- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-04-09
- Bylos Nr.
- I-2027-95/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00138-2013-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Liuda Arlauskienė
- Pareiškėjas
- UAB „Nibrė“
- Atsakovas
- Narkotikų
- Advokatai
- Tomas Petkevičius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liuda Arlauskienė, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Nibrė“ atstovui advokatui Tomui Petkevičiui, atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovei Jurgitai Miliauskaitei - Merkienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Nibrė“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Nibrė“ (toliau – ir pareiškėja) 2013-01-14 pateikė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti 2012 m. gruodžio 13 d. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) nutarimą Nr. ATK2-238/12 „Taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“ (toliau – ir Nutarimas) (b. l. 1-17). Papildomai 2013-02-11 pateikė teismui prašymą, kuriame prašo teismo sustabdyti administracinę bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. atitikties LR Konstitucijai ir joje įtvirtintiems konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo bei proporcingumo principams (b. l. 83-85).
Nurodė, kad Departamentas skundžiamame Nutarime konstatuoja, jog 1250 Lt bauda pareiškėjai yra skiriama už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas, LR AKĮ) 18 str. 3 d. 13 p. pažeidimą, t. y. jog 2012 m. rugsėjo 26 d. apie 22 val. 50 min. pareiškėjai priklausančiame bare, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Baras), barmenė pardavė pirkėjams du neatidarytus 0,5 l talpos alaus butelius „Kalnapilis Pilsner“ ir vieną neatidarytą 2 l talpos alaus butelį „Tauras tradicinis“, kuriuos pirkėjai išsinešė iš Baro.
Skunde pareiškėja teigia, kad ji nėra pažeidusi ir negali būti laikoma pažeidusia Alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 18 str. 3 d. 13 p. reikalavimų, kadangi barmenė akivaizdžiai veikė prieš įmonės interesus ir viršydama jai suteiktus įgaliojimus, ir tokie jos veiksmai negali užtraukti atsakomybės įmonei. Mano, kad pažeidimas konstatuotas visiškai neatsižvelgiant į pareiškėjos paaiškinimus bei nevertinant fakto, kad barmenė, nesilaikydama AKĮ reikalavimų, alkoholinius gėrimus išsinešti pardavė sąmoningai, siekdama veikti prieš įmonės interesus ir viršijant jai suteiktus įgaliojimus. Nutarimas priimtas išsamiai ir visapusiškai neįvertinus faktinių aplinkybių bei byloje esančių įrodymų, turinčių reikšmės tinkamam ir teisėtam įmonės veiksmų įvertinimui AKĮ normų kontekste, be to priimtas praleidus AKĮ 35 str. 2 d. nustatytą vieno mėnesio terminą. Pažymėjo, kad administracinių teismų praktikoje aiškinant AKĮ 35 str. 2 d. nuostatas yra konstatuota, kad nustatytas vieno mėnesio terminas yra naikinamasis, jo pratęsimas nėra niekur numatytas, dėl to terminui pasibaigus procesas nebegali vykti, o neišnagrinėjus bylos ir nepaskyrus baudos (ekonominės sankcijos) per AKĮ nustatytą terminą, ji negali būti skiriama. Šiuo atveju vieno mėnesio terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo 2012-09-26, kadangi būtent šią dieną buvo nustatytos visos pagrindinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčijamas nutarimas. Vėlesnis aplinkybių patikslinimas ar nereikšmingas papildymas negali turėti įtakos AKĮ 35 str. 2 d. nustatyto termino skaičiavimo pradžiai. Teigia, kad policijos surinktos medžiagos perdavimas negali būti pagrindas AKĮ 35 str. 2 d. nustatyto termino skaičiavimui iš naujo. Mano, kad medžiagos perdavimas galėtų nulemti termino skaičiavimą iš naujo tik tuo atveju, jei medžiagą institucijai kompetentingai taikyti AKĮ 34 ir 35 str. nuostatas perduotų institucija, kuri nėra įgaliota taikyti AKĮ 34 ir 35 str. Šiuo atveju Petrašiūnų PN, surinkusi ir atsakovui perdavusi medžiagą, buvo kompetentinga ir įgaliota taikyti AKĮ 34 ir 35 str. Atsižvelgiant į išdėstytą, šiuo atveju bauda už AKĮ 18 str. 3 d. 13 p. pažeidimą (jei būtų buvę nustatytos visos kitos būtinos sąlygos) galėjo būti skiriama ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos, t. y. iki 2012-11-15. Bauda paskirta pasibaigus nustatytam vieno mėnesio terminui ir tai sudaro savarankišką pagrindą panaikinti nutarimą ir administracinę teiseną nutraukti. Taip pat nurodo, kad juridiniam asmeniui galima inkriminuoti teisės aktų pažeidimą tik tada, jei jo atstovas, padarąs pažeidimą, veikė intra vires - pagal savo kompetenciją ir laikydamasis juridinio asmens nurodymų. Kadangi juridiniai asmenys savo veiklą vykdo per savo atstovus ir darbuotojus, juridinio asmens atsakomybė turi būti nustatinėjama atsižvelgiant į jo atstovų ir (ar) darbuotojų atliktus veiksmus. Tačiau fizinio ir juridinio asmenų atsakomybės klausimai turi būti spendžiami atskirai ir vienas kito neįtakoja, t. y. fizinio asmens (darbuotojo) padarytas pažeidimas nebūtinai yra pagrindas konstatuoti faktą, kad tokį pat pažeidimą padarė ir juridinis asmuo. Pareiškėjai teisėtai galėjo būti inkriminuotas AKĮ pažeidimas tik tuo atveju, jei būtų buvę nustatyta, kad pareiškėjos atstovas padarė pažeidimą ir veikė intra vires - pagal savo kompetenciją ir laikydamasis juridinio asmens nurodymų. Šiuo atveju ginčijamame nutarime visiškai nenagrinėti nei barmenės veiksmai, nei tai, ar ji veikė intra vires. Nutarime nurodytu atveju pareiškėja negalėjo būti patraukta atsakomybėn, kadangi nebuvo nustatytos tam būtinos sąlygos. Atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis vien atsakovo byloje esančiais ir barmenės policijos pareigūnams pateiktais paaiškinimais yra akivaizdu, kad barmenė sąmoningai ir tyčia veikė prieš įmonės interesus ir viršijo jai suteiktus įgaliojimus. Todėl vien šis faktas yra pakankamas pagrindas teigti, kad tuo atveju, jei barmenės veiksmuose bus nustatytas AKĮ pažeidimas, atsakomybė turės būti taikoma tik barmenei, bet ne pareiškėjai. Dėl barmenės piktavališkų veiksmų negali kilti atsakomybė pareiškėjai. Pažymėjo, kad pareiškėja 2012-01-01 priėmė įsakymą „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“, kuriuo visiems darbuotojams, įskaitant barmenę, uždraudė laiku nuo 22 iki 8 valandos parduoti gėrimus išsinešimui. Be to, darbuotojai taip pat buvo pasirašytinai supažindinti su AKĮ pasikeitimais. Taigi, visiems darbuotojams, įskaitant barmenę, buvo aiškiai ir griežtai nurodyta, jog nuo 22 iki 8 valandos draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus uždarytoje pakuotėje ir (ar) vartojimui ne vietoje. Tai patvirtina, kad barmenei nebuvo suteikti įgaliojimai parduoti alkoholinius gėrimus uždarytose pakuotėse ir (ar) išsinešti. Priešingai, pareiškėja buvo aiškiai ir griežtai nurodžiusi savo darbuotojams veikti tik pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus ir jų nepažeisti. Bare gerai pirkėjams matomose vietose yra iškabinti išsamūs ir aiškūs informaciniai pranešimai, kuriais tiek pirkėjai, tiek darbuotojai yra papildomai informuojami apie pareigą laikotarpiu nuo 22 iki 8 valandos įsigytą alkoholį vartoti tik vietoje. Taigi, pareiškėja, kaip juridinis asmuo, atliko visus galimus veiksmus, kuriais galėjo užtikrinti AKĮ nuostatų laikymąsi ir jų nepažeidimą darbuotojų veiksmais. Taip pat nurodo, kad ginčijamame nutarime nėra nurodyta pareiškėjos kaltė, o ją įrodyti privalėjo atsakovas. AKĮ 39 str. 2 d. taip pat įtvirtinta, kad nutarime privaloma pateikti kaltės įrodymus. Net ir nustačius AKĮ pažeidimą, bet nenustačius kaltės, asmuo negali būti traukiamas atsakomybėn, kadangi nėra tam būtinų sąlygų viseto. Traukiant asmenį atsakomybėn neįrodžius jo kaltės yra pažeidžiamas fundamentalus teisės principas nullum crimen sine lege. Šiuo atveju visiškai nebuvo nustatinėjama pareiškėjos kaltė. Taip pat pažymėjo, kad nutarimas neatitinka AKĮ 39 str. 2 d. nustatytų reikalavimų, kadangi nutarime nėra nurodyta, kokie konkretūs, objektyvūs ir neginčijami įrodymai patvirtina faktą, kad pareiškėja pažeidė AKĮ 18 str. 3 d. 13 p. Šiuo atveju jame aprašomi visi surinkti įrodymai, tačiau jie motyvuotai nėra susiejami su daromomis išvadomis ir AKĮ pažeidimo konstatavimu. Tokiu būdu, priimant skundžiamą nutarimą, buvo akivaizdžiai pažeistas reikalavimas nurodyti pažeidėjo kaltės įrodymus, kuriais grindžiamas nutarimas ir neužtikrintas pagrįsto, objektyvaus bei teisėto nutarimo priėmimas. Tik laikantis minėtų reikalavimų, t. y. nurodant konkrečius kaltės ir pažeidimo padarymo įrodymus, visapusiškai įvertinant bylos medžiagą bei asmenų paaiškinimus, gali būti priimtas objektyvus, pagristas ir teisėtas nutarimas. Kadangi nutarimas neatitinka esminių reikalavimų, jis visiškai nepagrįstas ir akivaizdžiai neteisėtas, todėl privalo būti panaikintas. Be to, nutarimas neatitinka individualiajam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, kadangi jame nėra nurodyta, kokie konkretūs, objektyvūs ir neginčijami įrodymai patvirtina faktą, kad pareiškėja pažeidė AKĮ 18 str. 3 d. 13 p. Nutarime nėra visapusiškai įvertinamas įrodymų tarpusavio ryšys ir nepašalinami tarp įrodymų egzistuojantys prieštaravimai bei tinkamai neišsklaidomos byloje egzistuojančios abejonės. Atsakovas visas abejones ir aplinkybes aiškina pareiškėjos nenaudai, nutarime nėra nagrinėjama AKĮ pažeidimo subjektyvioji pusė, t. y. kaltė. Taikyta ekonominė sankcija ir jos dydis yra nemotyvuoti, atsakovas tinkamai neįvertino aplinkybių, galinčių turėti reikšmės skiriamos ekonominės sankcijos dydžiui, be to, skiriant ekonominę sankciją buvo klaidingai nustatyta, jog nėra lengvinančių aplinkybių. Vien faktas, kad pareiškėja aktyviai bendradarbiavo su atsakovu, pateikė išsamius paaiškinimus ir pan., leidžia pripažinti, kad nutarimo priėmimo metu buvo lengvinančių aplinkybių - pareiškėja padėjo atsakovui tyrimo metu. Pažymėjo, kad tokiu atveju, kai nustatoma bent viena lengvinanti aplinkybė, atsakovas analogiškais atvejais visada skiria 500 Lt baudą. Kadangi šiuo atveju buvo paskirta 1 250 Lt bauda, mano, kad pareiškėja yra diskriminuojama kitų ūkio subjektų, kuriems skiriamos mažesnės baudos, atžvilgiu. Be to, nutarime atsakovas klaidingai ir nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja jau yra bausta už AKĮ pažeidimus, kadangi jos atžvilgiu nėra įsiteisėjęs nė vienas nutarimas ar teismo sprendimas, todėl atsakovo teiginiai, kad egzistuoja aplinkybės, neigiamai charakterizuojančios atsakovą, yra visiškai nepagrįsti. Pareiškėja taip pat prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. atitiktį Konstitucijai ir joje įtvirtintiems konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo bei proporcingumo principams.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti skunde išdėstytais argumentais.
Šalies argumentai
Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas su skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime (b. l. 35-40) nurodė, kad vadovaudamasi iš Kauno AVPK Kauno miesto Panemunės PK VPS Petrašiūnų PN 2012-11-22 raštu Nr. 20-23-3-S-2230 gauta medžiaga nustatyta, kad pareiškėja pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 13 p., t. y. 2012-09-26 įmonei priklausančiame bare (duomenys neskelbtini), barmenė R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)), apie 22.50 val. pil. K. M. ir K. B. pardavė išsinešimui alkoholinius gėrimus – du neatidarytus 0,5 litro talpos butelius alaus „Kalnapilis Pilzner“, ir vieną neatidarytą 2 l talpos butelį alaus „Tauras tradicinis“ už 13,10 Lt (2012-11-30 Protokolas Nr. ATK2-292, 2012-12-13 nutarimas Nr. ATK2-238).
Pareiškėjai už AKĮ 18 str. 3 d. 13 p. nustatytą pažeidimą buvo paskirta 1250 Lt bauda. Nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad yra praleistas vieno mėnesio terminas nutarimui priimti. Departamentas skundžiamą nutarimą priėmė 2012-12-13 nepažeisdamas AKĮ 35 str. 2 d. numatyto reikalavimo skirti ekonominę sankciją ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos, tačiau ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamajam pažeidimui - per 3 metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Ekonominė sankcija už AKĮ 18 str. 3 d. 13 p. buvo skirta pagal Departamento 2012-11-30 Protokolą Nr. 292, kuris buvo surašytas vadovaujantis 2012-11-26 iš policijos gauta informacija ir medžiaga apie pareiškėjos galimai padarytus pažeidimus, kuriame nurodytas faktinis ir teisinis AKĮ pažeidimo pagrindas. Todėl vieno mėnesio terminas, per kurį turi būti išnagrinėtas pažeidimas ir paskirta ekonominė sankcija, turi būti skaičiuojamas nuo 2011-11-30, kai pareiškėjai aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nurodyta, kad ji pardavė alkoholinius gėrimus bare neatidarytose pakuotėse išsinešti. Kadangi skundžiamas nutarimas priimtas 2012-12-13, pareiškėjos argumentas dėl praleisto termino atmestinas kaip nepagrįstas. Pareiškėja nepagrįstai sieja nagrinėjamo pažeidimo nustatymą su 2012-09-26 data. Teigė, kad Departamentas įvertino pažeidimo nagrinėjimo ir ekonominės sankcijos skyrimo galimybes teisės aktų tvarka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos prasme. Taip pat nesutinka ir su pareiškėjos argumentais, kad barmenė veikė ultra vires ir prieš pareiškėjos interesus, todėl atsakomybės taikymas pareiškėjai už tokius barmenės veiksmus yra akivaizdžiai neteisėtas, kadangi tokius pareiškėjos argumentus vertina kaip subjektyvų teisės aktų nuostatų aiškinimą ir taikymą, kuris neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Barmenė darbo santykiais yra susijusi su pareiškėja ir pažeidimo padarymo metu veikė jos vardu ir interesais. Šiuo atveju priimant skundžiamą nutarimą buvo nustatyta, kad baro darbuotoja R. K. veikė pareiškėjos vardu ir interesais, todėl pareiškėja teisėtai ir pagrįstai yra tinkamas atsakomybės subjektas šioje byloje ir jai teisingai buvo skirta ekonominė sankcija už AKĮ 18 str. 3 d. 13 p. pažeidimą. Pažymėjo, kad pareiškėja yra licencijos turėtoja ir jos pareiga yra užtikrinti, kad darbuotojai laikytųsi atitinkamų taisyklių. Atsižvelgiant į tai, jeigu ir būtų susiklosčiusi tokia situacija, kokią aprašo pareiškėja skunde teismui, tai nepanaikintų jos padaryto AKĮ pažeidimo sudėties. Tokią atsakovo poziciją patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika (2010-12-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1561/2010, 2010-12-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1860/2010 ir kt.). Atkreipė dėmesį, kad įmonei, kaip mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojai, užtenka nustatyti tik pažeidimo, numatyto normos dispozicijoje, faktą, kad kiltų atsakomybė už minėtos nuostatos pažeidimą.
Teigia, kad pareiškėjos skunde nurodyti argumentai, kad pirkėjai informuojami apie alkoholinių gėrimų vartojimą tik vietoje, pareiškėja atliko visus įmanomus veiksmus, siekiant laikytis AKĮ reikalavimų, kad nutarimas nėra tinkamai pagrįstas ir motyvuotas, pareiškėjos pateikto paaiškinimo argumentai nėra tinkamai įvertinti, taip pat, kad nutarimas neatitinka individualiam administraciniam aktui nustatytų reikalavimų bei skiriant sankciją nebuvo atsižvelgta į pareiškėjos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nepagrįsti. Pažymėjo, kad pareiškėja skunde pateikia subjektyvų byloje esančių aplinkybių ir faktų vertinimą, kadangi nustatytas pažeidimo aplinkybes ir įrodymus traktuoja kaip pažeidimo sudėties eliminavimo elementus. Tokią pareiškėjos poziciją, subjektyviai aiškinant teisės aktų reikalavimus, vertina kaip siekį bet kokiais būdais ir priemonėmis išvengti kilusios atsakomybės. Atkreipė dėmesį, kad AKĮ 18 str. 3 d. 13 p. pažeidimo sudėtis yra formali, o reikalavimas imperatyvus. Pakanka, kad būtų nustatytas juridinis faktas, jog pareiškėja pardavė alkoholinius gėrimus, kurie buvo neatidarytoje pakuotėje ir (ar) nevartoti vietoje, kad būtų pripažįstama pareiškėjos kaltė dėl AKĮ 18 str. 3 d. 13 p. reikalavimo nesilaikymo. Daro išvadą, kad viešojo maitinimo vietoje pareiškėjas vykdė prekybą alkoholiniais gėrimais ne vartoti vietoje, o akivaizdžiai išsinešimui, nesiėmė visų galimų veiksmų užtikrinti įstatyme numatytos imperatyvios pareigos vykdymo, tokiu būdu pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. Pareiškėja atliktais veiksmais neužtikrino imperatyvaus AKĮ įstatymo reikalavimo parduoti alkoholinius gėrimus atidarytoje pakuotėje tik vartoti vietoje. Pirkėjui buvo sudarytos visos galimybės tokius alkoholinius gėrimus išsinešti gamyklinėje taroje. Be to, aptariami alkoholiniai gėrimai buvo parduodami neatidarytoje gamyklinėje taroje, neskirtoje alkoholinius gėrimus vartoti vietoje, o akivaizdžiai išsinešti. Pirkėjui neatidarius alkoholinių gėrimų butelių net nebuvo sudarytos sąlygos tokius alkoholinius gėrimus vartoti tik vietoje. Taigi, pareiškėjos pasirinktas alkoholinių gėrimų nuo 22 iki 8 valandos pardavimo modelis neužtikrina AKĮ numatytos imperatyvios pareigos vykdymo. Jeigu pareiškėja negali užtikrinti parduodamų alkoholinių gėrimų vartojimo tik vietoje, ji įstatymu yra imperatyviai įpareigota tokiais alkoholiniais gėrimais neprekiauti. Šiuo atveju, pareiškėja vykdydama alkoholinių gėrimų prekybą bare nuo 22 iki 8 valandos išsinešti, o ne vartoti vietoje, pasirinko individualius komercinę naudą teikiančius interesus prieš teisės aktuose įtvirtintą viešąjį interesą sąžiningos konkurencijos principus. Pareiškėjos atsakomybės nepanaikina ir tai, kad prekybos vietos patalpose yra pakabinta informacija apie AKĮ pakeitimus ir draudimus. Pareiškėja privalo laikytis Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimų ir veiksmingomis, o ne pasyviomis priemonėmis užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Alkoholinių gėrimų pardavėjas, prekiaujantis alkoholiais gėrimais, privalo savo nuožiūra pasirinkti atitinkamą elgesio modelį, kad užtikrintų alkoholinių gėrimų pardavimą tik atidarytose pakuotėse ir vartojimą tik vietoje, kad nekiltų abejonių dėl jo veiklos teisėtumo. Pažymėjo, kad pareiškėja yra viešojo maitinimo įmonė, o alkoholinių gėrimų pilstymas, jų pateikimas stiklinėse, taurėse, bokaluose, stikliukuose ir pan. yra neatsiejama įprasto viešojo maitinimo veikla. Priimant ginčijamą 2012-10-24 nutarimą nei materialinės, nei procesinės teisės normos nebuvo pažeistos, nutarimas atitinka AKĮ reikalavimus, yra motyvuotas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visus surinktus įrodymus, pareiškėjos paaiškinimus. Pareiškėjai ekonominė sankcija buvo paskirta vadovaujantis AKĮ 34 str., 35 str., 38 str., 39 str. Pažymėjo, kad vien tik subjektyvus pareiškėjos manymas, nepateikiant konkrečių argumentų, kad nutarimas yra priimtas neteisėtai ir nepagrįstai, nepanaikina ginčijamo akto galiojimo. Kritiškai vertintina ir pareiškėjos argumentą dėl to, kad atsakovas neįvertino visų paaiškinime pateiktų argumentų. Taip pat nepagrįstais laiko ir pareiškėjos argumentus dėl paskirtos sankcijos dydžio bei lengvinančių aplinkybių neįvertinimo. Pažymėjo, kad pareiškėja pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame neigia padarytą pažeidimą ir nepripažįsta savo atsakomybės, ši aplinkybė negali būti vertinama kaip atsakomybę lengvinanti. Mano, kad pareiškėjai paskirta tinkama ekonominė sankcija atsižvelgus į pareiškėjos padaryto pažeidimo pobūdį.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovė su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą remdamasi atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, kad prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą taip pat yra nepagrįstas, todėl prašo jo netenkinti.
Skundas netenkinamas.
Ginčas kilo dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2012-12-13 nutarimo Nr. ATK2-238/12, kuriuo pareiškėjai už Alkoholio Kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. pažeidimą skirta 1 250 Lt bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Kauno AVPK Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Petrašiūnų policijos nuovados pareigūnai, dirbdami pagal priemonių planą UAB „Nibrė“ priklausančiame bare, esančiame (duomenys neskelbtini), 2012-09-26 nustatė LR Alkoholio kontrolės 1995-04-18 įstatymo Nr. I-857 18 str. 3 p. reikalavimų pažeidimą, t. y., kad pardavėja R. K. 22.50 val. pardavė pirkėjui 0,5 l talpos du butelius alaus „Kalnapilis Pilsner“ ir 2 l talpos plastikinį butelį alaus „Tauro tradicinis“ neatidarytoje taroje (b. l. 49). 2012-10-15 R. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 23P-2040183-12 (b. l. 48) ir ji Kauno apylinkės teismo 2012-10-26 nutarimu buvo pripažinta padariusi pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 164 str. 3 d. ir nubausta 50 Lt bauda su dviejų stiklinių 0,5 l talpos butelių alaus „Kalnapilis“ ir vieno plastikinio 2,00 l talpos butelio „Tauras tradicinis“ konfiskavimu (b. l. 46-47). Šis nutarimas yra įsiteisėjęs.
Kauno AVPK Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Petrašiūnų policijos nuovada 2012-11-22 raštu Nr. 20-23-3-S-2230 „Dėl ekonominių sankcijų taikymo“ pateikė surinktą medžiagą dėl UAB „Nibrė“ AKĮ 18 str. 3 d. 13 p. nustatytų pažeidimų Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui ir prašė taikyti ekonomines sankcijas (b. l. 45).
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, 2012-11-26 gavęs minėtą medžiagą, 2012-11-30 UAB „Nibrė“ surašė protokolą Nr. ATK2-292, kuriame nustatė, kad UAB „Nibrė“ priklausančiame bare (duomenys neskelbtini), po 22 valandos prekiaujama alkoholiniais gėrimais išsinešimui: 2012-09-26 UAB „Nibrė“ priklausančiame bare (duomenys neskelbtini), barmenė R. K. (a. k. 46506220010) apie 22.50 val. (kasos aparate nenustatytas tikslus laikas – pirkimo laikas rodomas 22.08 val.) pil. K. M. ir K. B. pardavė išsinešimui alkoholinius gėrimus – du neatidarytus 0,5 l talpos butelius alaus „Kalnapilis Pilsner“ ir vieną neatidarytą 2 l talpos butelį alaus „Tauras tradicinis“ už 13,10 Lt. Tokiu būdu UAB „Nibrė“ pažeidė AKĮ 18 str. 3 d. 13 p., už kurį atsakomybė nustatyta AKĮ 34 str. 3 d. (b. l. 43-44).
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 2012-12-13 nutarimu Nr. ATK2-238/12 UAB „Nibrė“ už pažeidimo, nustatyto AKĮ 18 str. 3 d. 13 p. padarymą, vadovaudamasis AKĮ 34, 35, 38 ir 39 straipsniais, nenustačiusi atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, paskyrė 1250 Lt baudą (b. l. 19-23, 68-72).
Pareiškėja UAB „Nibrė“ skundu iš esmės neginčija patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau mano, kad už įmonės darbuotojos tyčia padarytą pažeidimą ji negali būti traukiama atsakomybėn be kaltės, dėl to ginčijamas atsakovo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, o paskirta bauda yra neproporcinga, paskirta neįvertinus lengvinančių atsakomybę aplinkybių.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Alkoholio kontrolės įstatymas (2012-06-21 įstatymo Nr. XI-2103 redakcija, galiojanti nuo 2012-09-01) (toliau – ir AKĮ, Įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 (2011-03-30 nutarimo Nr. 372 redakcija, galiojanti nuo 2011-04-03) patvirtintų Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) kiti su ginču susiję teisės aktai.
Įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. nustato, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 22 valandos iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje.
Taisyklių 32 p. nustatyta, kad licencijų turėtojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo ir kitų įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, šių taisyklių, Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse taisyklių, kitų teisės aktų, reglamentuojančių prekybos alkoholio produktais tvarką, atsiskaitymą, mokesčių mokėjimą, taip pat sanitarijos ir privalomųjų higienos ir kokybės reikalavimų. Licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojų pateikiama informacija apie alkoholinių gėrimų pardavimo sąlygas turi būti teisinga, išsami, tiksli, aiški ir neprieštaraujanti galiojantiems teisės aktams. Taisyklių 35 p. nustatyta, kad įmonė, turinti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, privalo laikytis licencijoje nurodyto prekybos alkoholiniais gėrimais laiko.
Kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, teisės aktų leidėjas, reglamentuodamas prekybos alkoholiniais gėrimais licencijavimo klausimus, susiejo išduodamos mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos pagrindu licencijos turėtojui atsirandančią teisę prekiauti alkoholiniais gėrimais su reikalavimu, kad tokia veikla būtų vykdoma laikantis licencijoje nustatytų sąlygų. Byloje nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybė pareiškėjai UAB „Nibrė“ 2009-01-29 išdavė licenciją Nr. 1880/1 verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais adresu (duomenys neskelbtini) (pardavimo būdas – gerti ten pat ir išsinešti), t. y. licencija suteikia teisę pareiškėjai prekiauti alkoholiniais gėrimais joje nurodytu būdu ir laiku (b. l. 51). Nuo 2012-01-01 įsigaliojo AKĮ nustatytas draudimas nuo 22 iki 8 val. prekiauti alkoholiniais gėrimais išsinešti.
Įvertinus minėtą teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, yra pagrindas teigti, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas: pareiga užtikrinti AKĮ 18 str. 3 d. 13 p. nustatytą reikalavimą tenka pareiškėjai. Įstatymų leidėjas nenustatė kitų priemonių, kaip reikalavimo atidaryti pakuotę, kurių turėtų imtis ūkio subjektas, kad AKĮ 18 str. 3 d. 13 p. nustatytas reikalavimas nuo 22 val. iki 8 val. parduoti alkoholinius gėrimus tik vartoti vietoje būtų įvykdytas. Tokias priemones gali pasirinkti patys ūkio subjektai, tačiau jos turi būti efektyvios, kad užtikrintų minėtų AKĮ nustatytų imperatyvų laikymąsi. Pareiškėja, pasirinkdama verstis tokia ūkine veikla, prisiima atsakomybę už tinkamą teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimą, o tuo atveju, jeigu ūkio subjektas neturi galimybės užtikrinti, kad alkoholiniai gėrimai būtų neišsinešami iš prekybos vietos, jis neturėtų tokių gėrimų pardavinėti pakuotėse. Pareiškėjos skunde nurodyta aplinkybė, kad darbuotoja pažeidimą padarė veikdama ultra vires ir prieš pareiškėjos interesus, negali būti laikoma aplinkybe, šalinančia pareiškėjos atsakomybę: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimas turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant AKĮ reikalavimų. Todėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimas turėtojo atsakomybei už atitinkamus AKĮ nuostatų reikalavimus atsirasti pakanka nustatyti pažeidimo, numatyto šių įstatymo normų dispozicijoje, faktą (2008-02-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-159/2008; 2010-12-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A858–1561/2010). LVAT praktikoje taip pat nurodoma, jog ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai AKĮ požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais (2009-05-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-678/2009; 2011-07-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011).
Nepagrįstas įrodymais ir pareiškėjos teiginys, kad Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas nenustatinėjo UAB „Nibrė“ kaltės. Atsakovas atsiliepime į skundą pagrįstai nurodo, kad AKĮ 18 str. 3 d. 13 p. įtvirtinta formali pažeidimo sudėtis, todėl pažeidimui nustatyti pakanka, kad alkoholiniai gėrimai išsinešti būtų parduodami draudžiamu laiku, t. y. nuo 22 val. iki 8 val. Nustatyto draudimo pažeidimo faktas yra pakankamas pagrindas taikyti ekonomines sankcijas, todėl šiuo atveju pažeidimo kvalifikavimui neturi juridinės reikšmės pareiškėjos kaltės nustatymas. Ekonominės sankcijos, kaip ir administracinės nuobaudos (baudos), paskirtis yra nubausti pažeidimą padariusį asmenį sukeliant jam turtinio pobūdžio padarinius. Veika, už kurios padarymą ekonominė sankcija buvo pritaikyta pareiškėjai ir paskirta administracinė nuobauda pardavėjai R. K., visais savo požymiais sutampa. Juridinis asmuo yra sukurtas teisės subjektas ir pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-03-23 sprendimas administracinėje byloje Nr.A15-39-2005, 2008-04-24 nutartis adm. byloje Nr. A-442-702/2008 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad situacija, kai už tą patį teisės pažeidimą atsakomybėn patraukiamas fizinis ir juridinis asmuo, pati savaime ne bis in idem principo nepažeidžia, tačiau byloje nustačius neteisėtos veikos, už kurios padarymą buvo taikytos sankcijos formaliai skirtingiems asmenims, tapatumo faktą, būtina patikrinti, ar atsakomybėn traukiamas fizinis ir juridinis asmenys realiai nėra tapatūs, t. y. ar skiriant nuobaudą juridiniam asmeniui šios nuobaudos pasekmės neteks tam pačiam asmeniui, kuris už tą patį pažeidimą jau buvo nubaustas kaip fizinis asmuo. Šiuo atveju ekonominė sankcija yra paskirta UAB „Nibrė“, o administracinė nuobauda taikyta fiziniam asmeniui R. K.. Taigi, nagrinėjamoje byloje atsakomybėn patraukti asmenys nėra tapatūs.
Nors pareiškėjos teigimu ginčijamas nutarimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, tačiau, kaip matyti iš jo turinio, nutarimas yra motyvuotas, jame aiškiai nurodyta pažeidimo esmė, išvardintos faktinės aplinkybės, pažeidimas kvalifikuotas teisingai, padarytos išvados pagrįstos įstatymų normomis, paskirta ekonominė sankcija parinkta tinkamai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-06-13 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A525-952/2008 konstatavo, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų analizė suponuoja išvadą, jog akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Taigi, ginčijamas nutarimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus.
Nepagrįsti ir pareiškėjos skundo argumentai, kad nutarimas priimtas praleidus vieno mėnesio terminą. Alkoholio kontrolės įstatymo 35 str. 1 ir 2 d. nustatyta, kad šio Įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytų kontrolės institucijų tam įgalioti darbuotojai (pareigūnai), nustatę, kad šio Įstatymo reikalavimai pažeisti, surašo Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyto turinio protokolą. Šio Įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos bylas nagrinėja ir baudas skiria ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos, tačiau ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam pažeidimui – per 3 metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad pažeidimo nustatymas – tai kompetentingos institucijos pažeidimo padarymo fakto suvokimas, kurį kiekvienu konkrečiu atveju lemia atitinkamos informacijos apie tariamai padarytą pažeidimą įvertinimas. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas medžiagą iš Kauno AVPK Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Petrašiūnų policijos nuovados gavo 2012-11-26 (b. l. 45), ją tinkamai įvertinęs, 2012-11-30 surašė protokolą pareiškėjai (b. l. 43-44), o nutarimą priėmė 2012-12-13 (b. l. 19-23, 68-72), t. y. nepraleidęs AKĮ nustatyto vieno mėnesio termino.
AKĮ 34 str., nustatančiame ekonominių sankcijų už Įstatymo pažeidimus taikymą, 3 d. nustatyta, kad už šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 12 punktuose, 2 dalies 1, 10 ir 11 punktuose, 18 straipsnio 1, 3 dalyse, 4 dalies 1, 2 punktuose, 9 dalyje ir 22 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje baudžiami nuo penkių šimtų litų iki dviejų tūkstančių litų bauda, o už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo dviejų tūkstančių litų iki penkių tūkstančių litų bauda.
AKĮ 34 str. 7 d. nustatyta, kad konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų skaičių ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas institucijos, skiriančios baudą už šiame Įstatyme nustatytų reikalavimų nesilaikymą, nutarime, o 8 p. nustatyta, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Skirianti baudą institucija gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2005-11-05 nutarime konstatavo, kad griežtų (teisės pažeidėjams) sankcijų už teisės aktais nustatytų tabako ir jo gaminių gamybos, apyvartos ir vartojimo reikalavimų pažeidimus (inter alia didelių piniginių baudų) teisės pažeidėjams įtvirtinimas savaime (neįvertinus tam tikro teisės pažeidimo pobūdžio, pavojingumo (sunkumo), masto, kitų požymių, kitų aplinkybių) negali būti aiškinamas kaip neteisingas ar neadekvatus atitinkamam teisės pažeidimui. Tačiau taip pat pažymėjo, kad tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas), už teisės pažeidimus nustatytos sankcijos (nuobaudos, bausmės) turi būti proporcingos šiems pažeidimams. Konstituciniai teisingumo ir teisinės valstybės principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, taip pat ir tokio dydžio baudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui. Konstitucinis teismas nurodė, kad esant ypatingoms atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, nors ir nenumatytoms expressis verbis įstatyme, teismas gali skirti mažesnes negu įstatymo numatyta pinigines baudas.
Teismo vertinimu, paskirta 1250 Lt dydžio bauda yra teisinga ir proporcinga padarytam AKĮ pažeidimui. Pareiškėja nei nutarimo priėmimo metu, nei teismo posėdyje nenurodė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip lengvinančios pareiškėjos atsakomybę. Todėl mažinti paskirtą baudą nėra pagrindo, kadangi tokiu atveju nebūtų pasiekti nuobaudos už tokius pažeidimus tikslai: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-04-29 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A556-572/2009, pabrėžė, kad realiai apčiuopiamos baudos paskirtis yra ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet, visų pirma, vykdyti prevenciją: teisės subjektas, pažeidęs sąlygas, su kuriomis yra siejamas tabako pardavimas, yra baudžiamas, idant daugiau nedarytų žalos teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms. Baudžiamas už tai, jog pažeidė esmines ir jam, be abejo, žinomas bei suprantamas dalyvavimo atitinkamoje rinkoje sąlygas – nesilaikė imperatyvių teisės reikalavimų. Paskyrus baudą, turinčią tikrai juntamas finansines pasekmes konkrečiam subjektui, atsakingam už atitinkamų taisyklių pažeidimą, ir kiti tos pačios rinkos dalyviai yra įspėjami, kad už identiškų taisyklių nepaisymą gali būti nubausti ne mažesne (o galbūt ir didesne) bauda. Bauda sukelianti nepageidaujamas pasekmes preventyvi priemonė, siekiant ir atskiro individo bei visuomenės sveikatos, o taip pat jų gerovės užtikrinimo. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas nuobaudas diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, kad atsižvelgiant į tai būtų galima skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali ir kt.; įstatymuose už įstatymų pažeidimus nustatomos baudos turi būti tokio dydžio, koks yra būtinas siekiant teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo – užtikrinti įstatymų laikymąsi, nustatytų pareigų vykdymą (Konstitucinio Teismo 2000-12-06, 2001-10-02, 2004-01-26, 2005-11-03, 2005-11-10).
Pareiškėjos prašymas sustabdyti administracinę bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. atitikties Konstitucijai ir joje įtvirtintiems konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo bei proporcingumo principams netenkinamas, kadangi teismui nekyla abejonių dėl jos (normos) konstitucingumo: iš šios normos turinio yra akivaizdu, ko ja siekiama, t. y. kad alkoholiniais gėrimais nuo 22 iki 8 val. būtų prekiaujama tik viešojo maitinimo įstaigose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, ir tik vartojimui vietoje, t. y. tose pačiose viešojo maitinimo įstaigose, kurios turi atitikti tam tikrus reikalavimus ir imtis visų įmanomų organizacinių priemonių šiam reikalavimui užtikrinti. Aplinkybė, ar šios organizacinės priemonės yra pakankamos, turi būti nustatinėjama kiekvienu konkrečiu atveju, o UAB „Nibrė“ atveju tokio pobūdžio klausimas netgi nekyla: alkoholiniai gėrimai parduoti netgi neatidarytoje pakuotėje, t. y. netgi nesiėmus vienintelės įstatyme aiškiai nustatytos priemonės tokio pobūdžio reikalavimui užtikrinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Netenkinti pareiškėjos UAB „Nibrė“ prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.
Pareiškėjos UAB „Nibrė“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.