Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4–ojo skyriaus prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, vedęs, vykdantis individualią veiklą, deklaruota gyvenamoji vieta Kaunas, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta Kaunas, (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2006 m. vasario 20 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 3 dalį, ir paskirta 5 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

2. 2007 m. rugpjūčio 22 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 2006 m. vasario 20 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo;

3. 2013 m. rugsėjo 30 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, ir, vadovaujantis BK 64¹ paskirta 12 MGL, tai yra, 1560 Lt, dydžio bauda;

4. 2023 m. rugsėjo 29 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, ir paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, ir paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Paskirta bausmė dėl pernelyg ilgo proceso trukmės sušvelninta iki 2 metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant dirbti arba mokytis bei 3 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme ir suėmime nuo 2018 m. balandžio 17 d. iki 2019 m. balandžio 15 d. Nuosprendis neįsiteisėjęs,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G. 2024 m. rugsėjo 1 d., apie 04.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 2,24 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vaikų miegamojo kambaryje, tyčia metė į sieną namų kvapą, kuris atšokęs nuo sienos atsitrenkė sutuoktinei E. G. į kaktą, po ko rankos kumščiu vieną kartą sudavė sutuoktinei E. G. į pilvą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai E. G. sukėlė fizinį skausmą.

Be to, A. G., toje pačioje vietoje, tuo pačiu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 2,24 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, fizinio smurto prieš E. G. naudojimo metu, panaudojo fizinį smurtą ir prieš savo mažametę dukrą N. G., gimusią (duomenys neskelbtini) m., tai yra, tyčia rankomis paėmęs dukrai mažametei N. G. už plaukų, ją tampė už plaukų, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai mažametei N. G. sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, tai yra nukentėjusiųjų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Iš 2024 m. rugsėjo 1 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Reagavimo valdybos (toliau – RV) tyrėjos K. P. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad E. G. paaiškino, jos 2024 m. rugpjūčio 31 d. su šeima buvo mieste, su dvejais nepilnamečiais asmenimis, tai yra, N. G., gimusia (duomenys neskelbtini) ir N. M., gimusiu (duomenys neskelbtini). Grįžo namo 2024 m. rugpjūčio 31 d. apie 23:00 val. į adresą (duomenys neskelbtini), Kaunas, o sutuoktinis A. G. liko mieste. Grįžęs namo A. G. 2024 m. rugsėjo 1 d., apie 04.30 val., įėjęs pro kitas namo duris, kadangi pagrindinės namų durys buvo užrakintos, ir atėjęs į miegamojo kambarį ir pamatęs, kad E. G. ten nėra, nuėjęs į nepilnamečių vaikų kambarį, pastebėjo, kad lovoje miega aukščiau minėti vaikai, bei E. G.. A. G. paėmęs namų kvapą metė į E. G., tuo metu atsikėlė jų nepilnametė dukra N. G., kuri paklausė A. G. „Tėti, ką darai“, o šis nieko nelaukęs, tamsoje, paėmė N. G. už plaukų ir pradėjo ją tampyti (kiek laiko vyko tampymas, E. G. nurodyti negalėjo), dėl ko mergaitei buvo sukeltas fizinis skausmas. E. G. teigė, kad galimai A. G. sumaišė nepilnametę dukrą su ja, kadangi buvo tamsu. A. G. paaiškino, kad žodinis konfliktas su E. G. vyko jau mieste, kadangi ši pasakė jam „Tu nieko nevertas“, o A. G. apsisuko ir išėjo. Apie N. G. sukeltą fizinį skausmą nieko paaiškinti negalėjo. Kartu buvo ir kitas blaivus sūnus N. M., kuris apie įvykusį įvykį nieko paaiškinti negalėjo. GMP nereikalinga. Su alkotesteriu alkotest (duomenys neskelbtini), E. G. nustatytas 1,36 promilių neblaivumas. Su tuo pačiu alkotesteriu A. G. nustatytas 2,24 promilių Neblaivumas. A. G. įteiktas šaukimas atvykti į apklausą į Nemuno PK adresu A. Juozapavičiaus pr. 17, Kaunas (b. l. 11–14).

Iš 2024 m. rugsėjo 1 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), Kaunas. Atvykus nurodytu adresu matome pilkos spalvos galimai skardos tvorą, toliau paėjus matome pilkos spalvos įėjimo vartus, prie vartų yra pakabinta juodos spalvos pašto dėžutė, atidarius vartus matome kiemo bendrą vaizdą, su mėlynos spalvos ir įvairiais piešiniais baseiną, juodos spalvos dviratį, rudos spalvos pavėsinę, joje pakabinamos sūpynės, po kairę matome pilkos spalvos dviejų aukštų pastatą, užlipus laiptais matome dvi rudos spalvos duris, į namą įėjimas dešinėje pusėje esančios durys. Toliau atidarius duris matome koridorių su rudos ir baltos spalvos spintelėmis, ant žemės matome įvairias batų poras. Toliau matome rudos spalvos duris, kurias atidarius matome koridorių, kurioje pastatyta rūbų kabykla, ant kabyklos pakabinti įvairūs drabužiai ir sudėti batai, kurie tyrimui reikšmės neturi. Po kairę matome įėjimą į virtuvės kambarį, koridoriaus kairėje pusėje matome baltos spalvos spintelę, prie spintelės dešinėje pusėje matome įvairius augalus. Toliau dešinėje pusėje matome rudos spalvos duris su stiklu, kurios veda į kitą koridorių, koridoriuje matome baltos spalvos rūbų spintą. Toliau pasukus į dešinę matome miegamąjį kambarį, po kairę matome baltos spalvos stalą, su juodos spalvos kompiuteriu, skaidrios spalvos talpą, galimai namų kvapą, baltos spalvos puodelį, tualetinis popierius, virš stalo pakabintas pilkos ir juodos spalvos televizorius, prie stalo pastatyta juodos ir raudonos spalvos kėdė su ratukais. Po dešinę matome dvigulę lovą ant kurios uždėti įvairių spalvų patalai, toliau po dešinę matome rudos ir baltos spalvos staliuką, ant kurių sudėti įvairūs daiktai, kurie tyrimui nėra reikšmingi. Dešinėje pusėje kampe matome rudos spalvos galimai paklodę, toliau po dešinę kambario kampe matome baltos spalvos spintą su rausvos ir mėlynos spalvos rankenomis, ant spintos sudėti įvairūs žaislai. Prie spintos ant žemės padėtas baltos spalvos plastikinis maišelis, kuris nėra reikšmingas tyrimui. Apžiūrint įvykio vietą, daugiau tyrimui reikšmingų objektų, pėdsakų nepastebėta, įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kameros nepastebėtos (b. l. 15–26).

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, smurtavimo pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir pan. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Teismas, išanalizavęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus – kaltinamojo, nukentėjusiųjų parodymus, kitus rašytinius įrodymus, daro išvadą, jog kaltinamasis A. G. 2024 m. rugsėjo 1 d., apie 04.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 2,24 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vaikų miegamojo kambaryje, tyčia metė į sieną namų kvapą, kuris atšokęs nuo sienos atsitrenkė sutuoktinei E. G. į kaktą, po ko rankos kumščiu vieną kartą sudavė sutuoktinei E. G. į pilvą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai E. G. sukėlė fizinį skausmą. Be to, A. G., toje pačioje vietoje, tuo pačiu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 2,24 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, fizinio smurto prieš E. G. naudojimo metu, panaudojo fizinį smurtą ir prieš savo mažametę dukrą N. G., gimusią (duomenys neskelbtini) m., tai yra, tyčia rankomis paėmęs dukrai mažametei N. G. už plaukų, ją tampė už plaukų, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai mažametei N. G. sukėlė fizinį skausmą.

Byloje kaltinamojo A. G. ir kitais aptartais įrodymais nustatyta, jog kaltinamasis, tyčia rankos kumščiu suduodamas nukentėjusiajai E. G. į pilvą bei paimdamas ir tempdamas nukentėjusiajai N. G. už plaukų, siekė nukentėjusiąsias sužaloti. Visa tai rodo, kad asmuo suprato, jog elgiasi neteisėtai, ir taip norėjo elgtis, tai yra, veikė tiesiogine tyčia.

Šie duomenys patvirtina, kad fizinį skausmą E. G. bei N. G. sukėlė kaltinamojo naudotas fizinis smurtas – sudavimas kumščių į pilvą (E. G.) bei paėmimas ir tempimas už plaukų (N. G.), tai yra, pasekmės susiję priežastiniu ryšiu su kaltinamojo neteisėtu veikimu. Kaltinamasis, būdamas suaugęs, pakaltinamas asmuo, neabejotinai suvokė, kad tyčia naudodamas smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąsias gali sukelti joms fizinį skausmą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji E. G. yra A. G. sutuoktinė. BK 38 straipsnyje nurodyta, kad asmens šeimos nariais laikomi [...] jų sutuoktiniai [...]. Taigi, E. G. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo (ir yra) kaltinamojo šeimos narė.

Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad N. G. yra gimusi (duomenys neskelbtini), tai yra, teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dieną jai yra (duomenys neskelbtini) metai. BK 141 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šiame kodekse nurodytas mažametis yra jaunesnis negu keturiolikos metų amžiaus asmuo. Taigi, N. G. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo mažametė.

Apibendrinant darytina išvada, kad kaltinamojo veikose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio skausmo sukėlimo šeimos nariui bei mažamečiui asmeniui požymiai, todėl kaltinamojo veikos teisingai ir pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį bei BK 140 straipsnio 3 dalį.

Atsižvelgus į bylos duomenis ir esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kaip matyti iš paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. G. galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes suprato, su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi, viešaisiais darbais (už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką) bei bauda (už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką), sutinką.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, tai yra, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir stadiją – kaltinamasis padarė dvi baigtas tyčines nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad kaltinamasis praeityje teistas, teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas. Psichiatrinis gydymas – nesigydė, priklausomybės ligų gydymas – nesigydė.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 140 straipsnio 3 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, taip pat siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – viešieji darbai; už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda. Paskirtos bausmės bendrintinos ir kaltinamajam skirtina galutinė bausmės rūšis – bauda.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos ir skirtina bausmė kaltinamajam mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 (mėnesių) viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

A. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 50 MGL, tai yra, 2550 (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt) Eur, dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 4 punktu, paskirtas bausmes subendrinti keičiant viešųjų darbų bausmę į baudos bausmę, šešias viešųjų darbų valandas prilyginant vienam MGL, bei paskirtas bausmes sudedant iš dalies ir paskirti A. G. subendrintą bausmę – 60 MGL, tai yra, 3000 (trijų tūkstančių) Eur, dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti A. G. 40 MGL, tai yra, 2000 (dviejų tūkstančių) Eur, dydžio baudą.

Įpareigoti A. G. per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 111) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, skirti A. G. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti visą programos kursą per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.