- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-13
- Bylos Nr.
- 2S-329-153/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Evaldas Burzdikas, Eduardas Monkevičius
- Pareiškėjas
- L. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo
129.5.,129.10.,129.11.,129.20.1.
NUTARTIS
2007 m. kovo 13 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. S. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 5 d. nutarties, dėl antstolio R. V. veiksmų civilinėje byloje pagal pareiškėjo L. S. skundą dėl antstolio R. V. veiksmų, su suinteresuotu asmeniu Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnyba,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas L. S. patikslintu skundu (b. l.37-40) prašė pripažinti neteisėtais antstolio R. V. veiksmus dėl 423,25 Lt piniginių lėšų nurašymo iš jo asmeninių sąskaitų į antstolio depozitinę sąskaitą ir įpareigoti antstolį grąžinti 423,25 Lt į pareiškėjo sąskaitą banke.
Pareiškėjas nurodė, kad antstolis R. V. 2006 m. liepos 28 d. patvarkymu iš jo asmeninės sąskaitos AB SEB Vilniaus banko nepagrįstai nurašė 371,53 Lt, o 2004 m. sausio 5 d. patvarkymu nepagrįstai nurašė 51,72 Lt iš pareiškėjo asmeninės sąskaitos AB banke “Hansabankas”. Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnyba 2003 m. rugpjūčio 9 d. nubaudė jį administracine 150 Lt nuobauda, kurią pareiškėjas sumokėjo 2004 m. sausio 8 d., apie baudos sumokėjimą antstolį informavo 2005 m. spalio 28 d. pranešimu, pridėdamas internetinio pavedimo išrašą. Antstolio veiksmai nuo pareiškėjo sąskaitos nurašant 150 Lt pinigų sumą baudai išieškoti yra neteisėti, antstolis taip pat nepagrįstai iš jo nurašė ir 273,25 Lt vykdymo išlaidų, nes buvo pažeista CPK 611 str. įtvirtinta vykdymo išlaidų išieškojimo tvarka, nes antstolis nepasiūlė pareiškėjui padengti vykdymo išlaidų ir nesikreipė į teismą dėl jų priteisimo. Vykdymo išlaidos išieškotos be vykdomojo dokumento, nes antstolio patvarkymas nėra vykdomasis dokumentas (CPK 587 str.) Antstolis pažeidė CPK 652 str., nes priėmė nutarimą dėl baudos išieškojimo iš pareiškėjo nepatikrinęs, ar pareiškėjas dirba, tuo metu pareiškėjas dirbo UAB “Ribinis būvis”.
Antstolis R. V. nesutiko su skundu, nurodė, kad pareiškėjas praleido CPK 512 str. nustatytą 30 dienų terminą apskųsti antstolio veiksmus, kuris negali būti atnaujintas, todėl teismas turėjo atsisakyti jį priimti (CPK 137 str. 2 d. 1 p., 443 str. 1 d.). Pareiškėjas duomenų, kad bauda yra apmokėta nepateikė iki 2005 m. spalio 28 d., nors apie tai, kad yra vykdomas priverstinis išieškojimas sužinojo dar 2004 m. gruodžio 1 d. iš priminimo sumokėti baudą, todėl pažeidė CPK 644 str. 4 d. pareigą domėtis vykdymo eiga, elgėsi aplaidžiai ir neprotingai (CK 1.5 str.), todėl teismas turėtų atsisakyti ginti jo teises (CK 1.137 str.3-5 dalys). Antstolis nepažeidė CPK 611 str. 1 d., nes įrodymų apie baudos sumokėjimą negavo. Vykdomasis dokumentas, pagal kurį buvo areštuotos pareiškėjos lėšos, yra Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2003 m. rugpjūčio 9 d. nutarimas Nr. D 089958.
Suinteresuotas asmuo Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnyba prašė skundo netenkinti, kadangi pareiškėjas, pažeisdamas ATPK 313 str. laiku nesumokėjo paskirtos administracinės nuobaudos, ją sumokėjo tik 2004 m. sausio 8 d., todėl pagal ATPK 314 str. nutarimo vykdymas buvo persiųstas antstoliui.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 5 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino iš dalies:
bylos dalį pagal pareiškėjo L. S. skundą dėl antstolio R. V. veiksmų 2004 m. sausio 5 d. patvarkymu Nr. 0147/03/04631 areštuojant ir į antstolio depozitinę sąskaitą pervedant 51,72 Lt, nutraukė;
pareiškėjo L. S. skundo dalį dėl antstolio R. V. veiksmų 2006 m. liepos 20 d. patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0147/03/04631 areštuojant pareiškėjo (skolininko) L. S. sąskaitoje AB SEB Vilniaus bankas esančias lėšas, 150 Lt skolai (baudai) išieškoti ir 221,53 Lt vykdymo išlaidoms padengti, viso 371,53 Lt ir jas pervedant į antstolio depozitinę sąskaitą, tenkino, panaikino antstolio R. V. 2006m. liepos 20 d. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0147/03/04631, ir priteisė iš antstolio R. V. pareiškėjui L. S. nepagrįstai į antstolio depozitinę sąskaitą pervestus 371,53 Lt ;
priteisė iš antstolio R. V. pareiškėjui L. S. 263,34 Lt bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, valstybės naudai 12,64 Lt bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu;
priteisė iš pareiškėjo L. S. valstybės naudai 1,76 Lt bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, kad antstolio veiksmai, kuriuos pareiškėjas skundžia, yra atlikti vykdomojoje byloje, kurioje antstolis R. V. 2003 m. spalio 9 d. priėmė vykdyti Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2003 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta administracinė 150 Lt nuobauda. Pareiškėjas savo skundo reikalavime prašė pripažinti neteisėtais antstolio R. V. veiksmus dėl 423,25 Lt piniginių lėšų nurašymo iš skolininko asmeninių sąskaitų į antstolio depozitinę sąskaitą ir įpareigoti antstolį grąžinti 423,25 Lt į pareiškėjo sąskaitą banke, šių veiksmų nurašant lėšas neteisėtumą grindė dviem antstolio R. V. patvarkymais, priimtais 2004 m. sausio 5 d. ir 2006 m. liepos 28 d.
Dėl reikalavimo pripažinti neteisėtus antstolio veiksmus areštuojant ir į antstolio depozitinę sąskaitą pervedant 51,72 Lt iš pareiškėjui priklausančios sąskaitos
Teismas nustatė, kad antstolis 2004 m. sausio 5 d. patvarkymu Nr. 0147/03/04631 areštavo AB bankas “Hansabankas” esančias 403,70 Lt pareiškėjo lėšas ir nurodė bankui pervesti jas į antstolio depozitinę sąskaitą. Antstolis R. V. 2005 m. gegužės 5 d. patvarkymu paskirstė 2004 m. sausio 15 d. išieškotą 51,72 Lt sumą. Pareiškėjas 2005 m. spalio 28 d., t. y. praėjus daugiau nei dviem metams po administracinės nuobaudos paskyrimo ir daugiau nei 21 mėnesiui po antstolio 2004 m. sausio 5 d. patvarkymo, informavo antstolį, kad paskirtą administracinę nuobaudą sumokėjo ir pridėjo pavedimo kopiją, patvirtinančią, kad bauda buvo sumokėta internetu 2004 m. sausio 8 d.
Teismas nurodė, kad šioje dalyje byla nutrauktina, kadangi pareiškėjas praleido CPK 512 str. nustatytą 30 dienų terminą nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, kuris yra naikinamasis, todėl po jo išnyko asmens teisė skųsti antstolio veiksmus ir jis negali būti atnaujintas. Pareiškėjo L. S. (skundas paduotas 2006 m. rugpjūčio mėn.), skundžiami antstolio R. V. veiksmai dėl areštuotų ir į antstolio depozitinę sąskaitą pervestų 51,72 Lt yra atlikti 2004 m. sausio 5 d. priimant patvarkymą Nr. 0147/03/04631, nuo skundžiamų šių antstolio veiksmų praėjus daugiau kaip 31 mėnesiui.
Dėl reikalavimo pripažinti neteisėtus antstolio veiksmus areštuojant ir į antstolio depozitinę sąskaitą pervedant 371,53 Lt iš pareiškėjui priklausančios sąskaitos
Teismas nustatė, kad antstolis R. V. 2006 m. liepos 20 d. patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0147/03/04631 areštavo pareiškėjo (skolininko) L. S. sąskaitoje, esančioje AB SEB Vilniaus banke 371,53 Lt lėšas, kur 150 Lt skolai (baudai) išieškoti ir 221,53 Lt vykdymo išlaidoms padengti. Pareiškėjas L. S. apie antstolio R. V. 2006 m. liepos 20 d. patvarkymą sužinojo 2006 m. rugpjūčio 9 d. (vykdomosios bylos Nr. 0147/03/04631 l. 28, 29), to neneigė ir pats antstolis, todėl pareiškėjui į teismą su skundu kreipusis 2006 m. rugpjūčio 19 d., laikytina, jog jis nepraleido CPK 512 straipsnyje nustatyto 10 dienų skundo dėl antstolio veiksmų padavimo termino.
Teismas nurodė, kad pagal CPK 652 str., nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose pirmiausia turi būti institucijos ar pareigūno, priėmusio atitinkamą nutarimą, siunčiami vykdyti į skolininko darbovietę, kad būtų išvengta papildomų su priverstiniu vykdymu susijusių išlaidų. Antstolis, gavęs vykdyti nutarimą administracinių teisės pažeidimų byloje, pirmiausia patikrina, ar nutarimą priėmusi institucija arba pareigūnas, jeigu skolininkas savarankiškai nesumokėjo baudos, pasiuntė nutarimą vykdyti į skolininko darbovietę, valstybinio socialinio draudimo valdybos teritoriniam skyriui arba mokymosi įstaigai išskaityti baudą iš pažeidėjo darbo užmokesčio arba kitokio uždarbio, pensijos ar stipendijos. Jei antstolis neįvykdo šios pareigos, o imasi vykdyti pateiktą nutarimą, jis netenka teisės į atlygį už įvykdymą (Teismų praktika Nr. 25, P. 15-22).
L. S. administracinės nuobaudos paskyrimo metu dirbo UAB “Ribinis būvis” (b. l. 44-45), 2003 m. rugpjūčio 9 d. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė, kad dirba dar ir Kauno sporto klube “Mes” (vykdomosios bylos Nr. 0147/03/04631 b.l. 1), tačiau antstolis nepatikrino, ar administracinių teisės pažeidimo nutarimą priėmusi institucija nusiuntė nutarimą vykdyti bent vienai iš skolininko darboviečių, o nutarimą priėmė vykdyti, todėl antstolio veiksmai priimant vykdyti nutarimą negali būti laikomi teisėtais, nes pagal CPK 652 str. 2 d. antstolis, nustatęs, kad nutarimas į skolininko darbovietę nebuvo nusiųstas, turėjo jį grąžinti pateikusiam asmeniui. L. S. jam paskirtą administracinę nuobaudą sumokėjo 2004 m. sausio 8 d., todėl antstoliui R. V. nebuvo teisinio pagrindo toliau tęsti paskirtos administracinės nuobaudos priverstinį išieškojimą. Kad pareiškėjas L. S. nesilaikė ATPK 313 str. nustatytų terminų sumokėti administracinę nuobaudą, bet ir laiku neinformuodamas antstolį apie sumokėtą administracinę nuobaudą netinkamai vykdė CPK 644 str. nustatytas pareigas, nedelsiant informuoti antstolį apie prievolių įvykdymą, šios bylos aplinkybės negali lemti skolininko sumokėtos administracinės nuobaudos priverstinio išieškojimo teisėtumo, nes tokiu atveju turtine prasme iš asmens būtų išieškotos dvi administracinės nuobaudos už vieną ir tą patį administracinį teisės pažeidimą. Apie tai, jog skolininkas (pareiškėjas) administracinę nuobaudą sumokėjo, antstolis buvo informuotas dar 2005 m. spalio 28 d., tačiau išsamiai nepatikrinęs, ar administracinė nuobauda iš tikrųjų sumokėta, toliau nepagrįstai tęsė šios nuobaudos priverstinio išieškojimo procedūrą. Antstolis priskaičiuotas vykdymo išlaidas išieškojo be vykdomojo dokumento, nesikreipęs į teismą dėl vykdymo išlaidų priteisimo CPK 611 str. nustatyta tvarka. Antstolio R. V. 2006 m. liepos 20 d. patvarkymas vykdomojoje byloje Nr. 0147/03/04631 areštuojant pareiškėjo (skolininko) L. S. sąskaitoje AB SEB Vilniaus bankas esančias lėšas, 150 Lt skolai (baudai) išieškoti ir 221,53 Lt vykdymo išlaidoms padengti, viso 371,53 Lt, yra neteisėtas, todėl antstolio patvarkymas naikintinas, įpareigojant antstolį R. V. grąžinti pareiškėjui L. S. 371,53 Lt.
Teismas nurodė, kad pareiškėjo ir antstolio, kurio veiksmai skundžiami, suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingi, todėl skundo dalį patenkinus, atitinkamai turi būti paskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos. Pareiškėjas L. S. prašė pripažinti negaliojančiais antstolio veiksmus dėl 423,25 Lt nurašymo, o teismas patenkino dalį šio prašymo ir pripažino neteisėtus veiksmus dėl 371,53 Lt nurašymo, t. y. patenkino 87,78 procentus skundo, todėl iš antstolio R. V. pareiškėjui L. S. priteistina 263,34 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (300 Lt X 87,78 proc./100 proc.). Valstybė patyrė 14,40 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jos valstybės naudai priteistinos iš antstolio R. V. 12,64 Lt, iš pareiškėjo L. S. 1,76 Lt (CPK 96 str.).
Atskiruoju skundu teismo nutartį apskundęs pareiškėjas antstolis R. V. su teismo nutartimi nesutiko dėl šių motyvų:
Dėl pateiktų įrodymų vertinimo
pagal Mokėjimų įstatymo 20 str. 5 d. 2 p. finansinių operacijų atlikimo patvirtinimai, kuriuos naudotojai gali atsispausdinti, gali būti panaudojami kaip įrodymai tik kredito įstaigų - elektroninės mokėjimo priemonės naudotojų tarpusavio santykiuose, tarp jų kilus ginčui dėl įvykusių operacijų, tačiau nėra tinkami duomenys, patvirtinantys baudos sumokėjimą. Dėl to skolininkas, turi pateikti šios finansinės operacijos atlikimą elektroniniu būdu patvirtinančius išvestinius (rašytinius) duomenis, kuriais gali būti kredito įstaigos skolininkui išduoti dokumentai, kuriuose nurodyta atlikta operacija, sumokėta pinigų suma, mokėtojo ir gavėjo rekvizitai. Rašytinis įrodymas turi įrodomąją galią jeigu atitinka CPK 114 str. reikalavimus.
Skolininko L. S., kartu su 2005-10-28 pranešimu, antstoliui pateiktas vietinio pinigų pervedimo išrašas neatitiko CPK 114 str. reikalavimų, o skolininkas nepateikė vietinio pinigų pervedimo išrašo, partvirtinto jį išdavusios AB SEB Vilniaus banko, todėl antstolis laikė jam pateiktą 2005-10-28 vietinio pinigų pervedimo išrašo kopiją, nepaduotu (CPK 115 str. 3 d.) ir negalėjo jo vertinti. Šio rašytinio dokumento negalėjo vertinti ir teismas, nes ne bet kokie faktiniai duomenys, susiję su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, gali būti įrodymai, kurie atitinka įrodymų formai keliamus įstatymų reikalavimus: jie turi būti nustatyti įstatymų numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, surinkti, pateikti, ištirti ir įvertinti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 51 patvirtinta “Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą apžvalga“ Nr. A2-22).
Apie tai skolininkas buvo informuotas 2005-11-03 priminimu sumokėti baudą ir vykdymo išlaidas. Šį faktą patvirtino pats skolininkas, pateikdamas antstoliui 2005-11-14 pranešimus Nr. 1 ir Nr. 2, tačiau skolininkas nepateikė rašytinio įrodymo, atitinkančio CPK 114 str. ir patvirtinančio, kad L. S. įvykdė vykdomąjį dokumentą.
Skolininkas 2005-11-14 pranešimu Nr. 1 paneigė aplinkybę, kad baudą pagal Kauno m. VPK Kelių policijos nutarimą Nr. 089958 sumokėjo pavedimu, nurodęs, kad pagal šią nuobaudą į jo darbovietę UAB „Linvyta“ Kauno m. VPK VP Eismo priežiūros tarnyba atsiuntė raštą ir šio rašto pagrindu iš jo atlyginimo buvo išskaičiuota rašte nurodyta suma. Šis skolininko pranešimas paneigė jo teiginius, kad baudą pagal antstolio vykdomąjį dokumentą jis sumokėjo 2004-01-08 pavedimu.
Skolininkas, pažeisdamas CPK 644 str. 4 p. reikalavimus, vykdomosios bylos eiga nesidomėjo, nepateikė antstoliui įstatymo reikalavimams atitinkančių įrodymų, kad Kauno m. VPK VP KP 2003-08-09 nutarimas Nr. 089958 yra įvykdytas. Jeigu vykdomasis dokumentas yra įvykdytas, antstolis turi užbaigti vykdomąją bylą (CPK 632 str. 1 p.). Jeigu skolininkas teigia, kad vykdomasis dokumentas yra įvykdytas, šią aplinkybę jis turi įrodyti ((duomenys neskelbtini) str., 644 str. 5 p.) ir antstoliui turi būti pateikti įstatymu nustatytos formos rodymai, patvirtinantys šiuos skolininko teiginius, nes kitaip būtų pažeistos išieškotojo, pateikusio vykdomąjį dokumentą (CPK nustatytais atvejais vykdomąjį dokumentą pateikia jį išdavusi institucija) interesai. Skolininkui neįvykdžius šių pareigų (CPK 644 str. 5 p.) antstolis privalo imtis savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (CPK 634 str. 2 d.). Tam, kad nebūtų pažeisti vykdymo proceso šalių interesai, antstolis 2006-07-20 raštu kreipėsi į Kauno m. VPK VP Eismo priežiūros tarnybą su prašymu informuoti jį ir skolininkas skolą pagal Kauno m. VPK VP KP 2003-08-09 nutarimą Nr. 089958 sumokėjo. Kauno m. VPK VP Eismo priežiūros tarnyba 2006-08-02 raštu Nr. 20-10-S-8426 informavo antstolį, kad ji neturi jokių duomenų, kad pagal 2003-08-09 nutarimą Nr.089958 L. S. baudą sumokėjo. Šis rašytinis įrodymas, išduotas valstybės institucijos, laikomas oficialiuoju rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d.).
Dėl procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, pažeidimo
Teismas padarė klaidingą išvadą, kad antstolis dar 2005-10-28 informuotas, kad skolininkas administracinę nuobaudą sumokėjo, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė klaidingas išvadas.
Teismo nutartis naikintina dėl procesinių teisės normų pažeidimų, dėl kurių pažeidimo buvo neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.):
1) teismas pažeidė CPK 4 str. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004-09-23 konsultacija Nr. A3-110, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 51 patvirtinta „Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, apžvalga" Nr. A2-22), 115 str. 3 d. ir 198 str. 2 d. normas, ir procesines teisės normas reglamentuojančias įrodymų leistinumą, kadangi tyrė ir vertino skolininko antstoliui vykdymo proceso metu pateiktą 2005-10-28 pinigų pervedimo išrašo kopiją, kuri neatitiko CPK 114 str. keliamiems reikalavimams ir sutinkamai su CPK 115 str. 3 d. laikoma nepaduota, nes skolininkui apie tai, kad antstoliui pateiktas pinigų pervedimo išrašo kopija neatitinka įstatymų keliamiems reikalavimams buvo tinkamai pranešta;
2) teismas pažeidė CPK 185 str. 1 d. ir 265 str. 1 d. normas, kadangi nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, t.y. kad antstolis ėmėsi veiksmų būtinų išsiaiškinti ar skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą ir vykdymo proceso metu gavo rašytinį įrodymą, kad vykdomąjį dokumentą išdavusi instituciją neturi duomenų, kad 2003-08-09 nutarimą Nr. D089958 yra įvykdytas;
3) teismas pažeidė CPK 14 str., 185 str. 1 d. 260 str. ir 265 str. 1 d. normas, nes netyrė ir nevertino Kauno m. VPK VP Eismo priežiūros tarnybos 2006-08-02 oficialaus rašto Nr. 20-10-S-8426, turinčio didesnę įrodomąją galią, kuriuo antstolis buvo informuotas, kad vykdomąjį dokumentą išdavusi instituciją neturi duomenų, kad antstolio vykdomą vykdomąjį dokumentą skolininkas būtų įvykdęs. Teismas padarė išvadą, kad skolininkas 2004-01-08 d. jam paskirtą administracinę nuobaudą sumokėjo;
Atsiliepimas
4) teismas pažeidė CPK 443 str. 8 d. normą, kadangi nurodė, kad administracinės nuobaudos apmokėjimą 2004-01-08 patvirtino Kauno m. VPK VP Eismo priežiūros tarnybos atsiliepimas į skundą, nors atsiliepime Kauno m. VPK VP Eismo priežiūros tarnyba aiškiai nenurodė, kad skolininkas 2004-01-08 d. apmokėjo būtent nutarimu Nr. D089958 jam paskirtą baudą, o Kauno m. VPK VP Eismo priežiūros tarnybos 2006-08-02 oficialus raštas Nr. 20-10-S-8426 kaip tik neigė šią aplinkybę.
Motyvuojamoji dalis
Teismo nutartis dėl šių procesinių teises normų pažeidimų naikintina ( CPK 329 str. 1 d.).
Dėl teismo nustatytų bet reikšmės bylai neturinčių aplinkybių konstatavimo
Teismas sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo reikalavimo pripažinti antstolio veiksmus areštuojant ir į antstolio depozitinę sąskaitą pervedant 371,53 Lt neteisėtais, nurodė, kad antstolis pažeidė CPK 652 str. ir tai buvo viena priežasčių panaikinti antstolio 2006-07-20 patvarkymą vykdomojoje byloje Nr.147/03/04631. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas jau 2004-12-01 žinojo, kad antstolis priėmė vykdyti Kauno m. VPK KP nutarimą Nr. 089958 (šią aplinkybę įrodo 2004-11-30 registruotos siuntos įteikimo pranešimas, esantis vykdomojoje byloje Nr. 0147/03/04631). Šio antstolio veiksmo pareiškėjas per CPK 512 str. nustatytą terminą neskundė, todėl vykdomasis dokumentas yra antstolio vykdytinas ir antstolis turėjo imtis visų teisėtų priemonių, kad įvykdyti nutarimą. Atsižvelgiant tai teismo konstatuoti faktai dėl CPK 652 str. normos pažeidimo 2003-10-09 priimant nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo vykdymui, civilinei bylai, kurioje nagrinėjamas klausimas dėl antstolio veiksmų 2005-07-20 patvarkymu areštuojant ir antstolio depozitinę sąskaitą pervedant 371,53 Lt, reikšmės neturi (CPK 265 str. 1 d.). Be to, pripažinti antstolio atliktą vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti veiksmą neteisėtu ar šiuo pagrindu remtis grindžiant skundo reikalavimus teisiškai neleistina, kadangi yra praėję skundo dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdymui pažeidus CPK 652 str. reikalavimus padavimo senaties terminai (CPK 510 ir 512 str., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2003-06-26 konsultacija, Teismų praktika Nr. 19, p. 265-266).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas padaręs išvadą, kad L. S. administracinės nuobaudos paskyrimo metu 2003-08-09 dirbo UAB „Ribinis būvis“, o administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė, kad dirba dar ir Kauno sporto klube „Mes“, pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes. Administracinio teises pažeidimo protokole skolininkas buvo nurodęs tik vieną darbovietę - Kauno sporto klubą „Mes“. Vykdomojoje byloje esantys įrodymai, 2003-12-22 atsakymas iš VSDFV (Sodros) įrodo, kad L. S. Kauno sporto klube „Mes“, kurį administracinio teises pažeidimo protokole nurodė, kaip savo vienintelė darbovietė, atsakymo gavimo momentu nedirbo. Vykdomąjį dokumentą priėmusi instituciją, neprivalėjo tikrinti, ar skolininkas dirba dar kokiose nors darbovietėse, nes šį pareiga yra skolininko ( CK 1.1 str. 2 d. ir 1.5 str. 1 d.).
Dėl piniginių lėšų sumos, reikalingos išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti arešto
Teismas sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo reikalavimo pripažinti antstolio veiksmus areštuojant ir į antstolio depozitinę sąskaitą pervedant 371,53 Lt neteisėtais, nurodė, kad antstolis pažeidė CPK 611 str. normas, nes priskaičiuotas vykdymo išlaidas išieškojo be vykdomojo dokumento, nesikreipęs į teismą dėl vykdymo išlaidų priteisimo CPK 611 str. nustatyta tvarka. Tokia teismo išvada yra klaidinga, nes teismas neatsižvelgė į tai, kad antstolis, areštuodamas skolininko pinigines lėšas, turėjo vadovautis CPK 689 str., kuris reglamentuoja piniginių lėšų, esančių kredito įstaigose bei pas kitus asmenis, areštą. Ir šis antstolio veiksmas nėra atskiras vykdymo veiksmas, susijęs su vykdymo išlaidų išieškojimu. Teismas pažeidė CPK 265 str. 1 d., kadangi nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų, susijusių su piniginių lėšų, esančių kredito įstaigose, areštu, netaikė CPK 689 str., kuris ir reglamentuoja šio procesinio veiksmo atlikimą. CPK 689 str. numatyta kad antstolis, be jokio kreipimosi į teismą dėl vykdymo išlaidų priteisimo, gali areštuoti pinigines lėšas sumai, kokia reikalinga ne tik išieškotinai sumai (pagal antstolio turimą vykdomąjį dokumentą) bet ir vykdymo išlaidoms padengti.
Kredito įstaigai (bankui) pateikiant 2006-07-20 patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0147/03/04631 vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis neturėjo jokių įstatymu nustatytų įrodymų, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą, todėl neturėjo pagrindo kreiptis į teismą dėl vykdymo išlaidų priteisimo, kaip tai numato CPK 610 - 611 str., o turėjo vykdyti sprendimą ir išieškotas lėšas išmokėti išieškotojams LV skyriuje nustatyta tvarka.
CPK 753 str. 1 d. ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 106 p. numato, kad reikalavimai pagal vykdomuosius dokumentus patenkinami tik po to, kai atskaitomos vykdymo išlaidos, iš skolininko antstolis turi išieškoti tiek sumų, kad jų užtektų vykdymo ir su juo susijusioms išlaidoms bei visiems reikalavimams pagal vykdomuosius dokumentus patenkinti. Kitaip būtų pažeisti protingumo, sąžiningumo bei teisėtumo principai, nes vieną kartą jau priteisęs skolą, kreditorius būtų įveltas į teisminius maratonus, būtų pažeisti ir civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai, įtvirtinti CPK 7 str.
Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo
Pareiškėjas į savo skundą neįtraukė išieškotojo Kauno apskrities VMI, kuri turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 37 str.) ir tuo pažeidė CPK 111 str. 2 d. 2 p. Dėl šios priežasties pareiškėjas teismui nepateikė reikiamo procesinių dokumentų skaičiaus (CPK 113 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas neatitiko CPK 111 str. ir 135 str. reikalavimų ir skundo trūkumai turėjo būti pašalinti CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka.
Teismas išnagrinėjo civilinę bylą, nepranešęs visoms vykdymo proceso šalims, t.y. išieškotojui, dėl to buvo pažeisti civilinio proceso principai: kooperacijos (CPK 8 str.), betarpiškumo (CPK 14 str. 3 d.), šalių procesinių lygiateisiškumo (CPK 17 str.). Tokiais savo veiksmais teismas užkirto kelią išieškotojui pateikti atsiliepimus į skolininko skundą, dalyvauti byloje, kurioje buvo sprendžiami klausimai susiję su išieškotojo teisėmis, t.y. patenkinti savo reikalavimus iš skolininko areštuotų lėšų. Tai yra absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).
Dėl dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumo bylos baigtimi
Teismo išvada, kad antstolio ir pareiškėjo (skolininko) suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, klaidinga, kadangi:
1) antstolis vykdymo proceso metu yra tik valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteiktos vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijos (LR Antstolių įstatymo 2str. 1 d., CPK 634 str. 1 d.) ir kuris įstatymu įpareigotas savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (CPK 634 str. 2 d.) ir veikia ne savo o išieškotojo naudai, siekiant apginti viešąjį interesą t.y. užtikrinti vykdomųjų dokumentų įvykdymą;
2) jeigu skolininkas iki priverstinių priemonių taikymo pateikia įrodymus, kad antstoliui pateiktas vykdomasis dokumentas yra visiškai įvykdytas, antstolis padeda jam apginti jo teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.) ir vadovaujantis CPK 632 str. 1 p. užbaigia bylą;
3) antstolio patvarkymu areštuotas skolininko piniginės lėšas antstolis nėra nei pasisavinęs, nei išmokėjęs išieškotojui ir jeigu būtų pagrindas panaikinti turto areštą, t.y. antstoliui būtų pateikti atitinkami duomenys, šį klausimą antstolis išspręstų savo patvarkymu (CPK 613 str.) ir areštą skolininko turtui panaikintų (CPK 680 str. 3d.);
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažeidė CPK 263 str. ir CPK 443 str. 6 d., nes padaręs klaidingą išvadą, kad antstolio ir pareiškėjo suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingi, padalijo bylinėjimosi išlaidas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybės naudai
Teismas nepagrįstai priteisė iš antstolio R. V. valstybės naudai 12,64 Lt bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, nes pagal CPK 443 str.6 d. dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos bylose, išnagrinėtose ypatingosios teisenos tvarka, nėra atlyginamos. Minėtoje įstatymo normoje kalbama ne apie bylinėjimosi išlaidų apskritai (CPK 79 ir 88 str.), o apie dalyvaujančių byloje asmenų turėtų bylinėjimosi išlaidų (pvz., išlaidų, turėtų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, ir kt.) atlyginimą. Teismo turėtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos (pavyzdžiui, teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidos) iš byloje dalyvaujančių asmenų nepriteisiamos (CPK 96 str. 4 d.). Teismas, proporcingai priteisdamas dalimis iš suinteresuotų asmenų teismo išlaidų paštui į valstybės pajamas, išsprendė kitų, bet ne byloje dalyvaujančių asmenų išlaidų atlyginimo klausimą (pagal CPK 510 str. 2 d., skundai dėl antstolių veiksmą žyminiu mokesčiu neapmokestinami), kuo pažeidė CPK 443 str. 6 d., klaidingai aiškindamas ir taikydamas šią procesinės teises normą ir neteisingai išsprendęs bylą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybės naudai. Teismas, priteisdamas iš antstolio bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, pažeidė CPK 96 str. 4 d., kurioje nurodyta, kad jei abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos (CPK 510 str. 2 d.), bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų padalijimo ir priteisimo iš dalyvaujančių byloje asmenų, kurių suinteresuotumas bylos baigtimi buvo skirtingas
Teismas padalijo pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas tik tarp pareiškėjo ir antstolio, nors dalyvaujančių byloje asmenų, kurių suinteresuotumas bylos baigtimi buvo skirtingas, buvo ir turėjo būti daugiau. Bylinėjimosi išlaidos buvo padalinto neproporcingai, visa našta dėl bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo priskirta antstoliui, kuris vykdymo proceso metu yra tik valstybės įgaliotas asmuo, todėl teismas pažeidė CPK 443 str. 6 d.
Dėl bylinėjimosi išlaidų padalijimo tvarkos
Teismas proporcingai padalijant bylinėjimosi išlaidas tarp dalyvaujančių byloje asmenų turėjo vadovautis CPK 93 str. 2 d., tačiau tiek, kiek ši teisės norma neprieštarauja CPK V dalies XXV, XXXI skyriuose nustatytoms taisyklėms (CPK 443 str. 1 d.). Nagrinėjant bylas dėl antstolio veiksmų CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka, nėra tenkinami reikalavimai, susiję su turtiniais ginčais (CPK 513 str. 3 d. ir 510 str. 4 d.), o tik reikalavimai, susiję su antstolio atliktu veiksmu ar atsisakymu jį atlikti. Teismas turėjo padalyti bylinėjimosi išlaidas proporcingai tik pagal reikalavimus su konkrečiai antstolio atliktais veiksmais, kurie buvo apskųsti.
Kadangi pareiškėjas pareiškė du reikalavimus, susijusius su konkrečiais antstolio atliktais veiksmais, ir tik vienas reikalavimas buvo patenkintas, pirmosios instancijos teismas vadovaujantis CPK 93 str. 2 d. tik tiek, kiek ši teisės norma neprieštarautų CPK XXXI skyriuje nustatytoms taisyklėms (CPK 443 str.1 d.), turėjo padalyti (tik jeigu dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi būtų skirtingas) bylinėjimosi išlaidas proporcingai tokia tvarka:
apskųsta antstolio atliktų veiksmų, kurias pareiškėjas prašo panaikinti - 2 (CPK 510 str. 1d.); skundas patenkintas iš dalies (CPK 513 str. 1 d.) - panaikintas tik vienas iš dviejų apskustų antstolio veiksmų, t.y. teismas patenkino 50 proc. skundo reikalavimų ir 50 proc. skundo reikalavimų atmetė; pareiškėjo turėtų bylinėjimosi išlaidų dydį sudaro 300 Lt suma (CPK 98 str.); šios pareiškėjo bylinėjimosi išlaidos padalijamos (CPK 443 str. 6 d. ir CPK 93 str. 2 d.) ir priteisiamos pareiškėjui proporcingai teismo patenkintų skundo reikalavimų daliai (300 Lt * 50 proc. / 100 proc), t.y. 150 Lt.
Teismas, priteisdamas iš antstolio R. V. pareiškėjui L. S. 263,34 Lt (o ne 150 Lt jei tik šių dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi būtų skirtingas) bylinėjimosi išlaidų, pažeidė CPK 443 str.
Dėl CPK 513 str. 1 d. normos pažeidimo
Bylos susijusios su antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimu yra turtinis ginčas ir apmokestinamos žyminiu mokesčiu. Šiuo atveju, nagrinėjant bylą dėl antstolio veiksmų CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka, skundai dėl antstolių veiksmų žyminiu mokesčiu neapmokestinami (CPK 512 str. 2 d.), todėl teismas, nagrinėjant bylą dėl antstolio veiksmų CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka, negalėjo priimti sprendimų susijusių su turtiniais ginčais (CPK 513 str. 1 d.). Teismas, pažeisdamas CPK 442 str., 510 str. 4 d. ir 513 str. 1 d. normas, panaikinęs antstolio veiksmą, priėmė nutartį susijusią su antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimu, nors bylos dėl antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo nėra nagrinėtinos ypatingosios teisenos tvarka. Teismo nutartis dalyje dėl piniginių lėšų priteisimo iš antstolio pareiškėjo naudai yra naikintina.
Atskiruoju skundu pareiškėjas antstolis R. V. prašė panaikinti teismo nutartį dalyje dėl antstolio R. V. veiksmų 2006-07-20 patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0147/03/04631 areštuojant pareiškėjo (skolininko) L. S. sąskaitoje AB SEB Vilniaus bankas esančias lėšas, t.y.:
a) dėl antstolio R. V. 2006-07-20 patvarkymo vykdomojoje byloje Nr.0147/03/04631 panaikinimo;
b) dėl iš antstolio R. V. pareiškėjui L. S. nepagrįstai į antstolio depozitinę sąskaitą pervestų 371,53 Lt priteisimo;
c) dėl iš antstolio R. V. pareiškėjui L. S. 263,34 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo;
d) dėl iš antstolio R. V. valstybės naudai 12,64 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu priteisimo.
Išspręsti klausimą iš esmės, pareiškėjo skundą dalyje dėl antstolio R. V. veiksmų 2006-07-20 patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0147/03/04631 areštuojant pareiškėjo (skolininko) L. S. sąskaitoje AB SEB Vilniaus bankas esančias lėšas atmesti.
Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas L. S. nesutiko su atskirojo skundo argumentais ir prašė atskirąjį skundą atmesti bei palikti galioti teismo nutartį nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, dėl šių motyvų:
1) CPK 114 str. reglamentuoja dalyvaujančių byloje asmenų, kurie procesinio dokumento turinį grindžia rašytiniais įrodymais, procesinių dokumentų priedų pateikimo formą. Tiek antstolis, tiek skolininkas yra vykdymo proceso dalyviai ir įrodymų vertinime turi laikytis ne tik bendrųjų civilinio proceso taisyklių, bet ir specialiųjų normų, kurios reglamentuoja antstolio, kaip valstybės įgalioto asmens pareigas vykdymo procese vykdymo proceso šalių atžvilgiu. Apeliantas yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (LR Antstolių įst. 2 str. 2 d.). Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių (taip pat ir skolininko) teisių ir teisėtų interesų. CPK 634 str. 2 d. nurodo, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visu teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims. Vykdydamas valstybės įgalioto asmens funkcijas, antstolis privalo būti sąžiningas. Sąžiningumas reikalauja atidumo, rūpestingumo, šalių kooperavimosi, viena kitos informavimo, atsižvelgimo į pagrįstus kitos šalies interesus. Kaip matyti iš bylos duomenų, baudą pareiškėjas sumokėjo pats, be apelianto raginimo, nežinodamas kad nutarimas perduotas vykdyti antstolio kontorai. Apeliantas neinformavo apie priverstinį baudos vykdymą. Priešingai nei nurodo apeliantas atskirajame skunde, pareiškėjas vykdė savo pareigą domėtis vykdymo eiga, elgėsi apdairiai ir rūpestingai. Vos tik sužinojęs apie priverstinį baudos vykdymą (2005-10-28), pranešė antstoliui, kad bauda yra sumokėta ir pridėjo tai patvirtinantį įrodymą. Neturėdamas teisinio išsilavinimo ir specialių teisinių žinių, pareiškėjas negalėjo žinoti, kad pateiktas banko pavedimas neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų. Antstolis, nuspręsdamas nevertinti šio įrodymo, privalėjo priimti patvarkymą šiuo klausimu ir nurodyti motyvus, kodėl šis įrodymas apie baudos apmokėjimą yra antstolio nevertintinas ir laikytinas nepaduotu (CPK 613 str.). Antstolis to nepadarė ir, piktnaudžiaudamas savo pranašumu prieš pareiškėją, tęsė nepagrįstą jau apmokėtos baudos išieškojimą, tuo grubiai pažeisdamas skolininko teises ir siekdamas materialinės naudos sau (naudos išraiška - vykdymo išlaidos). Antstolis, gavęs informaciją kad bauda yra sumokėta, privalėjo nedelsdamas šią informaciją patikrinti. Patikrinęs skolininko suteiktą informaciją (informacijos teisingumą patvirtina byloje surinkta medžiaga) ir įsitikinęs kad bauda yra apmokėta, antstolis privalėjo savo patvarkymu konstatuoti vykdomosios bylos užbaigimą CPK 632 str. 1 p. nurodytu pagrindu ir įvykdytą vykdomąjį dokumentą grąžinti jį išdavusiai institucijai (CPK 631 str. 6 d.). Tik įvykdžius sprendimą atsirastų pagrindas taikyti CPK 610 ir 611 str. normas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko. Antstolis neįformino motyvuotu patvarkymu atsisakymo priimti įrodymą, nepatikrino informacijos apie baudos apmokėjimą tikrumo, neužbaigė vykdomosios bylos, nors privalėjo tai padaryti. Nemotyvuotai atmesdamas įrodymą apie baudos apmokėjimą ir neinformuodamas apie tai skolininko, antstolis nesuteikė galimybės skolininkui patvirtinti savo teisumą, apginti savo teises. Akivaizdu, kad antstoliui finansiškai yra naudinga tęsti nepagrįstą išieškojimą ir skaičiuoti vis didėjančias vykdymo išlaidas, siekiant nepagrįsto praturtėjimo, pažeidžiant proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, pažeidžiant skolininko kaip silpnesniosios šalies interesą. Tokiu aplaidžiu neveikimu antstolis pažeidė ir CK 1.5 str. įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, bei CPK 17 str. įtvirtintą šalių lygiateisiškumo principą.
2) Kauno m. VPK VP Eismo priežiūros tarnybos 2006-08-02 oficialaus raštas Nr. 20-10-S-8426, kuriuo antstolis buvo informuotas, kad vykdomąjį dokumentą išdavusi institucija neturi duomenų, kad antstolio vykdomąjį dokumentą skolininkas būtų įvykdęs, nevertintinas dėl šių aplinkybių:
a) duomenis apie baudos apmokėjimą turėjo pateikti ne vykdomąjį dokumentą išdavusi institucija, o išieškotojas, šiuo atveju - Kauno apskrities VMI, kadangi bauda yra sumokėta į jos sąskaitą;
b) pareiškėjas teismui yra pateikęs oficialų išieškotojo išrašą apie mokėtojo L. S. (a/k (duomenys neskelbtini) 300 Lt įmoką 2004-01-09, kodas 6010. Kauno m. VPK VP Eismo priežiūros tarnybos 2006-08-02 rašte Nr. 20-10-S-8426 antstolis yra informuojamas, kad nėra duomenų, jog baudą pagal nutarimą Nr. 089958 sumokėjo L. S. (a/k. (duomenys neskelbtini) Pareiškėjo ir pažymoje minimo L. S. asmens kodai yra skirtingi.
3) byloje pateikti oficialūs rašytiniai įrodymai (UAB „Ribinis būvis“ pažyma Nr. 06-38 ir VSDFV Kauno skyriaus pažymos Nr. (9,91)-15R-3196) patvirtina, kad tiek nuobaudos skyrimo metu, tiek nutarimo pateikimo vykdyti metu, pareiškėjas dirbo. Pagal CPK 652 str. antstolis, gavęs vykdyti nutarimą administracinių teisės pažeidimų byloje, pirmiausia turėjo patikrinti, ar nutarimą priėmusi institucija arba pareigūnas, jeigu skolininkas savanoriškai nesumokėjo baudos, pasiuntė nutarimą vykdyti į skolininko darbovietę, valstybinio socialinio draudimo valdybos teritoriniam skyriui arba mokymo įstaigai išskaityti baudą iš pažeidėjo darbo užmokesčio ar kitokio uždarbio, pensijos ar stipendijos. Vykdomojoje byloje Nr. 0147/03/04631 nutarimas dėl paskirtos baudos išieškojimo antstoliui buvo pateiktas pažeidžiant CPK 652 str. 1 d. reikalavimus, tačiau antstolis į šį pažeidimą nereagavo ir priėmė nutarimą priverstinai vykdyti. Iš neteisėto antstolio veiksmo negali atsirasti teisėtas reikalavimas apmokėti baudą ir vykdymo išlaidas. Dokumentą pateikianti institucija, nesilaikė ATPK 314 str. reikalavimo ir nesiuntė nutarimo nei į UAB „Ribinis būvis“, nei į Kauno sporto klubą „Mes“, o antstolis nesilaikė CPK 652 str. reikalavimo ir neteisėtai priėmė nutarimą vykdyti;
4) byloje nebuvo sprendžiamas išieškotos administracinės nuobaudos grąžinimo iš valstybės biudžeto klausimas, valstybei, todėl VMI dalyvavimas nebuvo būtinas, teismas nesprendė dėl byloje neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų, todėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 str. 2 d. 2 p. nebuvo;
5) pareiškėjo ir apelianto suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas tiek procesinis, tiek materialinis. Skųsdamas antstolio veiksmus CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka, pareiškėjas įrodinėja neteisėtus antstolio veiksmus.
6) apeliantas klaidingai interpretuoja žalos sampratą. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Dėl žalos atlyginimo pareiškėjas į teismą nesikreipė ir teismas šia nutartimi nesprendė žalos atlyginimo klausimo. Teismas atstatė pirminę padėtį, kuri buvo iki neteisėtų antstolio R. V. veiksmų (pareiškėjui priklausančių piniginių lėšų pervedimo į savo depozitą) atlikimo.
Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų aplinkybių teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą.
Bylos medžiaga patvirtina, kad antstolis R. V. iš pareiškėjo L. S. asmeninės sąskaitos 2004 m. sausio 5 d. patvarkymu nurašė 51,72 Lt., po to iš pareiškėjo asmeninės sąskaitos AB banke “Hansabankas AB SEB Vilniaus banko antstolis 2006 m. liepos 28 d.nurašė 371,53 Lt. Pareiškėjas L. S. administracinės nuobaudos paskyrimo metu dirbo UAB “Ribinis būvis” (b. l. 44-45), 2003 m. rugpjūčio 9 d. administracinio teisės pažeidimo protokole pareiškėjas nurodė, kad jis dirba Kauno sporto klube “Mes” (vykdomosios bylos Nr. 0147/03/04631 b.l. 1). Be to, byloje yra ir kiti rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina, kad pareiškėjas nuobaudos skyrimo metu, tiek nutarimo pateikimo vykdyti metu dirbo (UAB „Ribinis būvis“ pažyma Nr. 06-38 ir VSDFV Kauno skyriaus pažymos Nr. (9,91)-15R-3196). Pagal CPK 652 str., nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose pirmiausia turi būti institucijos ar pareigūno, priėmusio atitinkamą nutarimą, siunčiami vykdyti į skolininko darbovietę, kad būtų išvengta papildomų su priverstiniu vykdymu susijusių išlaidų. Antstolis, gavęs vykdyti nutarimą administracinių teisės pažeidimų byloje, pirmiausia patikrina, ar nutarimą priėmusi institucija arba pareigūnas, jeigu skolininkas savarankiškai nesumokėjo baudos, pasiuntė nutarimą vykdyti į skolininko darbovietę, valstybinio socialinio draudimo valdybos teritoriniam skyriui arba mokymosi įstaigai išskaityti baudą iš pažeidėjo darbo užmokesčio arba kitokio uždarbio, pensijos ar stipendijos. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė nutartyje, kad jei antstolis neįvykdo šios pareigos, o imasi vykdyti pateiktą nutarimą, jis netenka teisės į atlygį už įvykdymą, nes tokios teismo išvados pagrįstos įstatymo aiškinimu ir konsultacijomis (Teismų praktika Nr. 25, P. 15-22). Kolegija sutinka su pareiškėjo L. S. atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvais, kad administracinės teisės pažeidimo protokolą pateikianti institucija (Kauno m. VPK VPEPT), nesilaikė ATPK 314 str. reikalavimo ir nesiuntė nutarimo nei į UAB „Ribinis būvis“, nei į Kauno sporto klubą „Mes“, o antstolis nesilaikė CPK 652 str. reikalavimo ir neteisėtai priėmė nutarimą vykdyti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino antstolio veiksmus neteisėtais.
Tirdamas ir vertindamas įrodymus, tarp jų ir priimtus naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi nuostatomis, reglamentuojančiomis įrodymų tyrimą ir vertinimą pirmosios instancijos teisme (CPK 302, 314, 320 straipsniai, 324 straipsnio 3 dalis).Pareiškėjas sumokėjo 2004m. sausio 9d. baudą (b.l..3), ši aplinkybė byloje nenuginčyta, todėl teismas vadovaujasi minėtu įrodymu nutartyje. Kolegija sutinka su pareiškėjo L. S. atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvais, kad antstolis, gavęs informaciją kad bauda yra sumokėta, privalėjo nedelsdamas šią informaciją patikrinti. Patikrinęs skolininko suteiktą informaciją (informacijos teisingumą patvirtina byloje surinkta medžiaga) ir įsitikinęs kad bauda yra apmokėta, antstolis privalėjo savo patvarkymu konstatuoti vykdomosios bylos užbaigimą CPK 632 str. 1 p. nurodytu pagrindu ir įvykdytą vykdomąjį dokumentą grąžinti jį išdavusiai institucijai (CPK 631 str. 6 d.). Tik įvykdžius sprendimą atsirastų pagrindas taikyti CPK 610 ir 611 str. normas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko. Antstolis neįformino motyvuotu patvarkymu atsisakymo priimti įrodymą, nepatikrino informacijos apie baudos apmokėjimą tikrumo, neužbaigė vykdomosios bylos, nors privalėjo tai padaryti. Nemotyvuotai atmesdamas įrodymą apie baudos apmokėjimą ir neinformuodamas apie tai skolininko, antstolis nesuteikė galimybės skolininkui patvirtinti savo teisumą, apginti savo teises. Apeliantas netinkamai aiškino CPK 114 str. nuostatas, dėl to padarė klaidingas išvadas, kad gali laikyti neįrodytu baudos sumokėjimo faktą, remdamasis tik įrodymų nepakankamumu (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Įrodymų pakankamumo klausimas išsprendžiamas, kai ištiriami visi įrodymai įstatyme nustatyta tvarka ((duomenys neskelbtini) 185, 260 straipsniai). Šiuo atveju antstolis vadovavosi VPK VPEPT 2006-08-02 raštu, kuriame nesumokėjusio baudą asmens kodas nesutampa su pareiškėjo asmens kodu. Be to kaip pripažino pats antstolis, bauda už administracinės teisės pažeidimą yra sumokama į valstybės biudžetą, o ne į VPK sąskaitą. Todėl tikėtina, kad VPK gali neturėti patikimų duomenų apie baudos sumokėjimą, jeigu pažeidėjas sumoka baudą tiesiogiai VMI, neinformuodamas apie baudos sumokėjimą VPK.
Civiliniai teisiniai santykiai yra privatinės teisės reguliavimo sritis. Tuo tarpu antstolio veikla, susijusi su teismų sprendimų vykdymu, yra procesinė veikla, reglamentuojama proceso teisės normų. Tai nėra civiliniai teisiniai santykiai, tai teisingumo institucijos procesinė veikla. Todėl nėra pagrįstas apelianto prašymas įtraukti į bylos nagrinėjimą VMI, nes VMI šioje byloje neturi jokio suinteresuotumo. Bauda, kaip nustatyta anksčiau sumokėta 2004m. sausio 9d valstybės biudžetui, dėl šių lėšų panaudojimo ginčo byloje nėra, o dėl nurašyto 2004m. sausio 5d. antstolio patvarkymu 51,72 Lt. bylos nagrinėjimas nutrauktas. Byloje yra ginčas dėl antstolio veiksmų ir dėl lėšų, kurios buvo 2006m. nurašytos antstolio patvarkymu ir yra paties antstolio žinioje, o ne VMI. Pirmosios instancijos teismas sprendė klausimą dėl antstolio procesinių veiksmų teisėtumo, o ne dėl žalos atlyginimo priteisimo, nes tokio reikalavimo byloje nėra. Todėl apelianto motyvai dėl ginčo dalyko ir pirmosios instancijos teismo išvadų byloje, yra visiškai nepagrįsti ir neįrodyti, todėl atmestini.
Bylos dėl antstolių veiksmų nagrinėjamos CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka.Todėl sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismas vadovaujasi CPK VIII skyriaus nuostatomis. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l.21) ir pateikė įrodymus joms pagrįsti, šių išlaidų sumą patvirtina pinigų priėmimo kvitas (b.l.23). Sutinkamai su CPK 98 straipsnio 2 dalimi šalių išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, yra priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. Taigi įstatyme nurodyti tokie esminiai kriterijai, kuriais turi būti vadovaujamasi, sprendžiant šį klausimą. Paminėtoje normoje Teisingumo ministro bei Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintos rekomendacijos (toliau Rekomendacijos) nurodytos tik tuo tikslu, kad priteistinos išlaidos nebūtų neprotingai didelės, tai yra neviršytų rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir tuo pagrindu nustatė proporcingo bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pareiškėjui bei valstybei. Bylos medžiaga patvirtina, kad advokatė (b.l.32) atstovavo pareiškėją teismo posėdžiuose, surašė byloje prašymus ir kt. procesinius dokumentus. Byloje buvo eilę kartų siunčiami įvairus procesiniai dokumentai dėl to valstybė patyrė išlaidas. Todėl dalį šių išlaidų valstybei teismas pagrįstai priteisė iš apelianto, kitą dalį iš pareiškėjo (b.l.88).
CPK 328 str. pasakyta, kad iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Teismas priėmė iš esmės teisingą nutartį, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkintinas, teismo nutartis nekeistina (CPK 337 str.1d.1p.).
Kiti atskirojo skundo argumentai yra juridiškai nereikšmingi ir nedaro įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui, todėl jie taip pat nėra pagrindas nutartį naikinti apeliacine tvarka.
Pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme turėjo bylinėjimosi išlaidas (b.l.120-121). Pareiškėjas už advokato teisinės paslaugas 2007-02-06 sumokėjo 500,00 Lt. Atmetus antstolio atskirąjį skundą šios išlaidos priteistinos iš apelianto (CPK 98str.). Advokato teisinių paslaugų išlaidos priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, šioje byloje ginčijami antstolio veiksmai bei surinktų byloje dokumentų apimtį, prie nagrinėjamos civilinės bylos prijungta vykdomoji byla. Taip pat atsižvelgiama į advokato darbo laiko sąnaudas, advokatas surašė byloje atsiliepimą į atskirąjį skundą (b.l.113-118).
Kolegija priteisdama bylinėjimosi išlaidas vadovaujasi teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) dydžio nustatymo advokatams (8.15). Tokiu būdu pareiškėjui gali būti priteista tik dalis (50 % ) visų turėtų apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų, advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, viso 250,00 Lt.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 5 d. nutarties nekeisti. Priteisti iš antstolio R. V. ((duomenys neskelbtini) , kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme 250,00 Lt. pareiškėjui L. S. (kodas (duomenys neskelbtini)).