Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Tomo Šeškausko,

gynejams advokatams : Stasei Jovaišienei, Jolantai Teresei Litvinskienei, Aidui Venckui, Arturui Baužai, Reginai Kvalitienei, Edgarui Dereškeviciui, Ceslovui Gorinui, Vaiduciui Paliukui, Stefanijai Bukelienei, Leonorai Vasiliauskienei,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo Kauno apygardos prokuraturos skyriaus prokuroro skunda del Kauno apygardos teismo 2004 m. lapkricio 22 d. nutarties, kuria nutarta baudžiamaja byla Nr. 1-184-04 perduoti Kauno apygardos vyriausiajam prokurorui kaltinamojo akto surašymui.

Aprašomoji dalis

nustate:

N. A. N. kaltinamas padarius nusikaltimus, numatytus BK 18 str. 4 d. ir 207 str. 2 d. (1994-11-10 istatymo Nr.I-652 redakcija), 25 str. 3 d. ir 200 str. l d. (2000-09-26 istatymo Nr.VIII-1968 redakcija), 312¹ str. 2 d.(1998-02-03 istatymo Nr.VXXXXXXX redakcija), 25 str. 3 d. ir 300 str. 2 d., 300 str. l d., (2000-09-26 istatymo Nr.VIII-1968 redakcija), 284 str. l d. (1996-07-02 istatymo Nr.I-1422 redakcija), 222 str. l d. (2000-09-26 istatymo Nr.VIII-1968 redakcija); N. N. kaltinamas padarius nusikaltimus, numatytus BK 18 str. 4 d. ir 207 str. 2 d. ((1994-11-10) istatymo Nr.I-652 redakcija), 25 str. 3 d. ir 200 str. l d. (2000-09-26 istatymo Nr.VIII-1968 redakcija), 312¹ str. 2 d. (1998-02-03 istatymo Nr.VXXXXXXX redakcija), 25 str. 3 d. ir 300 str. 2 d. (2000-09-26 istatymo Nr.VIII-1968 redakcija), 284 str. l d. (1996-07-02 istatymo Nr.I-1422 redakcija), 222 str. l d. (2000-09-26 istatymo Nr.VIII-1968 redakcija); V. G. kaltinamas padarius nusikaltimus, numatytus BK 207 str. 2 d. ((1994-11-10) istatymo Nr.I-652 redakcija), 25 str. 3 d. ir 200 str. l d. (2000-09-26 istatymo Nr.VIII-1968 redakcija), 312¹ str. 2 d. (1998-02-03 istatymo Nr. VXXXXXXX redakcija), 25 str. 3 d. ir 300 str. 2 d., (2000-09-26 istatymo Nr.VIII-1968 redakcija), 25 str. 3 d. ir 300 str. l d. (2000-09-26 istatymo Nr.VIII-1968 redakcija); V. M. kaltinamas padarius nusikaltimus, numatytus BK 25 str. 3 d. ir 200 str. l d., 222 str. l d. (2000-09-26 istatymo Nr.VIII-1968 redakcija); D. Š. kaltinamas padarius nusikaltimus, numatytus BK 25 str. 3 d. ir 200 str. l d. 25 str. 3 d. ir 300 str. 2 d. (2000-09-26 istatymo Nr.VIII-1968 redakcija), 25 str. 3 d. ir 300 str. l d. (2000-09-26 istatymo Nr.VIII-1968 redakcija); A. L. kaltinamas padarius nusikaltimus, numatytus BK 25 str. 3 d. ir 200 str. l d., 25 str. 3 d. ir 300 str. 2 d. (2000-09-26 istatymo Nr.VIII-1968 redakcija), 284 str. l d. (1996-07-02 istatymo Nr.I-1422 redakcija); K. J. kaltinamas padarius nusikaltimus, numatytus BK 25 str. 3 d. ir 200 str. l d., 25 str. 3 d. ir 300 str. 2 d., 225 str. 2 d. (2000-09-26 istatymo Nr.VIII-1968 redakcija); V. O. B. kaltinama padarius nusikaltima, numatyta BK 222 str. l d. (2000-09-26 istatymo Nr.VIII-I968 redakcija); R. R. kaltinamas padarius nusikaltimus, numatytus BK 300 str. 2 d. (2000-09-26 istatymo Nr.VIII-1968 redakcija), 228 str. l d. (2000-09-26 istatymo Nr.VIII-1968 redakcija); V. T. kaltinama padarius nusikaltimus, numatytus BK 300 str. 2 d. (2000-09-26 istatymo Nr.VIII-1968 redakcija), 228 str. l d. (2000-09-26 istatymo Nr.VIII-1968 redakcija).

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 6 d. ir BPK 22 str. 3 d., ir nurode, kad kaltinamojo teise žinoti kuo jis yra kaltinamas, realizuojama susipažinus su kaltinamuoju aktu, todel kaltinamojo akto turinys ir forma turi atitikti BPK 219 str. reikalavimus, o jame aprašyta nusikalstama veika; padarytos nusikalstamos veikos laikas, vieta, padariniai ir budai taip, kad perskaicius ši akta butu nedviprasmiškai suprantama, kokios veikos padarymu asmuo yra kaltinamas.

D. Š. nusikalstama veika aprašyta kaltinamajame akte nera aiški ir suprantama, todel kaltinamasis negali igyvendinti teises i gynyba ir gintis nuo pareikštu kaltinimu. Kaltinime ne tik painiai suformuluotos faktines nusikaltimu, kuriais D. Š. kaltinamas, aplinkybes, bet ir šias aplinkybes atitinkantys sudeties požymiai. Skirtingoms veikoms nurodomos (kopijuojamos) ne tik vienodos faktines kaltinimo aplinkybes, bet ir vienodi nusikaltimu požymiai, nors veikos kvalifikuojamos pagal skirtingus baudžiamojo kodekso straipsnius, toks kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. reikalavimu del nusikalstamos veikos aprašymo ir pažeidžiant kaltinamojo D. Š. teise žinoti, kuo yra kaltinamas, tuo suvaržoma jo teise i gynyba.

Nutartyje nurodyta, kad netinkamai surašyta ir inkriminuotos nusikalstamos veikos laikas, budas ir kitos svarbios aplinkybes ir V. M. . Kaltinime pagal BK 25 str. 3 d. 200 str. 1 d. V. M. ivardinamas kaip organizuotos grupes narys, vykdantis organizatoriaus nurodymus. Kaltinamojo akto 231 lape rašoma, kad ,,V. M. 1998 m. kovo 10 d. padejo V. G. ir A. K. , pasinaudojant ikiteisminio tyrimo metu nustatytu asmenu paslaugomis, jas iškrauti iš sunkvežimio puspriekabes sandelyje, esanciame H. ir O. M. g. 152, Kaune”. Iš šio kaltinimo turinio galima manyti, kad V. M. yra pagal bendrininku ruši priskiriamas ,,padejejui”, taciau visiškai nenurodyta kokiu veikimu ar neveikimu pasireiške jo padejimas. Kaltinime nurodyta, kad yra ,,nustatyti asmenys, kuriu paslaugomis buvo pasinaudota”, taciau kaltinime šie asmenys neivardinti. Tokie patys kaltinimai perrašyti del 1998 m. kovo 24 d.(232-233 l.), liepos 7 d.(234 l.), liepos 10 d. (235 l.), liepos 14 d. (236 l.), liepos 21 d. (237 l.), liepos 24 d. (238-239 l.), rugsejo 8 d.(240 l.) epizodu. Iš kaltinimo V. M. 241 lape vel galima manyti, kad V. M. yra pagal bendrininku ruši priskiriamas ,padejejui”, nenurodyta kokiu veikimu ar neveikimu pasireiške jo padejimas, vel nurodyta, kad yra ,,nustatyti asmenys, kuriu paslaugomis pasinaudota”, taciau šie asmenys neivardinti. Analogiškai nurodyta ir kaltinamojo akto 242 lape. Tokie patys kaltinimai perrašyti ir del 1999 m. sausio 6 d.(233-234 l.), spalio 28 d. (245 l.) epizodu.

Iš kaltinimo V. M. pagal BK 222 str. 1 d. turinio negalima suprasti už koki laikotarpi V. M. yra pareikštas kaltinimas, už koki laikotarpi jis yra atsakingas kaip imones vadovas už imones buhalterines apskaitos tvarkyma, nes imones vadovu, kaip rašoma kaltinime jis buvo nuo 1999 m. birželio 21 d., o kaltinimas už 1998-1999 metu laikotarpi. Iš tolimesnio kaltinimo turinio dalies negalima suprasti kokiomis buhalteres R. P. ,,paslaugomis” pasinaudojo V. M. ir kokias ,,paslaugas” teike imones buhaltere R. P. . Iš tolimesnio kaltinimo turinio dalies (246 l. paskutine pastraipa) negalima suprasti už koki laikotarpi yra atsakingas V. M. ir kokius juridine galia turincius pirminius buhalterines apskaitos dokumentus jis neišraše ir neitrauke 1998 m., 1999 m. Iš kaltinimo 247 lape turinio dalies ,,Del aukšciau išvardintu V. M. kartu su Nerijumi A. N. , N. N. , Vaida O. B. ivykdytu pažeidimu negalima iš dalies nustatyti 1998-1999 metu UAB ,,Svydis Kauno filialas“ veiklos jos ukines, komercines, finansines bukles, jos rezultatu ir ivertinti turto“. Iš šio kaltinimo turinio dalies negalima suprasti kokiais duomenimis grindžiamas kaltinimas, kad V. M. yra atsakingas už 1998 metu UAB ,,Svydis Kauno filialas” veikla, jos ukine, komercine, finansine bukle, jos rezultatus ir turto ivertinima.

Teisejas nustate, kad kaltinimas V. O. B. nekonkretus ir neaiškus. Kaltinime nurodyta, kad V. O. B. laikotarpiu nuo 1998-03-11 iki 1999-10-28 dirbo administracijos vadove personalo klausimais, todel neaišku kokiais rašytiniais bendroves dokumentais ji buvo igaliota tvarkyti buhalterine apskaita, ar turejo šiam darbui reikiama kvalifikacija, iš kaltinimo neaišku kokius nurodymus, ka buvo pavede atlikti kaltinime nurodyti asmenys kiekvienas atskirai, kiekvienu konkreciu atveju, kokiais rašytiniais irodymais tai grindžiama.

Iš kaltinamojo akto formuluotes dalyje del V. G. inkriminuojamu nusikalstamu veiku, už kuriu padaryma baudžiamoji atsakomybe numatyta BK 207 str. 2 d. (1994-11-10 istatymo Nr. I-652 redakcija) nera galimybes suprasti kokiomis tyrimo metu nenustatytu asmenu paslaugomis pasinaudojo V. G. ir kaip tu paslaugu suteikimas turejo itakos V. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymui, koks V. G. ir nenustatytu asmenu vaidmuo suklastojant itin svarbius oficialius dokumentus. Analogiška kaltinimo formuluote yra ir aprašant V. G. inkriminuojamas nusikalstamas veikas del nusikaltimo, numatyto BK 25 str. 3 d., 300 str. 1 d., 300 str. 2 d. (2000-09-26 istatymo Nr. VIII-1968 redakcija) padarymo. Visais atvejais kaltinamajame akte yra nurodyta, kad V. G. suklastojo tikrus dokumentus pasinaudodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmenu paslaugomis, nenurodant nei kokio pobudžio tos paslaugos, nei kaip tu paslaugu suteikimas itakojo inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryma. Nežinant nurodytu aplinkybiu pagristai manoma, kad V. G. neturi galimybes visa apimtimi pasinaudoti savo teise i gynyba ir gintis nuo pareikšto kaltinimo, kadangi iš kaltinamojo akto turinio negalima suprasti kuo tiksliai jis yra kaltinamas.

Iš kaltinamojo akto visiškai neaišku koks V. G. vaidmuo buvo nusikalstamu veiku aprašytu kaltinamojo akto 208-220 puslapiuose. Iš kaltinamojo akto formuluotes akivaizdu, kad kaltinimas pareikštas keletui asmenu neindividualizuojant kiekvieno iš ju veiksmu del ko negalima suprasti ar V. G. buvo organizuotos grupes narys ar jisai buvo nurodytu nusikaltimu organizatorius, ar jisai buvo tiesioginis nusikaltimu vykdytojas. Analogiška situacija aprašant ir kitas V. G. inkriminuojamas nusikalstamas veikas (kaltinamojo akto 208-220 psl.). Nežinodamas esminiu kaltinimo aplinkybiu, t.y. koks vaidmuo jam inkriminuojamas paminetu nusikalstamu veiku padarymu V. G. neturi galimybes realizuoti teises i gynyba.

Analogiškus pažeidimus teisejas nustate ir kaltinamajam N. N. pareikštame kaltinime. Jam kaltinimas išdestytas 88 puslapiuose, taciau jam inkriminuotuose epizoduose nera aprašyti ar ivardinti N. N. padaryti nusikalstami veiksmai. Iš kaltinimo turinio darytina išvada, kad N. N. kaltinamas nusikalstamais veiksmais, kuriuos padare arba tyrimo nenustatyti asmenys arba kiti kaltinamieji, tyrimo nenustatytu metu ir nenustatytose vietose. Akivaizdu, kad formuluojant kaltinimus, buvo naudotasi kompiuterinemis technologijomis ir ištisos pastraipos, visiškai identiškos buvo sukeltos visiems kaltinamiesiems, todel painu suprasti ka nusikalstamo padare N. N. .

Kaltinamajam Nerijui A. N. pats pirmas kaltinimas, nuo 1 puslapio iki 6 puslapio 3 pastraipos, pagal BK (1994 m.) 18 str. 4 d. ir 207 str. 2 d., t.y. dokumentu klastojimas, kuris yra susietas su pirmuoju kaltinimo epizodu pagal BK 25 str. 3 d. 200 str. 1 d. niekaip tarpusavyje nesiderina aplinkybemis, asmenu vaidmenimis, vieta, laiku. Kaltinama dokumentu klastojimu tikslu neišvežti susietu su 1 epizodu prekiu neišvežimu, taciau neaprašoma aplinkybiu: laiko, vietos, vaidmenu. Jeigu visi veike vieninga tycia tiek klastojime, tiek neišvežime, kodel nesusieti asmenys i viena bendrininku grupe.

Analogiškai nera aiškaus ir vientiso kaltinimo ir visuose kituose neišvežimo epizoduose tiek klastojime bei pareiguno vardo papirkime, neišvežimo realizavime.

Kaltinamasis aktas surašytas nesusietai ir nelogiškai todel, kad kaltinamo akto tekstas yra sumaketuotas kompiuteriu, perkeliant kitu itariamuju tekstus i A. N. kaltinima, netgi nepakeiciant linksnio.

Neaiškus kaltinimas dalyje del dvieju organizuotu grupiu suburimo- nera visiškai aprašytos tokiu grupiu suburimo aplinkybes: laikas, vieta, tikslai, vaidmenys. Kaltinama veikus tos pacios imones darbuotojus skirtingose organizuotose grupese, nors kitu imones darbuotoju visai nelaiko nei organizuotos grupes nariais, nei bendrininkais.

Kaltinamajame akte vartojami žodžiai, kurie duoda pagrinda dviprasmiškai suprasti surašyta teksta (pvz. Jis gi…).

Teisejas konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu surašytas kaltinamasis aktas surašytas iš esmes nesilaikant BPK 219 straipsnio reikalavimu, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme, todel bylos nagrinejimas negalimas, nes butu pažeistos kaltinamuju teises i gynyba, todel byla perduotina prokurorui.

Prokuroras atkreipia demesi, kad ikiteisminio tyrimo metu visi itariamieji, susipažine su iteiktais pranešimais apie itarima, pareiške, kad jiems iteikto itarimo esme supranta pilnai. Kaltinamajame akte aprašytos kaltinamuju nusikalstamos veikos yra analogiškos ikiteisminio tyrimo metu iteiktiems pranešimams apie itarimus, todel mano, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 6 d. bei BPK 22 str. 3 d. itvirtintos nuostatos, t.y. teise žinoti kuo kaltinamieji kaltinami ir teise i gynyba, nebuvo pažeistos nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme.

Prokuroras nesutinka su teismo išvadomis, del kaltinamojo akto turinio neatitikimo BPK 219 str. reikalavimams, D. Š. atžvilgiu. Nurodo, kad kaip pagrinda nurodytoms išvadoms teismas kaip citata iš kaltinamajame akte esancio D. Š. nusikalstamos veikos aprašymo pateikia teksta, kurio kaltinamajame akte nera. Pateikiama tik dalis D. Š. nusikalstamos veikos aprašymo, iškreipiant kaltinamajame akte esanti teksta.

Prokuroro nuomone, kaltinamajame akte aiškiai ir suprantamai nurodyta D. Š. padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, budas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybes, aprašyti visi nusikaltimu, numatytu BK 200 str. l d. ir 300 str. 2 d. požymiai, todel D. Š. nusikalstamos veikos aprašytos nepažeidžiant 219 str. reikalavimu.

Nurodo, teismas nepagristai vertina prieštaringomis V. M. veikos aprašyme nurodomas aplinkybes, kad jis veikdamas kaip organizuotos grupes narys, padejo V.Gluosniui ir A. K. iškrauti iš sunkvežimio prekes. Teiginys, kad iš kaltinimo turinio galima manyti, jog V. M. pagal bendrininku ruši yra priskiriamas ,,padejejui”, nepagristas.

Pažymi, kad vykdytojo veika nusikaltimo padaryme nuo kitu bendrininku: organizatoriaus, kurstytojo, padejejo skiriasi tuo, kad vykdytojas realizuoja bent dali nusikaltimo sudeties objektyviosios puses. Nusikalstama veika, neteisetai neišvežant per Lietuvos Respublikos valstybes siena prekiu, kuriu verte viršija 250 minimaliu gyvenimo lygiu dydžio suma ir kurios pagal eksporto dokumentus turejo buti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, nagrinejamos bylos atveju, pasireiškia prekiu, kurios turi buti išvežtos iš Lietuvos Respublikos teritorijos, pakrovimu muitines sandeliuose ir ju iškrovimu Lietuvos Respublikos teritorijoje, pažeidžiant tuo metu galiojancius norminius aktus, ir fikcijos, kad tos prekes yra išvežtos iš Lietuvos Respublikos sudarymu. V. M. , padedamas iškrauti prekes sandelyje, esanciame H. ir O. M. g.152, Kaune, butent ir realizavo dali nusikaltimo, numatyto BK 200 str. l d. objektyviosios puses. Todel V. M. veika ir kvalifikuojama, kaip vykdytojo, o ne padejejo.

Nors kaltinamajame akte iš tikruju, kaip ir teigiama teismo nutartyje, nurodyta, kad V. M. ,,padejo V. G. ir A. K. pasinaudojant ikiteisminio tyrimo metu nustatytu asmenu paslaugomis, jas iškrauti iš sunkvežimio puspriekabes sandelyje, esanciame H. ir O. M. g. 152, Kaune”, taciau iš ikiteisminio tyrimo metu surinktu duomenu, bei kitiems kaltinamiesiems iteiktu itarimu, suprantama, kad žodis ,,nustatytu” vietoje žodžio ,,nenustatytu” nurodytas del technines klaidos, kuri lengvai galejo buti ištaisyta baudžiamosios bylos teisminio nagrinejimo metu. Tai patvirtina aplinkybe, kad tyrimo metu tokie asmenys nebuvo nustatyti.

Teismas, prokuroro teigimu, nepagristai daro išvada, kad iš V. M. kaltinimo del apgaulingo buhalterinio apskaitos tvarkymo turinio (BK 222 str. 1 d.) negalima suprasti už koki laikotarpi V. M. yra pareikštas kaltinimas. V. M. kaltinimo apgaulingu UAB ,,Svydis Kauno filialas” buhalterines apskaitos tvarkymu, pagristuma prokuroras pagrindžia Lietuvos Aukšciausiojo Teismo teiseju Senato 1997 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 13 ,,Del teismu praktikos nagrinejant mokesciu vengimo ir kitu nusikaltimu finansams baudžiamasias bylas (BK 322, 323, 324, 325 straipsniai)” 6 punkto 3 dalimi, kurioje nurodyta, kad ,,kai asmuo, nesusijes su imone darbo santykiais, buhalterine apskaita tvarko apgaulingai, jis atsakys tik už nusikaltimus, kuriuos siekia padaryti apgaulingai tvarkydamas buhalterine apskaita. Šiuo atveju imones vadovas atsako tik už aplaidu buhalterines apskaitos tvarkyma. Jeigu minetas asmuo apgaulingai tvarko buhalterine apskaita susitares su imones vadovu (savininku), abu atsako pagal BK 323 str.”. Tokia nuostata, pasak prokuroro, salygoja išvada, kad apgaulingu buhalterines apskaitos tvarkymu kaltinamas gali buti nebutinai specialus subjektas, t.y. šiuo atveju imones vadovas, finansininkas.

Nutartyje nepagristai teigiama, kad iš tolimesnio kaltinamojo akto teksto negalima suprasti kokiomis buhalteres R. P. paslaugomis pasinaudojo V. M. ir kokias paslaugas teike imones buhaltere R. P. .

Pažymi, kad savoka ,,prekiu itraukimas i buhalterine apskaita” tapati savokai ,,prekiu itraukimas i buhalterines apskaitos registrus”. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra 2003-06-30 specialisto išvada Nr.5-7/23, kurioje nurodyta, kokius apskaitos registrus R. P. suraše, itraukdama i UAB ,,Svydis Kauno filialas” buhalterine apskaita realiai UAB ,,Svydis Kauno filialas” nereeksportuotas prekes, kaip reeksportuotas iš Lietuvos Respublikos teritorijos Ukrainos imonei OOO ,,Kolorit Ltd” pagal 1999-10-28 bendraji dokumenta Nr.,,(duomenys neskelbtini)“. Prokuroro teigimu, R. P. veiksmu detalizavimas jokios reikšmes neturi, nes V. M. , A. N. , N. N. ivykde aptariama nusikaltima pasinaudodami tarpiniu vykdytoju - R. P. .

Prokuroro nuomone, V. M. nusikalstamos veikos aprašytos nepažeidžiant 219 str. reikalavimu, t.y. nurodyta V. M. padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, budas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybes, aprašyti visi nusikaltimu, numatytu BK 200 str. l d., 300 str. 2 d., 222 str. l d. požymiai.

Prokuroras nesutinka ir su teismo išvada, kad nekonkretus ir neaiškus pateiktas kaltinimas pagal LR BK 222 str. l d. Vaidai O. B. .

Nurodo, kad V. O. B. kaltinimo pagristumas grindžiamas jau mineta Lietuvos Aukšciausiojo Teismo teiseju senato 1997 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 13 ,,Del teismu praktikos nagrinejant mokesciu vengimo ir kitu nusikaltimu finansams baudžiamasias bylas (BK 322, 323, 324, 325 straipsniai)” 6 punkto 3 dalimi. Be to, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji V.O. B. parode, kad ji 1998-1999 m. tikrai žinojo, kad pinigai imoneje turi buti išduodami išrašant buhalterines apskaitos, kasos dokumentus (b.l. 1-4,9,10,13,14, t. 19).

Prokuroras mano, kad nepagrista teismo išvada, jog kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. reikalavimu ir del V. G. inkriminuojamu nusikalstamu veiku, del ko jam nesuprantama kuo jis yra kaltinamas ir negali tinkamai pasinaudoti savo teise i gynyba.

Prokuroras nesutinka su teisejo teiginiu, kad iš kaltinamojo akto nera galimybes suprasti kokiomis tyrimo metu nenustatytu asmenu paslaugomis pasinaudojo V. G. ir kaip tu asmenu paslaugu suteikimas turejo itakos V. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymui, koks V. G. ir nenustatytu asmenu vaidmuo suklastojant dokumentus. Atkreipia demesi, kad teisejo pateikta citata nutraukiama toje vietoje, nuo kurios ir aprašomi nenustatytu ikiteisminio tyrimo metu asmenu, tarpiniu vykdytoju, veiksmai (178-179). Toje kaltinamojo akto dalyje yra aprašyti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmenu veiksmai klastojant dokumentus, atskleista V. G. tycia, išreikšta žodžiais ,,iš anksto žinodamas, kad sunkvežimis Renault, valstybinis numeris XXXXXXXX puspriekabes, valstybinis numeris RV 081, išvažiuos iš Lietuvos Respublikos teritorijos be krovinio iraše žinomai melagingas žinias apie tai, jog UAB ,,Svydis Kauno filialas” reeksportuoja prekes Baltarusijos imonei OOO ,,Montrej”, bei aprašomi V. G. savarankiški veiksmai, išreikšti žodžiais ,,patvirtino polisa savo parašu, o likusius dokumentus savo parašu ir ,,UAB ,,Svydis Kauno filialas” MUITINES DOKUMENTAMS NR. ,,(duomenys neskelbtini)“ spaudu”. Prokuroras yra tos pacios nuomones ir del kitu V. G. ivykdyto dokumentu klastojimo. Pažymi, kad V. G. veika klastojant dokumentus, pasinaudojant ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmenu paslaugomis, buvo vertinama kaip dokumentu klastojimas, pasinaudojant tarpiniais vykdytojais - ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis.

Prokuroras nesutinka su teismo išvada, jog visiškai neaišku koks V. G. vaidmuo buvo nusikalstamu veiku, aprašytu kaltinamojo akto 208 - 220 psl. Pažymi, kad V. G. vykdytojo ir organizatoriaus vaidmuo grindžiamas tuo, kad V. G. toje pacioje nusikalstamoje veikoje atlieka ir organizatoriaus funkcijas, pavyzdžiui duodamas nurodymus kartu su Nerijumi A. N. ir N. N. T. M. vykti sunkvežimiu FIAT IVECO i UAB ,,Svydis Kauno filialas“ sandeli, esanti Juozapaviciaus pr. 3-37, Kaune, ir ten iškrauti i sunkvežimi pakrautas prekes, o kitu atveju atlieka vykdytojo funkcijas, pavyzdžiui, pakrauna i sunkvežimi prekes, kurios turejo buti reeksportuojamos iš LR teritorijos, ir veliau jas iškrauna LR teritorijoje.

Prokuroro teigimu, teismas nepagristai vertina, kad kaltinamojo Nerijaus A. N. kaltinimas pagal BK 18 str. 4 d. ir 207 str. 2 d., išdestytas nuo kaltinamojo akto l puslapio, yra susietas su pirmuoju kaltinimo epizodu pagal BK 25 str. 3 d., 200 str. l d., nes su pastaruoju epizodu susietas kaltinimas del dokumentu suklastojimo išdestytas kaltinamojo akto 6-8 puslapiuose. Šie kaltinimai tarpusavyje derinasi aplinkybemis, asmenu vaidmenimis, vieta, laiku.

Mano, kad nepagrista ir teismo išvada, jog analogiškai nera aiškaus ir vientiso kaltinimo visuose kituose neišvežimo epizoduose, klastojime, pareiguno papirkimo realizavime.

Prokuroro nuomone, nepagristas teismo teiginys, kad kaltinamasis aktas surašytas nesusietai ir nelogiškai todel, kad kaltinamojo akto tekstas yra sumaketuotas kompiuteriu, nes teksto maketavimas kompiuteriu negali buti savarankiška priežastimi, galincia tureti itakos kaltinamojo akto surašymo kokybei.

Prokuroras teigia, jog teismas nurodydamas , kad kaltinime vartojami žodžiai ,,jis gi” duoda pagrinda dviprasmiškai suprasti surašyta teksta, šio teiginio nepagrinde, o kaltinamajame akte teksto, kuri del šiu žodžiu pavartojimo butu galima suprasti dviprasmiškai, nera.

Prokuroras daro išvada, kad kaltinamajame akte išdestyti visi duomenys, kuriu reikalauja BPK 219 str., o nustatyti nedideli netikslumai netrukdo nagrineti byla. Teismas nenurode jokiu ikiteisminio tyrimo metu nustatytu faktiniu aplinkybiu, kurios prieštarautu kaltinamajame akte nurodytam nusikalstamu veiku aprašymui. Iš to, kad teismas, susipažines su byla, bylos perdavimo nagrineti teisiamajame posedyje stadijoje neprieme sprendimo, jog kaltinamasis aktas surašytas pažeidžiant BPK 219 str. reikalavimus, pasak prokuroro, sprestina, kad teismas šioje stadijoje nevertino kaltinamojo akto neatitikimo BPK 219 str.

Apeliacines instancijos teismo posedyje prokuroras praše apeliacini skunda patenkinti ir skundžiama nutarti panaikinti, kaltinamieji ir gynejai praše prokuroro skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Nutartis negali buti pripažinta teiseta ir pagrista, kadangi byloje esantis kaltinamasis aktas bei jame suformuluoti ir nutartyje minimi kaltinimai nera iš esmes prieštaraujantys BPK 219 straipsnio reikalavimams.

Kauno apygardos teismas 2004-11-17 posedyje pradejes irodymu tyrima, prokurorui perskaicius sutrumpinta kaltinamojo akto turini, nesiemes pareigos išaiškinti nesupratusiems kaltinimo kaltinamiesiems perskaityto kaltinimo esme ( BPK 271 str. 2 d.), grižo atgal i parengiamaja teisiamojo posedžio dali, kur svarste ir patenkino kaltinamojo D. Š. gynejo BPK 270 str. tvarka (prašymai šaukti naujus liudytojus, ekspertus ar išreikalauti kitus irodymus) pareikšta prašyma ir kitu gyneju prašymus perduoti byla prokurorui. Gynejai toki prašyma motyvavo tuo, kad ju ginamuju kaltinimai neaiškus ir nesuprantami.

Kaltinimas baudžiamojoje byloje, tai yra kaltinamajame akte bylos tyrejo ir veliau apkaltinamajame nuosprendyje teismo išdestyta nusikalstamos veikos faktiniu ir juridiniu požymiu visuma, sudaranti atitinkamos nusikalstamos veikos sudeti ir tos nusikalstamos veikos teisinis kvalifikavimas pagal atitinkama BK straipsni, jo dali ar punkta.

Kaltinamojo akto turiniui yra numatyti atitinkami reikalavimai, kurie yra nurodyti BPK 219 str. Šioje normoje, BPK 219 str. 1 d. 3 p. ir 5 p., yra išdestyti pagrindiniai reikalavimai ir paties kaltinimo turiniui. Nusikalstama veika turi buti aprašyta arba kaltinimas turi buti suformuluotas taip, kad jame atsispindetu: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, budai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybes, duomenys apie nukentejusiji, itariamojo atsakomybe lengvinancios ir sunkinancios aplinkybes. Be to kaltinime butinai turi buti BK straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybe už padaryta veika.

Konstatavus esminius BPK 219 str. reikalavimu pažeidimus bylos parengimo nagrineti teisme stadijoje ar net bylos nagrinejimo teisme stadijoje, BPK 234 str. 2 d. ir BPK 254 str. 3 d. esancios procesines taisykles numato teismui galimybe byla perduoti prokurorui, jeigu nustatoma, jog byloje yra iš esmes BPK 219 straipsnio reikalavimu neatitinkantis kaltinamasis aktas, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo nagrineti byla.

Taigi aukšciau minimose procesinese stadijose kaltinamojo akto ištaisymas ar surašymas iš naujo imanomas tik esant trims salygoms: BPK 219 str. reikalavimai turi buti pažeisti iš esmes, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir kaltinamojo akto turinio pažeidimai trukdo nagrineti byla.

Apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija, susipažinusi su byloje esanciu kaltinamuoju aktu, skundžiamoje nutartyje išdestyta kaltinimu kritika, prokuroro skunde esanciais argumentais del nutarties motyvu, bei proceso dalyviu paaiškinimais nenustato, kad kaltinamiesiems D. Š. , V. M. , O. B. , V. G. , N. N. , N. A. N. pateiktuose kaltinimuose iš esmes butu pažeisti BPK 219 str. reikalavimai šie pažeidimai trukdytu nagrineti byla.

Visu pirma atkreiptinas demesys, kad kaltinimuose del nusikalstamu veiku ekonomikai, finansu sistemai ir valdymo tvarkai, išdestant faktinius ir juridinius šiu nusikalstamu veiku požymius, neišvengiamai privalo buti nuorodu i nusikaltimu objekta, atskirus dokumentus ir proceduras, poistatyminius aktus, paties kaltininko konkrecius veiksmus ar neveikima, kuriais realizuojama tokiu nusikaltimu objektyvine puse. Del to kaltinimas tampa dideles apimties su daugeliu šalutiniu sakiniu ir nuorodu, su gausiomis padalyvinemis ir pusdalyvinemis kalbos konstrukcijomis. Kartu visada tokio pobudžio kaltinimai yra sudetingi supratimo prasme. Juo labiau, dar didesnes kaltinimu apimties ir griozdiškumo neimanoma išvengti kaltinimuose organizuotos grupes nariams, nes kaltinime papildomai atskleidžiamas kiekvieno iš bendrininku vaidmuo.

Šioje byloje nustatytas ir paremtas objektyviais bylos duomenimis net 21 atvejis, kai yra itariama, kad UAB „ Svydis“ ivairios prekes su skirtingais kodais buvo iformintos reeksporto procedurai‚ bet per dokumentuose nurodyta Raigardo muitines posta šios prekes taip ir nebuvo eksportuotos. Tokie veiksmai inkriminuojami organizuotos grupes nariams, be to prekiu neišvežimo veiksmai lydimi itarimu del didelio kiekio dokumentu suklastojimo ir panaudojimo, papirkimo, apgaulingo bendroves buhalterines apskaitos tvarkymo. Todel kaltinimu didele apimtis ir sudetingumas yra pateisintinas.

Kiek aplinkybiu nurodyti kaltinime, atspindint nusikalstamu veiku padarymo buda, yra prokuroro, surašancio kaltinamaji akta, diskrecijoje. Tu aplinkybiu turi buti pakankamai, kad butu atspindeta atitinkamo nusikaltimo sudeties objektyvioji puse.

Aišku, kiekvieno bylos tyrejo profesine pareiga stengtis, kad kaltinimas butu kuo aiškesnis, glaustesnis, paprastesnis ir neperkrautas detalemis bei pasikartojimais ir kartu atitiktu BK straipsnio dispozicijoje esancias formuluotes. Taciau praktikoje egzistuojanti kaltinimo surašymo taisykle: „geriau kaltinime parašyti daugiau aplinkybiu, negu ka nors praleisti, o teismas reikalingas aplinkybes pats atsirinks“ dažniausiai nugali ir tai atsispindi dažnoje byloje esanciuose kaltinimuose. Šios „taisykles“ prokuroras laikesi ir šioje byloje, kai siekdamas atskleisti prekiu neteiseto neišvežimo mechanizma, itariamo organizuotos grupes nario konkreciai padaryta veika ir jos sasajas su kitu bendrininku veikomis i šio asmens kaltinima perkele ( kai kuriais atvejais net mechaniškai iš kito asmens kaltinimo) ir smulkiai apraše kitu asmenu veiksmus, esancius šiam asmeniui pateiktame kaltinime ir net liudytoju veiksmus. Tai pasakytina apie D. Š. , V. M. , V. G. , N. N. , N. A. N. pateiktus kaltinimus pagal BK 25 str. 3 d. ir 200 str. l d. D. Š. , V. G. , N. N. , Nerijui A. N. pateiktus kaltinimus pagal BK 25 str. 3 d. ir 300 str. atitinkamas dalis.

Tokia, pavadinkim ja „griozdiška“ kaltinimo konstrukcija tikrai netarnauja kaltinimu aiškumui, taciau kartu nedaro paties kaltinimo iš esmes nesuprantamu ar tokiu, kuris neatitiktu BPK 219 str. 1 d. 3 p. reikalavimu. Visi teismo kritikuojami ir esantys kaltinamajame akte kaltinimai nesiskiria nuo visiems kaltinamiesiems pateiktu itarimu. Apklausti itariamaisiais visi dabartiniai kaltinamieji suprato, kokiu nusikaltimu padarymu jie yra itariami ir dave parodymus del jiems pareikštu itarimu. Iš šiu parodymu turinio akivaizdžiai matyti, kad faktines bylos aplinkybes, kurias reikia tikrinti, jiems buvo aiškios ir jie šiais klausimais turi savo gynybine pozicija. Visi skundžiamoje nutartyje minimi kaltinamieji turi aukštaji išsilavinima ir ju darbas susijes su prekiu eksportu,dokumentu forminimu, statybiniu prekiu pirkimu – pardavimu, buhalterine apskaita.

Skundžiamoje nutartyje pagristai atkreiptas demesys, kad D. Š. pateiktame pagal BK 25 str. 3 d. ir 300 str. 2 d. kaltinime del 1998 08 21 ir 22 dienomis padaryto bendrojo dokumento Nr. ,,(duomenys neskelbtini)“ suklastojimo ir šio bei kitu suklastotu dokumentu panaudojimo, yra nurodyta ir dalis aplinkybiu, esanciu kaltinime pagal BK 25 str. 3 d. ir 200 str. l d. Taciau tokia kaltinimo konstrukcija neleidžia daryti išvados, kad kaltinime pagal BK 25 str. 3 d. ir 300 str. 2 d. nera nurodytos reikiamos faktines veikos aplinkybes ar nurodytos visiškai netinkamos aplinkybes del ko butu galima pripažinti kaltinima netinkamu. 20 bylos tome 249 lape esantis pagal BK 25 str. 3 d. ir 300 str. 2 d. kaltinimas D. Š. talpina visus reikiamus faktinius ir juridinius šio nusikaltimo požymius.

Tas pats pasakytina ir apie nutartyje minimus, kaip nesuprantamus kaltinimus N. N. ir Nerijui A. N. .

Kolegija neižvelgia esminio kaltinimo prieštaringumo ir kaltinamojo V. M. veikos pagal BK 25 str. 3 d. ir 200 str. l d. aprašyme. Kaltinime yra nurodyta V. M. inkriminuota bendrininkavimo forma, tai kad jis veike organizuotos grupes sudetyje, nurodyti ir konkretus veiksmai šio kaltinamojo veiksmai – padejo iškrauti butinas reeksportuoti prekes. Organizuotos grupes nariai darydami nusikalstama veika paprastai atlieka skirtingas iš anksto aptartas užduotis, kuriomis realizuojamas suderintas nusikalstamos veiklos planas. V. M. veiksmai yra kaltinime nurodyti. Nors V. M. suformuluotame kaltinime iš tikruju, kaip ir teigiama teismo nutartyje, nurodyta, kad V. M. ,,padejo V. G. ir A. K. pasinaudojant ikiteisminio tyrimo metu nustatytu asmenu paslaugomis, jas iškrauti iš sunkvežimio puspriekabes sandelyje, esanciame H. ir O. M. g. 152, Kaune”, taciau iš visu kaltinime esanciu bylos aplinkybiu, kitiems kaltinamiesiems pateiktu kaltinimu, akivaizdžiai matyti, kad žodis ,,nustatytu” vietoje žodžio ,,nenustatytu” nurodytas del technines klaidos. Ši klaida gali buti ištaisyta ir negražinant bylos viso kaltinamojo akto surašymui.

Pareikštas V. M. kaltinimas pagal BK 222 str. 1 d. del apgaulingo buhalterinio apskaitos tvarkymo talpina visus reikiamus objektyviaja nusikaltimo puse atspindincius duomenis, jame smulkiai nurodyta, kuo pasireiške apgaulingas apskaitos tvarkymas, nurodytas šios inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo laikas ir budas. Skundžiamoje apygardos teismo nutartyje nepatikrinus irodymu pradeta svarstyti ar šio nusikaltimo subjektu gali buti V. M. ir kiti kaltinimo pagristumo klausimai. Šie klausimai sprestini tik patikrinus bylos irodymus.

Tas pats pasakytina apie nutartyje esancio kaltinimo V. O. B. pagal BK 222 str. 1 d. kritika. Šis kaltinimas pakankamai aiškus ir suprantamas, BPK 219 str. 3 p. reikalavimu pažeidimu kaltinime nera, o jo pagristumas ir nutartyje nuodyti klausimai sprestini patikrinus bylos irodymus.

Kolegija nenustato, kad kaltinamajame akte esantis kaltinimas V. G. neatitinka BPK 219 str. reikalavimu. Pagal 1961 m. BK 207 str. 2 d. pareikštame kaltinime del itin svarbiu oficialiu dokumentu suklastojimo ir panaudojimo yra nurodytas šios inkriminuojamos veikos padarymo budas. Nors dokumentu klastojimo budo formuluote „pasinaudodamas nenustatytu asmenu paslaugomis“ tikrai nera tinkamiausia atskleisti dokumentu suklastojimo mechanizmui, taciau ši formuluote nedaro kaltinimo iš esmes prieštaringu ar nesuprantamu. Apeliantas skunde pagristai nurodo, kad kaltinime, toliau sekant jo teksta, yra nurodyta, kokie oficialus dokumentai buvo suklastoti V. G. ir kokiu budu tai buvo padaryta. Kaltinamojo akto 208 – 220 puslapiuose yra nurodyta V. G. inkriminuota bendrininkavimo forma, tai kad jis veike organizuotos grupes sudetyje bei nurodyti ir konkretus šiam kaltinamajam inkriminuojami veiksmai neišvežant iš Lietuvos Respublikos prekiu pagal reeksporto procedura ir klastojant bei panaudojant atitinkamus dokumentus tam tikslui pasiekti. Todel nera pagrindo teigti, kad kaltinimas V. G. atžvilgiu yra prieštaraujantis BPK 219 str. reikalavimams.

Apeliantas pagristai skunde aiškina, kad kaltinamajam N. A. N. pirmasis kaltinimo epizodas del prekiu neišvežimo pagal BK 25 str. 3 d. 200 str. 1 d. (kaltinamojo akto 3-6 lapai) yra susietas su kaltinimo epizodu del oficialiu dokumentu klastojimo pagal BK 25 str. 3 d ir 300 str. 2 d. ( kaltinamojo akto 6-8 lapai). Šie kaltinimai tarpusavyje derinasi aplinkybemis, asmenu vaidmenimis, vieta, laiku. Tai, kad A. N. prokuroro nera kaltinamas del 284146.95 Lt vertes prekiu neišvežimo, o tik del šiu prekiu reeksporto dokumentu suklastojimo ir panaudojimo organizavimo ( kaltinamojo akto 1-3 lapai), nera N. N. pareikšto kaltinimo pagal BK 18 str. 4 d. ir 207 str. 2 d. netinkamumo klausimas BPK 219 str. prasme. Rupestis ikiteisminio tyrimo išsamumu yra prokuroro konstitucine pareiga. Teismas tik vertina jam pateiktus irodymus ir tuo klausimu priima atitinkamus sprendimus.

Todel apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija daro išvada, kad kaltinamajame akte yra išdestyti duomenys ir aplinkybes, kuriu reikalauja BPK 219 str., šios normos reikalavimai nera pažeisti iš esmes, o esami netikslumai galimi ištaisyti teisme ir kaltinamojo akto turinio pažeidimai netrukdo nagrineti byla.

Todel teiseju kolegija, vadovaudamasi BPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 6 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2004 m. lapkricio 22 d. nutarti panaikinti ir perduoti byla iš naujo nagrineti pirmosios instancijos teismui, Kauno apygardos teismui.