Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. S. bei jo įgaliotam atstovui advokatui V. L. (L.),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

J. L. (J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsimokslinimo, nevedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyvenantis Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. L. 2007-03-13, apie 19.30 val. Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė eismo įvykio metu galiojusių, t.y. patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 Kelių eismo taisyklių 53., 144., 161., 164., 172. punktų ir Kelių eismo taisyklių 2 priedo 1.5. punktų reikalavimus, numatančius, kad „ <<eismas Lietuvos Respublikos teritorijoje vyksta dešinio kelio puse, o jame dalyvaujantis eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui...>>, įpareigojančius <<kelyje , kuriame yra dvi eismo juostos, po vieną juostą kiekviena važiavimo kryptimi, vairuoti transporto priemonę savo eismo juosta, atskirta nuo priešingos krypties srauto siaura brūkšnine linija>>, <<važiuoti karčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto>>, <<pasirinkti saugų greitį, atsižvelgdamas į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę>>, tai yra nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kadangi nevažiavo kuo greičiau važiuojamosios dalies krašto, važiuodamas tamsios paros metu, neapšviestame kelyje nepasirinko saugaus greičio atsižvelgiant į kelio ir meteorologines sąlygas, be būtinumo kirto siaurą brūkšninę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus ir išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kur partrenkė kelio važiuojamąja dalimi, arčiau kairiojo kelkraščio ėjusį pėsčiąjį R. S., kuriam dėl atviro dešinio blauzdikaulio kūno vidurinio trečdalio lūžio, muštinės žaizdos galvoje buvo konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas.

J. L. (toliau-kaltinamasis) ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo neprisipažino ir parodė, kad važiavo brolio A. L. automobiliu su broliu A. L. namo iš tėvų, gyvenančių (duomenys neskelbtini). Važiavo link (duomenys neskelbtini). Vairavo jis, o brolis sėdėjo keleiviu šalia. Buvo tamsoka, važiavo 90 kilometrų per valandą greičiu, brolis vairuoti netrukdė. Prasilenkus su automobiliu nespėjo perjungti šviesų į ilgąsias, važiavo savo eismo juostos viduriu ir pamatė savo važiavimo eismo juostoje keliu keistai einantį žmogų link kelio centro, žmogus ėjo veidu į jį, bandant išvengti susidūrimo pasuko vairą į priešpriešinę eismo juostą, kuri buvo laisva, bet susidūrimo išvengti nepavyko, žmogų partrenkė automobilio priekine dešine puse. Žmogus atsitrenkė į automobilio bamperį ir užvirto ant automobilio dangčio, o po to nukrito ant kelio, priešpriešinėje eismo juostoje, paraleliai su automobiliu, jo priekyje, 2-3 m atstumu. Po susidūrimo automobilio užpakalinė dalis buvo netoli kelio vidurio, stiklo šukės buvo priešpriešinėje kelio pusėje. Negali paaiškinti, kodėl visi sugadinimai yra automobilio kairėje pusėje. Brolis apie kliūtį kelyje iki įvykio nieko nesakė. Pamatę su broliu priešpriešine juosta artėjantį automobilį, savo automobilį patraukė į kitą kelio juostą link kelkraščio, ten jis ir buvo atvykus policijos pareigūnams. Pamatę, kad nukentėjusysis sužeistas, kraujavo galva, brolis sustabdė automobilį ir paprašė, kad vairuotojas praneštų apie eismo įvykį netoliese buvusiam ekipažui. Po eismo įvykio blaivumui nustatyti nebuvo paimtas nukentėjusiojo kraujas, nors eismo įvykio vietoje jis jautė nuo nukentėjusiojo sklindantį alkoholio kvapą, nukentėjusysis neturėjo atšvaito ar šviečiančio žibinto, buvo apsirengęs tamsiais drabužiais (t. 1, b.l. 185-189, t. 2, b.l. 186).

Kaltinamojo parodymai nėra nuoseklūs. Jis juos keitė ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu:

-2007-03-13 apklausos metu nurodė, kad nukentėjusysis iššoko iš dešinės kelio pusės. Jis suko vairą į kairę ir žmogus pasitraukė į priešpriešinę eismo juostą, kur važiavo ir jis. Po eismo įvykio automobilį patraukė, nes nesimatė iš avarinių šviesų (t. 1, b. l. 30-31);

-2008-05-26 apklausos metu paaiškino, kad pamatė pėsčiąjį per vidurį jo transporto priemonės griūnant, bet ant ko ir kur paaiškinti negalėjo. Bandė apvažiuoti pasukdamas į kairę ir stabdydamas. Manė, kad pėsčiąjį partrenkė kelio viduryje. Po eismo įvykio automobilį patraukė, nes pamatė priešais atvažiuojantį automobilį (t. 1, b. l. 76-77, 109);

- 2009-03-12 teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad nematė kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis (t. 1, b. l. 187), pasirodė, kad buvo griūnantis (t. 1, b. l. 189), ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad žmogus iššoko, nes jis judėjo link centro (t. 1, b. l. 188);

Motyvuojamoji dalis

Teismas pripažįsta, kad toks įrodymų keitimas yra kaltinamojo teisė, gynybos būdas ir noras sušvelninti atsakomybę, ir vadovaujasi jais tiek, kiek jie neprieštarauja kitų surinktų įrodymų visumai.

Kaltinamojo kaltė sukėlus eismo įvykį grindžiama šiais įrodymais:

-nukentėjusiojo R. S. (toliau-nukentėjusysis, civilinis ieškovas) parodymais, civiliniu ieškiniu kad ėjo keliu (duomenys neskelbtini), prieš važiavimo kryptį, kelio važiuojamąja dalimi, apie 1 m (vieną žingsnį) nuo kelkraščio link autobusų stotelės. Pastebėjo atvažiuojančio automobilio šviesas iš nugaros, o po kelių minučių pajuto smūgį į dešiniąją koją, tuo metu buvo nugara į automobilį, jam labai skaudėjo, juto kaip kažkokie vyrukai jį tempė. Atšvaito ar žibinto su savimi neturėjo, buvo tamsus paros metas. Po smūgio nelabai ką teatsimena. Ligoninėje gydėsi 10-11 dienų, reabilitacija truko 3-4 mėnesius. Nedarbingumo pažymėjimas užbaigtas 2007-10-31. Iki šiol jaučia skausmą. Civilinį ieškinį palaiko. Draudimas jam sumokėjo 3000 Lt. Prašo priteisti 48273,60 Lt neturtinės žalos ir 1200 Lt išlaidoms už advokato pagalbą apmokėti (t. 1, b. l. 45-47, 145-153, t. 2, b. l. 1, 5-7), dėl turtinės žalos pretenzijų neturi.

-Specialisto V. M. paaiškinimai, kad palaiko savo 2008-03-27 specialisto išvadą Nr. 57-EĮ-0033(08), pagal schemoje pažymėtas šukes, priešpriešinėje eismo juostoje, labiausiai tikėtina, kad automobilis judėjo tiesiai, kampo nebuvo, nes šukės eina lygiagrečiai, automobilis iki įvykio jau važiavo priešpriešine puse ir partrenkė pėsčią, o vairuotojo veiksmai buvo pagrindas eismo įvykiui kilti. Pėsčiojo veiksmuose galima įžvelgti kai kuriuos KET pažeidimus, jis buvo be atšvaitų, bet ėjo kelio kelkraščiu. Jei automobilis važiavo 80-90 kilometrų per valandą greičiu, tai buvo per mažas atstumas, kad jis išvažiuotų į priešpriešinę eismo juostą (atstumas apie 51 m) ir išsitiesintų. Automobilio greitis nustatytas iš vairuotojo parodymų. Stiklo šukių koncentracijos vieta schemoje pažymėta 1,1 m nuo kelkraščio, tai labiausiai tikėtina, kad susidūrimas įvyko prieš šukių koncentraciją. Nukentėjusiojo parodymai, kad jis ėjo 1 m nuo kelio kelkraščio ir, kad pamatęs automobilio šviesas dar pasitraukė arčiau kelkraščio, neatitinka schemoje išdėstytų žymių, tokiu atveju partrenkimo vieta turėtų būti didesnė ne 1,1 m. Jei automobilis nebūtų išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, eismo įvykio nebūtų. Per 5-10 m atstumą vairuotojas nespėtų sureaguoti į kliūtį, nekalbant jau apie automobilio išvažiavimą į priešpriešinę eismo juostą ir grįžimą atgal. Jei pėsčiasis būtų važiuojamosios dalies viduryje, o automobilis nebūtų išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, žmogus nebūtų partrenktas. Pėsčiasis partrenkimo metu buvo ne daugiau kaip 1,1 m nuo kairiojo kelkraščio, tai patvirtina šukių išsidėstymo vieta ir automobilio lokalizacija. Kelio eismo juostos plotis 3,6 m. Pėsčiasis partrenkimo metu buvo vertikalioje padėtyje, kuria veido puse – negali atsakyti. Vairuotojas pamatęs kliūtį, turi stabdyti ir važiuoti kuo dešiniau. Prasilenkus su automobiliu vairuotojui rekomenduojama persijungti šviesas, bet tai nėra privaloma. Galimybė išvengti susidūrimo su kliūtimi priklauso nuo matomumo ir šviesų, kurias įjungęs važiuoja automobilis. Nuo pėsčiojo judėjimo greičio gali būti galimybė išvengti susidūrimo, jis tikrino nukentėjusiojo iškeltą versiją, kad pėsčias bėgo nuo kelkraščio link kelio vidurio. Jeigu automobilis neturėjo ABS ir stabdė, turėjo likti stabdymo kelias – padangų pėdsakas lanko formos, kurios turėjo prasidėti dešinėje kelio pusėje, o baigtis – priešpriešinėje. Automobiliui keičiant važiavimo kryptį ir žmogui puolant į tą pusę, susidūrimas dažniausiai vyksta dešine puse, o jei automobilis judėjo iš dešinės į priešpriešinę kelio pusę, labiausiai tikėtina, kad kontaktavimas įvyktų dešine puse. Automobiliui keičiant važiavimo kryptį ir jei pėsčiasis judėjo tiesiai partrenkimo momentu ir jei automobilis užkabino žmogų kaire puse, labiausiai tikėtina, kad kūnas būtų nukritęs šalia ir nebūtų užmestas ant automobilio (t. 2, b.l. 2-5).

-Liudytojos Ž. T. parodymais, kad nuvykus su eksperte į įvykio vietą buvo automobilis „VW Passat“, vairuotojas ir jo brolis bei du pareigūnai iš eismo priežiūros tarnybos. Nubraižė schemą. Šalia automobilio buvo kraujo žymės ir kažkoks daiktas, priklausantis nukentėjusiajam, stiklo šukės. Nukentėjusysis jau buvo išvežtas į ligoninę. Nuvykus į ligoninę medikai paaiškino, kad nukentėjusiojo būklė sunki, jam pajungtos lašelinės ir patikrinti blaivumo neįmanoma. Apklausiant kaltinamąjį smurto nenaudojo, jis pats pasirašė apklausos protokolą, pastabų dėl jo neturėjo. Schemoje šukių plotis nenurodytas, nes nebuvo galimybės pamatuoti, jos buvo labai smulkios, gulėjo arčiau kelkraščio. Jeigu schemoje nenurodyta, reiškia kitų šukių įvykio vietoje nebuvo. Buvo sugadinta automobilio kairė pusė. Automobilio važiavimo kryptį nustatė remiantis vairuotojo parodymais, t. y. nuo (duomenys neskelbtini). (t. 1, b.l. 98-99, 157, 162-164).

-Liudytojo A. L. (A. L.) parodymais, kad važiavo automobiliu „VW Passat“ Buvo apie 19 val., lauke buvo tamsu. Važiuojant buvo įjungtos artimosios šviesos. Važiavo savo kelio puse. Priešpriešine eismo juosta važiavo kelios mašinos, o po to, jų eismo juostos viduryje, kažkur apie 3-4 m nuo automobilio pasirodė žmogus, kurį pirmas pamatė kaltinamasis. Brolis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, bandydamas išvengti susidūrimo, tada žmogus taip pat pajudėjo į tą pusę. Po susidūrimo jie sustojo priešpriešinės juostos kelkraštyje. Priešais juos ir paskui juos niekas nevažiavo. Po susidūrimo jis su broliu nukentėjusįjį nutempė į šoną nuo kelio vidurio. Nuo nukentėjusiojo sklido alkoholio kvapas. Įvykio vietoje buvo partrenkto žmogaus batas ir kraujas. Kraujas buvo toje vietoje, kur gulėjo partrenktas žmogus, prie jo galvos. Negali pasakyti į kokią pusę judėjo žmogus, nes matė tik jo siluetą. Po įvykio brolis šiek tiek patraukė automobilį. Atvykę pareigūnai pasakė, kad buvo gavę pranešimą, kad girtas žmogus stabdo pro šalį važiuojančius automobilius. Suteikus pirmąją pagalbą nukentėjusiajam dar kartą iškvietė policiją. Iki susidūrimo automobilis važiavo apie 80 kilometrų į valandą greičiu (t. 1, b.l. 25-28, 158, 164-166).

-Liudytojo A. B. parodymais, kad 2007-03-13 buvo gautas pranešimas iš Vilniaus rajono PK, kad netoli mūsų keliu eina asmuo važiuojamąja dalimi ir stabdo automobilius, mes surašėm protokolą ir pabaigus rašyti, kažkur po 5 min. gavo pranešimą, kad įvyko eismo įvykis ir reikalinga greitoji medicininė pagalba. Eismo įvykis įvyko kelio (duomenys neskelbtini), o jų ekipažas buvo 23 kilometre. Patvirtina parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, nes šiuo metu visų aplinkybių neprisimena. Eismo įvykio aplinkybes surašė tarnybiniame pranešime. Automobilis buvo pusiau kelkraštyje, pusiau važiuojamojoje kelio dalyje, nukentėjusysis buvo kelkraštyje. Nuvykę saugojome įvykio vietą kol atvažiavo tyrėjas. Nežino ar nukentėjusysis buvo girtas ar ne. Po pranešimo gavimo dar vienas asmuo pasakė, kad keliu vaikšto tamsiai apsirengęs žmogus ir stabdo automobilius, bet ar tai buvo nukentėjusysis, nežino (t. 1, b.l. 94-95, 178, 180-181).

-Liudytojo R. M. parodymais, kad įvykio dieną dirbo Kelių eismo priežiūros tarnyboje su A. B. kelyje (duomenys neskelbtini). Dirbant gavo pranešimą, kad kelio viduryje eina žmogus. Taip pat dar buvo privažiavęs kitas vairuotojas ir pranešė, kad keliu eina žmogus. Pabaigę rašyti sustabdytam asmeniui protokolą važiavo į nurodytą vietą, bevažiuojant gavo pranešimą, kad įvyko eismo įvykis. Įvykio aplinkybių tiksliai neprisimena, jie saugojo įvykio vietą kol atvyko tyrėjas. Jiems saugant, automobilio ir nukentėjusiojo padėtys nebuvo pakeistos. Nuo pranešimo gavimo iki atvykimo į įvykio vietą praėjo apie 5 min. Nepastebėjo neblaivumo požymių nei iš vairuotojo, nei iš nukentėjusiojo pusės. Nežino ar partrenktas tas žmogus apie kurį jiems buvo pranešta (t. 1, b.l. 96-97, 177, 181-183).

-Liudytojo A. A. parodymais, kad jis kaip policijos tyrėjas tyrė eismo įvykį ir palaiko juo surašytų ikiteisminio tyrimo metu procesinių dokumentų turinį (t. 1, b.l. 179, 183).

-Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK ONTG vyr. tyrėjos ir Lietuvos policijos Eismo priežiūros tarnybos 3-iojo būrio pareigūnų 2007-03-12 ir 2007-03-12 tarnybiniais pranešimais, apie eismo įvykį, kurio metu automobiliu „VW Passat“ (v. n. (duomenys neskelbtini) partrenktas R. S.. Prieš eismo įvykį, policijos pareigūnams dirbusiems kelio (duomenys neskelbtini), rašant kelių eismo taisykles pažeidusiam asmeniui protokolą, buvo pranešta 25 kilometre kelio viduriu eina žmogus. Pabaigus rašyti protokolą ir išvykus pagal pranešimą, buvo pranešta, kad įvyko eismo įvykis, kurio metu partrenktas minėtas pilietis (t. 1, b. l. 4, 5, 55).

-Kelių eismo įvykio vietos ir transporto priemonių apžiūros protokolais, planais ir nuotraukomis, iš kurių matyti, kad apžiūrėjus eismo įvykio vietą, kelio (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad oro sąlygos apžiūros metu – tamsusis paros metas, kelio ruožas neapšviestas, tiesus, kelio danga – betonas, kelio dangos būklė – sausa, važiuojamosios dalies kelio plotis – 7, 25 m, kelkraščio plotis, dešinės ir kairės pusės po 3 m. Važiuojamoji dalis paženklinta siaura brūkšnine linija Nr. 1.5, skiriančia priešingų krypčių transporto srautus ir siaura ištisine linija Nr. 1.1, žyminčia važiuojamosios dalies kraštus. Kelio aplinka – miškas. Transporto priemonių išsidėstymas kelių eismo įvykio bei kelio apžvelgiamumas: automobilis „VW PASSAT“ (v. n. Nr. (duomenys neskelbtini)) stovi kelio (duomenys neskelbtini) dešinėje pusėje, ant kelkraščio, esančio šalia eismo juostos skirtos važiuoti (duomenys neskelbtini). Automobilio priekis nukreiptas smailiu kampu link (duomenys neskelbtini). Padangų pėdsakų ir stabdymo žymių nėra. Pagrindiniai duomenys, kurie apibūdina pėsčiojo partrenkimo vietą – stiklo šukių koncentracija eismo juostoje, skirtoje važiuoti (duomenys neskelbtini) link (t. 1, b. l. 6-22), eismo įvykio metu buvo apgadinti automobilio „VW PASSAT“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) – priekinis stiklas, priekinės apdailos grotelės, variklio gaubtas, kairysis priekinis sparnas, stogas apdraskytas per vidurį (t. 1, b. l. 13-14).

-Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2587/07 (01 ), kurioje nurodyta, kad R. S. nustatytas atviras dešinio blauzdikaulio kūno vidurinio trečdalio lūžis, muštinė galvos žaizda, paveikus kietu buku daiktu, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2007-03-13). Sužalojimas kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Pirminis trauminis poveikis galėjo būti į dešinę koją. Sužalojimo padarymo metu nukentėjusysis galėjo būti vertikalioje padėtyje. (t. 1, b. l. 48).

- BTA draudimo 2009-02-10 pranešimu Nr. S-09-7-0039, kad R. S. buvo išmokėta: 184,54 Lt už vaistus, 1088,45 Lt negautos pajamos traumos gydimosi laikotarpiu, 1726,40 Lt neturtinės žalos atlyginimas, iš viso 2999,39 Lt (t. 1, b. l. 172-173, t. 2, b.l. 71-72, 78-79, 142-143, 150-151, 158-159, 171-172, 183-184).

Teismo ekspertizėmis, kurios viena kitą papildo, viena kitai neprieštarauja:

- Specialisto išvada dėl eismo įvykio Nr. 57-EĮ-0033 (08), kurioje nurodyta, kad medžiagoje nėra pakankamai duomenų (ratų stabdymo pėdsakų) pagal kurias būtų galima apskaičiuoti automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavimo greitį iki susidūrimo. Šio eismo įvykio tikėtina eiga buvo tokia: automobilio „VW Passat“ vairuotojas J. L. važiavo Vilniaus raj., keliu (duomenys neskelbtini). Kairėje važiuojamosios dalies eismo juostoje buvo pėsčiasis R. S.. Automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir kaire priekine dalimi partrenkė pėsčiąjį. Po susidūrimo pėsčiasis buvo nublokštas į priekį. Stiklo šukės išsibarstė kairėje eismo juostoje. Šioje kelio situacijoje automobilio VW Passat vairuotojo J. L. veiksmai sąlygojo šio eismo įvykio kilimą, t.y. išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, partrenkė ten buvusį pėsčiąjį R. S. (t. 1, b. l. 57-59, 60-61).

- Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009-12-08 Nr. ekspertizės akte 11-3418 (09), papildomai nurodyta, kad ant automobilio VW Passat valst. Nr.(duomenys neskelbtini) priekinio skydo apdailos virš priekinio kairio žibinto esantys įbrėžimai susidarė partrenkimo metu, pėsčiajam patenkant ant variklio dangčio ir automobiliui šia dalimi turint sąlytį su (tikėtina) pėsčiojo avalyne. Eismo įvykio metu pėsčias buvo kelio važiuojamosios dalies kairėje pusėje. Automobilio priekinio lango stiklas buvo sudaužytas pėsčiajam patekus ant variklio dangčio ir priekinio lango stiklo, bei galva trenkiantis į priekinio lango stiklo ir stogo sandūros briauną. Nustatyti automobilio visų kitų išorinių sugadinimų (o būtent variklio dangčio, kairės pusės priekinio sparno, stogo sugadinimų) padarymo eigos negalima. Pėsčiajam R. S. trenkiantis į automobilio priekinio lango stiklą, pastarasis buvo sudaužytas, dėl ko susidarę stiklo šukės pasklido ant kelio važiuojamosios dalies dangos paviršiaus. Kraujo žymės kelio važiuojamojoje dalyje ir kelkraštyje susidarė kraujui nulašant iš nukentėjusiojo sužalotų vietų (žaizdų). Nustatyti, ar batas ir toje pat vietoje ant jo esanti kepurė kelkraštyje nukrito eismo įvykio metu (dėl automobilio susidūrimo su pėsčiuoju), ar šioje vietoje buvo padėti jau po šio eismo įvykio, negalima (t. 2, b. l. 55-58, 60-61, 62, 63);

-Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009-12-07 ekspertizės aktu Nr. 11-1666, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2010-05-18 ekspertizės aktu Nr. 11-719(10), kuria nustatyta, kad pėsčiasis R. S. buvo partrenktas kelio kairėje pusėje ne mažesniu kaip 1,1 m atstumu nuo važiuojamosios dalies kairiojo krašto, prieš stiklo šukių išsibarstimo zonos (kuri 2007 m. kovo 13d. plane pažymėta skaičiumi „5" (penki)). Buvusioje kelio eismo situacijoje: automobilio VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas J. L., važiuodamas kelio važiuojamosios dalies dešine puse kuo arčiau jos dešiniojo krašto ir neišvažiuodamas į šio kelio važiuojamosios dalies kairę pusę, turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiojo R. S. partrenkimo. Transporto priemonių vairuotojai privalo pasirinkti važiavimo greitį pagal kelio ir kelio elementų matomumą; automobilio VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo J. L. pasirinktas 80-90 km/h važiavimo greitis buvusioje kelio eismo situacijoje techniniu požiūriu buvo priimtinas, jeigu kelio ir kelio elementų matomumas, važiuojant su įjungtomis artimosiomis žibintų šviesomis, buvo ne mažesnis kaip 50,0-60,9 m; pėsčiasis R. S. privalėjo eiti kairės pusės kelkraščiu priešinga kryptimi kaip važiuoja transporto priemonės, o kadangi buvo tamsus paros metas ir kelio ruožas buvo neapšviestas, tai privalėjo neštis šviečiantį žibintą arba būti prie drabužių prisisegęs šviesą atspindintį atšvaitą. Automobilio VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas J. L. privalėjo važiuoti kelio važiuojamosios dalies dešine puse kuo arčiau jos dešiniojo krašto ir neišvažiuoti į šio kelio važiuojamosios dalies kairę pusę; automobilio VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo J. L. veiksmai,- važiuodamas kelio važiuojamosios dalies kaire puse partrenkė pėsčiajį R. S., kuris partrenkimo momentu ėjo kelio važiuojamosios dalies kaire puse,-techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą; pėsčiojo R. S. veiksmai,- tamsiu paros eidamas kelio važiuojamosios dalies kaire puse neapšviestu kelio ruožu, nesinešė šviečiančio žibinto arba nebuvo prie drabužių prisisegęs šviesą atspindinčio atšvaito,- techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Apskaičiuoti, pėsčiojo R. S. judėjimo greičio, o taip pat ir nustatyti jo judėjimo trajektorijos, negalima; automobilio VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas J. L. privalėjo važiuoti kelio važiuojamosios dalies dešine puse kuo arčiau jos dešiniojo krašto ir neišvažiuoti į šio kelio važiuojamosios dalies kairę pusę; automobilio VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas J. L., važiuodamas kelio važiuojamosios dalies dešine puse kuo arčiau jos dešiniojo krašto ir neišvažiuodamas į šio kelio važiuojamosios dalies kairę pusę, turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiojo R. S. partrenkimo; buvusioje kelio eismo situacijoje pėsčiojo.

Šio eismo įvykio eiga buvo tokia (žr. kelio (duomenys neskelbtini)). Kelio Vilnius - Utena 25 km ruožu, kryptimi nuo (duomenys neskelbtini), važiuojamosios dalies_kaire puse važiavo, J. L. vairuojamas, automobilis VW Passat valst. Nr.(duomenys neskelbtini). Tuo metu jam priekyje ta pačia kryptimi kelio važiuojamosios dalies kaire puse ne mažesniu kaip 1,1 m atstumu nuo važiuojamosios dalies kairiojo krašto ėjo pėsčiasis R. S.. Pėsčiajam R. S. esant vertikalioje arba tam artimoje padėtyje, kelio važiuojamosios dalies kairėje pusėje ne mažesniu kaip 1,1 m atstumu nuo važiuojamosios dalies kairiojo krašto, prieš stiklo šukių išsibarstymo zonos (kuri 2007 m. kovo 13 d. plane pažymėta skaičiumi „5" (penki)) pradžią, automobilis VW Passat valst. Nr.(duomenys neskelbtini) priekinio bamperio kaire dalimi (ties priekiniu kairės pusės žibintu) turėjo sąlytį su pėsčiojo dešine koja. Dėl tokio sąlyčio su automobiliu pėsčiasis pateko ant variklio dangčio ir priekinio lango stiklo, galva trenkėsi į priekinio lango stiklo ir stogo sandūros briauną, o po to buvo nublokštas ant kelio dangos. Po pėsčiojo partrenkimo automobilis VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nusuktas į kairę ir sustabdytas kairiajame kelkraštyje padėtyje užfiksuotoje 2007 m. kovo 13d. plane (t. 2, b. l. 51-54, 60-61, 62, 63, 69-70, 74-75, 133-139).

-Specialisto išvada Nr. T-A 2057/07 (01) 2007-03-13 23 val. 10 min. J.L. kraujyje alkoholio nerasta (t. 1, b.l. 32).

-Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar pasvaigimui nustatyti aktu Nr. 530 nustatyta, kad 2007-03-13 23 val. 10 min. J.L. buvo blaivus (t. 1, b.l. 33).

-J.L. eismo įvykio metu turėjo teisę vairuoti transporto priemones (t. 1, b.l. 36).

-Eismo įvykio metu automobilis VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos liudijimu priklausė D.L. (t. 1, b.l. 38).

-Techniniu talonu ir draudimo polisu nustatyta, kad eismo įvykio metu automobilis VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas civilinės atsakomybės privalomojo draudimu ir šiam automobiliui 2007-03-08 buvo atliko techninę apžiūrą (t. 1, b.l. 39-40).

-Išrašu iš Vilniaus apskrities Vilniaus r. PK žurnalo konstatuota, kad 2007-03-13 19.30 val. pravažiuojančiu asmeniu kelyje (duomenys neskelbtini) kryptimi vidurio kelio pastebėtas eina girtas asmuo (t. 2, b.l. 15).

-Išrašu iš Vilniaus apskrities Vilniaus r. PK žurnalo konstatuota, kad 2007 m. kovo 13 d., apie 19.40 val., Vilniaus rajone, kelio (duomenys neskelbtini) automobilis „VW PASSAT“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) partrenkė nukentėjusįjį R. S. (toliau-nukentėjusysis), (t. 2, b.l. 17-18).

Ar tas pats asmuo kuris 2007-03-13 19.30 val. pastebėtas kelyje ir 2007 m. kovo 13 d., apie 19.40 val. partrenktas ir jis yra nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo ir teismo nagrinėjimo metu nenustatyta.

-Gydymo stacionare ligos istorija konstatuota, kad 2007 m. kovo 14 d., apie 0.30 val. VšĮ Vilniaus Greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje iš nukentėjusiojo nebuvo paimtas kraujas alkoholio nustatymui. Medicinine ir teisine priežastis dėl kurios kraujas nebuvo paimtas ligos istorijoje nepažymėta (t. 2, b.l. 22).

-VšĮ Vilniaus rajono centrinėje poliklinikos pranešimu ir greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele konstatuota, kad gydytojo N. Š. apžiūros metu iš nukentėjusiojo burnos jautėsi stiprus alkoholio kvapas ir jis buvo išgėręs (t. 2, b.l. 27-28).

-Eksperimento metu nustatyta, kad esant tamsiam paros laikui ir meteorologinėms sąlygoms analogiškoms sąlygoms kurie buvo eismo įvykio metu, neįrengtam apšvietimui, važiuojant automobiliu markės „VW Passat“ eismo įvykio vietoje 80 kilometrų per valandą greičiu, esant įjungtom artimosioms šviesoms, kliūtis iš šio automobilio vairuotojo vietos kelio dešinėje pusėje matoma prieš 17 m., o automobilis už kliūties sustojo atstume 10 m.

30 km/h kliūtis dešinėje su artimomis šviesomis pastebima už 52,3 m., su tolimomis-116,0 m. 30 km/h kliūtis kelio centre su artimomis šviesomis pastebima už 66,3 m., su tolimomis-106,0 m. 30 km/h kliūtis kairėje kelio pusėje su artimomis šviesomis pastebima už 51,7 m., su tolimomis-135,0 m.

60 km/h kliūtis dešinėje su artimomis šviesomis pastebima už 40,6 m., su tolimomis-146,0 m. 60 km/h kliūtis kelio centre su artimomis šviesomis pastebima už 55,0 m., su tolimomis-127,0 m. 60 km/h kliūtis kairėje kelio pusėje su artimomis šviesomis pastebima už 40,0 m., su tolimomis-114,0 m.

Tęsti eksperimentą važiuojant virš 60 km/h greičiu nėra saugu, nes važiuojant pastebėjus kliūtį nėra įmanoma sustoti iki kliūties (t. 2, b. l. 87-89, 93-131, 156). Eismo įvykio apžiūros metu pažymėta, kad matomumas iš vairuotojo vietos transporto priemonėje esant tamsios paros metu įjungus artimųjų šviesų žibintus 51 m., tolimųjų šviesų žibintus-96, 4 m. iki tamsios kliūties (žmogaus), (t. 1, b.l. 6).

-Ekspertas I.G. apklaustas parodė, kad juo surašytus ekspertizės aktus palaiko. Tikėtina, kad nukentėjusysis atsižvelgiant į jo sužalojimo požymius ėjo eismo įvykio metu Vilniaus m. kryptimi, nes buvo žingsnio pozoje. Pirminis kontaktas automobilio priekio į nukentėjusiojo kūną buvo blauzdos nugarinėje paviešyje kai nukentėjusysis buvo nugara nukreiptas nuo automobilio ir vyko kairėje kelio dalyje nearčiau 1,1 m nuo krašto kelio į vidurį. Jei būtų vairuotojas važiavęs dešine kelio puse nukentėjusysis būtų nepartrenktas. Ką darė nukentėjusysis prieš minutę, penkias ar pusvalandį iki eismo įvykio pasakyti negali, nes tokiu faktus nenagrinėjo. Buvusioje kelio situacijoje 80-90 km/h greitis buvo priimtinas tik jei kelio ir kelio elementų matomumas, o ne kliūties, būtų nemažesnis 50-60,9 m. Vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių 173. punkto reikalavimą išvažiuojant į priešpriešinį eismo juostą ir todėl jo tokie veiksmai techniniu požiūriu nepriimtini. Vairuotojas turi pasirinkti saugų greitį pagal kelio ir kelio elemento matomumą, o ne į kliūties matomumą, nes kelyje kliūties neturi būti. Nustatyti pėsčiojo judėjimo greitį, jo trajektoriją, nes eismo įvykyje nėra nukentėjusiuoju aplikti kažkokie tai pėdsakai. Eismo įvykį sąlygojo abiejų eismo dalyvių veiksmai, tiek vairuotoji, tiek pėsčiojo (t. 2, b.l. 174-175).

BK 2 straipsnio 3, 4 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio ir pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis važiavo kaire kelio puse, t. y. pažeidė patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 Kelių eismo taisyklių (toliau-KET, Taisyklės) 144. punkto nuostatas, kurios įpareigoja vairuotoją važiuoti dešine kelio puse, 161., 164. punkto nuostatas, kad vairuotojas, kai kelio važiuojamoji dalis ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis. Užvažiuoti ant brūkšninių ženklinimo linijų leidžiama tik persirikiuojant į kitą eismo juostą ir 53. punkto nuostatas, įpareigojančias vairuotoją laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumu, tai reiškia, kad minėtos Taisyklės įpareigoja visus eismo dalyvius, tame tarpe ir transporto priemonių vairuotojus, ir pėsčiuosius elgtis taip, kaip nurodyta KET, kad būtų išvengta kelių eismo įvykio. KET nuostatos nereiškia, kad vairuotojas visais atvejais kilus įstatymo numatytiems padariniams bus traukiamas atsakomybėn. Tačiau vairuotojas privalo laikytis šių nuostatų taip, kad esant objektyviai galimybei pastebėti kliūtį, numatyti pavojų eismo saugumui, galėtų transporto priemonę suvaldyti ir taip išvengti pavojaus.

Įrodymų visuma neginčytinai patvirtina, jog būtent kaltinamasis pažeidė kaltinime nurodytus KET reikalavimus, kurie buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio metu kilusiais padariniais. Jeigu jis būtu važiavęs dešiniąja kelio puse, jei būtu atsižvelgęs į kelio važiuojamos dalies ženklinimą, t. y. linijas, kurios suskirsto kelią į eismo juostas, važiuotu saugaus greičiu-eismo įvykis nebūtu įvykęs.

Nukentėjusysis taip pat pažeidė patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 Kelių eismo taisyklių 54., 81., 82., 86., 87., 89. p. punkto nuostatas, t. y. girtas ėjo neapšviestu važiuojamosios dalies kraštu, tamsiu paros metu, neprisisegęs prie drabužių šviesą atspindinčio atšvaito ir nesinešė šviečiančio žibinto, ėjo prieš transporto priemonių važiavimo kryptį ne kelkraščiu, o kelio važiuojamosios dalies kaire puse, ne mažesniu kaip 1,1 m atstumu nuo važiuojamosios dalies kairiojo. Šie jo pažeidimai nebuvo būtina sąlyga eismo įvykiui kilti.

Kaltinamojo nurodyto eismo įvykio aplinkybės dėl pėsčiojo partrenkimo mechanizmo, prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Iš išdėstyto matyti, kad kaltinamasis apie nukentėjusiojo padėtį kelyje, viso proceso metu davė skirtingus parodymus. Iš sužalojimo mechanizmo matyti, kad nukentėjusysis ėjo nugara į atvažiuojantį automobilį, tai patvirtina teismo ekspertizės išvados, kad automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir kaire priekine dalimi partrenkė pėsčiąjį, kliudydamas dešinį blauzdikaulį, tai nurodė ir pats nukentėjusysis. Taip pat kaltinamojo nurodytas aplinkybes dėl nukentėjusiojo padėties, automobilio padėties ir manevravimo pamačius pėsčiąjį kelyje, paneigia ekspertizės išvados, specialisto V. M. paaiškinimai, atliktas eksperimentas, kurie patvirtina, kad automobilis iki įvykio jau važiavo priešpriešine puse ir partrenkė pėsčiąjį, einantį taip pat kairiąja kelio link (duomenys neskelbtini), automobiliui važiuojant 80-90 kilometrų per valandą greičiu, įjungtomis artimosiomis šviesomis buvo per mažas atstumas, kad jis išvažiuotų į priešpriešinę eismo juostą ir išsitiesintų, nes kliūtis kelyje panašiomis eismo sąlygomis buvo matoma prieš 17 metrų. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis važiavo kaire kelio puse, t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių, o važiuodamas kelio važiuojamosios dalies dešine puse kuo arčiau jos dešiniojo krašto ir neišvažiuodamas į šio kelio važiuojamosios dalies kairę pusę, turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiojo R. S. partrenkimo.

Taip pat eksperimentu pažymėtina, kad atsižvelgus į eismo sąlygas – tamsų paros laiką, neapšviestą kelią, vairuotojas turėjo būti atidus ir tam, kad nepažeisti 172 punktų reikalavimus pasirinkti saugų vairavimo greitį, nei buvo leistinas maksimalus 90 km/h.

Padaryto nusikaltimo, subjektyviosios pusės požymis – kaltė apibūdinama nusikalstamu nerūpestingumu (BK 16 str. 3 d.).

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad vairuodamas automobilį J. L. pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu kitam asmeniui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina nukentėjusiojo rizikingas elgesys, turėjęs įtakos veikos padarymui (BK 59 str. 1 d. 6 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kuri priskiriama neatsargiems nusikaltimams, sukėlė sunkias pasekmes, į rizikingą nukentėjusiojo elgesį, į kaltinamojo asmenybę, kuris dirba, neteistas, galiojančių administracinio teisės pažeidimo nuobaudų neturi, į atsakomybę lengvinančią ir tai, kad nėra ją sunkinančių aplinkybių, todėl jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi, bausmė-bauda(t. 1, b.l. 29, 36, 82-93).

Nusikalstama veika padaryta naudojantis specialia teise, t. y. vairuojant automobilį, kaltinamasis iš eismo įvykio vietos nepasišalino, vairavo automobilį blaivus, KET pažeidimai teismo nevirtinami šiurkštus, yra jo atsakomybė lengvinanti aplinkybė, kaltinamojo asmenybė teigiama, yra jo atsakomybė lengvinanti, o atsakomybė sunkinančių aplinkybių nėra, todėl kartu su bausme kaltinamajam neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 67 str. 3 d., 68 str.).

Nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos bei išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, atsižvelgiant į nukentėjusiojo didelį neatsargumą ir KET taisyklių pažeidimą, akivaizdu, kad jeigu nukentėjusysis būtų laikęsis KET 54., 81., 82., 86., 87., 89. p. punkto taisyklių, eismo įvykio taip pat būtų išvengta, t. y. nukentėjusiojo neteisėti veiksmai- tamsiu paros metu ėjo kelyje girtas, be šviečiančio žibinto ir atšvaitų, tuo sukeldamas grėsmę eismo saugumui- taip pat buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu bei jo pasekmėmis, todėl dėl patirtos žalos yra kaltas ir pats nukentėjusysis. Draudimo bendrovė nukentėjusiajam atlygino 2999,39 Lt turtinės ir neturtinės žalos, todėl atsižvelgiant į kaltinamojo ir nukentėjusiojo kaltės dėl kilusių pasekmių santykį, taip pat vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, remiantis CK 6.282 str. 1 d., darytina išvada, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajam atlygino visą kaltinamojo veiksmais padarytą žalą, todėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl 48273,6 Lt neturtinės žalos atmestinas.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo įgaliotas atstovas advokatas V. L. (toliau-advokatas) atstovavo atstovaujamo interesus per visą bylos teisminį nagrinėjimą nuo 2009-02-10 iki 2011-01-25 (t. 1, b.l. 127, 159-168, t. 3, b.l. 21-22). Priteistini iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas 1200 Lt išlaidas (toliau-proceso išlaidos), advokato V. L. kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Sprendžiant klausimą dėl šių proceso išlaidų išsprendimo atsižvelgta ne tik į advokato dalyvavimo teismo posėdžiuose laiko trukmę, bet į bylos nagrinėjimo sudėtingumą, į kaltinamojo nusikaltimo pobūdį, sunkumą, kaltės laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo elgesį nukentėjusiojo atžvilgiu, į nukentėjusiajam padarytos žalos pobūdį ir dydį, turtinę padėtį, į suteiktos teisinės pagalbos kompleksiškumą, kvalifikaciją, patirtį, į suteiktų teisinių paslaugų nusistovėjusius įkainius (t. 1, b.l. 145-154, 172-173, t. 2, b.l. 71-72, 78-79, 142-143, 150-151, 158-159, 171-172, 183-184), (BPK 106 str.).

Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo (t. 1, b.l. 78-79).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-308, 313 str.

nusprendė:

J. L. (J. L.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. ir nuteisti 30 MGL (3900 litų) dydžio bauda.

Vadovaudamasis BK 47 str. 1 d., 2 d., 3 d. 5 p., 4 d., BVK 22 str. 2 d., baudą mokėti kiekvieną mėnesį po 325 Lt į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

R. S. 48273, 6 Lt civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš J. L. nukentėjusiojo R. S. naudai R. S. turėtas 1200 Lt išlaidas, advokato V. L. kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.