Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Zita Romanovaitė Baudž. byla Nr. 1A– 75-174/2009 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.2.; 1.2.14.1.2.2.; 1.1.8.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nuTARTIS

2009 m. sausio 22 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. G. (O. G.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-11-11 nuosprendžio, kuriuo O. G., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 22 str. 1 d. 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. G. nuteistas už tai, kad pasikėsino pagrobti svetimą turtą iš saugyklos.

Kaltinamasis O. G. 2008-03-27, apie 05.15 val., pro išdaužtą galinio lango stiklą įsibrovė į A. K. priklausančio automobilio „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusio (duomenys neskelbtini), vidų, iš jo pagrobė 30 Lt vertės vyriškus batus, 150 Lt vertės įrankių dėžę bei bandė pabėgti, tačiau buvo sulaikytas nukentėjusiojo ir nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Paskirdamas bausmę nuteistajam, pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę.

Nuteistasis O. G. pasikėsino padaryti tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jis anksčiau keletą kartų teistas. Teistumas jam nėra išnykęs. Tai rodo jo negatyvų požiūrį į visuomenę, nenorą laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti.

Paskirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).

Apylinkės teismas teisingai parinko apeliantui laisvės atėmimo bausmės rūšį. Kadangi nuteistojo O. G. nusikalstama veika padaryta neišnykus teistumui, todėl jis laikytinas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). Recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str. 1 d.), todėl apeliantui tinkamai parinkta laisvės atėmimo bausmės rūšis, nes kitų bausmių nepakanka jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti.

Teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Paskirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Jam paskirta bausmė žymiai mažesnė negu BK 178 str. 2 d. numatytas sankcijos vidurkis. Tai yra jam buvo taikomos BK 57 str. normos. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmę, nepažeidė BK 54 str. reikalavimų, paskyrė teisingą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta. Apeliantas teigia, kad nusikaltimu padaryta nedidelė žala, tačiau jis buvo sulaikytas įvykio vietoje, todėl nedidelis padarytos žalos dydis nebuvo jo nuopelnas.

Esant šioms aplinkybėms, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pirmosios instancijos teismo nuosprendį keisti nėra teisinio pagrindo.

Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo O. G. apeliacinį skundą atmesti.