- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-22
- Bylos Nr.
- A-525-1385-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- savivaldybės įmonės „Skuodo šiluma“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei aplinkos apsaugos inspekcijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,
rašytinio proceso tvarka apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės „Skuodo šiluma“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės „Skuodo šiluma“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei aplinkos apsaugos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas SĮ „Skuodo šiluma“ (toliau – ir Įmonė) skundu (b.l. 4–6) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Klaipėdos RAAD) direktoriaus 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. (11.9)-LV10-18 „Dėl patikrinimo akto patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo patvirtintas Klaipėdos RAAD Skuodo rajono agentūros 2009 m. vasario 23 d. patikrinimo aktas Nr. LT28-05 (toliau – ir Patikrinimo aktas).
Nurodė, kad 2009 m. kovo 18 d. raštu Nr. Rl-69 kreipėsi į Klaipėdos RAAD, nurodydamas, kad taršos leistinų kiekių neviršijo, nes pagal taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimu (toliau – ir TIPK) Nr. (l1.2)-36-09/2004-2007 metais leidžiamą vanadžio pentoksido taršą (0,062 t/m) į atmosferą išmetė tik 58 proc. jo leidžiamo kiekio. Teigė, kad kompetentingų institucijų skaičiavimai buvo atlikti, remiantis Įmonės apskaitos dokumentuose užfiksuota galimai neteisinga informacija. Nurodė, kad didžiąją skaičiuojamo mokesčio už manomai nuslėptą taršą dalį sudaro V₂O₅ kiekis, kuris paskaičiuotas, remiantis tuo, jog Įmonė 2007 m. kovo 1 – 6 d. iš V. I. prekybos komercinės įmonės nupirko ir sukūreno 114,104 tonų mazuto. Šios įmonės išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose pirktas kuras įvardintas kaip „Skystas kuras Mazutas (S-1)“ su nomenklatūriniu kodu „KN 27101961“. Toks pat prekės kodas nurodytas ir prie sąskaitų-faktūrų pridėtuose kokybės pasuose. Teigė, kad niekada nepirko ir nekūreno mazuto, o pirko ir kūreno tik skalūnų alyvą, todėl 2009 m. balandžio 27 d. raštu Nr. Rl-116 kreipėsi į kuro tiekėją V. I. prekybos komercinę įmonę, kuri atsakyme raštu garantavo, kad Įmonei per visą kuro tiekimo laikotarpį pardavė tik skalūnų alyvą, pagal kombinuotą nomenklatūrą klasifikuojamą pozicijoje 27101961. Pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. Dl-399/4-336/3-340 patvirtintų Lietuvos Respublikoje vartojamų naftos produktų, biodegalų ir skystojo kuro privalomųjų kokybės rodiklių nuostatas sąvoka „skystasis kuras“ suprantama kaip skalūnų alyva arba kiti skysti produktai, skirti energijos gamybai. V. I. prekybos komercinės įmonės teigimu, 2710 pozicijai priskiriamos „naftos alyvos ir alyvos, gautos iš bituminių mineralų“, o pareiškėjo pirkta skalūnų alyva pagal privalomuosius parametrus atitinka minėtą KN kodą, todėl prekės pavadinimas nurodytas pagal galiojančius teisės aktus. Pabrėžė, kad kūrentoje skalūnų alyvoje vanadžio nėra, todėl kompetentingos institucijos nepagrįstai nustatė neva nuslėptą šį teršalą. Taip pat nurodė, kad ir iš geležinkelio važtaraščių numerių matosi, jog į katilinę Nr. l buvo išpilta ir kūrenama tik skalūnų alyva. 2007 m. kovo 1 – 6 d. atvežtą kurą priėmęs meistras J. N. 2009 m. balandžio 30 d. raštu paaiškino, jog atvežtas ir išpiltas į rezervuarus kuras buvo skalūnų alyva. Be to, katilinėje Nr. 2 sumontuoti tik vandens šildymo katilai VK 1,6 ir VK 2,1, kurie pritaikyti kūrenti tik skystą kurą – skalūnų alyvą. Tuo tarpu mazuto kūrenimas katilinėje Nr. 2 yra techniškai neįmanomas, nes jo kūrenimui yra būtini garo-mechaniniai degikliai, kurių katilinėje nėra. Kadangi pagal išduotą TIPK leidimą Nr.(11.2)-36-09/2004-2007 metais leidžiama vanadžio pentoksido tarša – 0,062 t/m, deklaruotas teršalo kiekis – 0,036 t/m, neturėjo tikslo slėpti taršą, nes į atmosferą buvo išmesta tik 58 proc. leidžiamo teršalo kiekio.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos RAAD atsiliepimu į skundą (b.l. 51 – 52) prašė skundo netenkinti.
Nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalį mokesčio už aplinkos teršimą administravimas pavestas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ir jos įgaliotoms institucijoms, ir pagal nurodyto straipsnio 3 dalį netaikomos įstatymo nuostatos dėl mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimo tvarkos, patikrinimo rezultatų įforminimo bei patvirtinimo, įstaigų ir institucijų bei jų pareigūnų veiksmų apskundimo. Teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir jos įgaliotų institucijų veiklą reglamentuojantys teisės aktai bei atitinkami administruojamų mokesčių įstatymai. Mokestį už aplinkos teršimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 663/409a patvirtinta Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka (toliau – ir Tvarka), pagal kurios 12.3 punkto nuostatas mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumo patikrinimai įforminami Aplinkos apsaugos įstatymų vykdymo patikrinimo aktu. Patikrinimo metu nustatyti bei mokesčio mokėtojų pateikti patikrinimą atliekančiam inspektoriui duomenys ir informacija, kurie naudojami mokesčio apskaičiavimo patikrinimui, yra įforminami mokesčio administratoriaus nustatytu Duomenų pripažinimo aktu, kurį pasirašo patikrinimą atlikęs inspektorius ir įmonės vadovas. Duomenų pripažinimo aktas Nr. T28-173 buvo surašytas 2008 m. gruodžio 31 d. (2009-12-23 patikslintas). Jį pasirašydamas Įmonės direktorius pripažino ir patvirtino akte nurodytus duomenis ir informaciją. Duomenų, kad šiame akte užfiksuoti neteisingi duomenys ir informacija arba kad jis būtų pripažintas negaliojančiu, nėra, todėl, atliekant mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumo patikrinimą, Departamentas privalėjo vadovautis Duomenų pripažinimo akte užfiksuotais duomenimis ir informacija. 2009 m. vasario 23 d. buvo surašytas Patikrinimo aktas. Patikrinimo metu nustatyta nuslėpta ir nuslėpta viršnormatyvinė tarša, patekusi į atmosferą, iš stacionarių taršos šaltinių: iš katilinės Nr. l – 0,131 t – CO, 1,762 t – Nox ir 0,007 t – V₂O₅ (vanadžio pentoksidas), iš katilinės Nr. 2 – 0,044 t – CO ir 0,424 t – Nox, iš katilinės Nr. 3 – 1,696 t – CO ir 0,141 t – Nox. Be to, nuslėpta 0,876 t –CO, išmesto iš katilinės Nr. 3 didžiausios leistinos momentinės koncentracijos viršijimo periodu. Iš viso už nuslėptą ir nuslėptą viršnormatyvinę taršą paskaičiuota mokesčio didesniu tarifu suma – 31 595 Lt. Pabrėžė, jog pareiškėjas dokumentų, įrodančių kad katilinėje Nr. 1 2007 metais nebuvo nuslėpta 0,007 t vanadžio pentoksido (dėl ko buvo paskaičiuota 29 063 Lt mokesčio didesniu tarifu už nuslėptą taršą suma), nepateikė nei 2009 m. kovo 18 d. rašte Nr. Rl-69, nei vėliau, todėl priimtas sprendimas dėl Patikrinimo akto patvirtinimo. Nurodė, jog Įmonės argumentai dėl sunkios finansinės padėties nelaikytini teisiškai reikšmingais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija (toliau – ir Inspekcija) atsiliepime į skundą (b.l. 60) nurodė, jog pareiškėjui 2009 m. gegužės 18 d. raštu Nr. VAA5(6.5)-694 atsakė, kad Inspekcija nėra kompetentinga nagrinėti ginčus tarp mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojo ir tikrinančios institucijos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-213 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo 18 punkto nuostatomis. Pažymėjo, jog šis atsakymas pagrįstas tuo, kad Klaipėdos RAAD priėmė Sprendimą, dar neįsigaliojus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymui Nr. Dl-213, kuriame nurodyta, kad mokėtojo ir tikrinančių institucijų ginčai nagrinėjami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu. Tuo tarpu Tvarkos 13 punkte buvo nurodyta, kad ginčus dėl mokesčio apskaičiavimo nagrinėja Inspekcija. Tokiu pagrindu ir buvo įrašytas punktas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 20 d. įsakyme Nr. D1-692, kuriuo patvirtinta Sprendimo dėl patikrinimo akto patvirtinimo forma, nurodytoje formoje. Teigė, kad yra derinamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo projektas „Dėl Sprendimo dėl patikrinimo akto patvirtinimo formos patvirtinimo“, kuriame įtvirtinama nuostata, kad mokėtojo ir tikrinančių institucijų ginčai nagrinėjami, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, ir pagal Mokesčių administravimo įstatymą nurodomas 1 mėnesio terminas.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 22 d. sprendimu (b.l. 83–86) skundą atmetė.
Nustatė, jog Klaipėdos RAAD Skuodo rajono agentūra atliko Įmonės, kurios pagrindinė veikla – šilumos tiekimas Skuodo miesto gyventojams, o šalutinė – nuotekų rinkimas iš katilinės Nr. 1, planinį 2007 metų mokesčių už aplinkos teršimą iš stacionarių ir mobilių taršos šaltinių patikrinimą ir surašė Patikrinimo aktą, kuriuo pareiškėjui mokestis už nuslėptą taršą iš stacionarių taršos šaltinių 2007 metais buvo paskaičiuotas, taikant didesnį tarifą. Patikrinimo akte nurodyta, jog tikrinimo metu teršalų kiekių, išmestų į aplinką, nustatymui ir mokesčių už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimui reikalingi pradiniai duomenys buvo surinkti ir įforminti 2008 m. gruodžio 3 d. „Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumo patikrinimui reikalingų duomenų pripažinimo“ aktu Nr. T28-173 ir pagal 2008 m. gruodžio 23 d. rašte Nr. (11.2)-LV4-915 užfiksuotus duomenis bei Įmonės 2009 m. sausio 9 d. rašte Nr. R1-5 pateiktą informaciją. Sprendimu patvirtintas Patikrinimo aktas ir, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 81 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjas įpareigotas į Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą sumokėti 31 595 Lt. Atsižvelgė į Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 7 straipsnio 3 dalį, Tvarkos 12.3 punktą, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 8 straipsnio 5 dalį ir nurodė, jog, atliekant patikrinimą Įmonėje dėl mokesčių už aplinkos teršimą iš stacionarių ir mobilių taršos šaltinių už 2007 metus, skaičiavimas buvo atliktas, vadovaujantis atsakingų pareiškėjo darbuotojų parašais patvirtintuose aktuose pateiktais duomenimis. Pažymėjo, jog nors pareiškėjas 2008 m. gruodžio 3 d. „Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumo patikrinimui reikalingų duomenų pripažinimo“ akto Nr. T28-173 bei Klaipėdos RAAD Skuodo agentūros 2008 m. gruodžio 23 d. rašto Nr. (11.2)-LV4-915 „Dėl akto Nr. LT28-173“ patikslinimo“ neginčija, papildomai teismui pateiktais rašytiniais įrodymais nepaneigtos aplinkybės, jog pareiškėjo katilinėje Nr. 1 buvo nuslėpta tarša. Atsižvelgė į Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnį, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 8 straipsnio 3 dalį ir pažymėjo, jog mokesčio nedeklaravimas ar neteisingų duomenų deklaracijoje nurodymas reiškia kenksmingos veiklos masto ir su ja susijusių prievolių valstybei slėpimą, neviešinimą, kas kelia didesnį pavojų įstatymu saugomiems interesams ir sąlygoja didesnių piniginių prievolių valstybei atsiradimą. Kadangi Sprendimas dėl Patikrinimo akto patvirtinimo laikytinas teisėtu ir pagrįstu, skundas netenkintinas.
III.
Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (b.l. 92–96), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą, t. y. panaikinti Sprendimą. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
1. Nesutinka su teismo išvada, jog pateikti rašytiniai įrodymai nepaneigia aplinkybės, kad katilinėje Nr. l buvo nuslėpta tarša. Nurodo, jog pirminiame 2008 m. gruodžio 3 d. Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumo patikrinimui reikalingų duomenų pripažinimo akte Nr. T28-173 ginčo kuras įvardintas paprasčiausiai „Mazutas“ ir jo kiekis sumuotas su sukūrento mazuto kiekiu. Pareiškėjas su tokiu aktu kategoriškai nesutiko ir reikalavo, kad jo sukūrentas kuras, pavadinimu „Skystas kuras Mazutas (S-1)“. Jau tuomet tarp šalių kilo ginčas dėl to, koks kuras faktiškai buvo sukūrentas. Todėl 2008 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. (11.2)-LV4-9I5 pateikti patikslinti patikrinimo duomenys, kur ginčo kuras atskirtas nuo mazuto ir nurodytas atskiroje eilutėje. Pareiškėjas tuomet pateikė visus reikalingus dokumentus, kurie patvirtina, jog 2007 metų šildymo sezoną šilumos gamybai sunaudojo 232 tonas mazuto ir 1537 tonas skalūnų alyvos (markė S-1), įskaitant ir kurą pavadinimu „Skystas kuras Mazutas (S-1)“.
2. Teigia, jog pirmosios instancijos teismui buvo pateikta eilė įrodymų, paneigiančių, kad Įmonės katilinėje Nr. l buvo nuslėpta tarša.
3. Teigia, jog Klaipėdos RAAD Skuodo rajono agentūra, siekdama patikrinti mokesčio už taršą apskaičiavimo teisingumą, privalėjo tirti pagal kuro parametrus, koks kuras buvo faktiškai sudegintas. Pažymi, jog, nepaisant kuro pavadinimo, pats pavadinimas negali nulemti kuro sudėties, pagal kurią ir turi būti sprendžiama, kokios rūšies kuras sukūrentas ir ar reikia mokėti mokestį už aplinkos teršimą. Ginčo kuro parametrai iš esmės atitinka skalūnų alyvos parametrus, todėl toks kuras turėjo būti vertinamas kaip skalūnų alyva.
4. Pirmosios instancijos teismas pažeidė konstitucinius teisingumo, protingumo, sąžiningumo, teisėtos valstybės principus, pritardamas atsakovo pozicijai, paremtai tik vieninteliu argumentu – kad kuro sąskaitoje yra žodis „mazutas“.
5. Pabrėžia, jog, remiantis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 8 straipsniu, mokestis už aplinkos teršimą iš stacionarių šaltinių mokamas pagal faktiškai per ataskaitinį laikotarpį į aplinką išmestą teršalų kiekį. Todėl neaišku, kaip atsakovas galėjo apskaičiuoti mokestį už teršalą, kurio faktiškai nebuvo.
6. Mokesčių administravimo įstatymas įtvirtinta (73 str. 1 d.) mokesčių mokėtojo sąžiningumo prezumpciją, todėl būtent atsakovas turėjo įrodinėti, kad pareiškėjas netinkamai vykdė savo prievolę apskaičiuoti ir sumokėti mokestį į valstybės biudžetą už aplinkos teršimą. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju būtent pareiškėjas deda visas pastangas, siekdamas įrodyti, kad tokį mokestį jis apskaičiavo ir sumokėjo teisingai.
7. Atsakovas, apskaičiuodamas mokesčius, negalėjo taikyti mokesčio už aplinkos teršimą koeficiento didinimo už nuslėptą taršą, nenustatęs, kad mokesčiai tikrai buvo nuslėpti. Pažymi, jog mokesčių slėpimas, aiškinant mokestinių santykių kontekste, yra sąmoninga tyčinė veikla, kuri gali pasireikšti apgaulingu apskaitos tvarkymu, apskaitos dokumentų klastojimu ir panašiai, t. y. turi būti numatyti tokie mokesčio mokėtojo faktiškai atlikti veiksmai, kurie įrodytų, kad mokesčio mokėtojas tyčia siekė išvengti visiško ar dalinio mokesčių mokėjimo. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas sąžiningai manė, kad jo 2007 metais katilinėje Nr. 1 (taip pat ir katilinėje Nr. 2) sukūrentas kuras pavadinimu „Skystas kuras Mazutas (S-1)“ yra skalūnų alyva. Taigi mokesčiai nebuvo slepiami, nes jų skaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti nebuvo ir nėra pagrindo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 103–104) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Apeliacinio skundo argumentai, kad pareiškėjas niekada nepirko ir nekūreno mazuto, nepaneigia Patikrinimo akte bei jį patvirtinusiame Sprendime atliktų mokėtinų mokesčių paskaičiavimų, nes paskaičiavimai atlikti, remiantis paties pareiškėjo patvirtintais Duomenų pripažinimo akte užfiksuotais duomenimis ir informacija (PVM sąskaitos-faktūros).
2. Teigia, jog pareiškėjas nesutinka su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendime padarytomis išvadomis, įrodymų vertinimu. Atsižvelgia į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalį ir pažymi, jog įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir tinkamai nustatė, įvertino ir ištyrė visas faktines bylos aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje ginčijamas Sprendimas, kuriuo patvirtintas Patikrinimo aktas, kuriame Įmonei nustatyta 31 595 Lt mokėtina suma į Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 81 straipsnio 2 dalimi. Patikrinimo akte konstatuota, jog Įmonėje 2007 metais nuslėpta tarša iš stacionarių taršos šaltinių, todėl už nuslėptą taršą paskaičiuota mokesčio suma didesniu tarifu.
Pareiškėjas nesutinka su Sprendimu, teigdamas, jog jis taršos nenuslėpė, Patikrinimo akte nepagrįstai, neįvertinus pateiktų įrodymų, konstatuota, jog Įmonė 2007 metais kūreno mazutą, todėl nuslėpė taršą iš stacionarių taršos šaltinių. Įmonė mazuto nekūreno, buvo kūrenama tik skalūnų alyva.
Įmonė tiek Klaipėdos RAAD, tiek teismui pateikė PVM sąskaitas-faktūras (2007-03-01 IVA Nr. 11195 (b.l. 19), 2007-03-02 IVA Nr. 11196 (b.l. 20), 2007-03-05 IVA Nr. 11197 (b.l. 21), 2007-03-06 IVA Nr. 11198 (b.l. 22), išrašytas V. I. prekybos komercinės įmonės, kuriomis patvirtino kuro įsigijimą. Kaip matyti iš tokių dokumentų, minėta įmonė pareiškėjui pardavė kuro, įvardinto „Skystas kuras Mazutas (S-1)“, nurodant, jog jo KN kodas 27101961.
Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. D1-399/4-336/3-340 patvirtintų Lietuvos Respublikoje vartojamų naftos produktų, biodegalų ir skystojo kuro privalomųjų kokybės rodiklių 2 punktą kūrenamasis mazutas tai sunkiosios alyvos (naftos distiliatai), išskyrus jūrinį kurą, atitinkančios Kombinuotosios nomenklatūros KN 2710.19.51–2710.19.69 prekių kodus, kurios pagal distiliacijos charakteristikas patenka į kurui naudojamų sunkiųjų distiliatų kategoriją, kai mažiau kaip 65% tūrio, įskaitant distiliacijos nuostolius, distiliuojama 250° C temperatūroje taikant ASTM D86 metodą. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į tokio teisės akto 2 punkte įtvirtintą skystojo kuro, kuris apibrėžiamas kaip skalūnų alyva arba kiti skysti produktai, skirti energijos gamybai, sąvoką, teigė, jog toks apibrėžimas patvirtina, kad šiuo atveju Įmonės sukūrentas kuras, pavadinimu „Skystas kuras Mazutas (S-1)“, buvo būtent skalūnų alyva. Pažymėtina, jog tokie pareiškėjo argumentai niekuo nepagrįsti, be to, jie negali paneigti kituose teisės aktuose įtvirtintų nuostatų.
Remiantis Komisijos reglamento (EB) Nr. 1549/2006 2006 m. spalio 17 d. iš dalies keičiančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą (nuostatos, galiojusios pareiškėjui perkant ginčo kurą) 27 skirsnio papildomų pastabų 2 punktu, 2710 pozicijoje „skystasis kuras (mazutai)“ (2710 19 51–2710 19 69 subpozicijos) inter alia reiškia sunkiąsias alyvas, apibrėžtas d punkte (išskyrus gazolius, apibrėžtus e punkte). Tuo tarpu Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 147 patvirtintų Prekybos naftos produktais, biokuru, bioalyva ir kitais degiaisiais skystais produktais Lietuvos Respublikoje taisyklių 1 priede nustatytame Naftos produktų ir bioproduktų, kurių prekybai taikomos šios taisyklės, sąraše (pakeistas 2003-04-08 įsakymu Nr. 4-136) nurodoma, jog naftos produktu yra skystasis kuras (mazutas) (KPN kodai – 2710.19.61.3 – 2710.19.65.8 ir 2710.19.69.9), o prie kitų degiųjų skystų produktų priskiriama skalūnų alyva ir jos produktai (KPN kodai – 2707.50.10, 2707.50.90.0, 2707.99.11.0 ir 2707.99.19).
Įvertinus nurodytas teisės aktų nuostatas, akivaizdu, jog skalūnų alyva, priešingai nei teigia pareiškėjas, nurodytų teisės aktų nuostatomis nepriskiriama prie skystojo kuro (mazuto). Byloje nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas nurodytomis sąskaitomis-faktūromis nusipirko ir atitinkamai sukūreno ne mazutą (kaip nurodyta, skystasis kuras (mazutas), o skalūnų alyvą. Tuo tarpu, kaip patvirtina 2008 m. gruodžio 3 d. Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumo patikrinimui reikalingų duomenų pripažinimo aktas Nr. T28-173 (b.l. 53–54), atitinkamai patikslinto 2008 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. (11.2)-LV4-915 (b.l. 55), dalyvaujant Įmonės atstovams pripažinti duomenys, jog pareiškėjas 2007 metais sukūreno atitinkamą kiekį skystojo kuro – mazuto S-1, kuris, kaip jau minėta, negali būti vertinamas kaip skalūnų alyva. Taip pat byloje nėra įrodymų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, jog Patikrinimo akte ir Sprendime konstatuota pareiškėjo nuslėpta tarša apskaičiuota nepagrįstai.
Sprendimo priėmimo metu galiojusios Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo redakcijos 8 straipsnio 5 dalis nustatė, jog mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojas yra atsakingas už ataskaitoje pateiktus duomenis. Tuo tarpu pagal to paties įstatymo 9 straipsnio 3 dalį už išmestą iš stacionarių taršos šaltinių normatyvus viršijantį teršalų kiekį ar nuslėptą teršalų ir (ar) apmokestinamųjų gaminių bei apmokestinamosios pakuotės kiekį mokestis už aplinkos teršimą mokamas taikant didesnį tarifą.
Todėl nagrinėjamu atveju nustačius, jog pagal apskaitos dokumentus pareiškėjas 2007 metais sukūreno skystąjį kurą (mazutą) (KN kodas 27101961), o toks kuras nevertintinas kaip skalūnų alyva, pareiškėjui nepateikus įrodymų, paneigiančių tokią aplinkybę ir duomenų pripažinimo akte iš esmės patvirtintus tokias nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jo pareiškėjo papildomai sukūrentas kuras buvo skalūnų alyva. Kadangi pareiškėjas nepateikė jo argumentus patvirtinančių įrodymų, o bylos medžiaga iš esmės patvirtina priešingą išvadą, byloje taip pat atitinkamai nėra pagrindo konstatuoti, jog, kaip nurodė pareiškėjas, šiuo atveju nėra mokesčio objekto, nes teršalai į aplinką nebuvo išmesti.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, vadovaujantis byloje pateiktais įrodymais ir nurodytomis teisės aktų nuostatomis, atsižvelgiant į tai, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina Patikrinimo akte nustatytas aplinkybes, o byloje nėra ginčo dėl pačios mokesčio už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą apskaičiavimo tvarkos, nenustačius procedūrinio pobūdžio Sprendimo priėmimo pažeidimų, teisėjų kolegijai vertindama įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, konstatuotina, jog skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, įvertino ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
pareiškėjo savivaldybės įmonės „Skuodo šiluma“ apeliacinio skundo netenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.