- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-29
- Bylos Nr.
- 2A-1819/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Kazys Kailiūnas, Konstantinas Gurinas
- Ieškovas
- R. D.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Monetų namai“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, o priešieškinis tenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-2680-340/2012 pagal ieškovo R. D. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Monetų namai“ dėl šalių susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo galiojančiu, kompensacijos priteisimo bei pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Monetų namai“ priešieškinį dėl baudos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas R. D. ir atsakovas UAB „Monetų namai“ 2009 m. balandžio 3 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį, kuria ieškovas buvo priimtas dirbti UAB „Monetų namai“ Baltijos šalių regiono vadovu. 2011 m. liepos 25 d. atsakovas pateikė ieškovui pasiūlymą nutraukti darbo sutartį pagal DK 125 straipsnio 1 dalį (šalių susitarimu), išdėstė pasiūlymo sąlygas ir prašė pateikti atsakymą į pasiūlymą iki 2011 m. liepos 26 d. 10 val. Atsakovo 2011 m. liepos 29 d. raštu ieškovui buvo pasiūlyta pasiaiškinti dėl darbo sutartyje numatytos nekonkuravimo sąlygos pažeidimo – dėl įmonės DirectMarketing OU veiklos. 2011 m. rugpjūčio 3 d. buvo priimtas įsakymas dėl ieškovo darbo funkcijų sustabdymo, 2011 m. rugpjūčio 8 d. ieškovui buvo pasiūlyta pasiaiškinti dėl UAB „Telemarketing“ veiklos, o 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu ieškovui skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus.
Šalies argumentai
R. D. kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė pripažinti galiojančiu šalių 2011 m. liepos 25 d. susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo ir pripažinti, kad ieškovo ir atsakovo darbo santykiai pasibaigė DK 125 straipsnyje numatytu pagrindu (šalių susitarimu) 2011 m. liepos 25 d. bei priteisti iš atsakovo 106 155 Lt kompensaciją pagal šalių susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo. Be to, prašė priteisti ieškovui iš atsakovo 27 600 Lt vidutinio darbo užmokesčio už pradelstą atsiskaityti laiką iki ieškinio padavimo, vidutinį darbo užmokestį už pradelstą atsiskaityti laiką nuo ieškinio padavimo teisme dienos, panaikinti 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymą dėl drausminės nuobaudos ieškovui paskyrimo. Nurodė, kad 2011 m. liepos 25 d. darbdavys pateikė jam pasiūlymą nutraukti darbo santykius pagal DK 125 straipsnio 1 dalį, pasiūlė sumokėti 6 mėnesių darbo užmokesčio dydžio kompensaciją bei nepanaudotų atostogų kompensaciją ir prašė pateikti atsakymą į pasiūlymą iki 2011 m. liepos 26 d. 10 val. Ieškovas su pasiūlymu sutiko, t. y. darbo santykiai tarp šalių nutrūko nuo 2011 m. liepos 26 d., kuomet ieškovas ir kreipėsi į atsakovo finansinę apskaitą tvarkančią įmonę, pasiteiravo, kada bus atsiskaityta. Ieškovo teigimu, jam buvo pažadėtas atsiskaitymas, tačiau 2011 m. liepos 29 d. asmeniniu el. paštu atsakovas gavo darbdavio pasiūlymą pasiaiškinti dėl drausmės pažeidimo, 2011 m. rugpjūčio 3 d. gavo įsakymą dėl darbo funkcijų sustabdymo, 2011 m. rugpjūčio 8 d. - dar vieną darbdavio pranešimą ir reikalavimą pasiaiškinti, o 2011 m. rugpjūčio 10 d. gavo įsakymą dėl drausminės nuobaudos skyrimo – atleidimo iš darbo nuo 2011 m. rugpjūčio 11 d. Į darbdavio raštus ieškovas atsakė, kad nuo 2011 m. liepos 26 d. darbo santykiai yra nutrūkę, todėl visi vėlesni darbdavio veiksmai yra neteisėti.
Atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 106 152 Lt baudą bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad R. D. pažeidė darbo sutartyje nurodytą nekonkuravimo sąlygą, dėl ko privalo sumokėti buvusiam darbdaviui darbo sutartyje numatytą 6 mėnesinių atlyginimų dydžio kompensaciją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 8 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino iš dalies ir priteisė atsakovui UAB „Monetų namai“ iš ieškovo R. D. 76 500 Lt bei 5 proc. palūkanų už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Be to, priteisė atsakovui UAB „Monetų namai“ iš ieškovo R. D. 15 000 Lt (penkiolika tūkstančių litų) atstovavimo išlaidų.
Teismas nustatė, kad 2011 m. liepos 25 d. darbdavio pasiūlyme ieškovas užrašė – „Su pasiūlymu susipažinau, pasiūlymą gavau“ ir pasirašė, tačiau darė išvadą, kad šio įrašo turinio negalima vertinti kaip sutikimo nutraukti darbo santykius pagal atsakovo pasiūlymą, o atsižvelgdamas į atsakovo atstovės R. H. K., liudytojos I. K. parodymus darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju šalių susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo nebuvo pasiektas ir pripažinti, kad šalių darbo santykiai buvo nutraukti nuo 2011 m. liepos 26 d. nėra pagrindo. Atitinkamai pripažinus, kad susitarimas dėl darbo santykių nutraukimo pasiektas nebuvo, teismas sprendė, jog ieškovo argumentai apie tai, kad jis nutraukė darbinę veiklą, perregistravo telefoną, grąžino darbdaviui raktus nuo tarnybinio automobilio, jam buvo apribota prieiga prie internetinio pašto ir pan. neturi teisinės reikšmės ir neįrodo darbo santykių nutraukimo šalių susitarimu. Tuo tarpu vertindamas liudytojo T. M. parodymus teismas darė išvadą, kad jie yra silpnai susiję su bylos aplinkybėmis ir neįrodo susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo sudarymo fakto (liudytojas nedalyvavo ieškovo ir darbdavio derybose, sužinojo apie ieškovo atleidimą netiesiogiai, iš kitų bendradarbių; bendradarbiams buvo žinoma, kad ieškovui buvo pasiūlyta nutraukti darbo santykius).
Spręsdamas dėl drausminės nuobaudos (atleidimo iš darbo) pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovas neginčijo atsakovo generalinės direktorės 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakyme nurodytų veiksmų, o tokiais veiksmais (prekyba medaliais Estijoje per jam priklausančią įmonę DirectMarketing OU, susitarimu su UAB „Telemarketing“, pagal kurį šiai bendrovei buvo suteikta teisė pagaminti medalius tiesiogiai iš įmonių, kalančių UAB „Monetų namai“ medalius), pažeidė darbo sutarties 9.5, 9.11 punktuose įtvirtintą ieškovo įsipareigojimą nekonkuruoti su atsakovo bendrove medalių, banknotų ir pašto ženklų pardavimų srityje ir nenaudoti savo interesais jokios informacijos, susijusios su darbu ar pareigomis pas darbdavį. Tokiu būdu teismas sprendė, kad drausminės nuobaudos skyrimo tvarka pažeista nebuvo, darbdavio parinkta griežčiausia drausminė nuobauda yra adekvati padaryto nusižengimo sunkumui ir sukeltoms neigiamoms pasekmėms. Teismas taip pat pažymėjo, kad sutartinių santykių su UAB „Telemarketing“ turinys ir tokios sutarties vykdymas, duomenų bazės perdavimo teisinis vertinimas, tokio žodinio sandorio naudingumas ar nenaudingumas UAB „Monetų namai“ ir pan. neturi teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje, todėl dėl šių ieškovo nurodytų faktinių aplinkybių vertinimo nepasisakė.
Pripažinus, kad ieškovas pažeidė prievolę nekonkuruoti su atsakovo bendrove, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl darbo sutarties 9.11 punktu numatytos 6 mėnesio atlyginimų dydžio (106 152 Lt) baudos priteisimo, pagrįstas. Kita vertus, teismas pažymėjo, kad darbo sutartyje numatytos netesybos už nekonkuravimo sąlygos pažeidimą turi kompensuojamą, o ne baudinę prigimtį. Nagrinėjamos bylos duomenimis, ieškovo kontroliuojama bendrovė UAB „Telemarketing“ gavo apie 50 000 Lt pelno iš nelegalios prekybos medaliais (R. K. parodymai), pats ieškovas nurodė, kad DirectMarketing OU iš analogiškos veiklos gavo 26 500 Lt pelno, todėl šių įmonių pelnas, gautas pažeidžiant atsakovo autorines teises, iš esmės yra atsakovo bendrovės nuostolių (negautų pajamų) dėl ieškovo neteisėtų veiksmų dalis, dėl ko netesybas sumažino iki 76 500 Lt (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.).
Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad atsakovas patyrė 49 549,66 Lt atstovavimo išlaidų (iš jų 3 123,10 Lt žyminio mokesčio išlaidų), tačiau atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), sumažino atsakovo naudai priteistinų atstovavimo išlaidų dydį iki 15000 Lt (įskaitant išlaidas žyminiam mokesčiui proporcingai patenkintai priešieškinio daliai – 2 295 (3 proc. nuo 76 500 Lt).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas R. D. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
1. Darbo santykiai tarp šalių nutrūko 2011 m. liepos 25 d. pagal DK 125 straipsnį (šalių susitarimu), ieškovui sutikus su atsakovo pasiūlymu, o už tinkamą darbo santykių su apeliantu nutraukimo įforminimą atsakingas būtent atsakovas. Tai patvirtina aplinkybės, jog nuo 2011 m. liepos 26 d. ieškovas faktiškai nebedirbo, apie ką buvo pranešta atsakovo verslo partneriams. Tuo tarpu, nors 2012 m. vasario 13 d. vykusio teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I. K. paliudijo, kad raštą iš R. D. gavo 2011 m. rugpjūčio 1 d. grįžusi po atostogų, bet iš kitų darbuotojų jai buvo žinoma, kad R. D. kreipėsi dėl atsiskaitymo ryšium su atleidimu iš darbo anksčiau. Atitinkamai R. H. K. patvirtino, kad būtent UAB „Leinonen“ praneša darbuotojui apie darbuotojo atleidimo faktą, kas paaiškina ieškovo prašymo pateikimą būtent UAB „Leinonen“, o taip pat R. H. K. patvirtino, kad su UAB „Leinonen“ darbuotojais 2011 m. liepos 26 d. – 2011 m. liepos 29 d. bendravo dėl R. D. atleidimo. Be to, jokių kitų atsakovo vadovų 2011 m. liepos 26 d. Lietuvoje nebuvo.
2. Nutrūkus darbo santykiams, atsakovas negalėjo skirti ieškovui drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Tuo tarpu vienintelis atsakovo pozicijos motyvas – nemokėti ieškovui pasiūlyme aptartos 106 152 Lt kompensacijos. Juo labiau, kad atsakovas priešieškinyje pats nurodo, jog apie apelianto padarytus pažeidimus tapo žinoma tik 2011 m. liepos 27 d.
3. Ieškovas nepažeidė darbo sutartyje numatytos nekonkuravimo sąlygos (turėjo įgaliojimus sudaryti sandorį su UAB „Telemarketing“, darbo sutarties 9.11 punkto nuostatos netaikomos ieškovo veiklai Estijoje, atsakovas nepateikė įrodymų apie patirtus nuostolius). Sutartis su UAB „Telemarketing“, apie kurią atsakovo generalinei direktorei buvo pranešta, buvo sudaryta siekiant gauti naują klientų duomenų bazę išvengiant tiesioginio apmokėjimo už šią paslaugą, o ieškovas veikė išimtinai atsakovo vardu. Tuo tarpu 2010 m. rugpjūčio mėnesį, kai buvo pradėtas veiksmas su medaliais, UAB „Telemarketing“ administracijos vadovė R. D. nedirbo (buvo vaiko priežiūros atostogose). Atitinkamai tai, kad ieškovo pareigybė anksčiau ar vėliau bus panaikinta, R. D. tapo žinoma 2011 metais, todėl ieškovas priėmė sprendimą prekiauti medaliais ir monetomis per savo įmonę Estijoje, apie ką darbdavys buvo informuotas ir ką galėjo patvirtinti Eesti Mūndiari OŪ administracijos vadovė, kurią R. D. prašė apklausti liudytoja. Be to, medalių gamintojų yra daug ir jų sąrašai viešai skelbiami internete.
4. Estijos Respublikos Harju apygardos teisme bus nustatytas galimai prejudicinę reikšmę kitoms byloms turintis faktas – ar Directmarketing OU yra pažeidusi autorines teises ir sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo Eesti OŪ, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo arba sustabdyti bylos nagrinėjimą, arba nustatant kompensacijos, priteistinos iš apelianto, dydį, nevertinti Directmarketing OU galimai padarytos žalos Eesti Mūndiari OŪ. Apelianto nuomone, jeigu jo veiksmais ir yra padaryta žala, tai ji padaryta Estijos įmonei Eesti Mūndiari OŪ, nes būtent šios įmonės autorinės teisės į medalius galimai gali būti pripažintos pažeistomis.
5. Ieškovas turi du mažamečius vaikus, yra bedarbis, žmona taip pat niekus nedirba (augina vaikus), kas mėnesį moka 3302,17 Lt įmokas už paskolą, Šeima turi 67 procentus UAB „Telemarketing“ ir 100 procentų DirectMarketing OU akcijų, tačiau šių įmonių veikla dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių yra apsunkinta, apeliantui priklausęs butas, esantis J. M. g. 7-24, Vilniuje, yra parduotas, šeimai priklausantiems žemės sklypams taip pat taikomas areštas, todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti apelianto materialinę padėtį sunkia bei mažinti apelianto sutartinę civilinę atsakomybę.
6. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nes visą bylos nagrinėjimo laiką būtent apeliantas, o ne atsakovas įrodinėjo, jog pastarojo paskirta drausminė nuobauda (atleidimas iš darbo) yra neteisėta.
7. Pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo priteistų išlaidų advokato pagalbai atlyginti dydį, nes atsižvelgiant į Rekomendacijas nagrinėjamu atveju jos negalėjo viršyti 6208 Lt.
8. Nagrinėjamu atveju nekonkuravimo sąlygos aprašyme darbuotojui nenumatyta jokio kompensavimo už taikomus apribojimus mechanizmo, dėl ko apelianto darbo sąlygos palyginus su kitais darbuotojais tapo blogesnės (DK 94 str. 2 d.).
9. Teismas pasisakė, kad sutartiniai santykiai tarp juridinių asmenų, tų santykių turinys nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir teismas aptartų teisinių santykių neanalizuoja, todėl visiškai nepagrįstai konstatavo, jog UAB „Telemarketing“ ir DirectMarketing OU gavo aptartas pajamas iš nelegalios prekybos, pažeidžiant atsakovo autorines teises. Atitinkamai teismas nepagrįstai atsakovo nuostolius apskaičiavo remdamasis juridinių asmenų gauta nauda.
Žemesnės instancijos teismas
10. Priteisdamas 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė bylos iškėlimo teisme datą, t. y. 2011 m. rugsėjo 13 d., nes atsakovo priešieškinis yra priimtas 2011 m. spalio 28 d.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Monetų namai“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas, de fakto būdamas atsakovo vadovu, turėjo išmanyti darbo sutarčių nutraukimo tvarką. atsakovo generalinė direktorė 2012 m. vasario 13 d. vykusio teismo posėdžio metu paaiškino, kad apeliantas 2011 m. liepos 25 d. su išeitine kompensacija nesutiko, reikalaudamas 10-12 atlyginimų dydžio kompensacijos, todėl susitarimas nebuvo pasiektas. Be to, atsakovas, ištyręs apelianto padarytus šiurkščius darbo drausmės pažeidimus, savo (jau baigusį galioti) pasiūlymą 2011 m. liepos 29 d. atšaukė. Apeliantui buvo mokamas itin didelis darbo užmokestis (17 692 Lt per mėnesį), buvo suteikiamos 5 savaičių kasmetinės atostogos, papildomos darbo priemonės (tarnybinis automobilis, telefonas, nešiojamas kompiuteris), todėl tai laikytina pakankama kompensacija už nekonkuravimo įpareigojimo vykdymą. Ieškovas darbo sutartį pasirašė pilnai suvokdamas įsipareigojimų mastą ir pretenzijų nereiškė. Kaip pavirtino apeliantas, anksčiau jis buvo dirbęs dukterinėje atsakovo bendrovėje Estijoje, todėl ginčijamos ūkinės veiklos vykdymas Estijoje irgi pateko į darbo sutartyje nustatytą nekonkuravimo draudimą. Priešingai nei teigia apeliantas, atsakovas niekada jokia forma nebuvo davęs UAB „Telemarketing“ jokio leidimo atgaminti bei platinti medalius ir apie UAB „Telemarketing“ su atsakovo tiekėjais ir partneriais sudarytas sutartis dėl medalių, autorinės teisės į kuriuos priklauso atsakovui ir kitoms Samlerhuset grupės bendrovėms, nežinojo. Už UAB „Telemarketing“ tarpininkavimą buvo mokamas tarpininkavimo sutartyje numatytas atlygis ir jokia naujų klientų duomenų bazė niekada nebuvo sukurta bei perleista. Juo labiau, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų užsakęs iš UAB „Telemarketing“ naujos duomenų bazės sukūrimą, neįrodė jos sukūrimo fakto ir kaštų. Atitinkamai, vadovaujantis UAB „Telemarketing“ vykdančiosios direktorės R. K. parodymais, tariamos duomenų bazės sukūrimas niekaip neatsispindi UAB „Telemarketing“ buhalterinėje apskaitoje. Apeliaciniame skunde pateiki argumentai yra pagrįsti ne faktinėmis ginčo aplinkybėmis, o apelianto subjektyvia nuomone, kuri vertintina kaip gynybinė versija nuo pagrįstai jam pareikštų kaltinimų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Apelianto teigimu, darbo sutartis su juo turėjo būti nutraukta pagal DK 125 straipsnį (šalių susitarimu) priėmus darbdavio pasiūlymą. Tačiau, visų pirma, pažymėtina, kad akceptas sukelia teisines pasekmes nuo to momento, kai jį gauna oferentas (CK 6.173 str. 2 d.), kuris nagrinėjamu atveju buvo atsakovas UAB „Monetų namai“, atstovaujamas generalinės direktorės R. H. K. (1 t., 16 b. l.). Tuo tarpu byloje nėra ginčo dėl to, kad apie darbdavio pasiūlymo priėmimą ieškovas būtų informavęs R. H. K. iki pasiūlyme numatyto termino (2011 m. liepos 26 d. 10.00 val.), o apelianto argumentas, kad 2011 m. liepos 26 d. Lietuvoje nebuvo atsakovo vadovės R. H. K., konkrečiu atveju nepaneigia ieškovo galimybės išreikšti savo valią dėl pasiūlymo, nes kaip nurodė R. H. K. (3 t., 73 b. l.), jos bendravimas su ieškovu, įskaitant sutarčių pasirašymą, dažniausiai vykdavo elektroniniu paštu. Antra, teisme apklausta liudytoja I. K., kuriai buvo pateiktas ieškovo sutikimas dėl darbo sutarties nutraukimo pagal 2011 m. liepos 25 d. pasiūlymą (1 t., 17 b. l.), patvirtino, kad siekiant atleisti ieškovą, buvo reikalingas vadovo įsakymas (3 t., 75 b. l.), kas dar kartą patvirtina, kad sutikimas priimti pasiūlymą, visų pirma, turėjo būti pateiktas atsakovo vadovui, o ne jo apskaitą tvarkančiai įmonei. Tuo tarpu tai, kad UAB „Leinonen“ (būtent pastarajai atsakovo apskaitą tvarkančiai įmonei buvo pateiktas sutikimas dėl darbo sutarties nutraukimo) praneša Sodrai apie darbuotojų atleidimą (3 t., 74 b. l.), neturi reikšmės ieškovo valios dėl pasiūlymo priėmimo įgyvendinimui (nekeičia fakto, kad turėjo būti pranešta UAB „Monetų namai“ generalinei direktorei R. H. K.). Be to, minėta liudytoja I. K. patvirtino, kad ieškovo sutikimas dėl darbo sutarties nutraukimo buvo gautas 2011 m. rugpjūčio 1 d., t. y. tuomet, kai ne tik buvo pasibaigęs terminas pasiūlymui priimti (CK 6.170 str.), bet pasiūlymas dar ir buvo 2011 m. liepos 29 d. papildomai atšauktas, prašant pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo (1 t., 18, 19 b. l.: CK 6.169 str. 1 d.). Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad susitarimas dėl darbo santykių nutraukimo nagrinėjamu atveju nebuvo pasiektas ir šalių darbo santykiai nuo 2011 m. liepos 25 d. nepasibaigė, o argumentas, kad apie apelianto pažeidimus, kaip nurodė pats darbdavys, pastarajam tapo žinoma 2011 m. liepos 27 d., teisėjų kolegijos nuomone, kaip tik ir paaiškina vėlesnį (pasibaigus pasiūlymo akceptavimo terminui) ieškovo elgesį bandant sutikti su pirminiu darbdavio pasiūlymu (tiek iš duomenų apie pasiūlymo priėmimą iki 2011 m. liepos 26 d. 10.00 val. nebuvimo, tiek iš atsakovo atstovės R. H. K. paaiškinimų aišku, kad pasiūlymas iki minėto termino nebuvo priimtas, o tylėjimas arba neveikimas savaime nelaikomas akceptu (CK 6.173 str. 1 d.). Pažymėtina ir tai, kad R. D. veiksmai pateikiant pavėluotą sutikimą dėl pasiūlymo ir prašymas nenurodyti jo priėmimo datos (liudytojos I. K. parodymai) parodo, kad ieškovui buvo aiškiai žinoma, jog jo akceptas (CK 6.173 str. 1 d.) nagrinėjamu atveju turėjo būti aiškiai išreikštas raštu ir tai turėjo būti padaryta laiku (iki pasiūlyme numatytos datos – 2006 m. liepos 26 d. 10.00 val.), o to nepadarius bei paaiškėjus galimiems darbo drausmės pažeidimams, ieškovas ėmėsi nesąžiningų veiksmų (CK 1.137 str.).
Ieškovas, teigdamas, kad nepažeidė nekonkuravimo sąlygos, nurodo, kad santykiuose su UAB „Telemarketing“ veikė atsakovo interesais (siekiant gauti klientų duomenų bazę), o darbo sutarties 9.11 punkto nuostatos netaikomos ieškovo veiklai Estijoje. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, ieškovo veiksmai leidžiant UAB „Telemarketing“ (kurios pagrindinė akcininkė ir vadovė nuo 2009 m. gruodžio 22 d. yra ieškovo žmona R. D.) užsakinėti medalius tiesiogiai iš UAB „Monetų namai“ tiekėjų B. H. M.‘s Kunstprägeanstalt Gmbh ir St Pauls Mint Limited (ir būtent tuos, kurie buvo gaminami Samlerhuset Group / Eesti Mūndiari / UAB „Monetų namai“ (1 t., 27 b. l.), o visas pajamas pasilikti sau už neva pagal žodinį susitarimą kuriamą klientų duomenų bazę (liudytojos R. K. parodymai (81 b. l.), apie kurią UAB „Monetų namai“ vadovei apskritai nebuvo žinoma (3 t., 73 b. l.), yra nesuderinami su UAB „Monetų namai“ veikla siekiant pelno. Juo labiau, kad UAB „Telemarketing“ produkcija buvo pardavinėjama ne tik naujiems, bet ir esamiems UAB „Monetų namai“ klientams, apie kuriuos duomenų bazes pateikdavo pats R. D. (3 t., 79 - 81 b. l.). Atitinkamai teiginys, kad darbo sutarties 9.11 punkto nuostatos netaikomos ieškovo veiklai Estijoje, neturi jokio pagrindo, nes tai sutartyje nėra įtvirtinta. Priešingai, pagal darbo sutarties 9.11 punktą ieškovas įsipareigojo darbo sutarties galiojimo metu ir 1 metus po jos nutraukimo nesudaryti jokių sutarčių ar kitais būdais dalyvauti versle toje srityje, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai konkuruoja su darbdavio įmonės veiklos sritimi, o draudimas apima bet kokią veiklą su svarbiausiais darbdavio klientais arba tiekėjais monetų, medalių, banknotų ar pašto ženklų verslo srityje. Tuo tarpu ieškovas neginčija atsakovo UAB „Monetų namai“ 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakyme dėl drausminės nuobaudos (atleidimo) skyrimo R. D. nurodyto fakto, kad darbo sutarties su ieškovu galiojimo metu medalius DirectMarketing OU, kuri priklauso ieškovui, užsakė iš UAB „Monetų namai“ tiekėjų B. H. M.‘s Kunstprägeanstalt Gmbh ir St Pauls Mint Limited. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog UAB „Monetų namai“ yra užsienio kapitalo įmonė (3 t., 17 b. l.), o pats ieškovas pripažino, kad 2008 metais dirbo atsakovo įmonėje Estijoje (3 t., 67 b. l.), kas patvirtina darbo sutarties 9.11 punkto nuostatų galiojimą tarptautiniu lygiu. Tokiu būdu darbo sutarties 9.11 punkto reikalavimų pažeidimą UAB „Monetų namai“ konstatavo visiškai pagrįstai (DK 235 str. 2 d. 3 p.; 1 t., 27 – 29 b. l.).
Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog ieškovo veiksmai – leidimas DirectMarketing OU ir UAB „Telemarketing“ be atsakovo bendrovės žinios ir sutikimo užsakyti iš bendrovės tiekėjų medalius ir juos platinti pažeidžia atsakovo bendrovės autorines teises į paminėtus medalius, kad ieškovas pažeidė autorines teises darbo metu, autorių teisių pažeidimas buvo pagrįstai darbdavio kvalifikuotas kaip nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeista darbo tvarka DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkto pagrindu, todėl minėti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai šalintini, nes minėti autorinių teisių pažeidimai yra Harju apygardos teisme (2 t., 16 – 18 b. l.) ir Vilniaus apygardos teisme (civilinė byla Nr. 2-111-340/2012; CPK 179 str. 3 d.) nagrinėjamų civilinių bylų dalykas. Kita vertus, minėti pažeidimai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes, kaip jau minėta, R. D. pagrįstai atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą DK 235 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu (darbo sutarties 9.11 punktas). Atitinkamai apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka, kad mažindamas darbo sutarties 9.11 punkte numatytą iš R. D. atsakovui UAB „Monetų namai“ priteistą sutartinę kompensaciją, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi UAB „Telemarketing“ ir DirectMarketing OU pelnu, be kita ko, nustatytu išimtinai pagal paties ieškovo ir liudytojos R. K. parodymais, tačiau šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik pagal ieškovo R. D. apeliacinį skundą, o apeliacinės instancijos teismui draudžiama ieškovo atžvilgiu priimti blogesnį, negu yra skundžiamas, sprendimą ar nutartį (CPK 313 str.). Tuo tarpu dar labiau mažinti sutartinės atsakomybės, kilusios dėl tyčinių ieškovo veiksmų, dydį, atsižvelgiant į ieškovo šeimai priklausančioms įmonėms taikomus apribojimus ir kitam ieškovo šeimos turtui taikomus apribojimus, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo, nes tai iš esmės paneigtų sutartinės atsakomybės tikslą (susilaikyti nuo atsakovo interesus pažeidžiančių veiksmų). Be to, ieškovo ir atsakovo pasirašytos darbo sutarties 9.11 punkte numatyta nekonkuravimo sąlyga, atsižvelgiant į ieškovui mokėtą ypač didelį mėnesinį atlyginimą (1 t., 205 b. l.) bei papildomas garantijas (tarnybinį automobilį, telefoną ir kt.), nelaikytina nepagrįstai pabloginančia ieškovo padėtį (DK 94 str. 2 d.). Atitinkamai nėra pagrindo teigti, kad ieškovui, kuris kreipėsi į teismą dėl 2011 m. liepos 25 d. susitarimo pripažinimo galiojančiu ir pripažinimo, jog šalių darbo santykiai pasibaigė šalių susitarimu, nereikia įrodinėti paskirtos drausminės nuobaudos (atleidimo iš darbo) neteisėtumo (CPK 12, 178, 410 str.), juo labiau, kad įrodymus dėl paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumo bei sutartinės atsakomybės taikymo teikė ir atsakovas UAB „Monetų namai“ (1 t., 64 - 117 b. l.).
Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovui priteistų išlaidų advokato pagalbai atlyginti dydis, t. y. 12 705 Lt (15 000 – 2295), neatitinka Rekomendacijose numatytų dydžių (98 str. 2 d.) ir, neatkartodama pirmosios instancijos teismo išdėstytų aplinkybių dėl maksimalių procesinių dokumentų rengimo įkainių, teisinės pagalbos išsamumo, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovui iš ieškovo priteistinas teisinės pagalbos išlaidų dydis mažintinas iki 6000 Lt, o bendras (įskaitant 2295 Lt žyminio mokesčio išlaidas) atsakovui iš ieškovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis (pirmosios instancijos teismo rezoliucinėje dalyje klaidingai įvardintas kaip „atstovavimo išlaidos“, nes iš motyvuojamosios sprendimo dalies aišku, kad minėtos išlaidos apima ir atsakovo sumokėtą žyminį mokestį už priešieškinį proporcingai patenkintai jo reikalavimų daliai) – iki 8295 Lt (6000 + 2295).
Be to, apeliantas teisus nurodydamas, kad teismas, iš dalies tenkindamas priešieškinį, netinkamai nustatė procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momentą, nes procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme (CK 6.37 str. 2 d.), o civilinė byla pagal atsakovo priešieškinį (skirtingai negu pagal ieškinį) laikytina iškelta 2011 m. lapkričio 7 d. teisėjos rezoliucija (CPK 137 str. 1 d., 143 str. 3 d.).
Tenkinus apeliacinį skundą tik dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momento pakeitimo (už šiuos reikalavimus žyminis mokestis apskritai neskaičiuotas), iš ieškovo priteistina 1995 Lt atidėto žyminio mokesčio dalis už apeliacinį skundą valstybei (3 t., 189, 190 b. l.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimą, sumažinant atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Monetų namai“ (į. k. 302247924) iš ieškovo R. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 8295 Lt (aštuonių tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt penkių litų), o procesines palūkanas už priteistą 76 500 Lt sumą skaičiuojant nuo 2011 m. lapkričio 7 d.
Pašalinti iš sprendimo motyvuojamosios dalies išvadas, kad „ieškovo veiksmai – leidimas DirectMarketing OU ir UAB „Telemarketing“ be atsakovo bendrovės žinios ir sutikimo užsakyti iš bendrovės tiekėjų medalius ir juos platinti pažeidžia atsakovo bendrovės autorines teises į paminėtus medalius. <..> ieškovas pažeidė atsakovo autorines teises darbo metu, <...> autorių teisių pažeidimas buvo pagrįstai darbdavio kvalifikuotas kaip nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeista darbo tvarka DK 235 str. 2 d. 11 p. pagrindu“.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo R. D. 1995 Lt (tūstantį devynis šimtus devyniasdešimt penkis litus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą valstybei.