- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-07
- Bylos Nr.
- AN2-341-530/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00467-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė (pirm.)
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Viginto Lukošiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. balandžio 14 d. nutarties A. Z. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 2-ojo būrio vado V. J. 2021 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. Z. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2021 m. sausio 3 d., 20 val. 18 min., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,52 ± 0,01 % promilės) ir jam skirta 800 eurų bauda bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 2-ojo būrio vado 2021 m. vasario 1 d. priimtu nutarimu, A. Z. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuriame prašė paskirti jam švelnesnę administracinio poveikio priemonę - specialiosios teisės atėmimą kiek galima trumpesniam terminui. Kitu atveju – nepritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies ir neskyrus švelnesnės nei įstatyme numatytos poveikio priemonės, prašė pakeisti (taikyti) alternatyvią administracinio poveikio priemonę, vietoje paskirtos skundžiamu nutarimu.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi A. Z. skundą tenkinto iš dalies ir pakeitė 2021 m. vasario 1 d. nutarimo dalį dėl administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, taikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sutrumpino teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 8 mėnesių. Teismas įvertino byloje nustatytas faktines ir individualias aplinkybes, A. Z. asmenines savybes ir teisės vairuoti transporto priemones poreikį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir visų šių aplinkybių pagrindu priėjo išvados, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti pritaikius trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą negu ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas jos minimumas.
4. Skunde aukštesnės instancijos teismui Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas Vigintas Lukošius (toliau – Institucija) prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 2-ojo būrio vado V. J. 2021 m. vasario 1 d. nutarimą.
Šalies argumentai
4.1. Skunde Institucija nurodo, jog administracinė nuobauda, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemones, naudai, tačiau Institucijos teigimu, įvertinus bylos medžiagą, tokių aplinkybių šioje byloje nėra. Tuo tarpu administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų, o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Pažeidėjo padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų ir yra priskiriamas prie šiurkščių, padaromų tyčiniais veiksmais. Vairavimas transporto priemonių neblaiviam kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai.
4.2. Skunde teigiama, kad pareigūnas, skirdamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą A. Z. pilnai atsižvelgė į pažeidėjo asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pažeidėjui policijos pareigūno buvo paskirtas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, numatytas ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje, todėl jo mažinti nėra teisinio pagrindo. Sutinkama, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sankcijoje numatytam laikotarpiui, tikrai gali sukelti neigiamas pasekmes, nes, netekus teisės vairuoti administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo gali nepilnai atlikti savo darbines funkcijas ar negalėti kokybiškai pasirūpinti artimaisiais, kaip apeliantas ir nurodė savo skunde, tačiau tai išimtinėmis aplinkybėmis nelaikytina, nes neigiamų pasekmių kilimas yra neišvengiama administracinės nuobaudos dalis. Tuo tarpu prieš darant nusižengimą žinotos šeiminės ar darbinės aplinkybės, nelaikytinos išskirtinėmis ir nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kadangi pažeidėjas skunde išvardintas aplinkybes, dar prieš sėsdamas už vairo neblaivus, turėjo numatyti dėl nusižengimo darymo galimas neigiamas pasekmes jam ar jo artimųjų ratui, o savo priešingu teisei elgesiu pabloginus savo teisinę padėtį šias pasekmes turėtų prisiimti.
4.3. Skunde pažymima, kad kliniškai įrodyta, kad alkoholis keičia emocijas, norus, jų kontrolę, mintis, suvokimą, turi įtakos dėmesio koncentracijai, koordinacijai, t. y. veikia ne tik galvos smegenis, bet ir visą organizmą. Nustatyta, kad esant 0,2 promilės alkoholio kraujyje, šiek tiek sušyla kūnas, atsipalaiduojama, pakinta nuotaika, gali būti sunkiau fiksuojami greitai judantys objektai, gali sumažėti gebėjimas greitai perkelti dėmesį. Kai kraujyje randama 0,5 promilės alkoholio koncentracija - tampama labiau išsiblaškiusiu, sumažėja budrumas, savikontrolė, dominuoja draugiškumo jausmas, gali pablogėti koordinacija, sumažėja gebėjimas greitai reaguoti, pablogėja vairavimo įgūdžiai, sulėtėja atsakas į netikėtas situacijas keliuose.
4.4. Skunde nurodoma, kad A. Z. ne kartą baustas už kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimų nesilaikymą (tai matyti iš archyvinių policijos duomenų bazių įrašų), kas rodo, kad jis nesilaiko galiojančių įstatymų. Kaip matyti iš skundo argumentų bei bylos medžiagos, apeliantas neneigia alkoholio vartojimo fakto, tai, kad jis gerai jautėsi ir vairavo transporto priemonę, jo atsakomybės nešvelnina, o kaip tik rodo, kad jis yra neatsakingas vairuotojas. Tuo tarpu A. Z. tiek piniginė bauda, tiek teisės vairuoti transporto priemones atėmimas buvo paskirtas minimalaus dydžio, atsižvelgiant į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl teismas nepagrįstai taikė A. Z. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kadangi pažeidėjo byloje nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti šias nuostatas. Institucijos teigimu, siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles specialiosios teisės atėmimo terminas neturėtų būti trumpinamas.
Atsiliepimas
5. A. Z. atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą ir Institucijos apeliacinio skundo netenkinti.
5.1. Atsiliepime nurodoma, kad Institucija skunde naudoja retoriką bei formuotes, kurios iš esmės jį dar labiau žemina kaip asmenį ir apibūdina, kaip pažeidėją, kuris tyčia ir sąmoningai nesilaiko įstatymų, kelia pavojų ir daro šiurkščius teisės pažeidimus, tačiau su tokiomis formuluotėmis A. Z. nesutinka ir dar kartą pažymi, kad šį pažeidimą padarė nesąmoningai, nesiekiant tyčia pažeisti įstatymą, o sąžiningai suklydęs dėl savo būklės tinkamumo vairuoti. Tuo tarpu apylinkės teismas sumažindamas teisių vairuoti transporto priemones atėmimo terminą įvertino daugelį faktinių aplinkybių, o būtent ir tai, kad per pastaruosius 5 metus A. Z. nėra baustas už jokius nusižengimus susijusius su KET pažeidimais ir tai sudarė pagrįstą prielaidą, kad jo padarytas administracinis nusižengimas yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, o ne sistemiškas. Taip pat buvo įvertintas ir jam nustatytas 0,51 prom girtumas, kuris buvo labai nežymiai viršijantis nustatytą ribą, nuo kurios asmeniui yra draudžiama vairuoti transporto priemones (0,40 prom.) bei atsižvelgė į daugelį kitų aplinkybių, kurių visuma leido konstatuoti, kad yra pakankamai pagrindų švelninti administracinio poveikio priemonę. Todėl A. Z. tvirtai gali teigti, kad palikus galioti apylinkės teismo nutartį, tikrai nenukentės visuomenės interesai, o nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje jau savo paskirtį atliko. Jo manymu, visa byloje pateikta medžiaga patvirtina apie jo nepriekaištingą elgesį. Jis nėra piktybinis KET pažeidėjas ar neigiamai charakterizuojamas, kas galėtų rodyti, jog jis atitinkamų išvadų nepadarė ir toliau nesilaikys KET, jei jam bus taikyta keturiais mėnesiais švelnesnė administracinio poveikio priemonė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko Viginto Lukošiaus apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, Institucijos apeliaciniame skunde keliamas tik teismo paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, todėl byla nagrinėtina apeliacinio skundo ribose (ANK 652 straipsnis).
7. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus bei teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą taikyti A. Z. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir tokiu būdu sutrumpinti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, terminą, tinkamai įvertino visas byloje esančias aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai bus pasiekti ir paskiriant trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą, nei jis yra numatytas ANK 422 straipsnio 6 dalyje. Tuo tarpu Institucija savo apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų esminių aplinkybių, kurios pirmosios instancijos teismui nebuvo žinomos ar kurios nebuvo įvertintos arba įvertintos netinkamai. Atsižvelgiant į tai, skundą nagrinėjantis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai ir skundžiamojoje nutartyje nurodytiems motyvams, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nagrinėtoje byloje.
8. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.
9. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą pasisakęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., LR Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).
10. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Ką šiuo atveju ir padarė pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs minėtas aplinkybes ir tinkamai taikęs ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
11. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Institucijos skunde išdėstytais argumentais, kad A. Z. padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau pažymėtina, kad tai nereiškia, jog visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, o administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti teisingumo ir proporcingumo reikalavimus.
12. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas atsižvelgė į tai, jog A. Z. nevengė atsakomybės, savo kaltę pripažino ir jos neginčijo, taip pat nuoširdžiai gailėjosi ir tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tuo tarpu atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, jų apeliaciniame skunde nenurodė ir skundą padavusi Institucija. Nors skunde teigiama, kad iš archyvinių policijos duomenų bazių įrašų matyti, jog A. Z. ne kartą baustas už KET pažeidimus ir tai rodo, jog jis nesilaiko galiojančių įstatymų, tačiau aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad iš administracinių nusižengimų išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad A. Z. nei karto nebuvo baustas administracine tvarka už jokius pažeidimus, o tai apygardos teismui suponuoja pagrįstą išvadą, nurodomą ir pačio administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, kad jo padarytas nusižengimas buvo atsitiktinio pobūdžio, o ne sistemiškas, jam nustatytas 0,52 promilių girtumas, o tai rodo, jog girtumas buvo nežymiai viršijantis ribą, nuo kurios asmeniui yra draudžiama vairuoti transporto priemones. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad A. Z. dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ staklininku – operatoriumi pamaininiu grafiku, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, drausminių nuobaudų ir nusiskundimų nėra gavęs, taip pat iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo matyti, kad A. Z. praeityje teistas nebuvo. Pažymėtina, ir tai, kad pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog A. Z. šeimoje auga du mažamečiai vaikai, taip pat jis rūpinasi garbaus amžiaus ir sveikatos problemų turinčia mama bei per didesnį nei 24 metų vairavimo stažą už šiurkščius KET pažeidimus baustas nebuvo, kas A. Z. asmenybę taip pat charakterizuoja teigiamai. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praėjus kelioms dienoms po pažeidimo padarymo savo iniciatyva išklausė ir yra atestuotas pagal 4 akademinių valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kas neabejotinai rodo, jog A. Z. visiškai suvokė padaryto nusižengimo galimas pasekmes, padarė atitinkamas išvadas ir į savo padarytą pažeidimą žiūri atsakingai, todėl aukštesnės instancijos teismas įvertinęs visas byloje esančias aplinkybes, padaryto nusižengimo pavojingumą, mano, kad pirmosios instancijos teismo sutrumpintas administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, terminas iki 8 mėnesių padės įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslus ir atgrasys A. Z. nuo administracinių nusižengimų darymo bei užtikrins teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimą, nesuvaržant A. Z. teisių labiau nei būtina.
13. Apibendrinant išdėstytą, konstatuojama, kad nuobauda A. Z. paskirta nepažeidus ANK 22, 32, 34 straipsnių reikalavimų, nėra akivaizdžiai per švelni, ji proporcinga padarytam administraciniam pažeidimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Naikinti ar keisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra, todėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Viginto Lukošiaus apeliacinis skundas netenkinamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 14 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Viginto Lukošiaus apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.