- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-05-26
- Bylos Nr.
- 1-208-784/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-05263-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gediminas Viederis
- Nukentėjusysis
- G. P.
- Kaltinamasis
- S. P.
- Advokatai
- Zigmantas Benetis, Jonas Pliugžma
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), specialaus vidurinio išsilavinimo, dirbantis taksi vairuotoju, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, , gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, neteistas, kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis S. P. pažeidė viešąją tvarką:
jis 2011 m. gruodžio 4 d. laikotarpiu nuo 1 val. 25 min. iki 1 val. 32 min., viešoje vietoje – šalia restorano „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, konflikto metu dėl mažareikšmės priežasties nukentėjusiajam G. P. vieną kartą kumščiu trenkdamas į veido sritį, po ko priėjęs A. M. nustūmė G. P. nuo S. P. ir sudavė G. P. nemažiau kaip penkis smūgius ranka į veido sritį, nemažiau kaip du kartus spyrė į galvos sritį ir keletą kartų į įvairias kūno vietas, dėl ko nukentėjusysis nukrito ant žemės, ir po to sudavė smūgius, tokiu būdu padarymas G. P. poodines kraujosruvas ir nubrozdinimus veide (kaktoje, nosies srityje, kairiajame žande, kaklo kairėje, kairės ausies kaušelyje, lūpose), galvos plaukuotoje dalyje (dešiniame momenyje, kairio užausio srityje), žastuose, dešiniame petyje ir dilbyje, kairiame rieše ir plaštakoje, nosies sumušimą, bei kairio kelio sumušimą, pasireiškusį kelio sąnario patinimu ir girnelės kraštiniu lūžimu, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta G. P. sveikata, tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką,
Kaltinamasis A. M. pažeidė viešąją tvarką ir nesunkiai sutrikdė kito asmens sveikatą dėl chuliganiškų paskatų:
jis, 2011 m. gruodžio 4 d. laikotarpiu nuo 1 val. 25 min. iki 1 val. 32 min., viešoje vietoje – šalia restorano „(duomenys neskelbtini)“, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams po to, kai S. P. konflikto metu dėl mažareikšmės priežasties trenkė nukentėjusiajam G. P. vieną kartą kumščiu į veido sritį, priėjęs dėl chuliganiškų paskatų nustūmė G. P. nuo S. P. ir sudavė G. P. ne mažiau kaip penkis smūgius ranka į veido sritį, nemažiau kaip du kartus spyrė į galvos sritį ir keletą kartų į įvairias kūno vietas, dėl ko nukentėjusysis nukrito ant žemės, ir po to sudavė smūgius, tokiu būdu padarydamas G. P. poodines kraujosruvas ir nubrozdinimus veide (kaktoje, nosies srityje, kairiajame žande, kaklo kairėje, kairės ausies kaušelyje, lūpose), galvos plaukuotoje dalyje (dešiniame momenyje, kairio užausio srityje), žastuose, dešiniame petyje ir dilbyje, kairiame rieše ir plaštakoje, nosies sumušimą, bei kairio kelio sumušimą, pasireiškusį kelio sąnario patinimu ir girnelės kraštiniu lūžimu, taip nesunkiai sutrikdydamas G. P. sveikatą, tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir padarė nesunkų nukentėjusiojo G. P. sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. P. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jis atvažiavo pagal iškvietimą prie „(duomenys neskelbtini)“ ir laukė kliento. Priėjęs su drauge klientas (nukentėjusysis) įsėdo į jo automobilį. Nukentėjusysis buvo girtas. Jis davė pastabą nukentėjusiajam, kad pastarasis būtų atsargus ir nesulaužytų mašinos. Tuomet nukentėjusysis pasakė: „aš galiu ir nevažiuoti“. Jis atsakė, kad „be problemų“. Tada nukentėjusysis išlipo. Jis jo draugei pasakė, kad ir ji gali išlipti. Jie abu išlipo, tuomet prie jo automobilio priėjo kitas klientas A. M., kurias jo klausė, ar gali pavežti. Kol jis šnekėjosi su A. M., vėl priėjo G. P., atidarė jo automobilio dureles ir pradėjo grasinti, kad jis iš tos vietos greičiau važiuotų. Jis paprašė uždaryti duris. Tada G. P. stipriai uždarė duris ir pradėjo eiti pas jį/ Jis, S. P., išlipo iš mašinos ir nelaukdamas, kol nukentėjusysis jam duos į nosį, nustūmė nukentėjusįjį ranka į priekį, krūtinės ar smakro sritį. Kumščiu nukentėjusiajam netrenkė. Tada nukentėjusysis ant jo užšoko ir pargriovė ant žemės, norėjo mušti. Tuo metu atbėgo A. M. ir nukentėjusįjį nuo jo nutempė. Tada nukentėjusysis užpuolė A. M.. Būtent jis, S. P., prašė administratorės, kad ši iškviestų policiją. Vėliau jis bandė išskirti G. P. ir A. M., bet nukentėjusysis toliau lindo prie A. M.. Kuomet G. P. ir A. M. buvo nugriuvę, jis G. P. norėjo nuo A. M. nutempti, tam, kad juos atskirti. Jį patį nukentėjusysis buvo parvertęs ant nugaros – užkabino už abiejų kojų, nustūmė, o po to užšoko ant jo. Nukentėjusysis buvo labai girtas. Į jo automobilį įlipęs nukentėjusysis atsisėdo ant galinės sėdynės, bet dėl girtumo vos įlipo į automobilį. Ką nukentėjusysis šaukė, neprisimena, bet grasino pastoviai: „viskas tau bus“.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. M. kaltu nepsisipažino ir paaiškino, kad prieš dvejus metus susitiko su pažįstama mergina. Jie buvo seni draugai, atėjo į „Katpedėlę“ pasėdėti ir pasikalbėti. Užsisėdėjo iki vėlumos. Kadangi jis neturi vairuotojo pažymėjimo, o jo draugė išgėrė du bokalus alaus, išėjo ieškoti taksi, kad parvežtų juos namo ir parvarytų draugės mašiną. Nieko nerado, nes buvo paskutiniai klientai. Po to pastebėjo, kad prie „Katpedėlės“ stovi taksi automobilis. Jis išgirdo stuktelėjimą, bet neatkreipė dėmesio, nes stovėjo šone ir jie kalbėjosi tarpusavyje. Po to priėjo prie vairuotojo ir paklausė, ar yra tokia paslauga. Vairuotoja pasakė, kad ne, bet galima būtų paskambinti. Jis su drauge stovėjo prie stulpo ir jis atsisukęs pamatė, kad nukentėjusysis G. P. sėdi ant pargriauto taksi vairuotojo (S. P.). Girdėjo žodžius „aš tave užmušiu“. Ką norėjo daryti G. P. jis nežinojo, suprato, kad reikia taksi vairuotojui padėti. Jis prie jų prišoko, neatsimena, ar sudavė, ar ne. Viskas vyko labai greitai, iš inercijos. Po to nukentėjusysis pradėjo šokinėti ir pastoviai šaukė „aš tave užmušiu“. Jis nežinojo, ką G. P. turi kišenėse, bijojo, kad gali ką nors iš kišenių išsitraukti. G. P. sakė, kad atvažiuos jo draugai, visiems bus labai blogai. G. P. pradėjo šaukti ir ant kartu su juo (A. M.) buvusios merginos. Kai iš „(duomenys neskelbtini)“ išbėgo administratorė, jo mergina pasakė, kad kuo greičiau kviestų policiją. Nukentėjusysis jį parvertė ant žemės, prispaudė ir tuo metu atvažiavo apsauga. Jie nuvažiavo į policiją, jis buvo blaivus. Jis nuo viso to, kas atsitiko, jaučiasi siaubingai. Gal kiek ir persistengė ramindamas G. P., bet nežinojo, ką pastarasis turi kišenėse ar rankose. Kuomet jis pirmą kartą priėjo prie taksi vairuotojo, automobilis buvo tuščias. Matė, kad prieš tai kažkas ėjo nuo taksi automobilio. Tai galėjo būti G. P. panelė. Vairuotojas jam atsakė, kad prašomos paslaugos neteikia, bet pasakė, jog galima paskambinti, davė numerį. Jis stovėdamas iš šono ir skambino. Jo dėmesį atkreipė šauksmai. Kai atsisuko, taksistas gulėjo, o G. P. sėdėjo jam ant viršaus ir šaukė, kad užmuš. Kaip buvo pargriautas taksi vairuotojas, jis nematė. Jis pribėgęs nutempė G. P. į šoną, bet viskas tuo nesibaigė, G. P. pradėjo pulti jį. G. P. vis šaukė, kuomet jie ritosi ant žemės, nukentėjusysis lygtai apsiramino, bet kai jis bandė nueiti toliau, nukentėjusysis jį vėl puolė iš už nugaros. Jis pats buvo blaivus. Tuo metu matė, kad G. P. buvo labai girtas. Jis bijojo, kad nukentėjusysis galėjo būti ir narkomanas. Kartu su juo „(duomenys neskelbtini)“ buvo draugė J. C.. Iš pradžių nenorėjo jos įtraukti į bylą, nes pastaroji turi gerą darbą. Prieš tai su S. P. jis niekuomet nebuvo susitikęs.
Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis G. P. parodė, kad įvykio dieną kartu su pussesere R. B. buvo kavinėje „(duomenys neskelbtini)“. Pasibaigus kavinės darbo laikui, administratorės paprašė, kad pastaroji iškviestų taksi. Jiems su pussesere išėjus iš „(duomenys neskelbtini)“, taksi jau buvo atvažiavęs. Jiems įlipus į vidų, jie paklausė vairuotojo S. P., kiek kainuos nuvažiuoti iki Baltupių. Pastarasis atsakė, kad 30-40 litų. Tuomet jis paklausė, gal galima pigiau. S. P. atsakė „nepatinka – galit nevažiuot“. Jis su pussesere išlipo ir ėjo prie „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinio įėjimo, norėjo patys išsikviesti taksi. Tuomet vairuotojas (S. P.) jam trenkė į veidą. Jis bandė gintis, abu susikibo. Tada pribėgo A. M., jį nustūmė ir pradėjo spardyti. Jis pargriuvo. A. M. jį spardė į veidą, krūtinę, kitas kūno vietas. Jis pabandė atsistojęs gintis, bet A. M. jį vėl pastūmė, pargriovė ir pradėjo spardyti. Jo pusseserė šaukė „nemuškit“ ir bandė skirti, po to kažkur nubėgo. Tuo metu A. M. jį pastoviai spardė į galvą, pilvą, krūtinę. Po kažkiek laiko jis atsistojo, nuėjo atsisėsti. Pasitraukė į šoną, bet pribėgęs A. M. vėl jam kelis kartus trenkė. Jis pats buvo supykęs, kad jį nepažįstamas jaunuolis spardo, bandė gintis, norėjosi trenkti, nes jautėsi didelis skausmas. Jie vėl susigrūmė, atvažiavo apsauga, kažkas išskyrė ir greitoji medicinos pagalba jį išvežė. Iš pradžių į S. P. taksi automobilį įlipo jo pusseserė, o jis įlipo po to. Jis keletą kartų yra važiavęs su pussesere iki jos namų, ir kaina būdavo apie 15-20 Lt, todėl S. P. pasiūlyta kaina 30-40 Lt jiems pasirodė per didelė. Jis nežino, kodėl S. P. jam trenkė. Jis ėjo pro pat automobilį ir vairuotojas išlipęs jam trenkė į veidą. Smūgis buvo stiprus. Nuo gauto smūgio jis apsvaigo. Jam eiti nuo mašinos iki „(duomenys neskelbtini)“ buvo gal 4 metrai. Nuo gauto S. P. smūgio griūdamas jis pastarąjį apsikabino, norėjo, kad nuo jo atstotų. Tuo metu pribėgo jam iki tol nepažįstamas A. M. ir pradėjo jį spardyti. Įvykis buvo seniai, jis tiksliai nepamena, ar jie išlipo pirmi iš taksi automobilio, ar S. P.. Jis buvo šiek tiek išgėręs, nes šventė eglutės įžiebimą. Jis pats asmeniškai nepuolė nei S. P., nei A. M.. Kuomet jis buvo pargriuvęs, jam atrodė, kad jį spardo keletas žmonių. Jis gavo daug smūgių ir jautė didelį skausmą. Kuomet išlipo iš automobilio, prie automobilio priėjo A. M.. Po to jis atidaręs dureles S. P. klausė, ar jis gali iškviesti kitą ekipažą, bet S. P. atsakė, kad nekvies. Jis galbūt kažką taksi vairuotojui ir pasakė. Jis buvo piktas, kad S. P. užsiprašė tokią sumą. Tačiau vairuotojo neįžeidinėjo, nesikeikė ir negrasino. Vartojo žodį „lupikas“. Jis juto didelį skausmą krūtinėje, galvos srityje. Po taksi vairuotojo smūgio jam bėgo kraujas iš nosies ir lūpos, svaigo galva. S. P. jam trenkė galbūt kumščiu. Krisdamas griebė už kojos S. P.. Tai darė norėdamas apsiginti. Po to, kai buvo sumuštas kaltinamųjų, jo visi rūbai buvo kruvini, juos teko išmesti. Jis turtinės žalos atlyginimo prašo iš A. M., civilinį ieškinį abiem kaltinamiesiems dėl neturtinės žalos palaiko. Po to, kai S. P. jam sumušė nosį, pasunkėjo kvėpavimas pro nosį, teko vartoti vaistus. Dėl A. M. veiksmų jis buvo visas nusėtas mėlynėmis, stipriai sumuštas, pažemintas, nes buvo spardomas į visas kūno vietas. Daugiausiai nepatogumų kilo dėl kairės kojos kelio girnelės lūžio, gali net prireikti operacijos. Jis nebegali sportuoti, kartu su sūnumis žaisti futbolą. Net bažnyčioje jam tapo sunku priklaupti, nes pradeda rinktis vandenys.
Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja R. B. parodė, kad įvykį truputį pamena. Ji su pusbroliu G. P. atvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“ pavakarieniauti. Po vakarienės paprašė administratorės, kad pastaroji iškviestų taksi automobilį. Ji su nukentėjusiuoju išėjo į lauką. Privažiavus taksi automobiliui, abu įsėdo ir paklausė, kiek kainuos nuvažiuoti iki Didlaukio gatvės. Ji labai dažnai važinėja ir vairuotojo pasakyta suma jiems pasirodė nenormali, t. y. per didelė. Atrodo, kad vairuotojas paprašė 30 Lt. Ji už tokį atstumą daugiausiai yra mokėjusi 7 Lt. Pradėjus su vairuotoju derėtis, pastarasis supyko ir juos išprašė iš automobilio. Jie išlipo ir nuėjo toliau. Po to pribėgo du vaikinai, vienas iš jų – taksi vairuotojas, ir trenkė jos pusbroliui į galvą. G. P. nukrito ir prasidėjo spardymas. Nukentėjusįjį spardė abu vaikinai, vienas iš kurių – taksi vairuotojas. Ji nesijaučia kalta, kad išsikvietė taksi ir nevažiavo. Vairuotojas dėl to pretenzijų irgi nepareiškė. Tuo metu, kai vaikinai mušė nukentėjusįjį, prie jų buvo pribėgusi mergina, kuri bandė juos išskirti. Ji taksi vairuotojui nieko įžeidžiančio nepasakė. Tą vakarą ji buvo išgėrusi taurę vyno ar šampano. Pusbrolis išgėrė gal porą, o gal ir daugiau alaus bokalų. Kuomet ji kvietė pagalbos telefonu, kavinė jau buvo užrakinta. Galbūt iš pradžių ji buvo išsigandusi, todėl tyrimo metu pasakė, kad buvo ne du, o trys vaikinai.
Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja A. B. parodė, kad tą vakarą ji dirbo kavinėje „(duomenys neskelbtini)“. Nukentėjusysis, kurio žino vardą – G., ir jo šeima yra vieni iš pastovių kavinės lankytojų. Apie 0.30 val. jis su savo pussesere buvo likę dviese. Jie negalėjo iškviesti taksi. JI labai sunkiai iškvietė taksi, nes savaitgaliais tai padaryti nelengva. Ji išlydėjo nukentėjusįjį su pussesere pro duris. Kavinėje buvo dar viena pora – vyriškis ir šviesiaplaukė moteris. Ji ir juos išlydėjo, užrakino duris ir nuėjo į tarnybines patalpas. Paskui išgirdo, kad kažkas laužia duris. Kadangi nukentėjusysis buvo pakankamai pažįstamas (pastovus klientas) ji atrakino duris ir pamatė, kas vyksta. Ji pamatė G. gulintį kruviną ant važiuojamosios dalies, kuris šaukė, kad kviestų policiją. Ji iškvietė saugos tarnybą „Argus“, kuri saugo jų kavinę. Kol atvažiavo saugos tarnybos darbuotojai, ji G. pusseserę įsileido į vidų, o G. su kitu lankytoju susimušė dar kartą. Atvažiavusi apsauga juos išskyrė. Taip pat bandė skirti ir šviesiaplaukė moteris. Ji iškvietė policiją, o minėta šviesiaplaukė moteris tuo patenkinta nebuvo, sakydama, kad ji pati dirba policijoje. Ji taksi kvietė iš su jais bendradarbiaujančios įmonės. Visiems klientams kviesdavo taksi tuo pačiu numeriu (visi septynetai). Ji pati pirminio incidento nematė. Kuomet dar sėdėjo kavinėje, tarp vieno iš kaltinamųjų ir nukentėjusiojo jokių konfliktų nebuvo, jie sėdėjo skirtingose salės pusėse. Išeidamas G. nebuvo agresyvus, net pabučiavo jai ranką. Ta muštynių dalis, kurią ji matė, truko apie 4-5 minutes, kol atvažiavo apsaugos darbuotojai. Prie jos mušėsi dviese, tuo metu taksi vairuotojas, atrodo, sėdėjo savo automobilyje. Ji pati nematė, kad taksi vairuotojas dalyvautų muštynėse.
Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja J. C. parodė, kad kuomet ji su A. M. išėjo iš „(duomenys neskelbtini)“, visą laiką stovėjo šalia ir skambino telefonu, nes bandė išsikviesti taksi. Ji stovėjo keleto žingsnių atstumu, matė, kad ant gulinčio taksi vairuotojo kažkoks vyriškis sėdi ir mušasi, suduoda smūgius kumščiais. Tuo metu prie jų pribėgo A. M., ji bandė pastarąjį sustabdyti, bet A. M. pasakęs kad „žmogų muša“ nubėgo padėti. Prieš tai A. M. klausė taksi vairuotiojo dėl paslaugos, ką jie tarpusavyje kalbėjosi, ji negirdėjo. Kai buvo mušamas, taksi vairuotojas buvo išsigandęs. Ji taip pat išsigando, norėjo kviesti policiją. Kas tiksliai vyko muštynių metu, ji nepamena, bet „mušėsi baisiai“. Tą vakarą ji išgėrė šampano, o A. M. vieną bokalą alaus. Muštynių pradžios ji nematė, bet matė, kaip G. P. sėdėjo ant taksi vairuotojo. Ją pačią G. P. pastūmė ir grasino nužudyti.
Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados (tyrimas pradėtas 2011-12-07) Nr. G 3701/11 (01), kurią pateikė teismo medicinos ekspertas med. dr. G. K., matyti, kad remiantis apžiūros ir pateiktų medicininių dokumentų duomenimis G. P. nustatyta: poodinės kraujosruvos ir nubrozdinimai veide (kaktoje, nosyje, kairiame žande, kaklo kairėje, kairės ausies kaušelyje, lūpose), galvos plaukuotoje dalyje (dešiniame momenyje, kairio užausio srityje), žastuose, dešiniame petyje ir dilbyje, kairiame rieše ir plaštakoje; kairio kelio sumušimas; nosies kaulų lūžis. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ir paviršiais, prieš 3-5 paras iki apžiūros. Sužalojimai padaryti vienu metu ar neužilgo vienas po kito. Dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, todėl šis sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kiti sužalojimai visumoje ir kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 34-36).
Gavus nukentėjusiojo G. P. prašymą (t. 1, b. l. 39) ir paaiškėjus aplinkybėms apie užsitęsusį gydymą, papildomai nustatytą kelio girnelės lūžį bei darytą nosies operaciją Santariškių klinikose, ikiteisminio tyrimo pareigūnė kreipėsi į teismo medicinos ekspertą dėl papildomo nukentėjusiojo G. P. kūno tyrimo. Atlikus tyrimą, teismo medicinos ekspertas dr. G. K. pateikė specialisto išvadą (tyrimas pradėtas 2012-11-27) Nr. G 2632/12(01), kurioje, remiantis ankstesne specialisto išvada bei papildomai pateiktų medicininių dokumentų duomenimis, gautos tokios išvados: G. P. nustatyta: poodinės kraujosruvos ir nubrozdinimai veide (kaktoje, nosies srityje, kairiame žande, kaklo kairėje, kairės ausies kaušelyje, lūpose), galvos plaukuotoje dalyje (dešiniame momenyje, kairio užausio srityje), žastuose, dešiniame petyje ir dilbyje, kairiame rieše ir plaštakoje; kairio kelio sumušimas, pasireiškęs kelio sąnario patinimu ir girnelės kraštiniu lūžimu, nosies sumušimas. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais ir paviršiais, prieš 3-5 paras iki (pirminės) apžiūros. Sužalojimai padaryti vienu metu ar neužilgo vienas po kito. Dėl kairio girnelės kraštinio lūžio sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, todėl šis sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kiti sužalojimai visumoje ir kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Susižalojant, t. y. atsitrenkiant į kietus paviršius galėjo būti padaryti: kairio kelio sumušimas su girnelės lūžimu ir kairės plaštakos nugarinio paviršiaus nubrozdinimai. Tikėtina, kad dauguma sužalojimų padaryti kietais bukais daiktais, kūno traumuojamos dalies atžvilgiu turinčiais ribotą paviršių. Tačiau spręsti apie konkrečias traumavusių paviršių savybes ir jų kiekį, nėra galimybės. Specialisto išvadoje Nr. G 370/11(01) nurodytas nosies kaulų lūžimas nustatytas remiantis nepilnais medicininiais duomenimis, todėl yra klaidingas. Įvertinus tyrimui pateiktas nosies rentgenogramas nustatyta, kad yra sena nosies kaulų deformacija, galimai dėl buvusių nosies kaulų lūžimų, įvykusių iki 2011-12-04 užduotyje nurodytų įvykių. VšĮ Šeškinės poliklinikos asmens sveikatos istorijoje Nr. 50-P-11 yra duomenys apie anksčiau patirtus daugybinius kūno sužalojimus, nesusijusius su 2011-12-04 nurodyti įvykiu, jie aptarti specialisto išvados tiriamojoje dalyje (t. 1, b. l. 43-44).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio 2014 m. gruodžio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), šalia restorano „(duomenys neskelbtini)“ ant grindinio rastos dėmės, panašios į kraują. (t. 1, b. l. 13-16).
Iš byloje esančio 2012 m. rugpjūčio 28 d. kompaktiniame diske esančio vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, jog nustatyta, kad atlikta įvykio vietos 2011-12-04 daryto vaizdo įrašo, kuris 2011-12-13 paimtas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ filialo, esančio (duomenys neskelbtini), apsaugos posto, apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad 2011-12-04 01.24 val. prie restorano „(duomenys neskelbtini)“ taksi vairuotojas S. P. išlipęs iš automobilio kumščiu trenkia į veido sritį prie jo priėjusiam G. P.. G. P. paėmęs S. P. už kojos pargriauna jį ant žemės. 01.25 val. prie jų pribėga A. M., nustumia G. P. nuo S. P.. G. P. nugriuvus ant žemės, 2 kartus spiria G. P. į krūtinės sritį, trenkia į galvos sritį du kartus, grumtynių metu parvertęs ant žemės koja spiria į veido sritį. 01.27 val. G. P. priėjus prie restorano durų, A. M. spiria pasilenkusiam G. P. į galvos sritį, trenkia kumščiu į veido sritį. 01.28 val. A. M. prieina prie G. P. ir kumščiu trenkia jam į veido sritį. G. P. puola A. M., pastarasis spardo G. P. į įvairias kūno vietas. 01.31 val. G. P. paima A. M. už kojų, jie nukrenta ant žemės, pribėgęs S. P. bando G. P. atitraukti nuo A. M.. A. M. atsistoja ir trenkia kumščiu G. P. į veido sritį. S. P. bando atitraukti G. P. nuo A. M. paėmęs už kelnių diržo. A. M. kojos keliu trenkia G. P. į pilvo sritį. 01.31 val. A. M. ir G. P. nugriūna ant žemės, S. P. paėmęs už diržo bando atitraukti G. P.. Atvažiuoja apsaugos darbuotojai, kurie atitraukia A. M. nuo G. P.. S. P. pasitraukia į šoną. (t. 1, b. l. 17-25).
Įrodymų vertinimas ir teismo išvados
Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam S. P. pareikštas kaltinimas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, o kaltinamajam A. M. – pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009 ir kt.). Jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip ideali dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio atitinkamą dalį. Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-340/2012 ir kt.).
Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus teismas pažymi, kad objektyvios įvykio, kilusio 2011 m. gruodžio 4 d. laikotarpiu nuo 1 val. 25 min. iki 1 val. 32 min., šalia restorano „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), aplinkybės nustatytos vaizdo įrašu. Pripažinti šio vaizdo neatitinkančiu BPK 20 straipsnyje numatytų reikalavimų įrodymams, teismas neturi jokio pagrindo, todėl juo remiasi priimdamas nuosprendį byloje. Šis vaizdo įrašas parodo objektyviai atliktus kiekvieno iš kaltinamųjų (taip pat ir nukentėjusiojo) veiksmus. Tuo tarpu apklaustų asmenų parodymais teismas remiasi tiek, kiek jie neprieštarauja vaizdo įraše nustatytoms aplinkybėms, yra nuoseklūs ir neprieštarauja tarpusavyje.
Kaltinamasis S. P. neigia sudavęs smūgį kumščiu nukentėjusiajam G. P., teigdamas, kad jis baimindamasis nukentėjusiojo užpuolimo, jį tik ranka atstūmė, po ko jau pats nukentėjusysis pargriovė kaltinamąjį S. P. ir pradėjo mušti. Tačiau iš minėto vaizdo įrašo matyti, kad kaltinamasis S. P. išlipęs iš automobilio suduoda smūgį pro šalį einančiam G. P.. Prieš tai G. P. jokių veiksmų, kurie leistų manyti, jog jis ketino fiziškai užpulti S. P., neatliko. Iš tikrųjų, tiek iš kaltinamojo S. P., tiek iš nukentėjusiojo G. P. ir liudytojos R. B. parodymų matyti, kad įsėdę į S. P. automobilį, G. P. ir R. B. nesusitarė dėl važiavimo taksi sąlygų ir išlipant G. P. buvo labai nepatenkintas. Jis po to dar buvo grįžęs prie automobilio, atidarė keleivio pusės dureles, kažką kaltinamajam S. P. pasakė ir dureles užtrenkė. Kaltinamasis S. P. nurodo, kad nukentėjusysis jam grasino. Šių kaltinamojo parodymų G. P. nepatvirtina, nors akivaizdu ir tai, kad jis reiškė nepasitenkinimą taksi vairuotojui. Tačiau svarbiausia aplinkybė, teisiškai vertinant S. P. suduotą smūgį nukentėjusiajam G. P. yra ta, kad kaltinamasis tai padarė dėl iš esmės mažareikšmės dingsties kilusio žodinio konflikto metu. Kaip minėta, byloje nenustatyta jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad nukentėjusysis G. P. rengėsi smurtauti prieš kaltinamąjį S. P.. Todėl kaltinamojo veiksmai suduodant smūgį (o ne „pastūmimą“ ranka, kaip teigia kaltinamasis) nukentėjusiajam G. P. į veido sritį yra ne kas kita, kaip įžūlus elgesys BK 284 straipsnio 1 dalies prasme. Nukentėjusysis paaiškino, kad smūgis buvo stiprus, jam bėgo kraujas, pradėjo svaigti galva. Akivaizdu ir tai, kad dėl tokio kaltinamojo S. P. elgesio buvo sutrikdyta visuomenės tvarka ir rimtis. Pažymėtina, kad teismų praktikoje vien fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje (o aikštelė priešais „(duomenys neskelbtini)“ įėjimą neabejotinai yra vieša vieta, nepaisant nakties meto, šalia buvo pašaliniai žmonės) neretai pripažįstamas pakankamu pagrindu visuomenės rimties sutrikdymui konstatuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2009, 2K-719/2013 ir kt.). Tai, kad vėliau S. P. į nukentėjusiojo ir A. M. konfliktą aktyviai nebesikišo, nešalina jo atsakomybės pagal inkriminuojamą BK straipsnį. Teismas laiko, kad kaltinamojo S. P. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.
Pasisakydamas dėl kaltinamojo A. M. veiksmų vertinimo, teismas pažymi, kad nėra jokio pagrindo laikyti, kad kaltinamasis A. M. prieš nukentėjusįjį G. P. naudojo smurtą ne dėl chuliganiškų, o dėl kokių kitų priežasčių (dėl nukentėjusiojo nuraminimo, S. P. apgynimo ir pan.). Iš tiesų, patys pirmieji kaltinamojo A. M. veiksmai – nukentėjusiojo G. P., kuris tuo metu buvo susikibęs su kaltinamuoju S. P., nutempimas į šalį galėtų būti paaiškinami noru apginti kaltinamąjį S. P. (nes byloje nėra įrodymų, kurie leistų tvirtinti, jog A. M. matė S. P. suduotą smūgį G. P., taigi subjektyviai iš pat pradžių A. M. galėjo situaciją suvokti ir kitaip, nei ji buvo tikrovėje) tik tuo atveju, jei vėliau A. M. nebūtų naudojęs prieš nukentėjusįjį smurto. Tačiau iš vaizdo įrašo matyti, kad po to A. M. prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą vartojo itin intensyviai, suduodamas smūgius į įvairias nukentėjusiojo G. P. kūno vietas. Jokios priežasties A. M. taip elgtis nebuvo. Be to, A. M. smurtavo pakankamai ilgą laiką, su pertraukomis. Iš vaizdo įrašo matyti, kad 01.27 val. jau atsistojęs G. P. prieina prie restorano durų ir sustoja. Už kelių metrų buvęs A. M. iš kojos spiria pasilenkusiam G. P. ir ja pataiko į veido sritį, po to trenkia kumščiu į galvos sritį. A. M. nuo G. P. atitraukus S. P., 01.28 val. A. M. priėjęs vėl kumščiu trenkė į veido sritį G. P.. Pats G. P. nebuvo viso konflikto metu pasyvus, tačiau tai niekaip nepateisina A. M. puolamųjų veiksmų, būtent, nustūmęs G. P. nuo S. P. kaltinamasis A. M. daug kartų (kaip minėta, su tam tikrų trumpų intervalų pertraukomis) spardė G. P. ir sudavė jam smūgius kumščiu. Tokie veiksmai rodo, kad A. M. siekė pademonstruoti neigiamą požiūrį į nukentėjusįjį, priešpastatyti save aplinkiniams, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Byloje nustatyta, kad nesunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas buvo padarytas tyčiniais kaltinamojo A. M. veiksmais dėl chuliganiškų paskatų. Todėl teismas laiko, kad kaltinamojo A. M. nusikalstami veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Kaltinamųjų S. P. ir A. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam S. P. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine nekonkretizuota tyčia), kaltininko asmenybę (S. P. anksčiau neteistas, dirba, charakterizuojamas teigiamai, turi pozityvius socialinius ryšius), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes ir laiko, kad jam skirtina įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmė – bauda.
Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam A. M. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine nekonkretizuota tyčia), kaltininko asmenybę (kaltinamasis anksčiau neteistas, bet baustas administracine tvarka, dirbantis), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes ir laiko, kad jam skirtinos įstatymų sankcijoje numatytos arešto ir laisvės atėmimo bausmės, kurios bendrintinos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto tvarka. Kaltinamajam A. M. subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, kadangi atsižvelgiant į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, charakterizuojamas iš esmės patenkinamai, yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo.
Šioje baudžiamojoje byloje Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 89,70 Lt civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo G. P. gydymo išlaidų. Ieškinys pagrįstas teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (t. 1, b. l. 62-64), todėl priteistinas solidariai iš abiejų kaltinamųjų.
Nukentėjusysis G. P. pareiškė kaltinamajam A. M. 291,21 Lt ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Ieškinys pagrįstas nukentėjusiojo G. P. pateiktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, todėl tenkintinas. Nukentėjusysis nurodė, kad turtinę žalą patyrė būtent dėl vieno iš kaltinamųjų – A. M. neteisėtų veiksmų, tuo abejoti teismas neturi pagrindo, todėl šią sumą atlyginti priteisia iš kaltinamojo A. M..
Nukentėjusysis G. P. taip pat pareiškė kaltinamajam S. P. 5 000 Lt ieškinį dėl nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo, o kaltinamajam A. M. – 25 000 Lt ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis S. P. padarė BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Jis nukentėjusiajam A. M. sudavė vieną smūgį kumščiu į veido sritį, po ko nukentėjusiajam svaigo galva, bėgo kraujas. Neabejotina, kad dėl tokių kaltinamojo S. P. veiksmų nukentėjusysis jautė išgąstį, fizinį diskomfortą, skausmą, todėl jam buvo padaryta neturtinė žala. Nustatant neturtinės žalos dydį teismas privalo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, tarp kurių yra ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Teismo nuomone, atsižvelgiant į šiuos kriterijus, nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos yra mažintinas iki 1 000 Lt.
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. M. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Jis sudavė daugybinius smūgius nukentėjusiajam G. P., kurių pasėkoje pastarajam buvo ne tik kad nesunkai sutrikdyta sveikata, jis gydėsi, bet ir išliko liekamieji reiškiniai, susiję su sveikatos pablogėjimu ir bendravimo galimybių sumažėjimu iki šiol. Tokie A. M. veiksmai lėmė, kad nukentėjusiajam G. P. buvo padaryta neturtinė žala, kurios dydis, nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus, teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Vis dėlto, pareikštas civilinis ieškinys teismo vertinimu yra per didelis, todėl mažintinas iki 8 000 Lt.
Iš abiejų kaltinamųjų solidariai priteistina 2 500 Lt proceso išlaidų, kurias patyrė nukentėjusysis G. P., samdydamasis atstovą advokatą Z. Benetį (pinigų priėmimo kvitas – b. l. 34).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
S. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje ir nubausti 10 MGL dydžio (1 300 Lt) bauda.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje ir nubausti areštu 20 parų.
A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu šias bausmes subendrinti ir galutinę subendrintą bausmę A. M. paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu šios bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Priteisti iš S. P. nukentėjusiajam G. P. 1 000 Lt nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimui.
Priteisti iš A. M. nukentėjusiajam G. P. 291,21 Lt nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui.
Priteisti iš A. M. nukentėjusiajam G. P. 8 000 Lt nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimui.
Priteisti solidariai iš S. P. ir A. M. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 89,70 Lt nukentėjusiojo G. P. gydymo išlaidų.
Priteisti solidariai iš S. P. ir A. M. nukentėjusiajam G. P. 2 500 Lt advokato, kuris byloje dalyvavo kaip nukentėjusiojo atstovas, išlaidoms apmokėti.
Daiktus ir dokumentus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su 2011-12-04 vaizdo įrašu, saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.