- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-26
- Bylos Nr.
- e2S-2094-450/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13668-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Skolininkas
- UAB „Domstara“
- Kreditorius
- UAB „Autoavilys“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininko UAB „Domstara“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Autoavilys“ pareiškimą skolininkui UAB „Domstara“ dėl teismo įsakymo išdavimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorius UAB „Autoavilys“ kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 10 515,64 Eur skolos, 65,07 Eur palūkanų, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 6 proc. metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko UAB „Domstara“.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 8 d. išdavė teismo įsakymą pagal kreditoriaus UAB „Autoavilys“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui UAB „Domstara“.Kreditorius teismo įsakymo įvykdymo užtikrinimui prašė areštuoti skolininkams priklausantį turtą reikalavimo sumai. Nurodė, kad skolos suma didelė, skolininkas nemoka skolos nuo 2017 m. birželio 2 d., 2016 m. skolininko pelnas sudarė tik 6012 Eur, turi kitų kreditorių, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių yra reali grėsmė, kad teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi kreditoriaus UAB „Autoavilys“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino ir areštavo skolininkui UAB „Domstara“ priklausančius nekilnojamuosius ir (arba) kilnojamuosius daiktus, jų esant nepakankamai – pinigines lėšas ir (ar) turtines teises, priklausančias skolininkui ir esančias pas skolininką arba trečiuosius asmenis, už 10 620,71 Eur.Teismas sprendė, kad skolininkui pareikšta 10 620,71 Eur reikalavimų suma yra pakankamai didelė. Kreditoriaus reikalavimas neužtikrintas kokiomis nors kitomis priemonėmis, byloje nepateikta duomenų, kurie patvirtintų gerą, stabilią skolininko finansinę-turtinę būklę, todėl teismas laikė, kad yra pagrindas manyti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, priėmus kreditoriui palankų procesinį sprendimą, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl kreditoriaus prašymą tenkino. Teismas prioritetiškai taikė skolininko nekilnojamojo turto areštą, jo nepakankant – areštavo kilnojamuosius daiktus, nepakankant nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų – areštavo pinigines lėšas ar turtines teises už 10 620,71 Eur. Pažymėjo, kad areštavus skolininko pinigines lėšas jam paliekama teisė iš šių lėšų išmokėti darbo užmokestį bendrovės darbuotojams, mokesčius valstybei (savivaldybėms) ir socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su kreditoriumi. Pagal CPK 145 straipsnio 6 dalį, areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje, o antstolis įpareigotinas nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti. Nustatė, kad kreditoriaus reikalavimai patenkinami trečiąja eile.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu skolininkas UAB „Domstara“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartį.UAB „Domstara“ 10 620,71 Eur suma nėra didelė. Skolininko finansinė padėtis yra gera, įsiskolinimų neturi. Dėl to yra nepagrįsti kreditoriaus argumentai, kad skolininkas turi kitų kreditorių. Be to, UAB „Domstara“ neskolinga ir pačiam UAB „Autoavylys“, kuris yra pareiškęs aiškiai nepagrįstą reikalavimą.Skolininkas dalyvauja viešuose pirkimuose ir yra sudaręs transporto priemonių remonto ir techninės priežiūros paslaugų pirkimo sutartis, todėl turi nuolatinį pajamų šaltinį. Taip pat skolininkas yra įgijęs nekilnojamojo turto - žemės sklypus. Skolininko nuosavybes teise valdomas turtas, vykdomos sutartys patvirtina neabejotiną įmonės finansinės padėties stabilumą (patikimumą) laiko perspektyvoje.Kreditorius nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui.Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius UAB „Autoavilys“ prašo jį atmesti.Skolininkas, be kreditoriaus, yra skolingas ir UAB „Intersera“, kuri remdamasi 2018 m. balandžio 9 d. Bendradarbiavimo sutarties 2.2 p., skolininkui vienašališkai paskyrė 20 000 Eur baudą. Tai jog skolininkas nėra skolingas SODRAI ir VMI nepatvirtina fakto, jog skolininkas išvis neturi jokių kitų kreditorių.Skolininkas pateikė keletą 2017 m. sudarytų paslaugų sutarčių, tačiau nepateikė jokių įrodymų, jog jos buvo tinkamai įvykdytos, jog buvo gauti apmokėjai pagal jas, todėl pačių sutarčių sudarymo faktas nepatvirtina geros skolininko finansinės padėties.Iš skolininko balanso matyti, jog jau 2016 m. jis kitiems tiekėjams buvo skolingas 17 477 Eur, tuo tarpu įmonės turtas tesudarė 25 989 Eur. Skolinkas jokio ilgalaikio turto neturėjo, o didžiąją dalį turto (16 918 Eur) sudarė per vienerius metus gautinos sumos. Jau 2016 m. skolininkas buvo nemokus ir jam turėjo būti keliama bankroto byla, kadangi skolos (17 477 Eur), viršijo pusę į jo balansą įrašyto turto vertės (25 989 Eur).Skolininko nesąžiningumą patvirtina tai, jog nuo 2017 m. birželio 2 d., nepateikęs jokių paaiškinimų, skolininkas nustojo dalinai vykdyti savo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, o nuo 2018 m. kovo 20 d. visiškai nustojo atsiskaitinėti už kreditoriaus atliktus darbus pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras.Skolininkas elgiasi nesąžiningai, nevykdo pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis, piktnaudžiauja procesinėmis priemonėmis teikdamas nepagrįstus ieškinius, teikia melagingus argumentus bei klaidina kreditorių ir teismą, tvirtina skolas, o po kelių savaičių teikia prieštaravimus dėl tos pačios skolos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas kreditoriaus prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra tik numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Kadangi pirmosios instancijos teismas 2018 m. gegužės 8 d. teismo įsakymu patenkino kreditoriaus pareiškimą dėl skolos priteisimo ir išdavė teismo įsakymą dėl kreditoriaus reikalaujamų sumų išieškojimo iš apelianto, darytina išvada, jog dėl pirmosios būtinos sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – tikėtino reikalavimo pagrįstumo – ginčo nėra.Byloje kilo ginčas dėl antrosios būtinos sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-906/2008; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-905/2009, 2013 m. sausio 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-298/2013 ir kt.). Nagrinėjamu atveju skolininkas nurodo, kad pareiškimo suma jam yra nedidelė, nes jo finansinė padėtis yra gera, turi vykdytinų sutarčių, kreditorių neturi. Pažymėtina, kad ši prezumpcija (pareiškimo didelė suma gali objektyviai padidinti kreditoriui galimo palankaus teismo įsakymo neįvykdymo riziką) nėra absoliuti, todėl kiekvienu atveju teismas turi įvertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į skolininko finansines galimybes, t. y., ar konkrečiam skolininkui pareikšto reikalavimo suma yra tikrai didelė. Nors šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neturėjo duomenų apie skolininko finansinę padėtį, tačiau su atskiruoju skundu apelianto (skolininko) UAB „Domstara“ pateikti rašytiniai įrodymai nepaneigia teismo išvados dėl grėsmės kreditoriui palankaus teismo įsakymo įvykdymui. Skolininkas, įrodinėdamas savo gerą finansinę padėtį, pateikė Transporto priemonių remonto ir techninės priežiūros paslaugų pirkimo sutartis, tačiau vadovaujantis pateiktais dokumentais, nėra pagrindo pripažinti, jog skolininko finansinė padėtis yra gera, nes kaip teisingai nurodo kreditorius, sutarčių sudarymo faktas nepatvirtina, kad jos buvo/ yra tinkamai įvykdytos, jog buvo gauti apmokėjai pagal jas. Nors skolininkui nuosavybės teise priklauso du nekilnojamojo turto objektui, tačiau iš Pelno (nuostolių) ataskaitos už 2017 m. matyti, kad skolininko pelnas sudarė 2152 Eur, kuris yra ženkliai mažesnis už šioje byloje pareikštų reikalavimų sumą (10 620,71 Eur). Balanso už 2017 m. duomenimis, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (36 759 Eur) beveik siekia turimo turto vertę (47 537 Eur), o didžiąją turimo turto sudaro trumpalaikis turtas (37 704 Eur). Pabrėžtina, kad trumpalaikiam turtui priskiriamas per vieną ataskaitinį laikotarpį (vienerius finansinius metus) pajamoms uždirbti sunaudojamas turtas, todėl net ir realiai šiuo metu egzistuojantis jis iš esmės pagal savo pobūdį gali keistis, todėl negali patikimai garantuoti pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimo ilgesnėje perspektyvoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1941/2014). Nors skolininkas pateikė duomenis, kad jis neturi skolinių įsipareigojimų valstybės biudžetui, tačiau iš 2018 m. gegužės 20 d. UAB „Intersera“ pranešimo matyti, kad ji skyrė skolininkui 20 000 Eur baudą. Atsižvelgiant į nustatytus duomenis apie skolininką, jo turtinę padėtį, prieinama prie išvados, kad pareikšto reikalavimo suma, sudaranti 10 620,71 Eur, skolininkui yra didelė, dėl ko kyla grėsmė tikėtinai kreditoriui palankaus teismo įsakymo įvykdymo apsunkinimui.Taigi, įvertinus paminėtus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skolininkas nepaneigė aplinkybių, kad yra grėsmė dėl galimai kreditoriui palankaus teismo įsakymo neįvykdymo, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones skolininko atžvilgiu.Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl skolininko atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.