Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), gyv. vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. M. 2017 m. rugsėjo 22 d., apie 23.30 val., namuose (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narį – mažametį sūnų E. M., t. y. tyčia spyrė E. M. į kairę koją, taip sukėlė savo šeimos nariui – sūnui – fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. rugsėjo 22 d. atėjo draugas atšvęsti savo gimtadienio, vartojo alkoholį, todėl vakare su žmona A. M. kilo konfliktas. Dėl konflikto kaltas alkoholis, bet nelabai prisimena, dėl ko konkrečiai barėsi. Su žmona susistumdė ir sūnus E. M. išsigando, pradėjo verkti. Atbėgęs iš kito kambario sūnus apkabino jį (V. M.) gindamas mamą ir įbrėžė į veidą. Tada tiesiog iš inercijos netyčia įspyrė sūnui. Spyrė, nenorėdamas sužaloti sūnaus. Smūgio didelio nebuvo. Po to atvažiavo policija, kurią, tikriausiai, išgirdusi triukšmą iškvietė kaimynė. Mano, kad triukšmas buvo nemažas, jeigu kaimynė iškvietė policiją. Neatsimena, ar sūnus sakė „tėti, neliesk manęs“. Sūnus verkė, jį ši situacija tikrai išgąsdino. Pats jokios žymės ar mėlynės ant sūnaus kūno nematė, nes savaitę nebuvo namie. Kai grįžo namo, jokių žymių nebebuvo. Toks įvykis buvo pirmą kartą. Dėl savo poelgio gailisi. Savo kaltę pripažįsta visiškai. Sūnaus atsiprašė, susitaikė su juo. Sūnus apsikabino ir atleido. Laikydamasis įpareigojimo gyventi skyrium nuo šeimos suprato, ką reiškia gyventi be šeimos. Teisme situaciją nupasakojo kitaip negu ikiteisminio tyrimo metu, kadangi po įvykio duodamas parodymus dėl girtumo daug ko neatsiminė. Priklausomybės alkoholiui neturi, žada ateityje jo nebevartoti.

Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas vykdomas sutrumpintai pagal BPK 273 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Iš nukentėjusiojo E. M. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog vakare, jau buvo sutemę, jis namuose adresu (duomenys neskelbtini), buvo kartu su savo abiem tėvais. Norėjo pažaisti su savo tėčiu V. (V. M.). Tėtis buvo netoli virtuvės, koridoriuje, kai jis priėjo prie tėčio ir norėdamas pažaisti jam su ranka trenkė (į kurią kūno sritį trenkė neprisimena). Tėtis nestipriai ranka sudavė jam per dešinę ranką, tačiau po to spyrė jam į kairę koją ir jis pradėjo verkti. Jis tada nuėjo prie mamos, kuri nieko nematė (...). Su tėčiu sutaria gerai, jis jo anksčiau nėra mušęs ir nori, kad jis kuo greičiau grįžtų namo (b. l. 29).

Iš liudytoja apklaustos nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą A. M. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog 2017-09-22 vakare, apie 23.30 val., buvo namie, adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu namie buvo jos sutuoktinis V. M. ir sūnus E. M.. Prieš tai šventė draugo gimtadienį. Minėtas draugas išėjo prieš 23.00 val. Įvykio, dėl kurio kaltinamas jos sutuoktinis, ji nematė, nes tvarkėsi ir galėjo būti virtuvėje. Kai verkiantis sūnus atbėgo prie jos, ji įtarė, kad kažkas įvyko tarp sūnaus ir jos sutuoktinio. Pats sūnus jai nieko nepasakojo, todėl tarp jos ir sutuoktinio įvyko žodinis konfliktas, kurio metu ji norėjo išsiaiškinti priežastis. Kilo triukšmas (konfliktas vyko labai garsiai), dėl kurio sūnus E. M. pradėjo dar labiau verkti. Policiją galėjo iškvieti konfliktą girdėję kaimynai (b. l. 44).

Iš liudytojos S. K. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog kad 2017-09-22, apie 23.00 val., būnant namie, adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenančių kaimynų barnį. Pradariusi savo buto duris ji koridoriuje išgirdo vaiko verksmą ir šauksmą. Vaikas garsiai ir gailiai šaukė: „tėti, tėti, nereikia“. Paskui šauksmai persikėlė į kaimynų butą. Išgirdusi kažkokius trenksmus bei vaiko cypimą, rėkimą, verksmą ir prašymą :„neliesk manęs“ paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą Nr. 112, nes suprato, kad prieš vaiką galimai naudojamas fizinis smurtas (b. l. 46).

Iš 2017-09-23 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžio mieste, pietinėje dalyje, daugiabučiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Butas dviejų kambarių. Apžiūrėtas buto koridorius, kuriame buvo smurtas prieš mažametį. Įvykio vietoje nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta (b. l. 7).

Iš 2017-09-22 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2017-09-22, apie 23.38 val., iš Panevėžio AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas, jog Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktas, verkia vaikas. Nustatyta, kad policiją kvietė kaimynė S. K.. Atvykus nurodytu adresu rasti neblaivūs V. M., kuriam nustatytas 2,81 promilių girtumas ir A. M., kuriai nustatytas 1,92 promilių girtumas. Mažametis E. M., gim. (duomenys neskelbtini), verkė ir pasakė, kad tėvas spyrė jam į kairę koją, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Užfiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai – kraujosruva (mėlynė) kairės šlaunies išorinėje dalyje, apimanti šlaunies vidurinį ir apatinį trečdalį (protokole sužalota kūno sritis apibrėžta ir pažymėtą skaitmeniu). V. M. paaiškino, jog neskriaudė vaiko (b. l. 9-10).

Iš asmens blaivumo testo Nr. 8938 matyti, kad 2017-09-22, 23.38 val., V. M. nustatytas 2,81promilių girtumas (b. l. 12).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 1052/2017 (05) matyti, kad E. M. apžiūros metu kūno sužalojimų nenustatyta, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas. Tikėtina, kad užduotyje nurodyti V. M. veiksmai 2017-09-22 apie 23.30 val. galėjo E. M. sukelti fizinį skausmą (b. l. 25).

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis V. M. 2017 m. rugsėjo 22 d., apie 23.30 val., namuose, (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narį – mažametį sūnų E. M., t. y. tyčia spyrė E. M. į kairę koją, taip sukėlė savo šeimos nariui – sūnui – fizinį skausmą. Kaltinamojo V. M. kaltę patvirtina jo paties parodymai bei sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirti kiti įrodymai – nukentėjusiojo E. M. apklausos protokole užfiksuoti parodymai, liudytojų parodymai, mažamečio motinos paaiškinimai, įvykio vietos apžiūros protokolas, tarnybinis pranešimas, specialisto išvada bei kita bylos medžiaga. Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo V. M. veika yra tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Nors nukentėjusiojo E. M. advokatė teismo posėdžio metu prašė kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažinti jo nuoširdaus gailėjimosi bei prisipažinimo, savo tokį prašymą argumentuodama paties kaltinamojo atskirose apklausose duotų parodymų nenuoseklumu bei prieštaravimu kitiems byloje esantiems liudytojų ir nukentėjusiojo parodymams, tačiau, teismo vertinimu, toks prašymas nėra pagrįstas. Pažymėtina, kad įvykio metu kaltinamasis V. M. buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis) ir dėl to galėjo duoti prieštaringus bei nenuoseklius parodymus, tačiau teismo posėdžio metu jis nuoširdžiai atsakė į visus jam užduotus klausimus bei nuoširdžiai gailėjosi dėl netinkamo savo poelgio. Todėl teismas daro išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti prisipažinimą padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi.

Kaltinamojo V. M. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis V. M. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis savo kaltę nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios iš esmės pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi dėl netinkamo elgesio, nukentėjusysis, kaip teismo posėdžio metu patvirtino ir pats kaltinamasis, ir nepilnamečio nukentėjusiojo motina A. M., V. M. atleido, sutiko taikytis ir nori gyventi kartu, kaltinamasis teismui pažadėjo daugiau nebenusikalsti. Kaltinamasis V. M. neteistas (b. l. 57), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 55–56), dirba (b. l. 52–53), į psichikos sveikatos centro apskaitą neįrašytas, priklausomybės ligų kabinete neregistruotas (b. l. 60). Nors smurtinė veika įvykdyta mažamečio vaiko atžvilgiu, tačiau pažymėtina, kad, kaip minėta, vaikas kaltinamajam atleido, susitaikė su juo, iš informacijos apie gyvenimo ir auklėjimo sąlygas matyti, kad šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, tiek kaltinamasis V. M., tiek ir A. M. dirba, todėl yra patenkinami būtini vaiko poreikiai (b. l. 22–23). Įvertinęs visas paminėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra pagrįstas pagrindas manyti, jog kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu – E. M., baudžiamąją bylą nutraukiant. Tačiau atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį bei į tai, jog kaltinamasis nusikaltimą padarė artimoje aplinkoje prieš savo šeimos narį – mažametį sūnų, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 313 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu,

nusprendžia:

Baudžiamąją bylą dėl V. M. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, nutraukti kaltininkui V. M. ir nukentėjusiajam E. M. susitaikius.

V. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį.

Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui, kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, V. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio miesto apylinkės teismą.