Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stacevičienė, sekretoriaujant Vaidai Umbrasienei, dalyvaujant ieškovei V. M., jos atstovui advokatui D. B., atsakovui V. P., jo atstovui advokatui R. J., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui V. P. dėl piniginės kompensacijos už bendro turto naudojimą priteisimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuo 1993 m. ieškovė kartu su atsakovu naudojo pastatą – alaus barą bendrai veiklai – prekybai alumi, o nuo 2003 m., prasidėjus ginčams, atsakovas pastatu naudojosi vienas. 2004 m. lapkričio 9 d. su atsakovu buvo sudaryta atsakovui priklausančios ½ dalies alaus baro nuomos sutartis, pagal kurią atsakovas išnuomavo ieškovės įmonei savo dalį alaus baro. Turtas buvo perduotas tik 2005 m. lapkričio 3 d., o nuomos terminui pasibaigus, nuo 2007 m. lapkričio 9 d. atsakovas vėl vienasmeniškai naudojosi alaus baru savo įmonės veiklai, tai yra neturėdamas ieškovės sutikimo ar įgaliojimo perdavė ieškovės turto dalį naudoti trečiajam asmeniui V. P. IĮ.

Atsakovas visu alaus baru naudojosi laikotarpiais: 2003-01-01 iki 2005-11-03 ir 2007-11-09 iki 2008-11-04 ir ieškovės nuomone turi jai sumokėti po 1000 Lt už bendro turto naudojimą per mėnesį, kas viso sudaro 46 000 Lt. Šį savo reikalavimą ieškovė grindžia tuo, kad ji atsakovui mokėjo po 1000 Lt kas mėnesį laikotarpiu, kai ji nuomavo atsakovo baro dalį.

Vėliau atsakovas pripažino, kad jam su ieškove bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis alaus baras nebuvo nei atidalintas, nei nustatyta naudojimosi juo tvarka. Atsakovas bylos nagrinėjimo eigoje nurodė, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų ieškinyje dėstomus teiginius, tai yra nepateikė neginčijamų ir pakankamų įrodymų, kad būtų galima nustatyti vienas ar kitas faktines aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad iki 2008 metų lapkričio 4 d. ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis priklausė 0,0020 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0014 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 24,78 kv.m pastatas – alaus baras, kurio naudojimo paskirtis – prekybos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2008 m. lapkričio 4 d. ieškovei nuosavybės teise priklausė ¼ dalis nurodyto turto, o nuo 2009 m. kovo 10 d. atsakovo nuosavybėn perėjo visas minėtas nekilnojamasis turtas.

Iki 2003 metų pradžios šalys bendrai naudojosi jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu, tačiau nuo 2003 metų pradžios šalių tarpusavio santykiai pašlijo ir prasidėjo nesutarimai, tame tarpe ir dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu.

Kilusius nesutarimus laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2009-03-10 šalys sprendė įvairiais būdais: kreipdamosi į teismą, bylų nagrinėjimo eigoje sudarydamos taikos sutartis, sudarydamos patalpų nuomos sutartį, taip pat ginčai baigdavosi ir teismui priimant sprendimus (16-25, 28,29, 92-93, 133-135, 138-141, 161-167 b.l., I t.), o 2009 m. kovo 10 d. Utenos rajono apylinkės teismas nutartimi patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį, pagal kurią ieškovė V. M. jai nuosavybės teise priklausančią ¼ dalį 0,0020 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį 0,0014 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ¼ dalį 24,78 kv.m ploto pastato – alaus baro, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), perdavė atsakovo V. P. nuosavybėn už 12 000 Lt (168-169 b.l., I t.).

2004 m. lapkričio 9 d. Utenos rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1611-03/04 priėmė nutartį (16-17 b.l., I t.), kuria ieškovės V. M. ieškinį ir atsakovo V. P. priešieškinį paliko nenagrinėtus, kadangi šalys ieškinį ir priešieškinį atsiėmė, nes 2004 m. lapkričio 9 d. sudarė patalpų nuomos sutartį (18-23 b.l., I t.), pagal kurią V. P. išnuomojo jam priklausančią nekilnojamojo turto – alaus baro dalį V. M. IĮ dviejų metų laikotarpiui, perduodant turtą iki 2005-01-01, mokant nuomotojui V. P. 1 000 Lt dydžio nuomos mokestį per mėnesį, tačiau alaus baras ieškovei V. M. buvo perduotas tik 2005-11-03 (24 b.l., I t.), prieš tai, tai yra 2005 m. balandžio 28 d. Utenos rajono apylinkės teismui priėmus sprendimą (138-141 b.l., I t.), kuriuo atsakovas V. P. įpareigotas perduoti išnuomotą pastatą – alaus barą nuomininkui V. M. individualiai įmonei ir priteista iš atsakovo V. P. ieškovės V. M. individualiai įmonei 5200 Lt delspinigių už sutarties sąlygų nesilaikymą.

Byloje esančiais duomenimis nuomos sutartis baigėsi 2007 m. lapkričio 3 d. 2007 m. lapkričio 19 d. V. P. surašė vienašalį kavinės baro perdavimo aktą (25 b.l., I t.), kuriuo, dalyvaujant dviems liudytojams, jis perėmė alaus barą, pasibaigus nuomos sutarties galiojimo terminui, pakeitė durų spyną ir nuo to laiko iki 2009-03-10 naudojosi bendru turtu vienas.

Taigi bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovei ir atsakovui visu priklausančiu turtu: žemės sklypais ir alaus baru laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2005-11-03 faktiškai naudojosi atsakovas, laikotarpiu nuo 2005-11-03 iki 2007-11-04 bendru turtu nuomos sutarties pagrindu naudojosi ieškovė, vykdydama savo įmonės veiklą, už atsakovo turto dalies nuomą mokėdama atsakovui po 1 000 Lt per mėnesį, nuo 2007-11-19 iki 2009-03-10 bendru turtu faktiškai naudojosi atsakovas. Nurodytais laikotarpiais atsakovas ieškovės turto dalimi naudojosi nemokėdamas jai atlygio.

Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, tą pripažįsta ir šalys, tą patvirtina ir nekilnojamojo turto duomenų bazės išrašų duomenys bei kadastrinių matavimų bylos duomenys (7-15 b.l., I t., 74-81 b.l., II t.), kad alaus baro patalpos nebuvo nei atidalintos, nei nustatyta naudojimosi jomis tvarka.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (LR CK 4.72 str. 2 d.). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (LR CK 4.75 str. 1 d.). Galiojančiame civiliniame kodekse įtvirtinta, kad civiliniai teisiniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis jų subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, proprocingumo, teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti savo teise ir visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principais.

Kaip jau buvo nurodyta, ieškovė teigia, kad dėl to, kad atsakovas, nesant ieškovės sutikimui, naudojosi jai priklausančia turto – alaus baro dalimi, vykdė savo įmonės veiklą alaus bare, ir dėl to ieškovė negalėjo naudotis jai priklausančia turto dalimi, negalėjo vykdyti veiklos ir iš jos gauti pajamas, todėl ji patyrė nuostolius.

Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios dėl tam tikrų priežasčių nebuvo gautos. Negautos pajamos yra nuostoliai, kuriuos šalis teismui turi įrodyti. Tai, ar ieškovės patirtais nuostoliais gali būti laikomos jo negautos pajamos (nauda), sprendžiama pagal tai, ar pagrįstai tikėtasi jas gauti ir ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų atsakovo veiksmų.

Kaip jau buvo minėta, laikotarpiu nuo 2005-11-03 iki 2007-11-04 ieškovės individuali įmonė pagal nuomos sutartį naudojosi atsakovui V. P. nuosavybės teise priklausančia ½ patalpų – alaus baro dalimi, vykdydama bare prekybą alumi, ir atsakovui mokėdama 1 000 Lt nuomos mokestį kas mėnesį.

Pasibaigus nuomos sutarties terminui, nuo 2007-11-19 atsakovas V. P. vienašališkai perėmė patalpas, ir kaip nurodė pats atsakovas ir patvirtino liudytoja V. Š., atliko patalpų remontą, po to ginčo patalpose pradėjo vykdyti savo individualios įmonės veiklą – prekybą alumi. Atsakovas nurodė, jog ieškovė V. M. nereiškė jokių pretenzijų dėl to, kad jis naudojasi ieškovei priklausančia baro dalimi, taip pat teigė, kad ieškovė neįrodė, jog ji atsakovui būtų aiškiai išreiškusi savo valią raštu ar žodžiu dėl draudimo naudotis jos turto dalimi. Ieškovė su tuo nesutiko ir nurodė, kad dėl jai priklausančių patalpų dalies naudojimosi ji į atsakovą kreipėsi žodžiu, kreipėsi į įvairias institucijas, bei 2008-04-16 raštu atsakovui.

Byloje esantys duomenys leidžia teismui teigti, kad ieškovės su atsakovu ginčijamu laikotarpiu nesiejo kokie nors ypatingi santykiai, kurie leistų daryti išvadą, jog tarp šalių susiklosčiusiems santykiams būdingas neatlygintinumas, priešingai, byloje esantys duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad nuo 2003 metų pradžios tarp šalių susiklostė konfliktinė situacija, dėl pastovių nesutarimų ir ginčų įvairiais klausimais, tame tarpe ir dėl naudojimosi bendru turtu, nuolatinis bylinėjimasis teismuose bei kreipimaisi į įvairias kitas institucijas, tarpusavio susirašinėjimas, duomenys apie darbo santykių nutraukimą, ką patvirtina byloje esantys duomenys: Utenos rajono apylinkės teismo sprendimai ir nutartys, patalpų nuomos sutartis, nuomos sutarties sudarymo, patalpų perdavimo aplinkybės (16-29, 50-51, 133-135, 138-141, 149-150, 153, 161-167 b.l., I t., 82-84, 115 b.l., II t.). Be to abi šalys turėjo įregistravę individualias įmones, kurios užsiima prekyba, todėl bendrosios dalinės nuosavybės teise abiems šalims priklausančiose komercinėse ginčo patalpose abi norėjo vykdyti savo įmonių veiklą ir gauti pajamas, todėl atsakovo teiginiai, kad tarp šalių susiklostė neatlygintiniai alaus baro naudojimo santykiai, laikytini nepagrįstais.

Laikotarpiu nuo 2005-11-03 iki 2007-11-04 ieškovės individuali įmonė pagal patalpų nuomos sutartį nuomavo iš atsakovo jam priklausančią ½ alaus baro dalį, ir abiems šalims susitarus mokėjo po 1 000 Lt už patalpų dalies nuomą, o ieškovei nesumokėjus dalies nuomos mokesčio, atsakovas kreipėsi į teismą ir teismas sprendimu priteisė V. P. iš ieškovės įmonės skolą (161-167 b.l., I t.), kas leidžia daryti išvadą, jog tarp šalių neatlygintinių santykių būti negalėjo, tą patvirtina ir atsakovo veiksmai.

Pasibaigus nuomos sutarties terminui, atsakovas vienašališkai perima alaus baro patalpas, pakeičia durų spyną ir savo įmonės veiklai naudoja ir ieškovei nuosavybės teise priklausančią baro dalį. Ir negalima sutikti su atsakovu, kad ieškovė neišreiškė savo valios dėl mokėjimo už naudojamą jos turto dalį, nes bylos nagrinėjimo eigoje nustatyta, kad šalių santykiai konfliktiški ir įtempti, todėl tikėtina ieškovės nurodytomis aplinkybėmis apie tai, kad susitarti su atsakovu dėl naudojimosi turtu nepavyko, dėl ko ji kreipėsi į Utenos rajono savivaldybę, į Utenos rajono Policijos komisariatą, rašė raštą atsakovui, kurį siuntė su pranešimu apie įteikimą (26 b.l., I. t., 115-117 b.l., II t.), ir nors atsakovas teigia, kad šio rašto jis negavo, tačiau teismas vertina, kad laiškas jam buvo įteiktas, nes kaip pripažino atsakovas, laiškas buvo adresuotas jo gyvenamosios vietos adresu, laišką tuo adresu priėmė R. P. (kaip sugyventinė), be to bylos duomenys rodo, kad atsakovas artimai pažįstamas su R. P., to neneigia ir pats atsakovas, tą patvirtina ir tai, kad R. P. dalyvavo 2007-11-19 atliekant baro patalpų perdavimą (25 b.l., I t.).

Teismas vertina, kad ieškovė prašydama priteisti po 1 000 Lt už kiekvieną mėnesį laikotarpiu nuo 2007-11-09 iki 2008-11-04 pagrįstai galėjo tikėtis gauti naudos iš jos nekilnojamojo turto – ½ dalies alaus baro, tokie ieškovės lūkesčiai laikytini pagrįstais, nes jos individuali įmonė mokėjo atsakovui už tokio pat dydžio turto dalies naudojimą tokio dydžio sumą.

Teismas vertina, kad ieškovė negalėjo naudotis savo turto dalimi dėl atsakovo V. P. kaltės, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis turėjo ieškovės sutikimą nemokamai naudotis ieškovei priklausančia nekilnojamojo turto dalimi, tai yra atsakovas neįrodė, jog jis siekė susitarimo su ieškove dėl naudojimosi bendru turtu, kaip to reikalauja LR CK 4.75 str. nuostatos, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, remiantis civilinių teisinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise principais, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (LR CK 1.2 str., 1.5 str.) bei tarp šalių susiformavusia atlyginimo už turto dalies naudojimą dydžio praktika, iš atsakovo V. P. ieškovės V. M. naudai priteistina 12 000 Lt už laikotarpį nuo 2007-11-09 iki 2008-11-04, tai yra už 12 mėnesių skaičiuojant po 1 000 Lt per mėnesį (LR CK 6.245-6.249 str.).

Kaip jau buvo nurodyta, ieškovė prašė priteisti nuostolius, patirtus dėl to, kad atsakovas ieškovės nurodytais laikotarpiais vienas naudojosi ieškovei priklausančia alaus baro dalimi be jos sutikimo, o už laikotarpį, kai ieškovė nuomos sutarties pagrindu naudojosi atsakovui priklausančia turto dalimi, mokėjo atsakovui po 1 000 Lt kas mėnesį.

Pagal 2004-11-09 nuomos sutartį atsakovas ieškovės IĮ iki 2005-01-01 turėjo perduoti alaus baro patalpas ieškovės įmonės veiklai vykdyti. Byloje nustatyta, kad patalpos ieškovei buvo perduotos tik 2005-11-03, todėl laikytina, kad dėl to, kad atsakovas V. P. laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2005-11-03 ieškovei priklausančia alaus baro patalpų dalimi naudojosi vienas, nesant ieškovės sutikimo, nesilaikė sutarties sąlygų, ieškovė patyrė nuostolius. Utenos rajono apylinkės teismas 2005 m. balandžio 28 d. sprendimu (138-141 b.l., I t.) ieškovės įmonės naudai iš atsakovo priteisė 5 200 Lt delspinigių už sutarties sąlygų nesilaikymą. Galiojančiame Civiliniame kodekse nėra numatyta baudinių netesybų. Netesybos atlieka kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, todėl netesybų sąskaita nukentėjusioji šalis piktnaudžiauti ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita, negali. Todėl skaičiuojant už nurodytą laikotarpį ieškovės nuostolius po 1 000 Lt per mėnesį, viso nuostolių suma už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2005-11-03 sudarytų 10 000 Lt, kuri mažintina teismo priteista 5 200 Lt suma bei nepriteistina ieškovei po 1 000 Lt už 2004 m. lapkričio – gruodžio mėnesius, kadangi šalys gera valia pasirašė sutartį, pagal kurios 2 str. sąlygas (18 b.l., I t.) atsakovas išnuomotas patalpas turėjo perduoti iki 2005-01-01, todėl už nurodytą laikotarpį ieškovės naudai priteistina 4800 Lt, remiantis tais pačiais aukščiau nurodytais motyvais.

Taigi viso iš atsakovo V. P. ieškovės V. M. naudai priteistina 16 800 Lt.

Ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo po 1000 Lt nuostolių padengimui už laikotarpį nuo 2003-01-01 iki 2004-11-09, tai yra iki nuomos sutarties sudarymo, atmestinas kaip neįrodytas.

Pagal LR CPK įtvirtintas įrodinėjimo taisykles negautų pajamų dydį turi įrodyti ieškovė, jos turi būti realios. Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo po 1 000 Lt ir už laikotarpį nuo 2003-01-01 iki 2004-11-09, savo reikalavimą grindė tomis pačiomis aplinkybėmis dėl jos mokėto nuomos mokesčio pagal 2004-11-09 nuomos sutartį. Teismas vertina, kad ieškovė nepagrįstai taikė nurodyta sutartimi nustatytą 1000 Lt mokesčio sumą, kadangi kaip matyti iš byloje esančių duomenų (16 b.l., I t.), ieškovė buvo pareiškusi ieškinį, kuriame prašė iš atsakovo priteisti po 2 000 Lt per mėnesį už atsakovo naudojamą jos turto dalį, vėliau šalys procesinius dokumentus atsiėmė ir 2004-11-09 sudarė nuomos sutartį, kuria išsprendė ginčą ir nustatė 1 000 Lt dydžio nuomos mokestį. Jokių kitų įrodymų, kurie pagrįstų ieškovės reikalavimą priteisti po 1 000 Lt nuostolių atlyginimui už atsakovo naudojimąsi jos turto dalimi laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2004-11-09, tai yra beveik du metus atgal po nuomos sutarties sudarymo, nepateikė, todėl ieškovės reikalavimas šioje dalyje atmestinas, kaip nepagrįstas reikiamais įrodymais.

Atsakovas teikė įrodymus, patvirtinančius jo išlaidas baro remontui, tačiau priešieškinio neteikė, savarankiškų reikalavimų nenurodė, todėl teismas neaptaria šių įrodymų.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 46 000 Lt jos patirtų nuostolių atlyginimui. Teismas ieškinį patenkino iš dalies, priteisiant 16 800 Lt, taigi ieškovės ieškinys patenkintas 36,5 %.

Ieškovė V. M. pateikė advokato išlaidas patvirtinančius įrodymus (59, 66-67, 170-171 b.l., I t.), iš kurių matyti, kad ieškovė patyrė 3725 Lt dydžio išlaidas už advokato pagalbą, nagrinėjant civilinę bylą I-os instancijos teisme ir 1321,25 Lt už advokato pagalbą, rengiant atskirąjį skundą ir rašytinius paaiškinimus apeliacinės instancijos teismui dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2010-01-21 nutarties.

Remiantis LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 p., 3 p., 8.15 p., 8.16 p., teismas vertina, kad ieškovės išlaidos už advokato pagalbą rengiant atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2010-01-21 nutarties ir rašytinius paaiškinimus apeliacinės instancijos teismui laikytinos per per didelėmis, todėl priteistina iš atsakovo ieškovės naudai 496 Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme, taikant maksimalų koeficientą (0,5 už atskirąjį skundą ir 0,12 už rašytinį paaiškinimą) (LR CPK 79 str., 88 str., 93 str.).

Ieškovė patyrė 3725 Lt dydžio išlaidas už advokato pagalbą pirmos instancijos teisme. Spręsdamas šių išlaidų priteisimo klausimą, teismas vertina: už ieškinio parengimą ir atstovavimą advokatui sumokėta 700 Lt (59 b.l., I t.), ši suma laikytina pagrįsta. Nuo 2009-12-21 ieškovė pakeitė atstovą. Byla laikytina vidutinio sudėtingumo, advokatas teismo posėdžiuose sugaišo 6 valandas, parengė raštu papildomus ieškovės paaiškinimus, teikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išreikalavo papildomus dokumentus iš įvairių institucijų, todėl taikant nustatytus maksimalius koeficientus, numatytus 8.16 - 8.18 p., laikytina, kad ieškovės išlaidos advokato pagalbai yra per didelės, ir pagrįsto dydžio išlaidomis šioje byloje laikytinos 1700 Lt dydžio išlaidos (įskaitant ir ieškinio parengimo faktines išlaidas), kurių priteisimo klausimas spręstinas, proporcingai patenkintų ieškovės reikalavimų daliai (LR CPK 79 str., 88 str., 93 str., 98 str.) ir ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 620,50 Lt ieškovės patirtų advokato pagalbos išlaidų (1700x36,5:100).

Atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog jis sumokėjo už advokato pagalbą 200 Lt. Ieškovės ieškinį patenkinus iš dalies, atsakovui priteistina dalis jo patirtų advokato pagalbos išlaidų, proporcingai atmestų ieškovės reikalavimų daliai, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 127 Lt advokato pagalbos išlaidų (200x63,5:100).

Ieškovė, pateikdama ieškinį, jį apmokėjo 200 Lt dydžio žyminiu mokesčiu, nuo likusios žyminio mokesčio dalies, kuri sudarė 1180 Lt, sumokėjimo ieškovė teismo nutartimi buvo atleista. Todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 73 Lt ieškovės sumokėto žyminio mokesčio, proporcingai ieškovės patenkintų reikalavimų daliai (LR CPK 79 str., 80 str., 93 str.).

Ieškinio suma – 46 000 Lt, ieškinys patenkintas 36,5 %, taigi žyminis mokestis patenkintų reikalavimų daliai sudarytų 504 Lt., todėl iš atsakovo V. P. valstybės biudžeto naudai proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina 304 Lt žyminio mokesčio (LR CPK 79 str., 80 str., 96 str.).

Teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos šioje byloje sudaro 33,70 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas 36,5 %, iš ieškovės valstybės biudžeto naudai priteistina 12,30 Lt, iš atsakovo 21,40 Lt teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (LR CPK 79 str., 88 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR CPK 259 , 263 – 268, 270, straipsniais, teismas

n usprendžia:

Ieškovės ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. P. ieškovės V. M. naudai 16 800 Lt nuostolių atlyginimui.

Likusioje dalyje ieškovės ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. P. ieškovės V. M. naudai 1116,50 Lt ieškovės patirtų advokato pagalbos išlaidų ir 73 Lt ieškovės sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo V. P. valstybės biudžeto naudai 304 Lt žyminio mokesčio ir 21,40 Lt teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovės V. M. atsakovo V. P. naudai 127 Lt atsakovo patirtų advokato atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovės V. M. valstybės biudžeto naudai 12,30 Lt teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.