- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-30
- Bylos Nr.
- A-756-1672-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Anatolijus Baranovas, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.)
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos
- Pareiškėjas
- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinei sąjungai, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant R. K., dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Kauno apskrities VPK) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos 2009 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. LR17-123(09) „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Kauno apskrities VPK, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalimi, 2009 m. birželio 18 d. raštu Nr. 20-S-2026 kreipėsi į Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinę sąjungą (toliau – ir Profesinė sąjunga) prašydamas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą (papeikimą) Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus (toliau – ir Kauno miesto Žaliakalnio PK KPS) tyrėjai R. K.. Profesinė sąjunga skundžiamu sprendimu atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą (papeikimą) pareigūnei R. K. motyvuodama tuo, jog tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai, paviršutiniškai, šališkai, neobjektyviai, išvada surašyta nemotyvuotai, ir nuobauda jai skiriama dėl jos narystės Profesinėje sąjungoje. Pareiškėjo nuomone, toks atsakovo sprendimas yra nepagrįstas. Atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo metu surinktus dokumentus, 2009 m. birželio 17 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 20-IS-211 buvo konstatuota, kad tyrėja R. K. ikiteisminio tyrimo Nr. 25-1-00309-08, Nr. 25-1-01294-08, Nr. 25-1-01301-08, Nr. 25-1-01619-08, Nr. 25-1-01660-08, Nr. 26-1-01538-06, Nr. 22-1-1157-06, Nr. 20-2-0153-08, Nr. 25-1-00591-08, Nr. 25-1-01553-08, Nr. 25-1-01597-08, Nr. 20-9-00016-09 medžiagose, nesiimdama visų įstatymų numatytų priemonių, kad tyrimas būtų atliktas ir nusikalstama veika atskleista per trumpiausią laiką, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 2 straipsnio ir 176 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Taip pat ikiteisminiuose tyrimuose Nr. 25-1-00309-08, Nr. 25-1-01294-08, Nr. 25-1-01301-08, Nr. 25-1-01619-08, Nr. 25-1-01660-08, Nr. 26-1-01538-06, Nr. 22-1-1157-06, Nr. 20-2-0153-08, Nr. 25-1-00591-08, Nr. 25-1-01553-08, Nr. 25-1-00123-09, Nr. 25-1-01597-08, Nr. 20-9-00016-09 nevykdydama prokuroro nurodymų ir nustatytu laiku apie ikiteisminių tyrimų eigą jam nepranešdama, R. K. pažeidė BPK 172 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus. Tyrėja R. K., ikiteisminio tyrimo bylose Nr. 25-1-00309-08, Nr. 25-1-01294-08, Nr. 25-1-01301-08, Nr. 25-1-01619-08, Nr. 25-1-1660-08 pridėjusi neregistruotų ir neišsiųstų šaukimų šakneles ir ikiteisminiame tyrime Nr. 25-1-01619-08 nepateikusi raštinei užregistruoti ir išsiųsti 2009 m. vasario 25 d. parengto rašto Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriui, pažeidė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Be to, tyrėja R. K., išeidama atostogų vadovui neperdavusi bylos Nr. 20-9-00016-09 ir neinformavusi tuo metu laikinai ėjusio Kauno m. Žaliakalnio PK KPS viršininko pareigas S. Z. apie atliekamą minėtą ikiteisminį tyrimą, pažeidė Kauno apskr. VPK Kauno m. Žaliakalnio PK viršininko 2009 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. 20-25-V-11 „Dėl darbo planų surašymo ikiteisminio tyrimo bylose“ 1.1 punkto reikalavimus. Tarnybinis nusižengimas padarytas dėl aplaidumo. Dėl užsitęsusių tyrimų buvo pažeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 44 straipsnio 10 punkte numatytos nukentėjusiųjų teisės bei BPK 44 straipsnio 5 punkte numatyta įtariamųjų teisė į greitą procesą. Dėl nustatytų pažeidimų tyrėjai R. K. 2009 m. birželio 17 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 20-IS-211, kurią patvirtino įstaigos vadovas, buvo pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Profesinė sąjunga savo atsisakyme duoti sutikimą skirti R. K. nuobaudą konstatavo, jog pareigūnei nuobaudą žadama skirti dėl jos narystės Profesinėje sąjungoje, tačiau jokių motyvų dėl to nenurodė. Pareiškėjo nuomone, Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą R. K. varžo darbdavio teises. Tarnyba vidaus reikalų įstaigose grindžiama statutiniais santykiais. Profesinės sąjungos neturi teisės paveikti vidaus reikalų įstaigos funkcijų įgyvendinimo. Statutinių santykių pobūdis lemia ypatingą drausmės ir drausminės atsakomybės reikšmę vidaus reikalų įstaigose, o jų specifika kelia vidaus reikalų įstaigų pareigūnams ir didesnius reikalavimus. Tinkamas drausmės užtikrinimas – vidaus reikalų įstaigų veiklos efektyvumo užtikrinimo priemonė. Dėl šių aplinkybių vidaus reikalų įstaigos vadovybė, nepriklausomai nuo pareigūno narystės profesinėje sąjungoje, turi turėti galimybę operatyviai ir tinkamai reaguoti į kiekvieną pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, o tokios galimybės nepagrįstas apribojimas galėtų sutrikdyti tarnybinę drausmę, taip sukeliant pavojų viešam interesui. Šiuo atveju yra akivaizdžiai matyti, kad R. K. padarytas tarnybinis nusižengimas nėra susijęs su naryste Profesinėje sąjungoje. Todėl Profesinės sąjungos atsisakyme išdėstyti kiti motyvai dėl tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumo yra nenagrinėtini.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, jog Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos ir atleidimas iš vidaus tarnybos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Įstatymų leidėjas, atskiru teisės aktu reglamentuodamas Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatytą garantiją profesinių sąjungų nariams, vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, numatė atitinkamą jos įgyvendinimo kontrolės mechanizmą: skiriant tarnybines nuobaudas, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas (Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalis). Profesinė sąjunga gali tinkamai įgyvendinti kontrolės funkciją tik tuo atveju, jei išnagrinės visas faktines aplinkybes, nustatytas pateiktuose dokumentuose. Dėl to Profesinė sąjunga, priimdama sprendimą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą R. K., negalėjo neanalizuoti siūlomos nuobaudos pagrįstumo. Tik įvertinus aplinkybių visumą galima nustatyti, ar pareiškėjas ketino skirti tarnybinę nuobaudą R. K. dėl jos veiklos ar narystės Profesinėje sąjungoje. Atsakovas pažymėjo, kad tarnybinis patikrinimas R. K. atžvilgiu nebuvo atliktas išsamiai ir objektyviai, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 3 punktas. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo tinkamai pagrįsta, kad R. K. pažeidė dokumentų registravimo ir išsiuntimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas neanalizavo R. K. paaiškinime nurodytų argumentų dėl aplinkybių, trukdžiusių jai atlikti pareigas. Tyrimas dėl R. K. paaiškinime paminėtų aplinkybių nebuvo vykdymas. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo surinkti įrodymai, paneigiantys R. K. paaiškinime pateiktus teiginius. Vertinant R. K. darbo krūvį, tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo pateikti neobjektyvūs duomenys. Išvadoje nebuvo analizuojama, koks buvo R. K. darbo krūvis 2006-2008 metais, šis krūvis nebuvo lyginamas su kitų tyrėjų darbo krūviu. Patikrinimo išvadoje teigiama, kad tyrėja R. K., išeidama atostogų vadovui neperdavusi bylos Nr. 20-9-00016-09 ir neinformavusi tuo metu Kauno miesto Žaliakalnio PK KPS viršininko pareigas laikinai ėjusio S. Z. apie minėtąją bylą, pažeidė Kauno apskr. VPK Kauno m. Žaliakalnio PK viršininko 2009 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. 20-25-V-11 „Dėl darbo planų surašymo ikiteisminio tyrimo bylose“ 1.1 punktą. Tačiau R. K., išeidama atostogų, minėtą bylą paliko kolegei, kuri ją 2008 m. gegužės 21 d. perdavė Kauno m. Žaliakalnio PK KPS viršininko pareigas laikinai ėjusiam S. Z.. Išvadoje nėra nustatyta, kad dėl šių tyrėjos veiksmų kilo kokių nors neigiamų pasekmių. Tai yra formalus pažeidimas, todėl taikyti tyrėjai drausminę atsakomybę dėl šio pažeidimo yra netikslinga. Išvadoje R. K. kaltė yra konstatuota tik formaliai. Visa tai, atsakovo nuomone, įrodo, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas šališkai, paviršutiniškai ir neobjektyviai ir kad tarnybinę nuobaudą R. K. siekiama taikyti dėl jos veiklos Profesinėje sąjungoje. Atsakovas pažymėjo, kad kitiems pareigūnams, kuriems pareiškiami įtarimai dėl tarnybinio nusižengimo padarymo analogiškomis aplinkybėmis (kai prokuroro prašymu pradedamas tarnybinis patikrinimas), tarnybinės nuobaudos nėra taikomos. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad siūloma skirti R. K. tarnybinė nuobauda – papeikimas – yra viena griežtesnių tarnybinių nuobaudų, nors tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma, jog R. K. galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi, tyčinė kaltė jos veiksmuose nenustatyta, pateiktoje charakteristikoje nurodoma, kad ji gerai išmano tarnybą reglamentuojančius aktus. Profesinės sąjungos nuomone, siūloma skirti tarnybinė nuobauda yra tiesiogiai susijusi su R. K. aktyvia veikla Profesinėje sąjungoje. R. K. yra išrinkta Profesinės sąjungos atstove Kauno apskrities VPK, ji dažnai deleguojama į teisės aktuose numatytų komisijų sudėtį, organizuoja Profesinės sąjungos rengiamas akcijas bei renginius ir juose dalyvauja, taip pat atstovauja Profesinei sąjungai. Atsakovo nuomone, Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti R. K. tarnybinę nuobaudą yra teisėtas ir pagrįstas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimu patenkino pareiškėjo Kauno apskrities VPK skundą ir panaikino profesinės sąjungos 2009 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. LR17-123(09). Teismas sprendime nurodė, jog Profesinių sąjungų įstatymo (byloje aktuali 2003 m. lapkričio 3 d. įstatymo Nr. IX-1803 redakcija), kuris nustato profesinių sąjungų veiklos pagrindus, jų teises ir atsakomybę santykiuose su darbdaviais, valstybinės valdžios ir valdymo organais, profesinėms sąjungoms ginant savo narių interesus, 21 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad darbuotojams įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Minėto įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo taikymo ypatybės krašto apsaugos, policijos, valstybės saugumo ir kitose organizacijose gali būti nustatytos šių organizacijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalyje (2006 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. X-804 redakcija) nustatyta, kad profesinių sąjungų nariams (išskyrus išimtį, nustatytą šio straipsnio 5 dalyje ir šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 13 punkte) negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos ir atleidimas iš vidaus tarnybos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tvarkos 26 punkte nustatyta, kad skiriant tarnybinę nuobaudą (išskyrus atleidimą iš vidaus tarnybos) pareigūnui, išrinktam į renkamuosius vidaus reikalų statutinės įstaigos profesinės sąjungos organus, reikalingas išankstinis tos profesinės sąjungos renkamo organo sutikimas. Vadovas, priėmęs sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į profesinės sąjungos renkamą organą sutikimo. Profesinės sąjungos renkamas organas per 14 dienų privalo nuspręsti, ar patenkinamas toks prašymas, ir atsakyti raštu. Jeigu per šį laikotarpį profesinės sąjungos renkamas organas nepateikia atsakymo, darbdavys turi teisę skirti tarnybinę nuobaudą. Profesinės sąjungos nesutikimas gali būti skundžiamas administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Byloje nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės prokuratūra pateikė atsakovui 2009 m. gegužės 14 d. nutarimą Nr. 5-12, prašydama iškelti drausmės bylą Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK KPS tyrėjai R. K. dėl baudžiamųjų bylų Nr. 25-1-00309-08, Nr. 2 25-1-01294-08, Nr. 25-1-01301-08, Nr. 25-1-01619-08, Nr. 25-1-01660-08, Nr. 26-1-01538-06, Nr. 22-1-1157-06, Nr. 20-2-0153-08, Nr. 25-1-00591-08, Nr. 25-1-01553-08, Nr. 25-1-00123-09, 25-1-01597-08 vilkinimo (t. I, b. l. 26-31). Žaliakalnio PK KPS viršininkas 2009 m. gegužės 27 d. pateikė atsakovui tarnybinį pranešimą dėl R. K. veiksmų atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 20-9-00016-09 (b. l. 32, t. 1). Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad prokuroras kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame procese. Šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas suteikia prokurorui teisę nutarimu iškelti ikiteisminio tyrimo pareigūnui drausmės bylą. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tvarkos 6 punkte nustatyta, kad tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra pradedama vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą, ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, žiniasklaidoje paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą, ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam pareigūnui atlikti tarnybinį patikrinimą. Atsakovas pagal minėtą Kauno miesto apylinkės prokuratūros nutarimą atliko tarnybinį patikrinimą ir surašė 2009 m. birželio 17 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-13-211, kurioje pasiūlyta už nustatytus nusižengimus skirti R. K. tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Iš byloje esančios tarnybinio patikrinimo išvados ir kitų įrodymų matyti, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas laikantis Tvarkos reikalavimų. R. K. buvo suteikta teisė teikti paaiškinimus ir įrodymus. Nustatyti faktai grindžiami įrodymais. Surinktų įrodymų pakanka, kad Kauno apskrities VPK galėtų spręsti klausimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. K.. Byloje nėra duomenų, kad Kauno apskrities VPK siekia skirti tarnybinę nuobaudą R. K. dėl jos narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje. Priešingai, byloje yra pakankamai duomenų, kad tarnybinis patikrinimas atliktas dėl R. K. tiesioginių tarnybinių pareigų galimai netinkamo atlikimo. Atsakovo nurodyti argumentai nėra pagrįsti įrodymais. Laikyti, kad R. K. yra diskriminuojama kaip profesinės sąjungos narė, nėra pagrindo. Todėl Profesinė sąjunga nepagrįstai nedavė sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą R. K..
III.
Apeliaciniu skundu atsakovas Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovas nurodo, kad teismo priimtas sprendimas neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 87 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų. Sprendime nepasisakyta dėl trečiojo suinteresuoto asmens R. K. paaiškinimų, taip pat dėl teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų D. G., R. B. ir T. V. parodymų. Liudytojai R. B. ir T. V. patvirtino atsakovo ir R. K. nurodytas aplinkybes dėl Kauno apskrities VPK vadovybės nepagrįsto R. K., kaip Profesinės sąjungos atstovės, persekiojimo. Pažeidžiant Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 135 „Dėl darbuotojų atstovų gynimo ir jiems teikiamų galimybių įmonėje“ 2 straipsnio 1 dalį, nustatančią įmonės (nagrinėjamu atveju įstaigos) pareigą suteikti darbuotojų atstovams galimybę operatyviai ir efektyviai vykdyti savo funkcijas, buvo siekiama sutrukdyti R. K. net ir laisvu nuo tarnybos metu organizuoti teisėtą profesinės sąjungos akciją „Basas pareigūnas“, pavedant atlikti neatidėliotinus veiksmus esant galimybei pavesti tokius veiksmus atlikti kitam pareigūnui. Tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Teismas neištyrė visų atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų: Policijos departamento, Kauno apskrities VPK ir Profesinių sąjungų atstovų 2009 m. spalio 26 d. pasitarimo protokolo Nr. 5-P1-47; Kauno apygardos prokuratūros 2009 m. rugsėjo 16 d. nutarimo dėl R. K. pripažinimo nukentėjusiąja baudžiamojoje byloje Nr. 25-1-01084-09 dėl neteisėto specialios technikos tarnybiniame kabinete įrengimo ar panaudojimo informacijai rinkti; R. K. 2009 m. sausio 21 d. siūlymo Profesinei sąjungai nutraukti Bendradarbiavimo susitarimą su Kauno apskrities VPK; Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo 2009 m. spalio 20 d. pareiškimo Nr. NP17-63(09) Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai bei 2009 m. gruodžio 4 d. pareiškimo Nr. NP17-89(09) Kauno apygardos prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl Profesinės sąjungos ir R. K. teisėtos veiklos trukdymo ir kt. Atsakovo nuomone, nurodyti įrodymai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju R. K. siekiama patraukti tarnybinėn atsakomybėn dėl jos aktyvios veiklos Profesinėje sąjungoje. Teismas šiuo atveju nesilaikė ABTĮ 57 straipsnio 1, 2 dalyse, 79 straipsnio 1 dalyje ir 81 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens prašymus sustabdyti nagrinėjamą bylą kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 25-1-01084-09, pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 177 straipsnį dėl profesinės sąjungos ar jos nario teisėtos veiklos trukdymo. Paminėtoje baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės turi esminės reikšmės teisingam šios administracinės bylos išsprendimui. Atsakovo nuomone, teismas ginčą išsprendė formaliai, neįsigilinęs į jo esmę.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos apeliacinį skundą pareiškėjas Kauno apskrities VPK prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimą nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjo nuomone, teismas objektyviai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju teismas nepadarė nei vieno iš ABTĮ 142 straipsnio 2 dalyje nurodytų procesinių pažeidimų, kurie vertinami kaip sprendimo panaikinimo pagrindas. Pareiškėjas pažymi, kad, pagal esamą administracinių teismų praktiką, teismas, spręsdamas šį ginčą, neturi nagrinėti būsimos nuobaudos pagrįstumo klausimų, nesusijusių su pareigūno naryste profesinėje sąjungoje (pvz., administracinės bylos Nr. A-1240/2003, Nr. A-37/2004). Pareiškėjas nesutinka su atsakovo argumentu, kad administracinė byla turėjo būti sustabdyta kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 25-1-01084-09. Ši baudžiamoji byla yra iškelta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 295 straipsnį (neteisėtas specialios technikos įrengimas ar panaudojimas informacijai rinkti) 2009 m. rugsėjo 2 d., t. y. jau po tarnybinio patikrinimo atlikimo (tarnybinio patikrinimo išvada surašyta 2009 m. birželio 17 d.). Baudžiamojoje byloje nėra nustatyti jokie įtariamieji, baudžiamoji byla yra visiškai nesusijusi su šia administracine byla, todėl šios bylos stabdymas būtų visiškai beprasmis ir ribotų darbdavio teisę operatyviai ir tinkamai reaguoti į pareigūno padarytą pažeidimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Profesinių sąjungų veiklos pagrindus, jų teises ir atsakomybę santykiuose su darbdaviais, valstybinės valdžios ir valdymo organais, profesinėms sąjungoms ginant savo narių interesus nustato Profesinių sąjungų įstatymas. Šio įstatymo 21 straipsnio (2001 m. kovo 27 d. įstatymo Nr. IX-230 redakcija) 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad darbuotojams įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Vidaus tarnybos sistemos profesinių sąjungų veiklos ypatumai yra nustatyti ir Vidaus tarnybos statute, kurio 43 straipsnio 4 dalis (2006 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. X-804 redakcija) numato, kad profesinių sąjungų nariams (išskyrus išimtį, nustatytą šio straipsnio 5 dalyje ir šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 13 punkte) negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos ir atleidimas iš vidaus tarnybos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime konstatavo, kad Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalių normos reguliuoja tų profesinės sąjungos narių, kurie yra išrinkti į renkamuosius profesinės sąjungos organus, darbo ir socialines garantijas. Šios garantijos tokiems profesinės sąjungos nariams yra numatytos tam, kad jie dėl savo darbo renkamuosiuose profesinės sąjungos organuose nebūtų kaip nors diskriminuojami, t. y. kad su jais nebūtų susidorota už jų veiklą šiuose organuose (pavyzdžiui, be pagrindo paskiriant drausmines nuobaudas, atleidžiant iš darbo, perkeliant į kitą, prastesnį darbą ir pan.), taip pat kad darbo šiuose organuose laikotarpiu jiems būtų išsaugotos lygios su kitais darbuotojais teisės. Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu siekiama analogiškų tikslų – nustatyti garantijas statutiniams pareigūnams – profesinių sąjungų nariams, kad jie nebūtų diskriminuojami tarnyboje dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiško pobūdžio bylas, ne kartą yra pabrėžęs, kad profesinės sąjungos renkamasis organas, gavęs vidaus tarnybos įstaigos vadovo, priėmusio sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, kreipimąsi išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys, svarstydamas dėl priimamo sprendimo (sutikimo ar nesutikimo) turi išspręsti jo kompetencijai priskirtą klausimą - patikrinti tik tai, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl pareigūno narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, t. y. neturi teisinio pagrindo (įstatymas nesuteikė kompetencijos) vertinti nusižengimo fakto, tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo, pasisakyti iš esmės dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir pareigūno kaltės. Profesinės sąjungos renkamasis organas, svarstydamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą tarnybinio patikrinimo išvadoje išdėstytas faktines aplinkybes gali vertinti tik tuo aspektu, ar tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys, procedūra nebuvo pradėta ir tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl su pareigūno tarnybos funkcijų vykdymu nesusijusių priežasčių, t. y. dėl Statuto 43 straipsnio 4 dalyje išvardytų priežasčių (pvz., 2004 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-170-2004; 2006 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-748-06; 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-791-2007; 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-900-2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1370-2009 ir kt.).
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai nusprendė, kad atsakovo atsisakymas duoti išankstinį sutikimą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui skirti R. K. tarnybinę nuobaudą yra nepagrįstas.
Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad tuo atveju, jei profesinės sąjungos renkamasis organas nustato, jog vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovas siekia skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl dalyvavimo profesinėje veikloje, šią aplinkybę turi pagrįsti sprendime dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą konkrečiais įrodymais bei turimais įrodymais pagrįstais motyvais, o ne prielaidomis ar įtarimais. Atsakovo sprendimo, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą skirti R. K. tarnybinę nuobaudą, argumentas, esą profesinės sąjungos narei R. K. siūloma skirti tarnybinė nuobauda tik dėl jos narystės Profesinėje sąjungoje, grindžiamas ne objektyviais įrodymais, o tik prielaidomis. Sprendime nurodyti atsakovo teiginiai, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai – profesinės sąjungos nariai – traukiami tarnybinėn atsakomybėn skiriant jiems neproporcingas tarnybines nuobaudas, kai tuo tarpu kitų pareigūnų, kurie nėra profesinės sąjungos nariais, atsakomybės už analogiškus veiksmus klausimas nėra keliamas, nepagrįsti jokiais konkrečiais duomenimis. Be to, iš ginčijamo Profesinės sąjungos sprendimo akivaizdu, kad atsakovas, spręsdamas pareiškėjo prašymą dėl išankstinio sutikimo skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui (R. K.) tarnybinę nuobaudą, ne tik rėmėsi prielaidomis, bet ir nepagrįstai ėmėsi svarstyti klausimus (tarnybinio patikrinimo išsamumo, nešališkumo, tarnybinės išvados pagrįstumo, asmens kaltės, nuobaudos skyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, ir pan.), kurie nepatenka į Statuto 43 straipsnio 4 dalimi apibrėžtas profesinės sąjungos renkamojo organo diskrecijos ribas sprendžiant vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovo kreipimąsi išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys.
Pagal Statuto 26 straipsnio 8 dalies nuostatas vidaus reikalų statutinėse įstaigose teisę spręsti tarnybinės atsakomybės klausimus, tarp jų, ar vidaus reikalų įstaigos pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, ar yra dėl to kaltas, ar galimas tarnybinės nuobaudos skyrimas dėl įstatymu nustatytų tarnybinės nuobaudos skyrimo terminų, kokia konkreti nuobauda turi ir gali būti skiriama, įstatymų leidėjas suteikia vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas. Statuto 43 straipsnio 4 dalies nuostata, jog skiriant tarnybinę nuobaudą yra reikalingas išankstinis renkamojo profesinės sąjungos organo sutikimas, yra taikoma iki Statuto 26 straipsnio 8 dalyje nurodyto lygmens vadovas priima individualų teisės aktą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, kuris sukelia pareigūnui teisines pasekmes. Vertinti tarnybinės nuobaudos paskyrimo pagrįstumą bei teisėtumą kilus ginčui gali tik teismas (Statuto 26 str. 11 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str.).
Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustų liudytojų T. V., R. J. parodymai taip pat nepatvirtina, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas R. K. tarnybinę nuobaudą siekia skirti dėl jos narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje, ar dėl jos, kaip profesinės sąjungos narės, diskriminavimo. Šių asmenų parodymai apie bylų paskirstymą, darbo krūvį pareigūnams, esantiems profesinės sąjungos nariais ir nesantiems tokiais, pagrįsti ne konkrečiais duomenimis, o tik samprotavimais, subjektyviu tam tikrų aplinkybių vertinimu, tad pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo jais remtis. Gi liudytoja D. G. parodė, kad darbo krūvis pareigūnams yra skirstomas vienodai, nepriklausomai nuo to, ar pareigūnas yra profesinės sąjungos narys, ar nėra. Kiti apeliaciniame skunde minimi rašytiniai įrodymai taip pat neduoda pagrindo išvadai, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju siekia R. K. patraukti atsakomybėn būtent dėl jos aktyvios veiklos profesinėje sąjungoje. Pažymėtina, kad šie įrodymai niekaip nėra susiję nei su tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuotu galimai padarytu tarnybiniu nusižengimu, nei su ginčijamu atsakovo sprendimu, kurio teisėtumą ir pagrįstumą tikrino pirmosios instancijos teismas. Baudžiamoji byla, pradėta pagal Baudžiamojo kodekso 295 straipsnį dėl neteisėtos specialios technikos įrengimo ir panaudojimo informacijai rinkti su šia administracine byla nėra susijusi, tad įstatyminio pagrindo stabdyti šią bylą teismas neturėjo.
Dėl išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, jog nesant įrodymų, patvirtinančių, kad Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas siekia paskirti tarnybinę nuobaudą R. K. dėl jos narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje, atsakovas atsisakymu nepagrįstai suvaržė pareiškėjo teisę taikyti pareigūnei tarnybinę nuobaudą už tarnybinį nusižengimą.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.