Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš pateikto mirties liudijimo nustatyta, kad palikėjas mirė (duomenys neskelbtini).

Iš pateikto notarinio liudijimo, oficialaus testamento patvirtinimo, turto aprašo, testamento matyti, kad pareiškėja ir palikėjas gyveno santuokoje iki palikėjo mirties jų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Australijoje. Palikėjas savo valią dėl turto palikimo išreiškė testamente. Testamentas yra pagal Australijos teisę pripažintas ir patvirtintas Australijos Naujojo Pietų Velso aukščiausiojo teismo. Palikėjas visą savo turtą paliko savo sutuoktinei, t. y. pareiškėjai. Palikėjas turėjo nekilnojamojo turto ir Lietuvoje. Pareiškėja į bylą pateikė VĮ Registrų centras raštą, kuriuo atsisakyta registruoti nuosavybės teisę į turtą Lietuvoje pareiškėjos vardu, o notarai atsisako išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal Lietuvos Respublikos teisę.

Pareiškėja nurodė, kad pareiškėja įsiregistravo savo vardu paveldėtą turtą Australijoje, juo disponuoja. Į notarą Lietuvoje pareiškėja nesikreipė, nes manė, kad užtenka fakto, jog palikėjo palikimo procedūros yra atliktos Australijoje. Nors pareiškėja per įstatyme numatytą terminą nesikreipė į notarą Lietuvoje su pareiškimu apie palikimo priėmimą, ji po palikėjo mirties atsiradusį palikimą priėmė kitu teisėtu, įstatyme numatytu būdu, t. y. faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Pareiškėja yra atlikusi visas, pagal Australijos teisę numatytas procedūras dėl palikimo priėmimo iš palikėjo ir valdo bei disponuoja palikėjo paliktu turtu Australijoje, todėl laikytina, kad pareiškėja priėmė palikėjo turtą Lietuvoje.

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją. Pažymėtina, kad įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjos pareiškime išdėstytos aplinkybės, suinteresuoto asmens pozicija, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po A. M. K. B. mirties jo sutuoktinė pareiškėja J. B. perėmė ir pradėjo valdyti velionio turtą, t. y. faktiškai priėmė A. M. K. B. palikimą.

Remiantis byloje esančiais įrodymais, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. B. priėmė palikimą po savo sutuoktinio A. M. K. B., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjusi turtą valdyti (CK 5.51 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo sutuoktinio A. M. K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjusi turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.