Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei A. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių klausimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

2. Ieškinyje nurodoma, kad santuokos pradžioje ieškovas su atsakove sutarė gerai, atsakovė buvo gero charakterio, sukalbama, rūpestinga, todėl ieškovas tikėjosi, kad pavyks sukurti darnią šeimą. Gyvenant kartu su atsakove buvo sunku rasti kompromisus daugeliu šeimos klausimų, todėl daugėjo konfliktų. Barnių metu tapo akivaizdu, kad jų požiūriai į šeimą, materialines ir dvasines vertybes bei tikslai išsiskyrė. Šalys kartu negyvena jau daugiau kaip 7 metai. Jų bendras gyvenimas yra nutrūkęs, nebėra galimybių rasti bendro intereso, išsaugoti šeimą nebeįmanoma, gyvenimas santuokoje nebeturi perspektyvų ir yra netikslingas. Šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgiant į tai, kad jie abu pažeidė savo, kaip sutuoktinių, pareigas dėl savitarpio pagarbos, moralinės paramos. Dėl to prašo nenustatyti termino susitaikymui ir nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovas šiuo metu nedirba, pajamų neturi ir pažymi, kad neturi pretenzijų į atsakovės uždirbamas pajamas. Nekilnojamojo turto ir transporto priemonių bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalys neįgijo. Ieškovas patvirtina, kad neturi jokių skolinių įsipareigojimų. Apie atsakovės skolinius įsipareigojimus ieškovui nėra žinoma. Šalys nepilnamečių vaikų neturi. Išlaikymo iš atsakovės ieškovas nereikalauja ir nurodo, kad atsakovė yra darbinga ir išlaikymas jai nereikalingas.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

4. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė Rasa Steponavičienė palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir prašė patikslintą ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad nuo santuokos sudarymo šalys kartu išgyveno 5 metus. Per šį laiką kildavo daug barnių, atstovės teigimu, galbūt dėl kultūrinių, auklėjimo skirtumų. Paskutinio barnio metu atsakovė susikrovė daiktus ir išvažiavo. Ieškovas dar bandė ieškoti atsakovės per draugus, bet nepavyko. Iki šios dienos atsakovė su sutuoktiniu nebendrauja, nepalaiko jokių santykių. Ieškovas santuoką nori nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes mano, kad dėl santuokos iširimo yra ir jo kaltės. Šalys neturi nei bendro turto, nei kreditinių įsipareigojimų, nei nepilnamečių vaikų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

5. Remiantis bylos duomenimis, ieškovas V. J. ir atsakovė A. S. susituokė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašas apie tai įrašytas (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys jau daugiau kaip 7 metus gyvena atskirai, neveda bendro ūkio ir nepalaiko jokių santykių. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos duomenimis atsakovė 2010 metais išvyko iš Lietuvos Respublikos. Gyventojų registras duomenų apie atsakovės deklaruotą gyvenamąją vietą neturi. Bendrų nepilnamečių vaikų sutuoktiniai neturi. Santuokoje šalys nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neįgijo. Kreditorių šalys neturi.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų klausimų išsprendimo

6. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, t. y. kad sutuoktiniai jau ilgą laiką (daugiau kaip 7 metus) gyvena skyriumi, nebeveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, atsakovė yra išvykusi gyventi į užsienio valstybę, šalys jau ilgą laiką nepalaiko jokių santykių, nebendrauja, daro išvadą, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (šio kodekso 3.51–3.54 straipsniai).

8. Nagrinėjamu atveju ieškovas pripažįsta, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tiek pateiktame ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad abu sutuoktiniai nedėjo pakankamai pastangų išsaugoti šeimą. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės, jeigu jis paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Kaip jau buvo minėta, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos duomenimis, atsakovė 2010 metais išvyko iš Lietuvos Respublikos. Gyventojų registras duomenų apie atsakovės deklaruotą gyvenamąją vietą neturi. Ieškovo teigimu, atsakovė paskutinio konflikto metu susidėjo daiktus ir išvyko. Ieškovas bandė ieškoti atsakovės per pažįstamus, bet nepavyko. Nuo to laiko sutuoktiniai nepalaiko jokių santykių, atsakovė ieškovo neieškojo, šalys nebendrauja. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys jau ilgą laiką nededa jokių pastangų išsaugoti savo šeimą, nebendrauja ir nemato galimybės vėl pradėti gyventi kartu, teismas daro išvadą, kad abu sutuoktiniai yra kalti dėl jų santuokos iširimo. Teismui įsitikinus šalių santuokos iširimo faktu, šalims kartu bendrai nebegyvenant daugiau kaip vienerius metus, šalių santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nesiimant CK 3.64 straipsnyje numatytų sutuoktinių taikinimo priemonių (CK 3.54 straipsnio 4 dalis).

9. Ieškovas nereikalauja išlaikymo iš atsakovės. Duomenų, kad atsakovei būtų reikalingas išlaikymas, byloje nėra.

10. Nepilnamečių vaikų šalys neturi, todėl jų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo klausimai nagrinėjamoje byloje nespręstini.

11. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis, V. J. ir A. S. vardu įregistruotų transporto priemonių nėra. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro duomenimis, šalys jų vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi.

12. Ieškovas nurodo, kad neįvykdytų įsipareigojimų kreditoriams neturi. Vadovaudamasis 2022 m. birželio 10 d. Antstolių informacinės sistemos registro išrašu ir kitais viešų registrų duomenimis, teismas nenustatė, kad ginčo šalys turėtų įsipareigojimų tretiesiems asmenims.

13. Ginčo šalims po santuokos nutraukimo paliekamos jų turimos pavardės (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

14. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

15. Teismas patenkino 100 proc. ieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovui priteisiama 94 Eur ieškovo sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

16. Ieškovas prašymo dėl išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, todėl šios išlaidos nepriteisiamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

17. Byloje patirtos 8,96 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Ieškinį tenkinus visiškai, šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovės (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1, 6 dalys, Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės A. S., gim. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) įregistruotą Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui V. J. palikti pavardę „J.“, atsakovei A. S. palikti pavardę „S.“.

Priteisti iš atsakovės A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovui V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 94 Eur (devyniasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovės A. S., gim. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 8,96 Eur (aštuonis eurus 96 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.