- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-31
- Bylos Nr.
- 1A-59-366-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-83-1-00008-2012-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius (pirm.), Pranas Šimkus, Tomas Zdanavičius
- Nukentėjusysis
- E. R.
- Advokatai
- Vytautas Sketeris, Lidija Blinkevičienė
- Kategorijos
- 2.4.6Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys ir pagrindai
- 1.2.9.9Vengimas išlaikyti vaiką (BK 164 str.)
- 2.1.15.3.3.1Civilinio ieškinio atmetimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 1.1.7.2.6Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.1Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-59-366/2013
Teisėja Nijolė Bražiūnienė Teisminio proceso Nr. 1-83-1-00008-2012-6
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2013 m. sausio 31 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Tomo Zdanavičiaus ir Prano Šimkaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios E. R. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo H. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 str. ir nubaustas penkiasdešimt penkių parų arešto bausme. Šiuo nuosprendžiu iš H. R. priteistos 246 Lt dydžio proceso išlaidos valstybei, E. R. civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti atmestas.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
H. R. nuteistas už tai, kad jis pagal Rokiškio rajono apylinkės teismo 1998-06-30 nutarimą privalėdamas nuo 1998-05-27 mokėti lėšas savo dukters L. R., gim. (duomenys neskelbtini) , išlaikymui mokant jai periodinę išmoką kiekvieną mėnesį po ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 minimalaus gyvenimo lygio iki L. R. pilnametystės, atsižvelgiant į infliaciją kasmet šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, 2009-02-17 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu būdamas nuteistas už nusikaltimo, numatyto BK 164 str., padarymą, už vengimą išlaikyti dukrą, dėl ko 2008-12-01 buvo susidaręs 14773, 94 Lt įsiskolinimas, nuo 2010-11-12d. piktybiškai vengė mokėti lėšas dukros išlaikymui bei neteikė jai kitos būtinos materialinės paramos, t.y. 2010-11-12 neatvykdamas registruotis į (duomenys neskelbtini) darbo biržą, nuo 2010-11-12 būdamas išbrauktas iš darbo biržos be teisės registruotis 6 mėn., nutraukdamas darbo paiešką darbo biržoje ir iš jo parodymų gaudamas pajamas už darbą užsienio valstybėse Anglijoje ir Čekijoje, lėšų dukros išlaikymui neteikė, dėl ko nuo 2010-11-12 iki 2012-09-01 iš viso susidarė 3499 Lt įsiskolinimas.
Šalies argumentai
Nukentėjusioji E. R. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-11-12 nuosprendį – tenkinti byloje pareikštą civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti ir H. R. paskirti griežtesnę bausmę. Mano, kad teismas nepagrįstai atmetė byloje pareikštą civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, kadangi ji patyrė tiesioginius nepatogumus, susijusius su H. R. vengimu teikti išlaikymą ir lėšų negavimu (gyveno taupiau, kai ko teko atsisakyti) ir tam tikrus netiesioginius nepatogumus, ryšium su vykusiu ikiteisminiu tyrimu ir teismo posėdžiu (ne vieną kartą vyko į policijos įstaigą apklausai). Nurodo, kad būtent ji nukentėjo dėl H. R. vengimo mokėti išlaikymą, be to, nutarime dėl išlaikymo išieškojimo konkrečiai nurodyta, kad alimentai išieškotini jai. Teigia, kad teismo argumentai dėl nepasinaudojimo teise padidinti išlaikymo dydį nėra tinkami atmetant civilinį ieškinį
Apeliantės nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai pripažino H. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimą ir tariamą gailestį, kadangi iš jo pusės nėra jokių konkrečių veiksmų, rodančių jo gailėjimąsi. Nors ir būdamas praeityje nuteistas už tapatų nusikaltimą, jis toliau vengė teikti išlaikymą, kas leidžia daryti išvadą, jog H. R. nusipelno griežtesnės bausmės.
Teismo posėdyje nukentėjusiosios atstovas prašo tenkinti apeliacinį skundą, nuteistojo gynėja prašo apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras prašo skundą tenkinti iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str., teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nukentėjusioji apeliaciniu skundu nesutinka su civilinio ieškinio išsprendimu ir nuteistajam paskirta bausme, todėl teisėjų kolegija tikrina skundžiamo nuosprendžio teisingumą ir pagrįstumą tik šiais aspektais.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą numato įstatymas (30 str. 2 d.). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 ir 2 d. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Taigi, neturtinė žala padaroma asmeninėms ar neturtinėms vertybėms, ir kaip fizinio bei dvasinio pobūdžio praradimai ar pakenkimai gali būti įvertinta pinigais ir kompensuota. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas (BPK 113 str., 115 str. 1 d.).
Nagrinėjamoje byloje E. R. pareiškė 3000 Lt civilinį ieškinį dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 114). E. R. grįsdama prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl H. R. vengimo mokėti lėšas dukros L. R. išlaikymui, ji patyrė įvairius nepatogumus: kartu su dukra turėjo gyventi tik iš jos gaunamų pajamų, kas vertė gyventi taupiau ir kai ko atsisakyti; nesulaukusi išlaikymo kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą, dėl ko sugaišo laiką pas antstolį bei rinkdama reikiamus dokumentus; ikiteisminio tyrimo metu turėjo vykti į apklausas, kas taipogi jai sutrukdė. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus civilinio ieškinio argumentus bei atsižvelgus į tai, jog baudžiamojoje byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių realų apeliantės patiriamų nepatogumų atsiradimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis įstatymu, atmetė apeliantės E. R. pareikštą civilinį ieškinį.
Visų pirma nukentėjusioji neįrodė, kad jos gaunamų pajamų dydis, kartu su iš Vaikų išlaikymo fondo gaunama išmoka, neužtikrina nepilnametės dukters poreikių. Byloje nėra duomenų apie tai, jog L. R. būtini poreikiai yra nepatenkinti, o visapusiško ir harmoningo vystimosi sąlygos būtų netinkamos, kas sukeltų tam tikrus fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimus, išgyvenimus ar darytų įtaką vaiko tam tiktų turėtų galimybių mokyklinėje ar užklasinėje veikloje praradimui. Pažymėtina, jog valstybė perimdama H. R. pareigą išlaikyti vaiką, kai jis šios pareigos nevykdė, suteikdama konkrečias, įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotas išmokas (b.l. 12-14), sąlyginai kompensavo iš H. R. teismo priteisto ir negauto išlaikymo dydį, todėl skundo argumentai, jog jei nuteistasis būtų mokėjęs teismo priteistus nustatyto dydžio alimentus, apeliantė būtų galėjusi daugiau pinigų skirti dukros išlaikymui, kas jai šiuo atveju sukėlė nepatogumų, atmestini kaip nepagrįsti. Antra apeliantės skunde nurodyti patirti nepatogumai, susiję su kreipimųsi į Vaikų išlaikymo fondą bei vykusiu ikiteisminiu tyrimu, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti preziumuojami kaip patirta neturtinė žala. Atlikti konkretūs veiksmai, kaip dokumentų ruošimas Vaikų išlaikymo fondui bei dalyvavimas apklausoje, negali būti vertinami kaip fizinio ar dvasinio pobūdžio praradimai ar pakenkimai, įvertinus tai, jog nukentėjusioji net nenurodo kokios neturtinės vertybės šiuo atveju jos manymu buvo pažeistos, t.y. apeliantė tik deklaratyviai teigia apie patirtus nepatogumus, nenurodydama konkrečių neigiamų fiziologinių ar psichologinių asmens būsenos pakitimų (padarinių) ir pan. Pažymėtina, jog su šiais veiksmais galimai patirti nepatogumai, susiję su piniginėmis išlaidomis, tarkim kelionės išlaidos ar išlaidos, susijusios su atitraukimu nuo įprastinio darbo ir pan., laikytinos proceso išlaidomis, kurios priteisiamos BPK numatyta tvarka. Taigi, šių aplinkybių visuma, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindžia apylinkės teismo sprendimo netenkinti E. R. pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumą. Pažymėtina, kad 1998-06-30 Rokiškio rajono apylinkės nutarimo Nr. 2-909-1998 rezoliucinės dalies formuluotė nepaneigia, jog iš H. R. priteistas išlaikymas yra skirtas būtent dukrai L. R. ir privalo būti naudojamas tik jos interesams. Todėl skunde pateikti subjektyvūs samprotavimai apie tai, kam priklauso išieškojimas ir kas dėl neteisėto H. R. elgesio patiria nepatogumus, apylinkės teismo išvadų nepaneigia.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, priešingai apeliantės pozicijai, apylinkės teismas bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas taikė tinkamai. Skirdamas nuteistajam H. R. bausmę, pirmosios instancijos teismas BK 41 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 str. nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Sutinkamai su BK 61 str., nuteistajam motyvuotai buvo parinkta arešto bausmė, atsižvelgus į tai, jog jis praeityje jau buvo nuteistas už analogišką nusikalstamą veiką bei įvertinus jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam H. R. paskirtoji arešto bausmė, kurios dydis atitinka šios bausmės rūšies vidurkiui, yra teisinga bei adekvati jo asmenybei bei padarytai nusikalstamai veikai. Be to, prisipažinimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdų gailėjimąsi, teismas teisingai pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, nuteistasis viso proceso metu laisva valia prisipažino neteikęs išlaikymo savo nepilnametei dukrai, kritiškai vertino savo elgesį. Nuteistojo pastangas sušvelninti nusikaltimo pasekmes pagrindžia tai, jog jis siekdamas susirasti darbą ir įgyvendinti pareigą pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, užsiregistravo darbo biržoje (b.l. 92). Tokiu būdu, šių aplinkybių visuma paneigia skundo teiginius dėl nepagrįstai pripažintos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės bei netinkamai individualizuotos bausmės.
Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinių ir procesinių teisės normų, todėl naikinti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Nukentėjusiosios E. R. apeliacinį skundą atmesti.