Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2015-05-29 · Administracinė byla Nr. I-607-739/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-10-15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-05-29Regionų apygardos administracinis teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2015-09-09Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-29
Bylos Nr.
I-607-739/2015
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00261-2014-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dalia Pranckienė, Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė
Pareiškėjas
viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui
Trečiasis asmuo
D. Ž.
Advokatai
Jonas Butkus
Kategorijos
  • 70.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-607-739/2015Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00261-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 70.1.; 73. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2015 m. gegužės 29 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Pranckienės(kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,

dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Virginijai Kriukovienei,pareiškėjo viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Jonui Butkui,atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus atstovui V.K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ skundą dėl sprendimo panaikinimo atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui D. Ž. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu prašo panaikinti 2014-06-16 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDF valdyba) Utenos skyriaus (toliau – ir VSDFV Utenos skyrius) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl D. Ž. nedarbo draudimo išmokos permokos nustatymo“ (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjo atstovas skunde ir teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovas 2014-05-13 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatė, kad dėl pareiškėjo kaltės laikotarpiu nuo 2013-11-02 iki 2014-02-28 susidarė 2244,90Lt nedarbo išmokos permoka trečiajam suinteresuotam asmeniui D. Ž. Sprendimą pareiškėjas apskundė VSDF valdybai, kuri pareiškėjo skundą atmetė ir nurodė, jog atsakovas panaikino 2014-05-13 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini)ir priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriame papildė teisinį pagrindą ir motyvaciją, tačiau nekeitė sprendimo esmės. Pareiškėjo atstovas sprendė, kad tokiu būdu buvo pasinaudota bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Pareiškėjo atstovas nurodo, kad skundžiamu Sprendimu atsakovas nustatė, jog pareiškėjas pavėluotai pateikė duomenis apie D. Ž. atleidimo iš darbo datą, socialinio draudimo išmokas ir draudžiamąsias pajamas už laikotarpį nuo 2013-07-31 iki 2014-02-28 bei laikė pareiškėją kaltu dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos D. Ž. Pareiškėjo atstovas su tuo nesutinka, nes vien ta aplinkybė, kad D. Ž. atleidimas iš darbo pas pareiškėją teismų buvo pripažintas neteisėtu, nesudaro pagrindo pripažinti pareiškėjo kaltę dėl D. Ž. išmokėtos nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos. Pareiškėjo atstovas mano, kad teismai netinkamai sprendė iš darbo teisinių santykių kilusį ginčą, o pati D. Ž. teismų neinformavo apie jai mokamas nedarbo socialinio draudimo išmokas ir dėl to teismai nesumažino jai priteisto vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką jos gauta nedarbo socialinio draudimo išmokų suma. Be to, pareiškėjo atstovas tvirtina, kad reikalavimas atlyginti žalą yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl administraciniu aktu atsakovas negali reikalauti tokios žalos atlyginimo iš pareiškėjo, kurio civilinei atsakomybei kilti nėra būtinųjų sąlygų. Pareiškėjo atstovas mano, kad ginčijamas Sprendimas jam sukelia materialines teisines pasekmes, kadangi atsakovas jo pagrindu pareiškė pareiškėjui pretenziją dėl permokos sumokėjimo, o tuo atveju, jeigu atsakovas kreipsis į teismą dėl VSDF padarytos turtinės žalos atlyginimo, civilinėje byloje turės pranašumą, kadangi skundžiamu Sprendimu įrodinės pareiškėjo kaltę. Pareiškėjo atstovas prašo skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime ir jo atstovas teismo posėdyje su skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą arba administracinę bylą nutraukti. Atsakovas ir jo atstovas paaiškino, kad atsakovas centralizuotai vykdo nedarbo socialinio draudimo išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą. Iš darbo atleistai D. Ž. nuo 2013-11-02 buvo paskirta nedarbo socialinio draudimo išmoka, kuri buvo mokama iki 2014-02-28. 2014-03-26 įsiteisėjo teismo sprendimas, kuriuo D. Ž. buvo grąžinta į darbą ir jai priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą. Susidarė padėtis, kad už laikotarpį nuo 2013-11-02 iki 2014-02-28 D. Ž. buvo mokama ir nedarbo socialinio draudimo išmoka, ir buvo priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą. Dėl šios priežasties susidarė 2244,90Lt D. Ž.išmokėtos nedarbo socialinio draudimo išmokos permoka. 2014-05-13 atsakovas priėmė sprendimą dėl permokos nustatymo. 2014-06-16 buvo priimtas naujas sprendimas dėl permokos, kuriuo, nekeičiant sprendimo esmės, buvo papildytas sprendimo teisinis pagrindas ir motyvacija. Atsakovas pareiškėjui išsiuntė pretenziją, kuria prašė pareiškėjo sumokėti susidariusią permokos sumą. Atsakovo atstovas tvirtina, kad pareiškėjo ginčijamas Sprendimas yra priimtas permokos apskaitos vykdymui pas atsakovą ir pretenziniam reikalavimui pagrįsti, kad būtų išvengta bylinėjimosi teismuose, nes dažnai pagal paminėtus dokumentus asmenys atlygina VSDF padarytą turtinę žalą gera valia. Paminėtas Sprendimas yra tarpinis procedūrinis sprendimas, o pareiškėjui jis galėtų sukelti teisines pasekmes tik jeigu būtų priimtas viešojo administravimo procedūrą užbaigiantis aktas – sprendimas dėl permokos išieškojimo. Pareiškėjui nesutikus gera valia sumokėti pretenzija prašomą sumą, jos išieškojimas iš pareiškėjo yra galimas tik teismine tvarka, tai yra atsakovui kreipiantis į bendros kompetencijos teismą dėl turtinės žalos atlyginimo. Todėl atsakovo atstovas mano, kad skundžiamas Sprendimas pareiškėjui nesukelia materialinių teisinių pasekmių. Be to, atsakovo atstovas mano, kad pareiškėjas nėra pasinaudojęs privaloma išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, kadangi jis Sprendimo nėra apskundęs VSDF valdybai. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas privalo apskųsti ir VSDF valdybos sprendimą.

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo D. Ž. elektroniniu paštu atsiųstu prašymu teismo prašė administracinę bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Administracinė byla nutraukiama.

Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad atsakovas 2014-06-16 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl D. Ž. nedarbo draudimo išmokos permokos nustatymo“, kuriuo nustatė, kad laikotarpiu nuo 2013-11-02 iki 2014-02-28 susidarė 2244,90Lt nedarbo draudimo išmokos permoka.

Bylos duomenys patvirtina, kad nedarbo draudimo išmokos permoka susidarė dėl to, kad D. Ž., kuri 2013-07-30 buvo atleista iš darbo pas pareiškėją, 2013-08-02 buvo suteiktas bedarbio statusas ir nuo 2013-11-02 atsakovas jai paskyrė nedarbo socialinio draudimo išmoką. 2014-03-26 Šiaulių apygardos teismo nutartimi buvo paliktas nepakeistas 2013-12-18 Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimas, kuriuo D. Ž. buvo grąžinta į darbą pas pareiškėją ir jai priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2013-07-30 iki sprendimo įvykdymo dienos. Pareiškėjas 2014-04-01 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriui pateikė elektroninį prašymą ir pranešimą apie D. Ž. draudžiamąsias(darbines) pajamas ir socialinio draudimo įmokas laikotarpiu nuo 2013-07-31 iki 2014-02-28. Lietuvos darbo birža nuo 2013-08-02 panaikino D. Ž. bedarbio statusą, nes pagal teismo sprendimą nuo 2013-07-31 D. Ž. turėjo darbines pajamas (jai buvo priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą). Dėl nurodytų aplinkybių D. Ž. neteko teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoką. Tačiau laikotarpiu nuo 2013-11-02 iki 2014-02-28 atsakovas jai išmokėjo 2244,90Lt nedarbo socialinio draudimo išmoką, todėl susidarė D. Ž. išmokėtos nedarbo socialinio draudimo išmokos permoka, kurios dydis - 2244,90Lt. Skundžiamu Sprendimu nustatęs nedarbo socialinio draudimo išmokos permoką, 2014-06-20 atsakovas pareiškė pareiškėjui pretenziją dėl nedarbo socialinio draudimo permokos sumokėjimo gera valia.

Iki skundžiamo Sprendimo priėmimo atsakovas 2015-05-13 buvo priėmęs sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nustatyta 2244,90Lt nedarbo socialinio draudimo permoka D. Ž. Šį sprendimą pareiškėjas apskundė VSDF valdybai bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Kadangi 2015-06-16 Sprendimas, kurį teismui skundžia pareiškėjas, buvo priimtas pareiškėjo skundo VSDF valdybai pateikimo dieną, o VSDF valdyba , atmesdama pareiškėjo skundą iš esmės vadovavosi 2015-06-16 atsakovo sprendimu, teismas sprendžia, kad pareiškėjas tinkamai pasinaudojo bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Kadangi VSDF valdyba pagal pareiškėjo skundą nepriėmė kitokio sprendimo, negu skundžiamas Sprendimas, tai pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą institucijos sprendimas teismui nėra skundžiamas.

Pagal ABTĮ 1 straipsnio 1 dalį, administraciniai teismai spren­džia bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, įskaitant ir atsirandančių valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą. Viešasis administravimas suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (ABTĮ 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ( toliau – Viešojo administravimo įstatymas) 2 straipsnio 11 dalį, administracinis spren­dimas – tai administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje, ABTĮ 2 straipsnio 15 dalyje administracinis aktas apibrėžiamas kaip viešojo administravimo subjekto išleistas nustatytos formos teisės aktas. Administracinių teismų praktikoje suformuotas aiškinimas, kad tam tikro akto priskyrimą administraciniam aktui nulemia ne vien akto pavadinimas, jame nurodyta apskundimo tvarka ir var­tojamos sąvokos, bet tikrasis teisės akto turinys, nustatomas pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje by­loje Nr. A-63-1287/2012 ir kt.). Pagal ABTĮ 2 straipsnio 14 dalį ir Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalį, indi­vidualus teisės aktas suprantamas kaip vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkre­čiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei, jame išreikštas teisės normų tai­kymo rezultatas konkretaus subjekto atžvilgiu, turintis įtakos šio subjekto tei­siniam statusui, t. y., teisėms ir pareigoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutartis admi­nistracinėje byloje Nr. AS-146-201/2009, 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartis admi­nistracinėje byloje Nr. A-662-2780/2011 ir kt.). Taigi indi­vidualiame administraciniame akte yra aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos el­gesio taisyklės, jų teisės bei pareigos, t.y. šio teisės akto sukeliamos pasekmės turi materialų, o ne procedūrinį, pobūdį. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, teismui negali būti paduotas skundas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų. Tokiais tarpiniais dokumentais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas galutinio sprendimo priėmimui. Tokie dokumentai viešojo administravimo procedū­roje paprastai turi tarpinę, aptarnaujančią, pagalbinę reikšmę, jais galutiniai kompetentingų pareigūnų sprendimai klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, nėra įforminami. Nurodyto pobūdžio dokumentais paprastai sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, kurie nėra tiesiogiai susiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu. Dėl šios priežasties minėti dokumentai dažnai suinteresuotiems asmenims nesukelia materialinių teisinių pasekmių. Argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo gali būti nurodomi, kai yra keliamas ginčas dėl viešojo administravimo subjekto galutinio sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

Remiantis tuo, kas buvo nurodyta, daroma išvada, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), įtakojančių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, teisėtumo. Tuo atveju, kai skundžia­mas aktas ar veiksmas jokių materialių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Atsižvelgus į tai, kad viešojo administravimo subjekto priimto akto vertinimą lemia jo turinys, o ne formalūs kriterijai (forma ar pavadinimas,), nagrinėtina, ar pareiškėjo skundžiamas atsakovo Sprendimas turėjo įtakos pareiškėjo teisinei padėčiai, t. y. ar sukėlė materialias teisines pasekmes.

Išanalizavus VSDFV Utenos skyriaus 2014-06-16 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad šiame administraciniame akte atsakovas konstatavo nedarbo draudimo išmokos permokos faktą ir nurodė aplinkybes, dėl kurių susidarė permoka, tačiau nė vienam subjektui nenustatė jokių pareigų ir nesuteikė jokių teisių. Sprendime pareiškėjo atžvilgiu nėra jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų ir šis aktas nenustato, nepakeičia ir nepanaikina jokių pareiškėjo teisių ar pareigų, t.y. nesukelia jam jokių teisinių pasekmių.

Sprendimo priskirtinumą procedūriniam dokumentui patvirtina Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (bylai aktuali 2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr.XII-88 redakcija) nuostatos. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnį, kuris nustato atsakomybę už Fondui padarytą žalą, juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas, arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka (VSDĮ 18 str.1 d.). Be to, Valstybinio socialinio draudimo įstatymas nustato, kad jeigu socialinio draudimo išmokos neteisėtai išmokėtos dėl jų gavėjų kaltės, susidariusi permoka Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus sprendimu išieškoma iš bet kurios gavėjo gaunamos socialinio draudimo išmokos, mokamos iš Fondo lėšų (VSDĮ 18 straipsnio 2 dalis, 36 straipsnio 6 dalis). Taigi, įstatymu yra aiškiai nustatyta, kad socialinio draudimo išmokų permokos gali būti išieškomos pagal Fondo valdybos teritorinių skyrių direktorių ar jų pavaduotojų sprendimus būtent dėl permokos išieškojimo, o išieškojimas nukreipiamas į kaltus dėl žalos Fondo biudžetui susidarymo juridinius arba fizinius asmenis. Bylos proceso dalyviai nepateikė į bylą įrodymų, kad atsakovas, atsižvelgdamas į skundžiamą procedūrinį Sprendimą, yra priėmęs administracinį aktą, dėl kurio pareiškėjui kilo kokios nors teisinės pasekmės bei dėl kurio pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo teisme galėtų būti reiškiamas savarankiškas reikalavimas, o teismas, nagrinėdamas tokį reikalavimą, galėtų vertinti ir procedūrinio akto galimą įtaką atitinkamo pareiškėjui teisines pasekmes sukeliančio sprendimo pagrįstumui bei teisėtumui. Tai, kad minėtas dokumentas pavadintas sprendimu ir jame nurodyta jo apskundimo tvarka, nėra tos aplinkybės, kurios galėtų turėti įtakos teismo vertinimui, ar skundžiamas Sprendimas turi įtakos pareiškėjo teisinei padėčiai ir ar gali būti savarankiškas ginčo administraciniame teisme dalykas.

Pareiškėjas mano, kad skundžiamame Sprendime paminėta įstatymo nuostata - Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalis, nustatanti atsakomybę dėl Fondui padarytos žalos, tuo atveju, jeigu atsakovas kreipsis į teismą dėl Fondui padarytos žalos priteismo, suteiks atsakovui pranašumą, įrodinėjant pareiškėjo kaltę. Pareiškėjas teigia, kad tą patvirtina ir jam pareikšta atsakovo pretenzija, kuria atsakovas prašo, kad pareiškėjas sumokėtų permokos sumą. Pažymėtina, kad Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnis nustato, kad nedarbo draudimo išmokas apskaičiuoja, skiria ir moka VSDF valdybos teritoriniai skyriai Nedarbo draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka (1dalis); VSDF valdyba ir VSDSFV teritoriniai skyriai yra atsakingi už nedarbo draudimo išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą (2 dalis), o neteisingai apskaičiuotos ir išmokėtos nedarbo draudimo išmokos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka ( 3 dalis). Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatuose nurodyta, kad VSDF valdyba ir jos teritoriniai skyriai atsakingi už nedarbo draudimo išmokų apskaičiavimą ir mokėjimą (59 punktas), neteisingai išmokėtos sumos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka (60 punktas), o nustačius, kad nedarbo draudimo išmokos išmokėtos pagal neteisingai įformintus ar suklastotus dokumentus, išmokų permokos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš kaltų asmenų, išdavusių ar pateikusių šiuos dokumentus (61 punktas). VSDF valdybos direktoriaus 2013 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. V-51 „Dėl funkcijų, susijusių su nedarbo socialinio draudimo išmokomis, paskirstymo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams“ nustatyta, kad nedarbo socialinio draudimo išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą centralizuotai vykdo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius((1.1. punktas); nedarbo socialinio draudimo išmokų permokas (Valstybiniam socialinio draudimo fondui padarytą žalą), kurios atsirado dėl išmokų gavėjų ar trečiųjų asmenų kaltės, kai kaltieji asmenys nesutinka žalos atlyginti savo noru ir jos negalima išieškoti iš asmeniui mokamų socialinio draudimo išmokų, teismo tvarka išieško VSDF valdybos teritoriniai skyriai, kurių aptarnaujamoje teritorijoje yra atsakovo gyvenamoji vieta ar buveinė (1.2 punktas), o nedarbo socialinio draudimo išmokų permokas (Valstybiniam socialinio draudimo fondui padarytą žalą), kurios atsirado dėl Fondo valdybos Utenos skyriaus valstybės tarnautojų ar darbuotojų kaltės, kai kaltieji darbuotojai nesutinka žalos atlyginti savo noru ir jos negalima išskaityti iš darbuotojų darbo užmokesčio, teismo tvarka išieško Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius (1.3 punktas).

Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą, daroma išvada, kad teisės aktai VSDF valdybos įgaliotus teritorinius skyrius įpareigoja atlikti veiksmus, kurių tikslas - susidariusias nedarbo socialinio draudimo išmokų permokas grąžinti į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą. Teismo vertinimu, pagal aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, įgaliotas viešojo administravimo subjektas, visų pirma, imasi priemonių gera valia spręsti nedarbo socialinio draudimo išmokų permokų grąžinimo klausimą. Nagrinėjamu atveju tokia priemone yra pareiškėjui pateikta pretenzija, kuria siūloma sumokėti permokos sumą, kad tokiu būdu būtų išvengta teisminių ginčų. Tačiau pretenzija – tai nėra joks administracinis aktas ar pareiškėjui privalomas vykdyti administracinis nurodymas. Jeigu pareiškėjas nesutinka su pretenzijos prašymu, jam dėl to nekyla materialinės teisinės pasekmės. Tuo atveju, jeigu atsakovas kreipsis į teismą dėl žalos Fondui atlyginimo priteisimo, bylą nagrinėjantis teismas, vykdydamas teisingumą, spręs ginčą teisės aktų nustatyta tvarka, todėl pareiškėjo prielaidos, kad atsakovas dėl ginčijamo Sprendimo priėmimo įgis pranašumą, neturi pagrindo.

Aptartų teisės aktų kontekste pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą Sprendimą vertinti kitaip, nei VSDF valdybos Utenos skyriaus procedūriniu sprendimu, kuriame fiksuojama nedarbo socialinio draudimo išmokos permoka ir kuris pareiškėjui nesukelia materialinių teisinių pasekmių(Pvz., žr. 2015-04-27 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr A-797-146/2015).

Nagrinėjant administracinę bylą teismui nustačius, kad skundžiamas Sprendimas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, o skundas nenagrinėtinas teismų admininistracinio proceso tvarka, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu, byla nutraukiama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu, 102 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 105, 106 ir 149 straipsniais,

nutaria:

Administracinę bylą nutraukti.

Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Dalia PranckienėIrena VaržinskienėDalytė Zlatkuvienė