareiškėjui R. S. atsakovo Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2021 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 21/08-551 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo 1-ojo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniajam specialistui R. S.“ paskirtą nuobaudą – papeikimą – į švelnesnę – pastabą.

Grąžinti pareiškėjui R. S. 30,00 Eur (trisdešimt eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2021 m. rugpjūčio 20 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.