- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-09-02
- Bylos Nr.
- 1-1096-899/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-01620-2012-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Kaltinamasis
- K. M.
- Advokatai
- Edmundas Jankaitis
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.2.4.8.2Nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, lietuvė, LR pilietė, pagrindinio išsilavinimo, dirbanti siuvėja, netekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 straipsnio 2 dalį (2003-07-04 įstatymo redakcija).
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. M. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, bet ne vėliau kaip 2012-10-18, apie 17.30 val., būdama adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, sumušė mažametę B. M., gim. (duomenys neskelbtini), tai yra suduodama ne mažiau dviejų smūgių B. M. į galvą, tuo padarydama jai poodines kraujosruvas kaktoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamoji K. M. teisiamajame posėdyje pagal jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad buvo vakaras, dukrytė buvo nepaklusni ir trinktelėjo jai kelis kartus į kaktą. Sudavė jai krumpliais. Suformuluotas kaltinimas yra teisingas. Kitą dieną dukrą nuvežė į kūdikių namus, nes girdėjo, kad nori ją įsivaikinti. Dabar dukrą įvaikino. Jai tik gimus, ją buvo atidavusi į kūdikių namus, nes gulėjo ligoninėje ir turėjo keblumų ją auginant. Ankščiau tokių dalykų nėra buvę. Bijojo, kad gali dar kartą taip pasielgti, todėl dukrą atidavė. Vaikų teisių apsaugos tarnyba ją apskundė, nes sumuštą dukrą nuvežė į vaikų namus. Savo elgesį vertina neigiamai, gailisi. Mano, kad pusę metų dirbs Lietuvoje. Pastovią gyvenamąją vietą turi.
Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes K. M. nėra kaltinamas sunkių ar labai sunkių nusikaltimų padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamoji, jo gynėjas ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios visiško prisipažinimo, K. M. kaltę padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodo ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai, o būtent:
- 2012-10-23 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kaip įtariamoji K. M. naudojo fizinį smurtą mažametės dukros B. M. atžvilgiu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, fotografuota, sudaryta fotolentelė (93-97 b. l.);
- 2012-10-23 gautoje specialisto išvadoje Nr. G 1789/12(04) nurodoma, kad nukentėjusioji B. M. įvykio metu patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą (47 b. l.);
- liudytojos V. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2012-10-18 apie 17.30 val. į Šiaulių m. savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namus K. M. atvedė savo mažametę dukrą B. M. ir pareiškė, jog atsisako auginti savo dukrą. Parašiusi prašymą, dukrą paliko auginti jų įstaigoje. Prieš priimant į įstaigą mergaitė buvo apžiūrėta, jų įstaigos medikų, kurie pastebėjo, kad mergaitė galimai yra sumušta, nes kaktoje matėsi guzai, mėlynės. Mergaitė ir jos motina K. M. prasitarė, kad pati K. M. sumušė savo dukrą, apie įvykį buvo informuota vaiko teisių tarnyba. Medikai jokių rimtų sužalojimų mergaitei nenustatė (7 b. l.);
- liudytojos I. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad ji dirba lopšelyje darželyje „V.“ auklėtoja. B. M. jų darželį lankė labai trumpai, gal iš viso buvo atvesta 5 ar 6 dienas ir tai su pertraukomis. Apie tai, kad B. nebelankys darželio, konkrečiai pranešė vedėja, vėliau sužinojo, kad mergaitė yra palikta vaikų globos namuose bei kad mergaitė buvo sumuša. Tuos kelis kartus, kai mergaitė buvo atvesta, ji pirmomis dienomis grupėje buvo ne visą dieną, o iki pietų miego, kad mergaitei nebūtų streso. B. buvo tokia mažutė, praktiškai iš vis nekalbanti. Kažkokių sumušimo žymių - kraujosruvų, patinių ant mergaitės kūno nematė. Tik vieną kartą ant skruosto buvo pastebėjusi įbrėžimą, dar jos juokais teiravosi gal B. namuose turi kokį tai kačiuką ar šuniuką. Tačiau mergaitė buvo nekalbanti ir ji nieko nepasakė. Motina B. atvesdavo laiku, mergaitė buvo aprengta tvarkingai, pasiimdavo taip pat laiku. Pati motina neužsiminė, kad mergaitės nenori, kad turi planų ją atiduoti į vaikų namus. Kadangi B. darželį lankė labai trumpai, pabendrauti su jos motina teko labai mažai (10-11 b. l.);
- liudytojos V. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad K. M. yra jos mirusios sesers dukra, tiksliau ji yra dukterėčia. Apie tai kad K. sumušė savo mažametę dukrą B., ji žino, taip pat žino kad K. savo dukrą paliko vaikų globos namuose. Apie tai jai pranešė pati K., tuo metu V. R. buvo Ispanijoje, K. parašė per „Skype“ programą. Tekstas buvo toks „vakar išvežiau B. į kūdikių namus, sudaužiau jos galvytę į savo kelėną, ačiū dievui, kad neužsmaugiau“, ar panašiai. Perskaičius šią žinutę, V. R. skubiai su ja susiekė. K. patvirtino, kad ji sumušė dukrą bei kad paliko ją vaikų namuose, nurodė priežastį, kad dukra ją nervina, veda iš proto, kad neklauso, kad nemyli. K. B. vaikų namuose palieka jau antrą kartą. Pirmą kartą mergaitė buvo palikta, kai B. buvo apie 2 mėnesiai. Iki 2 metų amžiaus B. augo kūdikių namuose. Paskui K. pasakė, kad ji nori susigražinti mergaitę bei kad nori išvykti į užsienį užsidirbti pinigų bei V. R. paprašė, kad iki kol grįš iš Olandijos V. R. pasiimtų B. ir ją paaugintų. V. R. sutiko. Susitvarkė globą ir B. pasiėmė ir augino pas save namuose nuo 2011-06-22 iki 2012-02-01. 2012-02-03 K. grįžo ir B. išsivežė į Olandiją. 2012-09-05 jos abi grįžo iš Olandijos, tą pačią dieną V. R. išvyko į Ispaniją ir daugiau nei K., nei mergaitės nematė. B. pirmą kartą vaikų globos namuose atsidūrė dėl K. pogimdyvinės depresijos, K. pati nuvežė dukrą į vaikų namus ir paliko. Iki pastarojo įvykio K. niekad nebuvo užsiminus, kad ji muša savo dukrą, todėl jos pranešimas, kad ji sumušė B. V. R. šokiravo. Šiuo metu su K.jokių ryšių nepalaiko, o B. vaikų namuose lanko. K. gali apibūdinti kaip nestabilios psichikos, nes jos tokie veiksmai nepaaiškinami. K. yra baigusi 10 klasių. Kas yra B. tėvas, V. R. nežino. K. M. buvo sunki paauglystė, V. R. sesuo su ja nesusitvarkė, nes K. bėgdavo iš namų, girtuokliaudavo. Ir kas liečia šeimos santykius, atsakomybę, K. M. yra labai neatsakinga (12-13 b. l.).
Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamosios visiškas prisipažinimas, liudytojų V. G., I. B., V. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, specialisto išvada ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad K. M. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, bet ne vėliau kaip 2012-10-18, apie 17.30 val., būdama adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, sumušė mažametę B. M., gim. (duomenys neskelbtini), tai yra suduodama ne mažiau dviejų smūgių B. M. į galvą, tuo padarydama jai poodines kraujosruvas kaktoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamoji, suduodamas smūgius ranka į galvą mažametei, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (LR BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaltinamosios smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš nukentėjusiąją pagal atsiradusius padarinius teisingai kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį.
Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – visumą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Skirdamas K. M. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
K. M., veikdama tiesiogine tyčia, padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), nusikaltimas baigtas. Nusikalto būdama neteista (55-56 b. l.). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, remiantis LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (LR BK 60 str.) nenustatyta – smurtas prieš mažametį vaiką yra veiką kvalifikuojanti aplinkybė. K. M. bausta administracine tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą (53-54 b. l.), Pietinės policijos nuovados charakteristikoje nurodyta, kad nuovadoje dėl K. M. elgesio pareiškimų ar nusiskundimų negauta, ji nėra įrašyta į nuovados profilaktinę apskaitą ar įskaitą (50, 52 b. l.), šiuo metu dirbanti siuvėja. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus K. M. už tyčinio nusikaltimo padarymą straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Bausmės trukmė nustatytina kaip mažesnė nei baudžiamajame įstatyme numatytas šios bausmės rūšies trukmės vidurkis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Pastebėtina, kad naujų ikiteisminių tyrimų K. M. atžvilgiu nėra pradėta, dėl padaryto nusikaltimo prisipažino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Teismo posėdžio metu K. M. neigiamai įvertino savo elgesį. Šiuo metu yra dirbanti. Minėtos aplinkybės leidžia spręsti, jog K. M. pozityvia kryptimi keičia savo nuostatas – kritiškai įvertino savo ankstesnį elgesį ir padarė atitinkamas išvadas, todėl teismas mano, kad bausmės tikslus įmanoma pasiekti ir atidėjus kaltinamajai K. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metams (LR BK 75 str. 1 d.). Atidėdamas kaltinamajai laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria jai įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jos elgesį laisvėje, ne tik ribojančius kaltinamojo elgesį, bet kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (LR BK 75 str. 2 d. 6 p., 8 p.).
K. M. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (101-102, 104-105 b. l.) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Daiktinių įrodymų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
K. M. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2003-07-04 įstatymo redakcija) ir nuteisti ją laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę K. M. paskirti laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 8 punktu, bausmės vykdymą K. M. atidėti 1 (vieneriems) metams ir paskirti jai šiuos įpareigojimus:
- per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje;
- bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
K. M. paskirtų kardomųjų priemonių – dokumentų paėmimo ir rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.