Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui V. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo V. B. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į pareiškimą, teismo posėdyje palaikė pareiškimą ir prašo jį tenkinti. Suinteresuotas asmuo V. B. teismo posėdyje paaiškino, kad G. M. yra jos mama. Po tėčio mirties toliau gyveno bendrai įgytame bute, mokėjo mokesčius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad G. M. ir S. M. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (e. b. l. 11). (duomenys neskelbtini) mirė G. M. sutuoktinis S. M. (e. b. l. 12). G. M. ir S. M. yra suinteresuoto asmens V. B. tėvai (e. b. l. 11, 17). Testamentų registre nėra įregistruota palikėjo S. M. sudarytų testamentų, palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų, pareiškimo dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų (e. b. l. 38). Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad pareiškėjos G. M. vardu įregistruota nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal 1992 m. balandžio 16 d. pirkimo – pardavimo sutartį pagal LR 1991.05.28 Įstatymą Nr. I-1374 (e. b. l. 16).

Pareiškėja teismo posėdyje paaiškino, kad po S. M. mirties G. M. valdė, rūpinosi santuokos metu įgytu butu, mokėjo mokesčius, toliau šiame bute gyveno (2020 m. sausio 30 d. teismo posėdžio garso įrašas: 04 min. 54 sek. – 11 min. 30 sek., 12 min. 16 sek. – 16 min. 24 sek.).

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Kad įgytų palikimą, įpėdinis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turi palikimą priimti, tai yra įpėdinis turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir įrodančius, kad palikėjo turtą pradėjo valdyti kaip savo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių, teismo posėdyje pareiškėjo, jo atstovo ir suinteresuoto asmens teiktų paaiškinimų, pareiškimo turinio matyti, jog pareiškėja, kaip palikėją pergyvenusi sutuoktinė, turi teisę paveldėti S. M. palikimą (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis). Duomenų apie galimus į bylą neįtrauktus pirmosios eilės įpėdinius ar turinčius teisę su jais paveldėti asmenis teismas neturi ir tokių asmenų nenustatė.

Po palikėjo S. M. mirties dėl jos palikimo priėmimo niekas nėra kreipęsis į notarą. Suinteresuotas asmuo – G. M. ir S. M. dukra – su pareiškimu visiškai sutinka, jokių prieštaravimų dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nereiškia, todėl pareiškėjos nurodytos aplinkybės laikomos teisingomis, atitinkančiomis tikrovę (CPK 177, 178 straipsniai, 182 straipsnio 5 punktas 185, 187 straipsniai). Taigi, iš pareiškėjos ir suinteresuoto asmens paaiškinimų matyti, kad kiti turintys teisę paveldėti asmenys palikėjo S. M. palikimo nepriėmė, o duomenų ar įrodymų apie ginčus dėl to palikimo tarp G. M. ir kitų įpėdinių, tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens, byloje nėra, teismui tokie faktai nežinomi.

Įvertinus visus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos, jos atstovo ir suinteresuoto asmens paaiškinimus, daroma išvada, jog G. M. po savo sutuoktinio S. M. mirties (duomenys neskelbtini). išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą aktyviais veiksmais – po sutuoktinio mirties rūpinosi santuokos metu įgytu turtu ir per palikimui priimti nustatytą terminą pradėjo valdyti savo mirusio sutuoktinio turėtą turtą kaip savą, juo naudodamasi, rūpindamasi, mokėdama mokesčius ir kaip savininkė spręsdama, kaip su tuo turtu elgtis.

Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjos pareiškimas tenkinamas – nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po S. M. mirties (duomenys neskelbtini) jo sutuoktinė G. M. priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Iš pareiškėjos valstybei priteisiamos 5,11 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, b. l. 2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja G. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo sutuoktinio S. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)., faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjos G. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini) 5,11 Eur (penkių eurų 11 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660). Sumokėjimą patvirtinančio dokumento kopiją pateikti teismo raštinei prijungimui prie bylos.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.