Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui A. Č. ir jo atstovui advokatui Dimitrijui Fomkinui (Dimitrijus Fomkin),

viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Į teismo klausimą atsakė, kad papeikimas, o ne pastaba paskirta atsižvelgiant į tarnybinio nusižengimo sunkumą, pasekmes.

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2020 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. TE-1056 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. Č.“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad 2020 m. liepos 5 d. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Kenos pasienio užkardos jaunesnysis specialistas E. Gedminas surašė tarnybinį pranešimą Nr. 152-1221, kuriame nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos veikimo teritorijoje, kelyje Šalčininkai-Dieveniškės ties atraminiu punktu Nr. 4 apie 17 val. 25 min. buvo stabdomas automobilis VW Toureg, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau jis nestojo ir dideliu greičiu dingo iš akiračio. E. Gedminas nurodo, kad apie tai nedelsiant buvo informuotas sargybos vyresnysis.

2020 m. liepos 5 d. pareiškėjas surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad 2020 m. liepos 5 d. apie 17 val. 25 min. jam būnant atraminio punkto Nr. 4 patalpose, kur surašinėjo prieš tai nestojusio automobilio vairuotojai administracinio nusižengimo protokolą, išgirdo, kad transporto priemonių patikrinimo vietoje tarnybą vykdęs Kenos PU jaunesnysis specialistas E. Gedminas kažką šaukia, paklausė prie punkto durų buvusio Lavoriškių PU vyresniojo pasieniečio E. Petrulevičiaus (E. Petrulevič) kas ten atsitiko, jis pasakė, kad atvažiavęs nuo Dieveniškių pusės nesustojo tikrinimo vietoje, kuri yra pažymėta atitinkamais kelio ženklais ir ženklinimų, automobilis. Pareiškėjas paklausė E. Petrulevičiaus (E. Petrulevič), kokia kryptimi nuvažiavo ir koks tai buvo automobilis. Jis atsakė, kad į Širvių kaimo pusę nuvažiavo juodos spalvos VW visureigis. Pareiškėjas pažiūrėjo Širvių kaimo kryptimi, tuo metu automobilis jau buvo dingęs iš akiračio. Pareiškėjas įvertino galimybę jį pasivyti, suprato, kad tai padaryti nepavyks, susisiekė su sargyba kuri vykdė tarnybą Jakūnų-Kurmelionių ruože ir paprašė blokuoti kelią Baušiai-Akmenynė. Paklausė Kenos PU pareigūno, ar įsidėmėjo nestojusio automobilio modelį ir valstybinius numerius, jis pasakė, kad automobilis buvo VW Touareg valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šią informaciją radijo ryšiu pareiškėjas perdavė sargybai ir UPV, paprašė kreiptis į policiją pagalbos. Baigęs pildyti procesinius dokumentus prieš tai nestojusio automobilio vairuotojai, pareiškėjas tarnybiniu automobiliu TOYOTA LAND CRUISER nuvažiavo link Abolių sankryžos tam, kad nustatytų automobilio vykimo kryptį. Apžiūrint sankryžą nustatė, kad automobilis nuvažiavo Akmenynės kaimo kryptimi.

2020 m. liepos 7 d. T. Januškevičius surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad 2020 m. liepos 5 d. apie 17 val. 26 min. iš pareiškėjo gavo informaciją apie nesustojusį VW Toureg automobilį, peržiūrėjo vaizdo medžiagą, matė, kad A. Č. grįžo į tarnybines patalpas pabaigti procesinius veiksmus, maždaug po 5 min. išėjo iš tarnybinių patalpų ir nuvažiavo patikrinti Širvių k. ir Pėpių k. prieigas. Pagalbai paskambino policijai, Padvarionių PU, pritraukė sargybą stebėti Akmeninės k.

2020 m. liepos 9 d. VSAT Varėnos pasienio rinktinės vadas V. Raugalė tarnybiniu pranešimu Nr. 150-10266 VSAT vado pavaduotojui pranešė, kad siūlo pradėti tarnybinį patikrinimą dėl pasienio sargybos „patrulis“ vyresniojo (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos jaunesniojo specialisto A. Č. veiksmų. VSAT vado pavaduotojas pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą.

2020 m. liepos 15 d. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Lavoriškių pasienio užkardos vyresnysis pasienietis E. Petrulevičius (E. Petrulevič) surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad, kai VW Toureg nesustojęs pravažiavo, buvo atraminiame punkte viduje, aiškino įvykio aplinkybes, kol sargybos vyresnysis rašė KET protokolą, ir stebėjo asmenis, sėdėjusius sustabdytame lengvajame automobilyje. Išgirdęs per raciją E. Gedmino pranešimą, išbėgo į lauką, paklausė, kas nutiko, grįžo į vidų, pranešė sargybos vyresniajam. Jokių nurodymų iš sargybos vyresniojo negavo, todėl tęsė tarnybą pagal tarnybos užduotį.

2020 m. liepos 15 d. pareiškėjui įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo) ir prašoma pateikti paaiškinimą.

2020 m. liepos 15 d. VSAT (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos jaunesniajam specialistui T. Januškevičiui įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo) ir prašoma pateikti paaiškinimą.

2020 m. liepos 16 d. T. Januškevičius surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad apie 17 val. 27 min. per raciją išgirdo, kad A. Č. pranešė „Kilpai-28/30“ (A. Grigas), kad nesustojo automobilis, nurodė važiuoti link Akmeninės k. Apie 17 val. 28 min. pareiškėjas patikslino informaciją apie nestojusį automobilį. T. Januškevičius apie 17 val. 31 min. peržiūrėjo vaizdo kamerų medžiagą, patikslino nesustojusio automobilio markę, modelį, spalvą bei valstybinio numerio ženklus, pranešė Šalčininkų PK, Padvarionių PU budėtojui. Apie 17 val. 40 min. liepė „Kilpai-28/30“ patikrinti kelią nuo Abolų k. sankryžos link Tarakonių k.

2020 m. liepos 17 d. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Kenos pasienio užkardos jaunesnysis specialistas E. Gedminas surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad 2020 m. liepos 5 d. apie 17 val. 25 min. kelyje dirbo vienas, tikrino atvykstančius ir išvykstančius automobilius. Tuo metu buvo susistabdęs Audi, kai išgirdo ūžesį ir iš Dieveniškių pusės pamatė dideliu greičiu link atraminio punkto važiuojantį VW Toureg markės automobilį, mojo skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties ir pradėjo stabdyti minėta VW Toureg, vairuotojas nepakluso, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, dideliu greičiu apvažiavo ir pasuko link Širvių kaimo. Nedelsiant pranešė radijo ryšiu sargybos vyresniajam, po kelių sekundžių atbėgo kolega, pasitikslino ir grįžo į atraminį punktą pas A. Č., A. Č. nurodymų nedavė, todėl toliau vienas vykdė tarnybą tikrindamas atvykstančius ir išvykstančius automobilius.

2020 m. liepos 17 d. VSAT (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos jaunesnysis specialistas A. Grigas nurodė, kad 17 val. 28 min, jis gavo informacijos iš „Kilpos 10“ (A. Č.), kad kelyje Dieveniškęs-Šalčininkai ties Širvių ATP Nr. 4 nesustojo VW Toureg ir dideliu greičiu nuvažiavo Širvių k. kryptimi. Apie 17 val. 30 min. A. Č. nurodė, kad važiuotų link Akmeninės k., nuvyko į Akmeninę, laukė minėtos transporto priemonės, bet jos nesutiko. 17 val. 32 min. iš UPV (T. Januškevičiaus) gavo patikslintą informaciją apie automobilio markę ir modelį bei valstybinį numerį ir nurodymus, kad apsidairytų po apylinkes kelyje Didieji Baušiai-Akmenynė. Apžiūrėjo vietovę, minėtos mašinos nesutiko. Apie tai pranešė UPV „Kilpai-4“. Tada UPV nurodė nuvažiuoti link Tarakonių k. apžiūrėti vietovę. Apžiūrėjo vietovę, automobilio nerado. Apie tai pranešė UPV ir gavo nurodymą grįžti į tarnybos vietą – Bogdžiūlių k.

2020 m. liepos 20 d. pareiškėjas pateikė pasiaiškinimą, kuriame nurodė, kad negalėjo perduoti Toyota automobilį vairuoti kitam iš sargyboje buvusių pareigūnų, tokio nurodymo nedavė ir T. Januškevičius. Nurodė, kad skiriant į bendrą sargybą su Vilniaus PR Lavoriškių PU pareigūnais, kai patruliavimui buvo naudojamas Lavoriškių PU priskirtas tarnybinis automobilis, tarnybiniame žiniaraštyje (duomenys neskelbtini) užkardos vadovai visada rašydavo kad tarnybinį transportą vairuoja pareigūnas pagal priskyrimą (vairuoja, kuris priskirtas vairuoti). Tai reiškia draudimą perduoti vairuoti tarnybinį transportą kitos pasienio rinktines pasienio užkardos pareigūnams. Po minėto įvykio į tarnybą yra skiriami du (duomenys neskelbtini) užkardos pareigūnai iš trijų ten dirbančių, tokiu atveju patikrinimo vietoje visada yra pareigūnas, kuris iš karto gali pasinaudoti (duomenys neskelbtini) užkardai priskirtu tarnybiniu automobiliu.

2020 m. liepos 31 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rašte „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 10-S-30306(1.46E-10) nurodė, kad 2020 m. liepos 5 d. 17 val. 38 min. VSAT pareigūnai kreipėsi į komisariatą dėl tarnybinės pagalbos suteikimo, įvykis įregistruotas Policijos registruojamų įvykių registre ROIK 0120000355827.

2020 m. rugpjūčio 4 d. pareiškėjas buvo apklaustas dėl 2020 m. liepos 5 d. įvykių.

2020 m. rugpjūčio 4 d. T. Januškevičius buvo apklaustas dėl 2020 m. liepos 5 d. įvykių.

2020 m. rugpjūčio 5 d. teikimu „Dėl tarnybinio patikrinimo termino pratęsimo“ Nr. 13VR-8056 30 dienų pratęstas tarnybinio patikrinimo terminas.

2020 m. rugpjūčio 12 d. VSAT (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos jaunesniajam specialistui A. Č. surašytas papildomas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 13VR-8294 pareiškėjo paprašyta pateikti pasiaiškinimą.

2020 m. rugpjūčio 19 d. (užregistruotas 2020 m. rugpjūčio 20 d.) pareiškėjas pateikė paaiškinimą.

2020 m. rugpjūčio 26 d. VSAT (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos jaunesnioji specialistė R. Tataro surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad 2020 m. liepos 5 d. atliko tarnybą kaip (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos budėtoja. Paaiškino, kad po to, kai apie 17 val. 25 min. automobilis VW Toureg nestojo prie Stop ženklo, pasienio sargybos vyresnysis A. Č. radijo ryšiu neinformavo T. Januškevičiaus apie tai, kad nei A. Č., nei kiti pasienio sargybos Nr. 3 pareigūnai nepersekios nesustojusio automobilio. T. Januškevičius peržiūrinėdamas vaizdo įrašus pamatė, kad pasienio sargybos Nr. 3 pareigūnai nesiėmė priemonių persekioti VW Toureg. Nurodė, kad negali tiksliai pasakyti, kada T. Januškevičius kreipėsi į policiją, maždaug po minutės nuo skambučio policijai radijo ryšiu tą padaryti pasiūlė ir pareiškėjas.

2020 m. rugsėjo 2 d. VSAT Teisės skyriaus vyriausioji specialistė surašė Tarnybinio patikrinimo išvadą „Dėl 2020 m. liepos 5 d. įvykio (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos veikimo teritorijoje“ Nr. 27-90 (toliau – ir Išvada), kurioje pasiūlė tarnybinį patikrinimą baigti ir pareiškėjui už Sienos kontrolės nuostatų, patvirtintų VSAT vado 2019 m. liepos 30 d. įsakymu „Dėl sienos kontrolės nuostatų patvirtinimo“ Nr. 4-358 (toliau – ir Nuostatai), 54.7 papunkčio, 61, 66 punktų, Pasienio rinktinės pasienio užkardos jaunesniojo specialisto, statutinio valstybės tarnautojo, pareigybės aprašymo, patvirtinto VSAT vado 2019 m. kovo 18 d. įsakymu „Dėl pareigybių aprašymo patvirtinimo“ Nr. 4-108 (toliau – ir Pareigybės aprašymas), 6.8 ir 69 papunkčių reikalavimų pažeidimą skirti tarnybinę nuobaudą.

2020 m. rugsėjo 3 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vadas įsakymu „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. Č.“ Nr. TE-1056, vadovaudamasis Statuto 39 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 2 punktu, VSAT vado 2020 m. vasario 24 d. įsakymo „Dėl VSAT struktūrinių padalinių veiklos organizavimo“ Nr. 4-90, 3.28.1.1 papunkčiu, atsižvelgdamas į Išvadą paskyrė pareiškėjui papeikimą už Sienos kontrolės nuostatų, patvirtintų VSAT vado 2019 m. liepos 30 d. įsakymu „Dėl sienos kontrolės nuostatų patvirtinimo“ Nr. 4-358, 54.7 papunkčio, 61, 66 punktų, Pasienio rinktinės pasienio užkardos jaunesniojo specialisto, statutinio valstybės tarnautojo, pareigybės aprašymo, patvirtinto VSAT vado 2019 m. kovo 18 d. įsakymu „Dėl pareigybių aprašymo patvirtinimo“ Nr. 4-108 6.8 ir 6.9 papunkčių reikalavimų pažeidimą.

Sprendžiant, ar skundžiamu Įsakymu paskirta nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-384/2013, 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1372-662/2018, 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4111-492/2019).

Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (čia ir toliau teismas vadovausis teisės akto redakcija, galiojusia nuo 2019 m. gruodžio 31 d.) 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad tarnybinis nusižengimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės.

Pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta už Nuostatų 54.7 papunkčio, 61, 66 punktų, Pareigybės parašymo 6.8 ir 6.9 papunkčių reikalavimų pažeidimą.

Nuostatai nustato, kad, vykdydami tarnybinę užduotį, pasienio sargybos pareigūnai privalo persekioti asmenis, įtariamus padarius nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą, besislepiančius nuo teisėsaugos institucijų, arba užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui (54.7 papunktis). Pasienio sargybos vyresnysis atsako už tikslų tarnybinės užduoties vykdymą, tarnybos metu jam pavaldžių pareigūnų drausmę ir kontrolę, gautų tarnybinei užduočiai vykdyti tarnybinių priemonių tinkamą panaudojimą (61 punktas). Pasienio sargybos vyresnysis nedelsdamas imasi priemonių neteisėtiems veiksmams nutraukti, pažeidėjams sulaikyti ir praneša užkardos pamainos vyresniajam arba užkardos budėtojui apie: 1) asmenis, neteisėtai kertančius (kirtusius) valstybės sieną ar pastebėtą pasirengimą šiems veiksmams atlikti, pastebėtus neteisėto valstybės sienos kirtimo pėdsakus (požymius); 2) neteisėtą asmenų gabenimą į Lietuvos Respublikos teritoriją ar iš jos; 3) valstybės sienos ženklų ir kitų valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių gadinimą; 4) viešosios tvarkos pažeidimus pasienio kontrolės punktuose ar pasienio ruože; 5) paieškomų transporto priemonių ar asmenų sulaikymą; 6) kaimyninės valstybės kariuomenės pratybas ar karinių formuočių aktyvumą prie (netoli) valstybės sienos; 7) apie ginkluotą užpuolimą, stichinę nelaimę ir kitus ypatingus įvykius; 8) orlaivius ir kitus skraidymo aparatus, kertančius valstybės sieną skrydžiams nenustatytais oro keliais, bei kitus valstybės sienos kirtimo tvarkos pažeidimus; 9) neteisėtus pasienio sargybos pareigūnų veiksmus (66 punktas).

Pareigybės parašymo 6.8 papunktyje nustatyta, kad pareigas einantis pareigūnas vykdydamas pasienio sargybos vyresniojo pareigas, užtikrinti tinkamą gautos tarnybinės užduoties vykdymą bei pavaldžių pareigūnų tarnybos vykdymo kontrolę.

Pareigybės parašymo 6.9 papunktyje nustatyta, kad pareigas einantis pareigūnas sulaiko asmenis, transporto priemones, gabenamus krovinius ir kitas materialines vertybes be galiojančių dokumentų arba kitaip pažeidusius valstybės sienos teisinį režimą, prireikus pristato asmenis į pasienio užkardos, pasienio kontrolės punkto arba muitinės, policijos įstaigų patalpas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pareiškėjas pažeidė Nuostatų 54.7 papunktį (nedelsiant nepersekiojo asmens, nepaklususio pareigūno nurodymui sustoti), 61 (netinkamai vykdė tarnybinę užduotį, t. y. netinkamai vadovavo ir skirstė tarnybines užduotis), Pareigybės parašymo 6.8 papunkčio (neužtikrino tinkamo gautos tarnybinės užduoties vykdymo, t. y. netinkamai vadovavo ir skirstė tarnybines užduotis) ir 6.9 papunkčių (nedelsiant nesiėmė priemonių sulaikyti transporto priemonę, pažeidusią valstybės sienos teisinį režimą).

Teismas šalina iš pareiškėjui inkriminuotų veikų Nuostatų 66 punktą, nes byloje esantys įrodymai dėl pareiškėjo ne / pranešimo pamainos vyresniajam yra prieštaringi: pareiškėjo paaiškinimai skiriasi nuo pamainos vyresniojo paaiškinimų, kurio paaiškinimai tarpusavyje taip pat skiriasi. T. Januškevičiaus 2020 m. liepos 7 d., 2020 m. liepos 16 d. ir 2020 m. rugpjūčio 4 d. duoti paaiškinimai skiriasi detalėse, kaip, beje, ir pareiškėjo paaiškinimai, duoti 2020 m. liepos 5 d. 2020 m. liepos 20 d., 2020 m. rugpjūčio 4 d., 2020 m. rugpjūčio 19 d. ir paaiškinimai teisme. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas pranešė pamainos vyresniajam, tačiau negalima tiksliai nustatyti, kada tai padarė. Todėl teismas nesiremia šiais prieštaringais ir subjektyviais įvykio liudininkų paaiškinimais.

Teismas pabrėžia, kad pripažįsta, kad pareiškėjas pažeidė savo pareigas, nepaisant, kad fakto, kada pranešė pamainos vyresniajam apie situaciją, nėra galimybės objektyviai nustatyti (nėra racijų įrašų, telefono pokalbių ar kt.). Pareiškėjas pagal vykdomą tarnybinę užduotį turėjo organizuoti savo atraminio punkto darbą – t. y. priimti tokioje situacijoje (3 pareigūnai, 2 mašinos) sprendimą nedelsiant sulaikyti transporto priemonę, nepaklususią pareigūno nurodymui sustoti.

Atsakovas konstatavo, kad pareigūno kaltės forma yra netyčia – funkcijas vykdė atsainiai ir nerūpestingai. Teismas, susipažinęs su vaizdo įrašu, kitais byloje esančiais įrodymais, sutinka su tokiu atsakovo vertinimu. Pareiškėjas galėjo ir turėjo ginčo situacijoje veikti pagal teisės aktų reikalavimus, tačiau dėl nerūpestingumo, netyčia taip nesielgė. Kaip jau minėta, teismas atmetė pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užbaigti pildyti administracinio nusižengimo protokolą (tokios būtinybės nebuvo), „svetimų“ pareigūnų ar automobilių.

Taigi teismas konstatuoja, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą: 2020 m. liepos 5 d., vykdydamas sargybos vyresniojo pareigas, vadovaudamas sargybai ir skirstydamas užduotis pareigūnams, dėl nerūpestingumo pažeidė Nuostatų 54.7 papunktį (nedelsiant nepersekiojo asmens, nepaklususio pareigūno nurodymui sustoti), 61 (netinkamai vykdė tarnybinę užduotį, t. y. netinkamai vadovavo ir skirstė tarnybines užduotis), Pareigybės parašymo 6.8 papunkčio (neužtikrino tinkamo gautos tarnybinės užduoties vykdymo, t. y. netinkamai vadovavo ir skirstė tarnybines užduotis) ir 6.9 papunkčių (nedelsiant nesiėmė priemonių sulaikyti transporto priemonę, pažeidusią valstybės sienos teisinį režimą).

Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalis nustato, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka gautą informaciją.

Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012; kt.).

Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą. Taip pat teismas nustatė, kad pareiškėjo tarnybos stažas yra nuo 1992 m., charakterizuojamas iš esmės teigiamai, galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi. Pagal Statuto 40 straipsnį atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nėra. Tarnybinio nusižengimo kaltės forma – netyčia, aplaidumas, nerūpestingumas.

Atsakovas teigia, kad dėl tarnybinio nusižengimo kilo neigiamų pasekmių: nebuvo tinkamai organizuojamas ir vykdomas pažeidėjų persekiojimas ir sulaikymas, matė kiti asmenys. Pareiškėjas teigia, kad VW Toureg vairuotojas buvo nustatytas, jis nubaustas administracine tvarka. Teismas pabrėžia, kad dėl pareiškėjo elgesio nebuvo nustatyta, kodėl VW Toureg pažeidė reikalavimą sustoti, automobilis ir jo vairuotojas nebuvo patikrinti, neįmanoma nustatyti, ar nebuvo vežamos draudžiamas krovinys, ar vairuotojas nebuvo neblaivus. Vėliau radus automobilį ir jo vairuotoją to nustatyti taip pat nebėra įmanoma. Taigi teismas pripažįsta, kad neigiamų pasekmių kilo.

Pagal Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 2 dalį pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: ) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) perkėlimas į žemesnes pareigas; 5) atleidimas iš vidaus tarnybos. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjui paskirtas papeikimas. Teismo posėdyje atsakovo atstovė į teismo klausimą atsakė, kad taip padaryta dėl kilusių pasekmių ir atsižvelgus į pažeidimo pavojingumą.

Teismo vertinimu atsakovė nepagrindė, kodėl pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Teismo vertinimu, pareiškėjo padarytam tarnybiniams nusižengimui adekvati tarnybinė nuobauda yra pastaba (dėl pareiškėjo kaltės padarytas tarnybinis nusižengimas, kilo pasekmių). Švelniausios tarnybinės nuobaudos paskyrimą lemia kaltės forma, pareiškėjo charakteristika, ankstesnis darbas, tarnybinių nuobaudų neturėjimas, skatinimai (iš teismui pateiktų įrodymų tai pirma pareiškėjo darbe klaida nuo tarnybos 1992 m.).

Taigi teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, tenkina pareiškėjo skundą iš dalies: pakeičia Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2020 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. TE-1056 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. Č.“ dalį dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui iš papeikimo į pastabą. Teismo vertinimu, pastaba yra adekvati tarnybinė nuobauda pareiškėjui, padariusiam iš esmės pirmąją klaidą tarnyboje, kai tarnauja nuo 1992 m. (kitokių įrodymų apie pareiškėjo darbą ar jo kokybę teismui nepateikta).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Pareiškėjas prašo teismo priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, todėl pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Nustatyta, kad pareiškėjo interesus Vilniaus apygardos administraciniame teisme atstovavo advokatas Dimitrijus Fomkin.

CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Rekomendacijų 7 punktas įtvirtina, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas bei su prašymu pateikti dokumentai patvirtina, jog prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro 400 Eur už skundo surašymą ir atstovavimą teisme. Teismas kritiškai vertina aplinkybę, kad nedetalizuojama, kokia suma prašoma priteisti už kokį veiksmą (kiek už skundo surašymą, kiek už atstovavimą teisme), tačiau atsižvelgiant į prašomą priteisti sumą (400 Eur už viską), vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punktu, Rekomendacijų 8.19 punktu, pareiškėjo prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimumo, todėl galėtų būti priteista.

Byloje yra pateikti įrodymai, kad prašomas priteisti sumas pareiškėjas sumokėjo.

Pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies (Įsakymo dalis dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui keičiama), todėl teismas daro išvadą, kad patenkinta 50 procentų pareiškėjo reikalavimų. Atitinkamai pareiškėjui priteisiama bylinėjimosi išlaidų dalis lygi 200 Eur (400 Eur / 2).

Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėtos bylos pobūdį, sudėtingumą, sprendžia, jog nėra pagrindo papildomai mažinti pareiškėjui priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl pareiškėjui A. Č. iš atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos iš viso priteistina 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 40 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132–134 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. Č. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2020 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. TE-1056 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. Č.“ dalį dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui iš papeikimo į pastabą.

Priteisti pareiškėjo A. Č. naudai iš atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Likusią pareiškėjo A. Č. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.