Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. A. M. M. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 9 d. nutarties, sprendžiant prašymo dėl proceso atnaujinimo ir ankstesnių teismo sprendimų panaikinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovui A. A. M. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria dėl prašymo dėl proceso atnaujinimo ir ankstesnių teismo sprendimų panaikinimo trūkumų nepašalinimo teismas atsakovo prašymą laikė nepaduotu, pagrįstumo ir teisėtumo.

9. Įstatymų normos neriboja asmenų teisės ginti pažeistas materialiąsias subjektines teises įstatymuose numatytais būdais (CK 1.138 straipsnis). Įstatymai iš esmės nenustato draudimų asmenims pasirinkti tokius įstatymuose įtvirtintus civilinių teisių gynimo būdus, kurie jiems atrodo priimtini ir tinkami. Asmuo, siekiantis apginti pažeistą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, nagrinėjamu atveju – apeliantas (ieškovas), turi teisę ir pareigą pateikti teismui procesinį dokumentą, atitinkantį įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Teismas, spręsdamas tokio asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį, o nustatęs, kad pateiktas ieškinys neatitinka įstatyme įtvirtintų reikalavimų – nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

10. Prašymo atnaujinti procesą priėmimo ir nagrinėjimo tvarka yra reglamentuota CPK 370 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai, atsisako prašymą priimti.

11. Nagrinėjamu atveju teismas atsakovui 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartimi nustatė trūkumus: nėra sumokėtas žyminis mokestis; prašymas pateiktas elektroniniu paštu; prašyme nėra nurodyta nurodant nuomonė dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, nepateikta informacija, ar byla bus vedama per advokatą; nenurodyta, kada atsakovas konkrečiai sužinojo apie proceso atnaujinimo pagrindą bei pateikti tai pagrindžiančius įrodymus; prašymas nėra aiškiai suformuluotas. Atsižvelgęs į tai, teismas nustatė atsakovui A. A. M. M. A. 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti. Išaiškino, kad iki nustatyto termino nepašalinus nurodytų trūkumų prašymas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiems asmenims.

12. 2025 m. spalio 7 d. teisme gautas atsakovo prašymas dėl trūkumų šalinimo. Teismas, susipažinęs su atsakovo pateiktais patikslintais ir papildomais procesiniais dokumentais, darė išvadą, kad atsakovas ištaisė tik dalį, tačiau ne visus 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartyje nustatytus trūkumus. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atsakovo prašymu dėl trūkumų šalinimo, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas ištaisė ne visus 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartyje nustatytus trūkumus. Atsakovas nesumokėjo 272,80 Eur žyminio mokesčio, nepateikė pakankamai atleidimą nuo žyminio mokesčio pagrindžiančių dokumentų; atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie pagrindo buvimą, nenurodė jokių esminių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Dėl to negalima sutikti su atsakovu, jog jis iš esmės ištaisė visus trūkumus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai yra esminiai prašymo trūkumai, kurie yra kliūtis tolimesnei teisminiai eigai.

13. Pažymėtina, kad tinkamu ieškinio trūkumų pašalinimu laikomas tik visų nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų pašalinimas, todėl tik dalies ieškinio trūkumų pašalinimas pripažįstamas netinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, leidžiančiu teisėjui taikyti CPK 115 straipsnio 3 dalį, t. y. laikyti ieškinį nepaduotu ir grąžinti ieškovui. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas tik iš dalies ištaisė trūkumus, neištaisyti trūkumai yra esminiai, pagrįstai pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo ir ankstesnių teismo sprendimų panaikinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

14. Dėl atsakovo argumentų, kad jis 2025 m. spalio 10 d. pateikė pataisytą prašymą dėl proceso atnaujinimo, tačiau jis buvo užregistruotas naujoje byloje (duomenys neskelbtini), o ne toje pačioje byloje (duomenys neskelbtini), kurioje buvo priimta ginčijama nutartis, pažymėtina, jog skundžiama nutartis priimta 2025 m. spalio 9 d. ir ja užbaigta byla, todėl atsakovo prašymas nebegalėjo būti teikiamas į užbaigtą bylą. Taip pat negalima sutikti su atsakovu, kad prašymas buvo pateiktas laiku.

15. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad teismo atsisakymas priimti prašymą nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu prašymu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti prašymą (CPK 137 straipsnio 4 dalis). Taigi skundžiama nutartimi apeliantui nėra užkertamas kelias į teisminę ginybą.

Dėl procesinės bylos baigties

16. Apeliacinės instancijos teismas remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, laikydamas nepaduotu atsakovo prašymą, tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą nutartį. Dėl to nėra pagrindo skundžiamą nutartį naikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.