Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. V., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, niekur nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaune, faktinė gyvenamoji vieta ten pat, neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. V. 2018-04-15, apie 22.49 val., bute esančiame (duomenys neskelbtini) Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,18 promilių girtumas), tyčia metė skalbinių džiovyklą į savo dukrą I. V., gim. (duomenys neskelbtini), pataikė jai į rankas, tokiu būdu sukėlė savo šeimos narei fizinį skausmą.

D. V. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad konflikto su dukra metu metė į ją skalbinių džiovyklą. Dabar labai gailisi dėl šio įvykio, dukters atsiprašė, su ja susitaikė ir prašo bylą nutraukti.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

Nukentėjusi I. V. parodė, kad sutinka susitaikyti su tėčiu, jam atleido, nori, kad jis pasimokytų iš to, kas įvyko.

CD-R, kurį savanoriškai pridėjimui prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikė liudytoja E. V. ir kuriame užfiksuotas vaizdo ir garso įrašai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti (b. l. 19-20).

Apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo peržiūrėta filmuota medžiaga ir išklausytas garso įrašas, įrašyti į CD-R, kurį pridėjimui prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikė liudytoja E. V. (b. l. 21-23).

Liudytoja V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos duktė E. V. su savo sutuoktiniu D. V., su kuriuo turi du vaikus – I. V. ir M. V., nutraukė santuoką 2012 m. Iš savo dukters žino, kad ji buvo santuokos nutraukimo iniciatorė, kad santuoką nutraukė dėl to, kad D. V. buvo jos išlaikomas, niekur nedirbo ir jos atžvilgiu naudodavo fizinį smurtą. Dėl fizinio smurto naudojimo ji niekada į policiją nesikreipė. Po skyrybų su D. V. E. išvyko dirbti ir gyventi į Angliją, ten jau gyvena 7 metai. Kartu su ja išvyko ir abu jos vaikai. Jie kartu su E. gyveno Anglijoje 5 metus. Prieš metus laiko abu vaikai grįžo į Lietuvą ir iki šiol gyveno pas savo tėvą D. V. bute (duomenys neskelbtini), Kaune, kuris nuosavybės teise priklauso jam. Kad iš užsienio į Lietuvą grįžę vaikai gyvens pas savo tėvą, buvo E. ir D. tarpusavio susitarimas. Ji asmeniškai nei iš vieno šių vaikų, t. y. savo anūkų, nėra niekada girdėjusi, kad tėvas būtų prieš juos naudojęs fizinį smurtą. 2018-04-13, apie 20 val., D. V. abu vaikus atvežė pas ją į sodą adresu (duomenys neskelbtini) Vilkija. Visą savaitgalį abu vaikai buvo su ja šiuo adresu. 2018-04-15, apie 20 val., ji su savo vyru ir abiem minėtais anūkais grįžo į Kauną, anūkus nuvežė tiesiai į D. V. namus. Bute nieko nebuvo, vaikai jį atsirakino savo turėtu raktu. Po to liudytoja su vyru grįžo atgal į Vilkiją. 2018-04-15, vakare, apie 23 val., liudytojai paskambino duktė E., pasakė, kad jai skambino I. ir papasakojo, kad 2018-04-15 ją namuose adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas mušė tėvas D. V.. E. sakė, kad I. jai atsiuntė garso ir vaizdo įrašą, nes pati įrašė, kaip tėvas D. ją skriaudė. Išklausiusi I., E. pati paskambino į Lietuvą, į bendrąjį pagalbos centrą ir iškvietė policiją. Prieš tai E. liudytojos prašė, kad ji nuvažiuotų ir pasiimtų vaikus, tačiau liudytoja pati nevairuoja, o jos vyras, jiems grįžus namo, jau buvo išgėręs alaus, todėl vairuoti negalėjo. Tada E. paskambino savo tėvui R. K. ir jo paprašė paimti vaikus, ką jis ir padarė. Paėmęs vaikus, R. K. juos atvežė atgal į Vilkiją. Kai vaikai buvo jai atvežti vėl, I. papasakojo, kad tėvas D. V. grįžo namo 2018-04-15, apie 23 val., girtas, pradėjo barti I., ją purtė ir dar I.sakė, kad D. V. tyčia į ją metė rūbų džiovyklą, kad trenkė jai per veidą ir ne vieną kartą. Ieva sakė, kad brolio M. V. jis nelietė, tačiau brolis M. V. visa tai matė ir verkė. Be to, I. sakė, kad tėvo D. V. sugyventinė bandė jį sustabdyti nuo tokių jo veiksmų, tačiau D. V. ją nustūmė. Taip pat I. pasakojo, kad visų pirma šio įvykio metu smūgį nuo D. V. gavo jo sugyventinės duktė A., kuri taip pat kartu su jais visais gyvena (duomenys neskelbtini) Kaunas, tačiau, gavusi smūgį nuo D. V., ji išbėgo iš namų ir kaip D. V. mušė I., jau nematė. Kuomet po šio įvykio abu vaikai buvo jai atvežti, ant I. veido ar kitų kūno vietų nebuvo jokių fizinio smurto žymių, todėl pas jokius gydytojus jos nesikreipė. Po šio įvykio ji iš karto parašė prašymą į vaiko teisių apsaugos skyrių skirti ją abiejų vaikų globėja. Jos prašymas buvo priimtas, jam duota eiga. Prašė, kad jai būtų paskirta abiejų vaikų globa tol, kol iš užsienio grįš jos duktė E. V. (b. l. 32-34).

Liudytoja V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad D. V. gim. 1980 m. yra jos sugyventinis, jie kartu gyvena apie 1 metus laiko, veda bendrą ūkį. Jai tyrėjos yra išaiškinta teisė, kad ji gali neduoti parodymų prieš savo šeimos narį t. y. sugyventinį D. V. gim. 1980 m. todėl ji atsisako duoti parodymus. Taip pat atsisako atsakyti į bet kokius jai pateiktus klausimus. Jos dukra yra A. T. gim. (duomenys neskelbtini), ji kategoriškai prieštarauja, kad ji būtų apklausta liudytoja, kadangi ji yra nepilnametė ir ji nenori jos psichologiškai traumuoti (b. l. 68-69).

Liudytojas R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-04-16, galėjo būti apie 23 val., į jo mobiliojo ryšio telefoną paskambino dukra E. V. gim. 1983 m. kuri gyvena Didžiojoje Britanijoje ir būtent iš tos šalies jam ir skambino. Paskambinusi paprašė jo nuvykti adresu Kaune, (duomenys neskelbtini), kur gyvena jos buvęs sutuoktinis D. V. su jų bendrais vaikais M. V. gim. 2007 m. ir I. V. gim. 2002, kadangi D. smurtauja prieš dukrą I. V.. Dukra E. V. taip pat pasakė, kad jai į mobilaus ryšio telefoną apie susidariusią situaciją namuose pranešė I. V.. Po maždaug 20 minučių atvyko minėtu adresu. Namuose buvo abu minėti nepilnamečiai vaikai t. y. mano anūkai. D. V. namuose jau nebuvo, jo sugyventinė V. K. paaiškino, kad jį jau išsivežė policijos pareigūnai. Abu vaikus jis pasiėmė su savimi ir nuvežė juos jų močiutei V. K., kuri yra jo buvusi sutuoktinė. Abu vaikus, savo anūkus jis nuvežė į Kauno rajoną, Vilkijos miestelį, adresu (duomenys neskelbtini) Kai atvyko į namus adresu Vėtrungės gatvėje, anūkė I. verkė, buvo išsigandusi. Kai paklausė jos kas nutiko ji atsakė, kad „tėtis prieš mane pakėlė ranką“. Kokiu būdu, kaip ir kur sudavė anūkei D., jis jos neklausė, nenorėjo dar labiau jos jaudinti ar kelti įtampos. O anūkė jam ir nesakė. Jo žiniomis D. V. ankščiau niekada nėra smurtavęs prieš savo vaikus, jo anūkus. Kiek žino D. V. yra ūmaus būdo, agresyvus (b. l. 60-61).

Liudytojas D. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-04-15 dirbo nustatytu maršrutu kartu su vyriausiuoju patruliu V. P., kai apie 22.49 val. radijo ryšiu gavo pranešimą iš Kauno apskr. VPK Operatyvaus valdymo padalinio, kad reikia nuvykti adresu Kaune, (duomenys neskelbtini) kur tėvas naudoją fizinį smurtą prieš nepilnametę dukrą. Atvykus nurodytu adresu D. V. gim. 1980 m. paaiškino, kad jis yra nepilnametės dukros I. V. tėvas. Paklausus kas kvietė policijos pareigūnus, D. V. pradėjo elgtis agresyviai, bendraujant su juo, jautėsi, kad nuo jo sklinda alkoholio kvapas. D. V. aiškino, kad policijos pareigūnų pagalba čia nereikalinga, niekas jos nekvietė ir paprašė pasišalinti iš jo buto. Iš kito kambario atėjo mergaitė kuri prisistatė esanti I. V. gim. 2002 m. Paklausus mergaitės kas nutiko, ši verkdama paaiškino, kad tėvas D. V. gim. 1980 m. būdamas neblaivus, pradėjo žodžiais prie jos kabinėtis dėl to, kad ši vėlai grįžo iš savo senelių, pas kuriuos leido savaitgalį. Aiškino, kad tėtis su ja bendravo pakeltu tonu ir jai miegamajame lankstant drabužius nuo metalinės džiovyklos, tėvas abejomis rankomis pakėlė džiovyklą nuo grindų ir metė į tą pusę kurioje stovėjo ji. Džiovykla pataikė jai į krūtinę. Dėl to jai skaudėjo ir ji jautė fizinį skausmą. I. V. viso pokalbio metu buvo išsigandusi, verkė, matėsi, kad mergaitė emociškai susijaudinusi. Ar dar kas nors buvo namuose be D. V. ir I. V. neatsimena (b. l. 57-58).

Liudytoja E. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2009 metų iki dabar gyvena Didžiojoje Britanijoje, ten yra ir faktinė jos gyvenamoji vieta. Į Lietuvą grįžta ne mažiau kaip 4 kartus į metus. D. V. yra jos buvęs sutuoktinis, 2014 metais oficialiai išsiskyrė, tačiau kartu su juo negyvena nuo 2009 metų. Vaikai nuo 2009 metų taip pat gyvena su ja. Santuokos nutraukimo iniciatorė buvo ji, nes sutuoktinis vengdavo dirbti, neaprūpindavo šeimos finansiškai, piktnaudžiaudavo alkoholiu ir naudodavo fizinį smurtą jos atžvilgiu. Turi du bendrus nepilnamečius vaikus t. y. I. V. gim. 2002 m., ir M. V. gim. 2007 m., kurie po oficialių skyrybų teismo sprendimu paskirti auginti jai. Nuo 2011 metų iki 2017 metų kovo mėnesio vaikai gyveno su ja kartu, Didžiojoje Britanijoje. Nuo 2017 metų kovo mėnesio jiedu su buvusiu sutuoktiniu D. V. žodiniu sutarimu nusprendė, kad vaikai laikinai pagyvens su juo iki kol abu vaikai bus mediciniškai išoperuoti, nes abiem vaikams reikėjo operuoti akis Kauno Klinikose. Po minimų operacijų Kauno Klinikose abu vaikai turėjo grįžti gyventi pas ją į Didžiąją Britaniją. Nuo 2017 metų kovo mėnesio, vaikai pradėjo gyventi pas tėvą D. V., (duomenys neskelbtini) Kaune. Kartu su jais minėtu adresu gyvena D. V. sugyventinė V., kitų anketinių jos duomenų nežino, taip pat V. dukra A.. Iki 2018-04-15 tiriamojo įvykio nei dukra I., nei sūnus M. jai niekada nebuvo sakę, kad namuose pas tėtį D. V. kas nors negerai, kad jų atžvilgiu jis naudotų psichologinį ar fizinį smurtą. Su vaikais bendraudavo kiekvieną dieną, pasiskambindavo per „Facebook“ programėlę, telefonu. Ne kartą bendraujant su vaikais internetiniu ryšiu su vaizdo kamera pastebėjo, kad kai D. V. būna namuose vaikai būna įsitempę, bijo bendrauti, jei toje pačioje patalpoje būna tėvas. Ji dažnai vaikų klausdavo ar namuose viskas gerai. Vaikai visuomet sakydavo, kad viskas gerai. Dukra I. niekada nebuvo jai sakiusi ar bent užsiminusi, kad D. V. ją skriaudžia. 2018-04-15 apie 22.50 val., dukra I. V. parašė jai į „Facebook“ programėlę, kad tėtis namuose neblaivus, kelia konfliktus, žodžiais kabinėjasi prie jos, ją bara. Taip pat dukra I. verkdama ir pasikūkčiodama pasakė, kad išeina iš namų, nes nebegali čia būti. Kalbant telefonu fone girdėjosi D. V. balsas, jis garsiai šaukė, ką ir kokius tiksliai sakė žodžius ji negirdėjo. Taip pat I. verkdama jai pasakė, kad tėtis sudavė jai rankomis į veidą, tampė ją už pečių ir tyčia metė į ją skalbinių džiovyklą nuo kurios ji kambaryje rinko drabužius. Ji klausė I. ar jos nesužeidė ar nereikia medikų pagalbos, dukra atsakė, kad nereikia, bet kartojo, kad jai labai skaudėjo dėl tokių D. V. veiksmų. Ji nedelsiant paskambino bendruoju pagalbos centro numeriu ir pranešė apie minėtą įvykį pareigūnams. Dukra I. „Facebook“ programėle taip pat jai persiuntė vaizdo įrašą, kuriame girdisi kaip D. V. bara I., garsiai ant jos šaukia, vartoja necenzūrinius žodžius. Vaizdo įraše nesimato vaizdo kas vyksta tarp D. ir I., tik vėliau po įvykio dukra jai pasakė, kad ji bijojo filmuoti, todėl telefoną padėjo ant spintelės, kad galėtų bent įrašyti garsą. Vaizdo įrašą pateiks tyrėjai. 2018-09-06 ji planuoja abu vaikus pasiimti atgal į Didžiąją Britaniją ir juos auginti. 2018-06-13 dieną išvyksta atgal į Didžiąja Britaniją. Abiems jos nepilnamečiams vaikams, pagal Kauno m. vaiko teisių tarnybos priimtą sprendimą paskirta laikinoji globėja jos mama V. K.. Vaikai kartu su močiute gyvena ir gyvens adresu (duomenys neskelbtini) Kauno rajone. Ji neprieštarauja, kad būtų apklausiamas liudytoju jos nepilnametis sūnus M. V. gim. (duomenys neskelbtini). Jos nuomone D. V. yra ūmaus charakterio būdo, impulsyvus (b. l. 64-65).

Liudytojas V. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-04-15 patruliuojant tarnybiniu automobiliu, nustatytu maršrutu kartu su vyr. patruliu D. D. radijo ryšiu apie 22.49 val. gavo pranešimą iš Kauno apskr. VPK Operatyvaus valdymo padalinio, nuvykti adresu Vėtrungės g. 12-48, Kaune, kur tėvas smurtauja prieš nepilnametę dukrą. Atvykus nurodytu adresu jį pasitiko D. V. gim. 1980 m., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, elgėsi agresyviai, paklausus kas nutiko atsakė, kad nieko. Paklausus ar jis naudojo fizinį smurtą prieš I. V., jis nieko neatsakė, tylėjo. Pabendravus su I. V. gim. (duomenys neskelbtini) m. ši paaiškino, kad tėvas D. V. metė į ją skalbinių džiovyklą kuri pataikė jai į krūtinę, dėl to jai skaudėjo ir tokie tėvo veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą. I. V. buvo susijaudinusi, išsigandusi, verkė. Aiškino, kad D. V. jau nebe pirmą kartą smurtauja jos atžvilgiu. Namuose buvo mažametis vaikas M. V. gim. 2007 m. kurį pakalbinus, jis patvirtino, kad tėvas D. V. jam ir seseriai I. V. būnant namuose, o tiksliau miegamajame, žodžiais pradėjo kabinėtis prie sesers I. V. ir jai renkant drabužius nuo džiovyklos, Darius pakėlęs džiovyklą nuo grindų, metė ją, I. V. pataikydamas į krūtinę, dėl to sesuo dar labiau pradėjo verkti (b. l. 54-55).

Iš D. V. testo alkoholiui protokolo Nr. 9568 matyti, kad 2018-04-15, 23.46.52 val. jam buvo nustatytas 1,18 promilių girtumas (b. l. 89).

Ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis D. V., būdamas neblaivus, savo šeimos narei dukrai I. V., mesdamas į ją džiovyklę, sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

D. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra jo pripažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Kaltinamasis nukentėjusios atsiprašė, jie susitaikė. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalsto būdamas neblaivus.

Nukentėjusi kaltinamajam atleido, pretenzijų jam neturi, ieškinio nereiškia, sutiko taikytis.

Asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo ir susitaikė su nukentėjusiuoju asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinį nusikaltimą, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinčią aplinkybes, jog kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, į tai, kad kaltinamasis nukentėjusios atsiprašė, jie susitaikė, nukentėjusi prašo kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir bylą nutraukti, teismas priėjo prie išvados, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų reikalavimų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas konstatuoja, kad yra visos sąlygos ir pagrindai, numatyti BK 38 straipsnyje, leidžiantys atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, baudžiamoji byla nutrauktina, kaltininkui ir nukentėjusiam susitaikius (BPK 254 straipsnio 5 dalis, 303 straipsnio 4 dalis). Be to, D. V. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė 5 MGL (250 eurų) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis). Teismas sprendžia, kad būtent toks baudžiamojo proceso jo atžvilgiu pabaigimas, būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu būtų įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai.

Prokurorė neprieštaravo, kad byla būtų nutraukta kaltinamajam ir nuketėjusiai susitaikius.

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas panaikintina įsiteisėjus nuosprendžiui.

Kaltinamajam D. V. išaiškintina, kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3 ir 4 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 254 straipsnio 5 dalimi, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, BK 38 straipsniu, teismas

nusprendė:

D. V., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusia, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu, D. V. paskirti 5 MGL (250 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Įmoka turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pasirinktame banke į Teisingumo ministerijos sąskaitą LT70 7044 0600 0026 9468, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi į antstolį dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo.

Jeigu asmuo vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - sumokėti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, Teisingumo ministerija ar jos įgaliota institucija privalo kreiptis į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti baudžiamąjį procesą pagal BK 243 straipsnį, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu. Šiuo atveju, nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.