- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-10
- Bylos Nr.
- 2A-489-460/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07091-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė (pirm.), Audrius Saulėnas, Bronius Valius
- Ieškovas
- A. A.
- Atsakovas
- UAB „KLAIPĖDOS HIDROTECHNIKA“
Įžanginė dalis
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Audriaus Saulėno, Broniaus Valiaus, kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-8828-889/2011 pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovei UAB „KLAIPĖDOS HIDROTECHNIKA“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir išmokų priteisimo bei atsakovės (apeliantės) UAB „KLAIPĖDOS HIDROTECHNIKA“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-19 sprendimo.
Aprašomoji dalis
n u s t a t ė:
ieškovas ieškiniu prašo pripažinti jo atleidimą iš darbo UAB „KLAIPĖDOS HIDROTECHNIKA“ pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 235 str. 2 d. 9 p. neteisėtu ir grąžinti jį į pirmesnį darbą; priteisti iš atsakovės UAB „KLAIPĖDOS HIDROTECHNIKA“ vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos 2011-05-19 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir 49 400,78 Lt išmokų: 35 816,38 Lt darbo užmokesčio skolą už kasmetines atostogas už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio iki 2011 m. kovo, 5 371,21 Lt darbo užmokesčio skolą už 2010 m. vasarį–kovą ir 8 213,18 Lt delspinigių už visą pradelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2010 m. vasario iki 2011 m. kovo bei bylinėjimosi išlaidas (b. l. 114). Vidutinis vienos dienos darbo užmokestis – 199,05 Lt. Prašė grąžinti į darbą, nes nutartis dėl atsakovo restruktūrizavimo bylos iškėlimo neįsiteisėjusi, bankrotas neiškeltas, atsakovo darbo vietos etatas nepanaikintas. Nurodė, kad ieškovas nuo 2001-05-01 dirbo pas atsakovą, nuo 2002 m. pradėjo eiti pareigas, iš kurių buvo atleistas. Jei ieškovas nebūtų grąžintas į darbą, atsižvelgus į visą išdirbtą pas atsakovą darbo laiką, prašo priteisti maksimalią 6 mėnesių išeitinę išmoką.
Atsakovas su ieškinio reikalavimu dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir grąžinimo į darbą nesutinka. Pripažįsta 40 733,75 Lt prašomų priteisti išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, dydį. Atsakovo pateikti skaičiavimai iš esmės yra analogiški ieškovo duomenims, tačiau atsakovas išskaičiuoja 579,15 Lt sumą už 2011 m. balandžio mėnesį (b. l. 94), kurios ieškovas nelaiko pravaikšta. Be to, atsakovas skaičiuoja delspinigius tik už 180 dienų ir iki 2011-01-18 (b. l. 41). Prašo taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl delspinigių ir sumažinti juos iki 778,18 Lt. Laiko, kad ieškovo vidutinis vienos dienos darbo užmokestis yra 105,01 Lt.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-10-19 sprendimu nusprendė: ieškinio dalį tenkinti; pripažinti atsakovės UAB „KLAIPĖDOS HIDROTECHNIKA“ 2011-05-19 generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 114–p ieškovui A. A. paskirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą neteisėtu ir jį panaikinti; pripažinti, kad ieškovo A. A. ir atsakovės UAB „KLAIPĖDOS HIDROTECHNIKA“ 2002-01-21 sudaryta darbo sutartis yra nutraukta nuo šio teismo sprendimo įsigaliojimo dienos pagal Darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalį; priteisti ieškovui A. A. 5 371,21 Lt (atskaičius privalomus mokesčius) darbo užmokesčio skolą už 2010 m. vasarį ir kovą, 35 816,38 Lt (atskaičius privalomus mokesčius) darbo užmokesčio įsiskolinimo už kasmetines atostogas nuo 2010 m. balandžio iki 2011 m. kovo mėnesio, 1 183,53 Lt delspinigių už laiku neišmokėtas išmokas, 25 199,70 Lt (atskaičius privalomus mokesčius) išeitinę išmoką ir 4 199,95 Lt (atskaičius privalomus mokesčius) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo 2011-05-19 iki šio teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; kitą ieškinio dalį atmesti; priteisti ieškovui A. A. iš atsakovės UAB „KLAIPĖDOS HIDROTECHNIKA“ 300 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo; palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-09-12 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės UAB „KLAIPĖDOS HIDROTECHNIKA“ turto areštą iki teismo sprendimo įvykdymo, papildomai leidžiant UAB „KLAIPĖDOS HIDROTECHNIKA“ lėšas ir turtą naudoti įmonės ūkinei komercinei veiklai vykdyti; leisti skubiai vykdyti sprendimo dalis dėl ieškovui A. A. iš atsakovės UAB „KLAIPĖDOS HIDROTECHNIKA“ priteisto vieno 4 199,95 Lt vidutinio darbo užmokesčio ir laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo. Nurodė, jog atsakovė ieškovui buvo suteikusi ir pratęsusi kasmetines atostogas nuo 2010-04-19 iki 2011-05-11 ir iki ieškovo atleidimo iš darbo dėl pravaikštos 2011-05-19 nebuvo ieškovui išmokėjusi visų jam priklausiusių išmokų už kasmetines atostogas. Konstatavo, kad ieškovas neatvyko į darbą dėl svarbios priežasties ir atsakovo 2011-05-19 įsakymas atleisti ieškovą iš darbo DK 235 str. 2 d. 9 p. nurodytu pagrindu yra neteisėtas bei nepagrįstas, todėl įsakymą panaikino. Nurodė, jog ieškovo inžinieriaus-mechaniko darbo funkcijos yra nebereikalingos, ieškovo grąžinimas į darbą netikslingas. Konstatavo, kad ieškovo grąžinimas į darbą yra negalimas dėl ekonominių ir organizacinių priežasčių, todėl pripažinus ieškovo 2011-05-19 atleidimą iš darbo neteisėtu, laikė, kad darbo sutartis yra nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos (DK 297 str. 4 d.). Atsižvelgė į tai, kad atsakovė ieškovo neatvykimą į darbą pravaikšta laikė nepagrįstai ir pripažinus, kad ieškovas yra atleidžiamas iš darbo nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, ieškovo ieškinį dėl 41 87,59 Lt skolos priteisimo tenkino visa apimtimi. Atsakovės prašymą taikyti ieškinio senatį tenkino (CK 1.126 str. 2 d., 1.125 str. 5 d. 1 p., 1.127 str. 5 d.). Iš atsakovės ieškovui priteisė 778,18 Lt delspinigių už 180 dienų pagal atsakovės skaičiavimus, nes taikė ieškinio senatį ir priteisė delspinigius už 180 dienų. Kadangi atsakovė pateikė savo delspinigių apskaičiavimus tik už išmokas nuo 2011 m. vasario iki 2011-01-18, už kitus mėnesius iki 2011 m. kovo delspinigius priteisė pagal ieškovo pateiktą pažymą – t. y. 405,35 Lt. Iš viso ieškovui iš atsakovės priteisė 1 183,53 Lt delspinigių už 2010 m. vasarį–2011 m. kovą laiku neišmokėtas sumas, susijusias su darbo teisiniais santykiais, už 180 dienų – ieškovo reikalavimo dalį dėl delspinigių priteisimo tenkino, kitą dalį atmetė. Ieškovui priteisė DK 140 str. 1 d. 6 p. numatytą 6 mėnesių 4 199,95 Lt vidutinio darbo užmokesčio dydžio 25 199,70 Lt išeitinę išmoką, taip pat 4 199,95 Lt (atskaičius privalomus mokesčius) vidutinį ieškovo darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo 2011-05-19 iki šio teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.
Apeliaciniu skundu apeliantė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-19 sprendimo dalį, kuria ieškovo reikalavimas buvo tenkintas, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Nurodė, jog ginčo esmė: darbuotojo pareiga grįžti į darbą iš tęsiamų dėl nesumokėto darbo užmokesčio atostogų, kai įsiteisėja nutartis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo darbdaviui. Byloje aiškintinas Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (2010 m. liepos 2 d. Nr. XI-978) ir Darbo kodekso santykis. Pažymėjo, kad Darbo kodekse nėra teisės normų, kurios reglamentuotų darbdavio veiksmus įmonei iškėlus restruktūrizavimo bylą. Tačiau Darbo kodekso 9 str. numato, kad tuo atveju, kai darbo teisės normose nėra tiesioginės normos, reglamentuojančios tam tikrą santykį, taikomos darbo teisės normos, reglamentuojančios panašų santykį. Panašiausias santykis yra situacija, kai įmonei yra iškeliama bankroto byla. Darbo kodekso 10 str. numato, kad šio kodekso normos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į kodekso sistemą bei struktūrą, nustatant tikrąją normos reikšmę, turi būti atsižvelgiama į kodekso bei aiškinamosios normos tikslus ir uždavinius. Artimiausia Darbo kodekso norma, reguliuojanti teisinius santykius, šioje byloje yra Darbo kodekso 137 str. Todėl iškėlus įmonei restruktūrizavimo (toliau-ĮRĮ) bylą yra taikomos Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatos. Įmonei iškėlus restruktūrizavimo bylą atostogaujantys darbuotojai privalo grįžti tęsti darbo santykius restruktūrizuojamoje įmonėje, darbuotojų reikalavimai ir teisinis statusas toliau sprendžiami ĮRĮ nustatyta tvarka. ĮRĮ 7 str. 6 dalis numato, kad nutartis iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą yra skubiai vykdytina, jos apskundimas įmonės restruktūrizavimo nesustabdo. CPK 282 str. numato, kad skubaus vykdymo atveju teismo nutartis pradedama vykdyti dar jai neįsiteisėjus. Vadinasi, Klaipėdos apygardos teismui 2011 m. balandžio 5 d. priėmus nutartį iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą pradėjo veikti ir galioti ĮRĮ nuostatos, ir įmonė teisėtai ir pagrįstai pareikalavo, kad darbuotojas grįžtų į darbo vietą, o darbuotojo atostogos yra nutraukiamos, nes tuo pagrindu, kuriuo buvo tęsiamos, negali būti toliau tęsiamos. Apie tai ieškovas buvo informuotas, įspėtas, ir šios aplinkybės byloje nėra ginčijamos. 2011 m. gegužės 19 d. įsakymu ieškovas buvo atleistas iš darbo, nes nevykdė teisėto darbdavio reikalavimo grįžti tęsti darbo santykių. Ieškovas neneigia, kad jis pagal darbdavio nurodymą negrįžo tęsti darbo santykių, įrodinėja, kad to neprivalėjo daryti pagal nurodytą susiklosčiusią teisinę situaciją atsakovo veikloje ir kad nutartis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo tam neturėjo jokios įtakos. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), tenka darbdaviui (atsakovui) ši aplinkybė byloje yra įrodyta, ir nėra ginčijama), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą – darbuotojui (ieškovui). Pagrindiniai darbo santykių reglamentavimo principai nurodyti DK 35 straipsnio 1 dalyje. Jie nenustato konkrečių darbo santykių subjektų elgesio taisyklių, tačiau įtvirtina bendruosius pradmenis ir idėjas, t. y. kad darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų gerbti bendro gyvenimo taisykles ir veikti sąžiningai, nepažeisti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Darbdaviui (atsakovui) įrodžius, kad darbuotojas, gavęs teisėtą nurodymą atvykti į darbą, šio nurodymo nevykdė, darbuotojui tenka pareiga įrodyti neatvykimo priežasčių svarbą. Tokių priežasčių ieškovas byloje neįrodė. Todėl buvo pagrindas teismui pagrįstai konstatuoti, kad buvo DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sudėtis, ir ieškovo pareikštą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-19 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog Klaipėdos apygardos teismo 2011-04-05 nutartis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo neįsiteisėjo – ji 2011-06-09 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi panaikinta ir klausimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo perduotas nagrinėti iš naujo apygardos teismui, kad Įmonių restruktūrizavimo įstatymas bei DK nenumato galimybės atšaukti darbuotoją iš atostogų be jo sutikimo ir nesuteikia teisės atsakovui nevykdyti savo įsipareigojimų darbuotojams. Atsakovė buvo informuota raštu apie neatvykimo į darbą priežastis, kurios numatytos DK 176 str. 2 d. Darbdavys tinkamai neužtikrino ieškovo teisių į atostogas įgyvendinimo galimybių, todėl mano, jog nėra pagrindo teigti, kad ieškovas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Kadangi atsakovė buvo informuota raštiškai apie neatvykimo į darbą priežastis, kurios yra numatytos DK 176 str. 2 d., ir kad kasmetinės atostogos pratęsiamos tiek dienų, kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Nustatyta, kad ieškovas A. A. pagal 2002-01-21 darbo sutartį dirbo pas atsakovę UAB „KLAIPĖDOS HIDROTECHNIKA“ Mechanizacijos departamento inžinieriumi–technologu (t. 1, b. l. 7). Ieškovas buvo atleistas iš darbo už pravaikštas ginčijamu 2011-05-19 generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 114–p pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą (t. 1, b. l. 6).
Ieškovas 2010-04-19 buvo išleistas kasmetinių atostogų iki 2010-05-14. Ieškovas 2010-05-17 pateikė atsakovui prašymą pagal DK 176 straipsnį pratęsti kasmetines atostogas tiek dienų, kiek bus delsiama sumokėti darbo užmokestį. Atsakovė 2010-06-04, 2010-06-15, 2010-07-05, 2010-07-28, 2010-08-20, 2010-09-14, 2010-10-11, 2010-11-02, 2010-11-25, 2010-12-20, 2011-01-12, 2011-02-07, 2011-03-01, 2011-03-28 įsakymais ieškovui pratęsė kasmetines atostogas nuo 2010-05-15 iki 2011-04-17 dėl suteiktų kasmetinių atostogų savalaikio neapmokėjimo pagal DK 176 straipsnį ir nurodė už jas sumokėti, tačiau su atsakovu nebuvo visiškai atsiskaityta (t. 1, b. l. 12–14, 95–108). 2011-04-11 įsakymu atsakovas ieškovui dėl jo ligos nuo 2011-03-16 iki 2011-04-08 pratęsė ieškovo atostogas nuo 2011-04-18 iki 2011-05-11 (t. 1, b. l. 109). 2011-04-18 raštu atsakovė pranešė ieškovui, kad Klaipėdos apygardos teismo 2011-04-05 nutartimi atsakovei iškelta restruktūrizavimo byla, nurodė, kad įsiteisėjus nutarčiai iškelti restruktūrizavimo bylą, visa darbo užmokesčio skola išdėstoma per restruktūrizacijos periodą, bei informavo, kad ieškovui yra nutraukiamos atostogos ir ieškovas privalo grįžti į darbą, bei perspėjo, kad priešingu atveju nuo 2011-04-21 ieškovui bus skaičiuojamos pravaikštos (t. 1, b. l. 10). 2011-04-21 raštu ieškovas atsakovui nurodė, kad Įmonių restruktūrizavimo įstatymas nesuteikia teisės atsakovui nevykdyti įsipareigojimų darbuotojams ir paprašė sumokėti jam priklausantį darbo užmokestį ir apie tai jį informuoti raštu, kad galėtų laiku grįžti į darbą (t. 1, b. l. 13). Atsakovės 2011-05-06 įsakyme nurodyta, kad ieškovas nuo 2011-04-27 neatvyko į darbą be pateisinamos priežasties ir jo neatvykimo į darbą dienos žymėtos kaip pravaikštos, kol ieškovas atvyks į darbą, bei nemokėtinas darbo užmokestis (t. 1, b. l. 110). Ieškovas į darbą neatvyko, todėl ginčijamu 2011-05-19 įsakymu atsakovas ieškovą 2011-05-19 atleido iš darbo už pravaikštas pagal DK 235 str. 2 d. 9 p. (t. 1, b. l. 111).
Dėl Darbo kodekso ir įmonių restruktūrizavimo įstatymo santykio
Byloje jau buvo minėta, kad ieškovas 2010-04-19 buvo išleistas kasmetinių atostogų, kurios buvo pratęstos iki 2011-05-11 (t. 1, b. l. 109). DK 176 str. 2 d. nustatyta, kad darbo užmokestis už kasmetines atostogas mokamas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios; jeigu darbuotojui priklausantis darbo užmokestis nustatytu laiku nesumokamas ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinės atostogos pratęsiamos tiek dienų, kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį, ir už pratęstą laiką mokama kaip už kasmetines atostogas. Nagrinėjamu atveju ieškovui buvo sumokėta tik maža dalis atlyginimo, todėl atsakovė nepagrįstai reikalavo iš ieškovo grįžti į darbą (DK 176 str. 2 d.). Akivaizdu, jog apeliantė nepagrįstai pateikia nuorodą į DK 9 str., kuris reglamentuoja atvejį, kai darbo teisės normose nėra normos, reglamentuojančios tam tikrą santykį. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog DK 9 str. 3 d. neleidžia taikyti pagal analogiją specialių teisės normų. Šiuo atveju Įmonių restruktūrizavimo ir Įmonių bankroto įstatymai yra specialieji įstatymai, todėl apeliantė nepagrįstai teisinį santykį dėl atostogų traktuoja analogiškai, t. y. ji vertina situaciją, kai įmonei iškeliama bankroto byla. Be to, apeliantė nenurodo jokios teisės normos, kad įmonei iškėlus restruktūrizavimo bylą, atostogavę darbuotojai privalo grįžti tęsti darbo santykius restruktūrizuojamoje įmonėje (CPK 12 str., CPK 178 str.). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje atsakovės ir ieškovės santykiams negali būti taikomi specialieji įstatymai, o turi būti taikomos DK normos (DK 9 str. 3 d., DK 179 str. 2 d.).
Dėl kitų argumentų
Apeliantė nurodo, kad pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbo sutartis gali būti nutraukta, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Taip pat šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbuotojo neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių. Tačiau DK 235 str. 2 d. 9 p. numato, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas gali būti konstatuojamas tik esant šių sąlygų visetui: darbuotojas neatvyksta į darbą per visą darbo dieną ir neatvyksta į darbą be priežasčių. Apeliantė buvo informuota raštu apie neatvykimo į darbą priežastis kurios yra numatytos DK 176 str. 2 d. Ši įstatymo norma nustato, kad kasmetinės atostogos pratęsiamos tiek dienų, kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį. Todėl kolegija konstatuoja, kad ieškovas darbe nebuvo dėl svarbių priežasčių – jam nebuvo sumokėta už atostogas – ir veikė teisėtai įstatymo pagrindu (CPK 12 str., CPK 178 str.).
Kad būtų galima taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytas pasekmes, būtinas tokių sąlygų konstatavimas: 1) darbdavys ne visiškai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną; 2) dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas. Aiškinant ir taikant DK 141 straipsnio 3 dalį svarbu nustatyti šios normos tikslus ir paskirtį, užtikrinti šios normos sisteminį aiškinimą. DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, ši norma nustato kompensacinį mechanizmą, kuriuo kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Darbdavio pareiga išmokėti vidutinį darbuotojo užmokestį už uždelsimo laiką neatleidžiant jo nuo pareigos darbuotojui sumokėti priklausantį darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Antra, šioje normoje kartu nustatyta sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito atleidimo dieną.
Atsižvelgiant į tai, kad kai nutraukiami darbo teisiniai santykiai, už atsiskaitymą atsakingas asmuo yra darbdavys ir nuo jo tiesiogiai priklauso darbo užmokesčio ir kitų su darbo teisiniais santykiais susijusių išmokų mokėjimas, DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos yra papildomas atleidžiamo darbuotojo teisių apsaugos svertas, jei darbdavys netinkamai vykdytų pareigą laiku atsiskaityti. DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytas konkretus išmokos dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Jei nustatoma, kad darbdavys, pasibaigus darbo teisiniams santykiams, pažeidė savo pareigą ir uždelsė atsiskaityti su darbuotoju, taip pat tai, kad dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas, darbdaviui kyla DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytos pasekmės – darbdavys už visą uždelsimo atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju laiką privalo jam sumokėti jo vidutinį darbo užmokestį. DK 207 str. l d. nustatyta, kad dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų numatyto dydžio delspinigiai.
Pagal DK 238 straipsnį darbdavys, skirdamas darbuotojui drausminę nuobaudą, turi atsižvelgti į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Teisėjų kolegija mano, kad šiuo atveju pažeidimo padarymo aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti pačios griežčiausios drausminės nuobaudos.
Apeliantė neteigė, kad ieškovo neatvykimas į darbą būtų sukėlęs jam sunkių pasekmių ir tokių aplinkybių neįrodinėjo. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apeliantė, skirdama drausminę nuobaudą ieškovui, nepagrįstai vadovavosi DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktu bei 136 straipsnio 3 dalies punktu.
Analizuodama DK normų, reglamentuojančių kasmetinių atostogų darbuotojui suteikimo sąlygas ir tvarką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad darbdavys tinkamai neužtikrino ieškovui teisių į atostogas įgyvendinimo galimybių, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Kadangi apeliantė buvo informuota raštiškai apie neatvykimo į darbą priežastis, kurios yra numatytos DK 176 str. 2 d., ir kad kasmetinės atostogos pratęsiamos tiek dienų, kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį, ieškovo neatvykimas į darbą nevertintinas kaip neatvykimas be svarbių priežasčių, nes iš dalies jis buvo nulemtas ir netinkamo apeliantės elgesio, jos pareigų nevykdymo.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nepadarė proceso teisės normų pažeidimų, kurie galėtų turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, todėl apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-21 nutartimi apeliantei buvo atidėtas 2 166 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas (t. 2, b. l. 60). Netenkinus apeliacinio skundo, iš apeliantės priteistinas atidėtas 2 166 Lt žyminis mokestis (CPK 84 str., CPK 93 str. 1 d. ir 3 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-19 sprendimą palikti nepakeistą.
Iš apeliantės UAB „KLAIPĖDOS HIDROTECHNIKA“, įmonės kodas 140375913, buveinės adresas Nemuno g. 42, Klaipėda, priteisti 2 166 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.