Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas

2014-10-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3223-961/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Baudžiamasis įsakymas
Data
2014-10-31
Bylos Nr.
1-3223-961/2014
Teisminio proceso Nr.
1-06-1-10027-2012-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Priimtas baudžiamasis įsakymas
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Kaltinamasis
N. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1 - 3223-961/2014Teisminio proceso Nr. 1-06-1-10027-2012-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.10.1.1.; 2.10.1.4.; (S) 1.1.7.2.4.; 1.1.8.1.1.; 1.2.18.10.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 31 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,

išnagrinėjusi prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje

kaltinamoji N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), be pilietybės, ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji N. B. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, t.y. ji laikotarpiu nuo 2009-10-22 iki 2010-12-01, būdama UAB „Smartas“ (įmonės kodas 300649059, registracijos adresas Sausio 13-osios 7-117, Vilniuje), direktore, o nuo 2009-10-22 iki 2011-10-14 – vienintele akcininke ir faktine direktore, vadovaudama įmonei ir vykdydama šio juridinio asmens vardu ūkinę - finansinę veiklą, pažeisdama 2001 metų lapkričio mėn. 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnį - Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams, 20 str. 1 dalies reikalavimą, jei dingsta ar sugadinami apskaitos dokumentai, registrai, ūkio subjekto vadovas priima sprendimą dėl jų atkūrimo Vyriausybės nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 2002-07-01 Nr. 1022 patvirtintas dingusių, visiškai ar iš dalies sugadintų apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų atkūrimo tvarkos nuostatas, kuriose 3-6 punktuose nustatyta dingusių dokumentų, kuriuos sudarė du ir daugiau egzempliorių, atstatymo tvarka; 7 punkte - jei dingsta dokumentai, kurių atkurti neįmanoma, surašomas neatkuriamai prarastų dokumentų aktas; 8 punkte numatyta, jei dokumentai sugadinami iki metinės finansinės atskaitomybės, turi būti atliekama turto inventorizacija, 1995 m. gruodžio mėn. 5 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. 1-1115 10 straipsnio nuostatas, kur numatyta, kad įmonės veiklos dokumentai turi būti efektyviai valdomi ir prieinami jos pačios ir kitų asmenų poreikiams tenkinti, apsaugoti nuo sugadinimo, praradimo, neteisėto naudojimo, pakeitimo, naikinimo; už įmonės dokumentų valdymo organizavimą teisės norminių aktų nustatyta tvarka atsako vadovas ar kitas įgaliotas asmuo; už veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas; 12 str. reikalavimus, pagal kuriuos įmonės privalo saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės, 1995 m. gruodžio mėn. 5 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. 1-1115 13 str. 1, 2 dalies nuostatas, kuriose numatyta, kad privatūs juridiniai asmenys veiklos dokumentų saugojimo terminus nustato vadovaudamiesi įstatymų ir kitų teisės norminių aktų reikalavimais. Jei šie reikalavimai nėra nustatyti, dokumentų saugojimo terminai nustatomi atsižvelgiant į valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių, nevalstybinių organizacijų, privačių juridinių asmenų ir kitų susijusių asmenų prievoles ir teisėtus interesus, 24 straipsnį, kuriame nurodyta, kad Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės gen. direktoriaus 1997-08-15 įsakymu Nr. 38 (2010-10-18 Nr. V-46 redakcija) patvirtintos „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ nuostatas, numatančias Valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių vidaus administravimo dokumentų, kitų bendrųjų veiklos dokumentų minimalius saugojimo terminus ir nustatančias, kad mokesčių deklaracijos, apskaitos registrai, ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita) turi būti saugomi 10 metų, tačiau jų nelaikė ir nesaugojo įstatymo nustatytą terminą, o tyčia 2012 metais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniuje, tiksliai nenustatytoje vietoje sunaikino UAB „Smartas“ buhalterinės apskaitos dokumentus, juos išmesdama į konteinerį, dėl ko iš dalies nėra galimybės nustatyti UAB „Smartas“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009-2011 metus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji N. B. kalta prisipažino visiškai ir parodė, jog UAB ,,Smartas“ akcijas įsigijo iš R., tikslios pavardės neprisimena, nuo tada ir pradėjo eiti UAB „Smartas“ direktorės pareigas. Kada tai buvo, tikslios datos neprisimena. Įsteigus įmonę, pradėjo vykdyti veiklą, susijusią su pagalbinių darbų atlikimu statybos sektoriuje. Vykdė veiklą, kuriai nebuvo reikalinga licencija. Buhalterinę apskaitą tvarkė ji pati, niekas kitas jos netvarkė. 2011 metais, tikslių datų neprisimena, ji susirado UAB „Ritma“. Ją susirado naudodamasi interneto skelbimais. N. B. tiesiog skambindavo įmonėms ir siūlydavo savo paslaugas. Suradus UAB „Ritma“, su įmonės direktoriumi, kurio pavardės neprisimena, 2011-02-22 buvo pasirašyta subrangos sutartis 200 000 Lt sumai. Pagal sutartį UAB „Smartas“ turėjo atlikti tranšėjų kasimą. Kažkokių komunikacijų vedimą. Kadangi bendrovė neturėjo darbuotojų, ieškojo subrangovų, kurie turėjo atlikti minėtus darbus pagal subrangos sutartį. Darbus atliko įmonė, kurios pavadinimo neprisimena. Direktoriaus nei vardo, nei pavardės neprisimena. Buvo pasirašytos visos reikiamos sutartys ir išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Dėl darbų atlikimo ji bendravo su E., pavardė ar tai Vaičius, ar Vaičiulis. Kokiai sumai buvo pasirašyta sutartis su subrangovu, neprisimena. Darbus atliko laiku ir kokybiškai. Kasimo darbai buvo atlikinėjami kažkur prie Rokantiškių kapinių, tikslios vietos neprisimena. Ten N. B. buvo nuvažiavusi vieną kartą. UAB „Ritma“ už atliktus darbus sumokėjo UAB „Smartas“, o ši pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras sumokėjo jos minimai bendrovei. Kaip sumokėjo UAB „Ritma“, neprisimena. UAB „Smartas“ subrangovui sumokėjo grynaisiais pinigais. Per kiek kartų, kokiomis sumomis ir kur sumokėjo, taip pat neprisimena. Kas atstovavo subrangovui, kuomet mokėjo pinigus, neprisimena. Kas atstovavo jos minimam subrangovui, neprisimena. Darbų priėmimo aktai buvo pasirašinėjami pačiame objekte. Atsakydama į klausimą, kodėl nebuvo detalizuoti darbų atlikimo aktai, parodė, kad darbų atlikimo aktus rengė UAB „Ritma“, todėl kaip jiems buvo patogu, taip ir išrašė. UAB „Smartas“ ofisas vienu metu buvo namuose. Vėliau, kuomet nebuvo direktore, ofiso kaip ir nebuvo. Dokumentai, susiję su UAB „Smartas“ veikla, buvo išrašoma įvairiai. Kažkokios konkrečios vietos nebuvo, galėjo dokumentus išrašinėti namuose. Ar tuo metu, kuomet buvo atliekami darbai pagal UAB „Smartas“ statybos rangos sutartį su UAB „Ritma“, kituose objektuose buvo atlikinėjami darbai, neprisimena. UAB „Smartas“ banko sąskaitos buvo Ūkio banke, Swedbanke. 2011 metais, tikslios datos neprisimena, ji nusprendė parduoti UAB „Smartas“ akcijas, apie tai pasakydama E. V., kuris pasiūlė suorganizuoti įmonės pirkimą. Po kurio laiko prie Registrų centro atvažiavo A., kaip vėliau sužinojo J., kartu su E. ir kartu įformino akcijų pirkimą - pardavimą. Kas rengė akcijų pirkimo pardavimo sutartis, neprisimena. Prie akcijų pirkimo pardavimo sutarties A. atidavė paso kopiją. Visi iš UAB „Smartas“ išimti grynieji pinigai buvo panaudoti atsiskaitant įmonėms, kurios atliko subrangos darbus, medžiagoms, susijusioms su statybomis. Dokumentų, patvirtinančių šiuos išlaidavimus neturi, kadangi dokumentus išmetė. Atsakydama į užduodamus klausimus apie išmestus dokumentus ji supranta, kad duoda parodymus prieš save ir nori parodyti, kad 2012 metais, prieš parduodant įmonę, visus įmonės buhalterinius dokumentus susidėjo į automobilį Peugeot 206, valst. Nr. neprisimena, ir vežiojosi. Naujasis įmonės savininkas A. J. paminėjo, kad jam nereikės įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, jam tik reikės įmonės antspaudo, registracijos pažymėjimo, įstatų, PVM registracijos pažymėjimo, steigimo dokumentų, elektroninės bankininkystės dokumentų. Šiuos dokumentus ji jam ir perdavė, dėl ko buvo surašytas šių dokumentų priėmimo perdavimo aktas. Buhalterinius dokumentus ji išmetė kažkur Vilniaus mieste, į kažkokį konteinerį, nei mikrorajono, nei gatvės neprisimena. Berods gatvėje, kur yra „Spaudos“ rūmai, tačiau tiksliai pasakyti negali, kadangi neprisimena. Atsakydama į užduodamą klausimą apie UAB „Smartas“ direktorę T. J. parodė, kad ji buvo tik formali direktorė įmonėje, realiai veiklą vykdė ji – N. B., dokumentus, susijusius su įmonės veikla, tvarkė ji ir ji buvo reali UAB „Smartas“ vadovė. Dėl padarytos veikos gailisi (4 t. b.l. 75-77).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė įrodyta tokiais įrodymais ir duomenimis:

- liudytojos T. J. ikiteisminio tyrimo metu apklausoje duotais parodymais, kad nuo 2010 m. rudens pradėjo dirbti UAB „Smartas“ direktorės pareigose. Į darbą UAB „Smartas“ pakvietė dirbti N. Ž.. Su ja susipažino 2010 metais, kuomet pradėjo lankyti bendrus užsiėmimus. Būdama direktore ji realiai UAB „Smartas“ veikloje nedalyvavo. Direktorės pareigose dirbo formaliai. N. Ž. jai pasakė, kad UAB „Smartas“ užsiims prekyba, be to, su ja susitarė, jog galės dirbti namų sąlygomis, tai yra bus namuose ir ką reikės, tą darys. Natalija paminėjo, jog šios įmonės akcijas ji parduos Jagodkin, vardo neprisimena, ir realiai turės vykdyti jo nurodymus. Po to kurį laiką dar su Natalija palaikė ryšius, vėliau santykiai nutrūko. Su J. taip pat kurį laiką bendravo, tai yra vykdė jo nurodymus. Jo nurodymu realiai tvarkė elektroninį paštą. Iš pradžių UAB „Smartas“ užsiiminėjo elektros instaliacijomis, vėdinimo instaliacijomis, vėliau Natalija paminėjo, kad kuomet parduos įmonės akcijas, UAB „Smartas“ versis prekyba. Tuo metu, kada tapo įmonės direktore, jau laukėsi kūdikio, todėl realiai įmonėje ir negalėjo dirbti. Po kurio laiko su J. taip pat nutrūko santykiai. Nei jo, nei N.s kontaktų neišsaugojusi. Į nėštumo ir gimdymo atostogas bei vaiko priežiūros atostogas išėjo 2011 m. kovo 28 d. Nuo to laiko jokių ryšių su UAB „Smartas“ nepalaikė, kadangi buvo labai sunkus nėštumas. 2013 m. gegužės pradžioje ji kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją dėl atleidimo iš UAB „Smartas“ direktorės pareigų, kadangi nei J., nei N. Ž. nesurado. Darbo UAB „Smartas“ metu ji nepasirašinėjo jokių su įmonės veikla susijusių dokumentų (3 t., b.l. 48-49);

- Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2014 m. spalio 3 d. išvada Nr. 5-1/114, iš kurios matyti, kad įmonėje „Smartas“ buvo vykdomos ūkinės operacijos (tai rodo banko sąskaitų ir kitų įmonių duomenys), tačiau taip, kaip reikalauja 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, Akcinių bendrovių 2000-07-13 įstatymo Nr. VIII-1835, Įmonių finansinės atskaitomybės 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-575, 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, LR vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, Lietuvos archyvų departamento prie LR vyriausybės 1997-08-15 įsakymo Nr. 38 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų“ nuostatos, nėra išsaugotų UAB „Smartas“ 2009-2011 metų buhalterinės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų, taip pat finansinių ataskaitų rinkinių už 2009-2010 metus, todėl iš dalies nėra galimybės nustatyti įmonės „Smartas“, kuriai vadovavo N. B., veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2009-2011 metus.

Specialisto išvadoje konstatuojama, jog specialistui nebuvo pateikti UAB „Smartas“ 2009-2011 metų buhalterinės apskaitos dokumentai (PVM sąskaitos faktūros, sutartys, kasos pajamų ir išlaidų orderiai, kasos dokumentai ir kt.) ir apskaitos registrai (kasos knygos, didžiosios knygos, turto ir materialinių vertybių bei atsiskaitymų su debitoriais ir kreditoriais apskaitos registrai ir kt.), finansinių ataskaitų rinkiniai už 2009-2010 metus. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyti UAB „Smartas“ buhalterinės apskaitos dokumentų buvimo vietos nepavyko. Tuo buvo pažeistas Lietuvos archyvų departamento prie LR vyriausybės 1997-08-15 įsakymo Nr. 38 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų“ reikalavimas, pagal kurį bendrovė privalėjo saugoti buhalterinės apskaitos dokumentus 10 metų, tačiau neišsaugojo. Be to pagal 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. l d. nuostatą - „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, ir pagal 21 str. 2d. nuostatą - „ Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“. Taip pat specialisto išvadoje nurodoma, kad UAB „Smartas“ nepateikė finansinių ataskaitų Valstybės įmonei Registrų centrui už 2009-2010 metus, nors pagal Akcinių bendrovių 2000-07-13 įstatymo Nr. VIII -1835 58 str. 2 d. nuostatą - „Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas“, ir šio įstatymo 58 str. 3 d. numatyta, kad „Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu <...> per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui“.

UAB „Smartas“ metinių finansinių ataskaitų už 2009 ir 2010 metus VĮ Registrų centrui nepateikė, ir tuo buvo pažeista Akcinių bendrovių 2000-07-13 įstatymo Nr. VIII-1835 58 str. 3 d. nuostata.

Pagal Įmonių finansinės atskaitomybės 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-575 27 str. nuostatą „Už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas“.

UAB „Smartas“ nepateikė mokesčių administratoriui Metinių pelno mokesčio deklaracijų už 2009 - 2010 metus, tuo pažeidžiant 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 51 str. 2 d. reikalavimą - „Metinė pelno mokesčio deklaracija kartu su finansine atskaitomybe (jeigu teisės aktų nustatyta tvarka ji privalo būti sudaryta) pateikiama pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio pirmos dienos. Lietuvos vieneto arba nuolatinės buveinės paskutinio mokestinio laikotarpio metinė pelno mokesčio deklaracija kartu su finansine atskaitomybe (jeigu teisės aktų nustatyta tvarka ji privalo būti sudaryta) pateikiama per 30 dienų nuo veiklos pabaigos“, ir pažeidžiant to paties įstatymo 51 str. 2 d. (redakcija 2010-11-23 Nr. XI-1156) reikalavimą - „Metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos kartu su finansine atskaitomybe (jeigu teisės aktų nustatyta tvarka ji privalo būti sudaryta) pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos dienos. Lietuvos vieneto arba nuolatinės buveinės paskutinio mokestinio laikotarpio metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos kartu su finansine atskaitomybe (jeigu teisės aktų nustatyta tvarka ji privalo būti sudaryta) pateikiamos per 30 dienų nuo veiklos pabaigos“.

Specialisto tyrimui nebuvo pateiktos UAB „Smartas“ kasos knygos, todėl atliekant tyrimą nebuvo galima nustatyti, ar iš banko sąskaitų išimti gryni pinigai, iš viso 1 168 262,04 Lt, buvo užpajamuoti į bendrovės kasą. Be to tyrimui nebuvo pateikti kasos dokumentai (kasos pajamų ir išlaidų orderiai, avansinės apyskaitos ir išlaidas pateisinantys dokumentai), todėl nėra galimybės nustatyti, kaip 1 168 262,04 Lt buvo panaudoti. LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 16 p. numato, kad „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą <...>“. Pagal 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nuostatą - „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“.

Specialisto išvadoje konstatuojama, kad remiantis Klaipėdos AVMI 2012-09-18 operatyvaus patikrinimo metu surinkta informacija, UAB „Smartas“ buvo vykdytos ūkinės operacijos (yra banko sąskaitos ir kitų įmonių duomenys apie veiklą), tačiau tyrimui nebuvo nepateikti šios bendrovės 2009-2011 metų buhalterinės apskaitos dokumentai (PVM sąskaitos faktūros, sutartys, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kt.) ir apskaitos registrai (kasos knygos, didžiosios knygos, turto ir materialinių vertybių, bei atsiskaitymų su debitoriais ir kreditoriais apskaitos registrai ir kt.), taip pat nepateikti finansinių ataskaitų rinkiniai už 2009-2010 metus, todėl iš dalies nėra galimybės nustatyti UAB „Smartas“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros (4 t., b.l. 5-11);

- Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše su istorija nurodyta, jog UAB „Smartas“ akcininke laikotarpiu nuo 2009-04-24 iki 2011-10-14, o direktore nuo 2009-10-16 iki 2010-11-25 buvo N. Ž., o nuo 2010-12-01 iki 2011-10-14 – T. J. (2 t., b.l. l - 6);

- iš Centrinio duomenų banko apie asmens duomenis matyti, kad N. Ž. tapo N. B. nuo 2011-05-05, sudariusi santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu R. B. (2 t., b.l. 114).

Šių faktinių duomenų visuma patvirtina, kad N. B. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį.

Paskelbus įtariamajai apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, N. B. pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka, tačiau prašo sumažinti baudos dydį, kadangi prisipažino įvykdžiusi nusikaltimą, padėjo jį išaiškinti, neteista, žalos nepadarė (4 t., b.l. 78).

Skiriant kaltinamajai bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis). Kaltinamosios N. B. padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.), baigta. Ji neteista (4 t., b.l. 50), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta (4 t., b.l. 52, 53). Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad pripažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgdamas į visa tai, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta už padarytą nusikalstamą veiką N. B. paskyrus baudą (BK 42 str. 1 d. 2 p., 47 str.). Kadangi N. B. teisiama pirmą kartą, pripažino padariusi nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, yra nedirbanti, jos prašymas tenkintinas ir skirtinos baudos dydis atitinkamai mažintinas, nustatant ilgesnį baudos sumokėjimo terminą.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajai mažinant vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 420 - 421 straipsniais,

nusprendžia:

N. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai bausmę – 90 (devyniasdešimties) MGL dydžio, tai yra 11 700 (vienuolikos tūkstančių septynių šimtų) litų baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę N. B. paskirti 60 (šešiasdešimties) MGL dydžio, tai yra 7 800 (septynių tūkstančių aštuonių šimtų) litų (2 259 EUR) baudą.

N. B. išaiškinti, kad teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Ilona Mateikienė