- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-18
- Bylos Nr.
- I-2252-463/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00091-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Donatas Vansevičius, Jolanta Malijauskienė, Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- S. K.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjui S. K. (S. K.), atsakovo atstovui Josifui Skibickui, vertėjai Ingridai Kisieliūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. K. skunde teismo prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) 2013-12-01 sprendimą Nr. 13-IL-10-02575-e, kuriuo atsisakyta jam išduoti neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad vykdydamas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-02-24 įsakymą Nr. 5-V-154, 2013-11-07 kreipėsi į Vilniaus AVPK su prašymu išduoti neterminuotą leidimą laikyti (nešioti) ir įregistruoti dujinį revolverį „COLT DETECTIVE SPECIAL, 380 R.K“, Nr. M064519110, kurį legaliai ir teisėtai įsigijo 2007-05-23. Atsakovas Sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešioti) dujinį revolverį.
Teigė, kad pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2007-12-04 redakcija) nuostatas, jis laikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu ir turėjo teisę įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus. Iki 2011-03-01 galiojusioje Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcijoje nebuvo nustatyto reikalavimo turėti leidimą dujiniams revolveriams, o pagal naujos redakcijos – jis yra reikalingas. Pažymėjo, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo priedo 2 str. 2 d., Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 str. 2 d. (2010-11-18 įstatymo Nr. XI-1146 redakcija) nustatyti griežtesni negu iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 str. 2 d. (2007-12-04 įstatymo Nr. X-1348 redakcija) apribojimai netaikomi asmenims, kurie ginklus įsigijo iki šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo. Nurodė, kad 1973-02-01 nuosprendžiu buvo nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme, tačiau nuo to laiko jau praėjo daugiau nei 40 metų, jokio kito nusikaltimo nėra padaręs. Pareiškėjas 1978 m. baigė Vilniaus politechnikumą, o 1987 m. – Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, daug metų dirbo juriskonsultu ir vyr. buhalteriu, buvo išrinktas teismo liaudies tarėju (b. l. 1).
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remdamasis jame išdėstytais argumentais bei atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2016-02-02 nutarimą, kuris tiesiogiai taikytinas šioje byloje.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateiktame atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 11–13).
Nurodė, kad pagal 2010-11-18 Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. XI-1146 17, 18 str. ir 2011-03-01 Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-172 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 12, 13 p., atlikus patikrinimą, nustatė, kad pareiškėjas 1973-01-15 Vilniaus miesto Tarybų rajono teismo nuosprendžiu buvo nuteistas pagal Lietuvos TSR baudžiamojo kodekso 225 str. 3 d. (chuliganizmas) 3 metams laisvės atėmimo. Atsakovas Sprendimu atsisakė išduoti leidimą pareiškėjui laikyti (nešiotis) ginklą, kadangi pareiškėjas nėra nepriekaištingos reputacijos, teistas už tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse nustatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, nusikaltimą padarė būdamas neblaivus. Pažymėjo, kad pareiškėjas 2011-02-28 leidimo laikyti ginklus ar leidimo nešiotis ginklus neturėjo, todėl jo atžvilgiu teisėtai buvo taikomas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatos, įsigaliojusios 2011-03-01 (2010-11-18 įstatymo Nr. XI-1146 redakcija). Pareiškėjo statusas neatitinka nepriekaištingos reputacijos sąlygos ir jam negali būti taikomos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo naujos redakcijos 2 str. 4 d. išlygos. Teistumo pasibaigimas negali būti suprantamas kaip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Be to, ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką.
Atsakovo atstovas teismo posėdyje su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti remdamasis atsiliepime į skundą nurodytais argumentais. Pažymėjo, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Po Konstitucinio Teismo 2016-02-02 nutarimo priėmimo Vilniaus AVPK jokios procedūros neatlieka dėl pareiškėjo prašymo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Byloje kilęs ginčas dėl Vilniaus AVPK Sprendimo neišduoti pareiškėjui S. K. neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus.
Remiantis rašytiniais byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas S. K. 2013-11-07 Vilniaus AVPK pateikė prašymą išduoti neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) dujinį revolverį, įsigytą iki 2011-03-11, taip pat įregistruoti šį ginklą (b. l. 16).
Vilniaus AVPK 2013-02-06 sprendimu, išnagrinėjęs šį prašymą, vadovaudamasis Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. ir 18 str. 2 d. 1 ir 2 p., atsisakė išduoti pareiškėjui S. K. neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą būdamas neblaivus, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, dėl to nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu (b. l. 3–4).
Vilniaus miesto Tarybų rajono liaudies teismo 1973-01-15 nuosprendžiu S. K. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 225 str. 3 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 3 metams, bausmę atliekant bendro režimo pataisos darbų kolonijoje (b. l. 30–31). Tai patvirtina ir Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenys (b. l. 21–22).
Pareiškėjas nesutinka su Vilniaus AVPK sprendimu ir teigia, kad jo atžvilgiu neturėjo būti taikomos griežtesnės Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatos, įsigaliojusios 2011-03-01 (2010-11-18 įstatymo Nr. XI-1146 redakcija.
Pareiškėjui pateikiant 2013-11-07 prašymą išduoti neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus ir atsakovui priimant 2013-12-01 sprendimą Nr. 13-IL-10-02575-e galiojo 2010-11-18 įstatymo Nr. XI-1146 redakcijos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas su šio įstatymo priedo 2 straipsnio, kuriame įtvirtintos nuostatos dėl šio įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo, pakeitimais (2012-06-29 įstatymu Nr. XI-2156).
Pagal pareiškėjo pateiktą prašymą pretendentas gauti leidimą laikyti (nešiotis) jo nurodytų kategorijų ginklus savigynai turėjo būti tikrinamas dėl atitikimo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies reikalavimams, pagal kuriuos B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, jei nustatoma bent viena minėtos įstatymo normos 1–11 punktuose nurodyta aplinkybė. Viena iš tokių aplinkybių, ribojančių fizinio asmens teisę įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų – fizinis asmuo nėra nepriekaištingos reputacijos.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010-11-18 įstatymo redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – Baudžiamasis kodeksas) numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, o 2 punkte – įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Taigi, šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–12 punktuose įtvirtintas baigtinis atvejų, kuriais pagal šį įstatymą asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, sąrašas.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti griežtesni negu iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai netaikomi asmenims, kurie 2011-02-28 turėjo leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo.
Atsakovas, remdamasis tuo, kad pareiškėjas 2011-02-28 leidimo laikyti ginklus ar leidimo nešiotis ginklus neturėjo, teigė, jog jo atžvilgiu teisėtai buvo taikomas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatos, įsigaliojusios 2011-03-01 (2010-11-18 įstatymo Nr. XI-1146 redakcija). Pareiškėjo statusas neatitiko nepriekaištingos reputacijos sąlygos ir jam negalėjo būti taikomos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo naujos redakcijos 2 str. 4 d. išlygos.
Vilniaus apygardos administracinis teismas šioje administracinėje byloje 2014-07-02 nutartimi kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti, ar 2010-11-18 Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1146 2 straipsnio 4 dalis (2012-06-29 įstatymo Nr. XI-2156 redakcija) ta apimtimi, kuria nenumatyta, kad nuo 2011-03-01 galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti griežtesni negu iki 2011-02-28 galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai netaikomi ir asmenims, kurie iki 2011-02-28 turėjo įsigiję dujinius pistoletus (revolverius), nuo 2011-03-01 priskiriamus C kategorijos ginklams, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki 2011-02-28, neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies ir Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatoms bei teisinės valstybės principui.
Konstitucinis Teismas (konstitucinės justicijos byloje Nr. 35/2014-55/2014) 2016-02-02 nutarime Nr. KT6-N3/2016 „Dėl teisės turėti ginklą apribojimų“ pripažino, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalis (2012 m. birželio 29 d. redakcija; Žin., 2012, Nr. 81-4222) tiek, kiek pagal ją asmenims, turintiems Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytų šaunamųjų ginklų, jeigu jie šiuos ginklus įsigijo ir aplinkybės, dėl kurių jie pagal šį įstatymą nelaikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis, atsirado iki Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (2011 m. kovo 1 d.), ir 2011 m. vasario 28 d. neturėjusiems leidimo laikyti ar leidimo nešiotis ginklus, nuo 2012 m. liepos 12 d. turi būti taikomi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai, o ne nustatytieji Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 18 straipsnio (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) 2 dalyje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Nutarime akcentavo, kad asmenys, atsižvelgiant į kreipimosi dėl leidimų laikyti (nešiotis) ginklą išdavimo laiką, yra traktuojami skirtingai, nors tarp jų grėsmės žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumui aspektu nėra tokių skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Taip pat atsižvelgiant į tai, ar 2011-02-28 turėjo leidimą laikyti (nešiotis) bet kurios kategorijos ginklus, ar jo neturėjo, yra traktuojami skirtingai.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai.
Pažymėtina, kad teisės akto pripažinimo prieštaraujančiu Konstitucija pasekmės yra nustatytos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Jo antroje dalyje nurodyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams.
Teismas, vadovaudamasis Konstitucinio Teismo 2016-02-02 nutarimu ir atsižvelgęs į tai, kad atsakovas, spręsdamas pareiškėjo prašymą, taikė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalyje nustatytus apribojimus, o šioje situacijoje turėjo taikyti nustatytuosius Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 18 straipsnio (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) 2 dalyje, atsakovo Vilniaus AVPK 2013-12-01 sprendimas Nr. 13-IL-10-02575-e, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, pripažįsta neteisėtu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta pareiškėjo skundas tenkintinas, Vilniaus AVPK 2013-12-01 Sprendimas naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127–129 straipsniais,
nusprendė:
S. K. (S. K.) skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013-12-01 sprendimą Nr. 13-IL-10-02575-e atsisakyti S. K. išduoti neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.