- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-11-17
- Bylos Nr.
- 2-603
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Vincas Verseckas, Vytas Milius (pran.)
- Pareiškėjas
- Zenono Laurecko, Berutės Laureckienės
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Vyriausybei
- Kategorijos
- 106.7.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų Zenono Laurecko ir Berutės Laureckienės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai Z. Laureckas ir B. Laureckienė ieškiniu kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą ir prašė priteisti 6 000 000 eurų iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės neturtinei žalai atlyginti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2005 m. rugsėjo 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų Z.Laurecko ir B.Laureckienės ieškinį.
Teismas nutartyje nurodė, jog Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 29 straipsnyje nustatyta, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (juridinio asmens buveinę), o tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę. Kadangi pareiškėjai nurodė, jog ieškinį reiškia Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kurios adresas yra Gedimino pr. 11, Vilniuje, teismas konstatavo, kad yra pagrindas atsisakyti priimti ieškinį ir grąžino jį padavusiems asmenims (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjai Z.Laureckas ir B.Laureckienė prašo Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš esmės.
Atskirajame skunde pareiškėjai nurodo, kad teismo nutartis yra neteisinga, todėl turi būti panaikinta. Teismas iškėlė civilinę bylą Nr. 2-892-479/2005 ir 2005 m. rugsėjo 6 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Tačiau, kai jie pašalino trūkumus, teismas atsisakė priimti ieškinį, motyvuodamas, kad pažeistos teismingumo taisyklės, ir grąžino jį pareiškėjams.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Jeigu byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinio pareiškimą (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Dėl nurodytų priežasčių, teismui sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės.
CPK 29 straipsnis nustato, kad ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Juridiniam asmeniui ieškinys reiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę. Taigi bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė reiškia, kad ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo buveinės vietą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovai su ieškiniu atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl žalos atlyginimo kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą (b.l. 1). Tai reiškia, jog ieškinys faktiškai pareikštas Lietuvos Valstybei, o Vyriausybė yra valstybę atstovaujanti institucija (CK 6.273 str.). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo ieškinio priėmimo klausimą, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai atsisakė priimti ieškovų Z.Laurecko ir B.Laureckienės ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl 6 000 000 eurų žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija sprendžia, jog nepagrįstas apeliantų argumentas, jog teismas iškėlė civilinę bylą ir tik po to nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Nutartį dėl ieškinio trūkumų pašalinimo teismas priėmė ieškinio priėmimo (bylos iškėlimo) stadijoje, t.y. dar iki ieškinio priėmimo ir civilinės bylos iškėlimo. Civilinė byla laikoma iškelta, kai teismas rezoliucija ieškinį priima (CPK 137 str. 1 d.). Aplinkybė, jog teismas ieškovams nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nors iš karto spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą turėjo atsisakyti ieškinį priimti, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, nes tai nepakeičia įstatymo nustatytų imperatyvių bylų teismingumo taisyklių.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti ieškovų Z.Laurecko ir B.Laureckienės ieškinį dėl žalos atlyginimo, yra teisėta ir pagrįsta. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat 329 straipsnio antrojoje dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nutartį nepakeistą.