- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-29
- Bylos Nr.
- N-575-557-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-63-3-00540-2010-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 42.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 24 d. nutarimo V. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Institucija) įgalioto pareigūno 2010 m. lapkričio 23 d. nutarimu V. R. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 79 straipsnyje („Teršalų išmetimas į atmosferą“) numatytą veiką skiriant už tai 375 Lt baudą. Nutarime nurodyta, jog nuobauda V. R., UAB „Philip Morris Lietuva“ Aplinkosaugos, darbuotojų saugos, sveikatos ir apsaugos skyriaus vadovui, skirta už tai, kad 2010 m. lapkričio 23 d. nustatyta, jog Jūrinių tyrimų departamento darbuotojai 2010 m. balandžio 4 d. atlikę UAB „Philip Morris Lietuva“ taršos šaltinio Nr.025 teršalų emisijos mėginių laboratorinę analizę nustatė, kad vidutinė kietųjų dalelių koncentracija 0,05207 g/s, t. y. viršija taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime (toliau – TIPK) Nr. (112)-30-101/2006 nurodytas vertes (0,04009 g/s) 1,3 karto, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos oro apsaugos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs V. R. skundą, 2011 m. vasario 24 d. nutarimu jį tenkino, t. y. Institucijos nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė. Teismas nurodė, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundą argumentuoja tuo, kad pažeidimo nepadarė, nes nustatant išmestų į atmosferą teršalų kiekį nebuvo įvertinta galima matavimo metodo paklaida, o iš ATPK 79 straipsnio dispozicijos matyti, jog esminis objektyviosios pusės požymis, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal šią normą, turi būti viršyti didžiausi leistino ar laikinai suderinto teršiančių medžiagų išmetimo į atmosferą normatyvai. Teismas pažymėjo, jog matavimų paklaidų įvertinimas gali turėti esminės reikšmės pažeidimo kvalifikavimui ir administracinės atsakomybės taikymui, o pagal bendruosius teisės principus matavimų paklaidos vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, t. y. iš specialia technine priemone nustatyto atitinkamo matavimo skaitinės reikšmės atimama matavimo prietaiso ar metodo paklaida. Teismas konstatavo, jog nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei skundžiamame nutarime nenurodyta, kad administracinė nuobauda paskirta įvertinus galimą metodo paklaidą, nors stacionarių atmosferos teršalų šaltinių dulkių (kietųjų dalelių) koncentracijos išmetamosiose dujose nustatymo svorio metodo santykinė paklaida ± 25 %. Pritaikius galimą metodo paklaidą 0,05207 g/s x 0,25 = 0,01301 g/s ir iš matavimo rezultato atėmus paklaidą, gaunamas teršalų kiekis yra 0,03906 g/s (0,05207 g/s - 0,01301 g/s = 0,03906 g/s), t. y. mažesnis nei leistina taršos norma leidime (0,04009 g/s). Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs dalyvavusių byloje asmenų paaiškinimus, bylos rašytinę medžiagą, liudytojų A. G. ir B. Š. parodymus, teismas priėjo išvados, jog V. R. veikoje nėra ATPK 79 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl Institucijos priimtas nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, nutrauktina.
III.
Nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutarimu, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir palikti galioti Institucijos priimtą nutarimą. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas atsižvelgė į tai, kad tyrimai atlikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. D1-68 patvirtintomis Stacionarių taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų laboratorinės kontrolės metodinėmis rekomendacijomis bei Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 1998 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 69 patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyviniu dokumentu „Stacionarūs atmosferos teršalų šaltiniai Dulkių (kietųjų dalelių) koncentracijos išmetamosiose dujose nustatymas Svorio metodas LAND 28-98/M-08“, pastarojo 1 punkte nurodyta, jog metodo santykinė paklaida neviršija ± 25 %, tačiau teismas neatsižvelgė į Institucijos atstovų ir liudytojų paaiškinimus dėl susiklosčiusios taršos matavimo praktikos. Teigia, jog TIPK leidime maksimalus vienkartinis dydis nustatomas tais pačiais principais, tuo pačiu metodu, ir šis dydis yra atskaitos taškas, prie kurio nei pridedama, nei atimama santykinė metodo paklaida, tai maksimalus dydis, kuris negali būti viršijamas jokiais atvejais. Pabrėžia, jog metodo paklaida glūdi pačiame rezultate, todėl nei pridėti, nei atimti jos nereikia.
Atsiliepdamas į apeliacinį skundą, V. R. prašo jį atmesti palaikydamas apygardos administracinio teismo nutarimo motyvus. Nurodo, jog apeliacinio skundo teiginiai ne tik kad nepagrįsti ginčo faktine medžiaga, bet ir nelogiški. Pažymi, jog leistina taršos norma patikrinta svorio metodu, A. G. teisme patvirtino, kad tyrimų rezultatų protokole Nr.329 gautas rezultatas įrašytas neįvertinus paklaidos, o svėrimo metodas nėra akredituotas ir yra netikslus. Be to, net ir pripažinus, kad TIPK leidime nurodyta taršos šaltinių leistina norma maksimali, pažeidimo sudėties tai nepatvirtina.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimo argumentacija dėl bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo, todėl jos nebekartoja. Papildomai pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006). Šiuo atveju iš bylos matyti, kad tiek Institucijos atstovė, tiek Tyrimų rezultatų protokolą Nr.329 pasirašiusi analitinės kontrolės skyriaus vedėja A. G. teisme patvirtino, kad galima matavimo paklaida nustatytiems išmetamų teršalų kiekiams nebuvo pritaikyta (b. l. 50 – 51, 73), o teisme apklausta liudytoja B. Š. patvirtinusi, jog jau išduotame TIPK leidime paminėta paklaida jau įvertinama nustatant maksimalią leistiną koncentraciją, tokio savo teiginio tinkamais įrodymais nepagrindė. Pabrėžtina, jog pareiga įrodyti kaltinimą tenka Institucijai, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį byloje Nr.N62-65/2010 ir kt.). Taigi, vadovaujantis principu, kad visos nepašalintos abejonės turi būti traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, konstatuotina, jog byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog V. R. padarė ATPK 79 straipsnyje numatytą pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamo nutarimo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, kuris paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 24 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.