Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2020-07-31 · Baudžiamoji byla Nr. e1-866-743/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-07-31
Bylos Nr.
e1-866-743/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27965-2020-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Vailionienė
Kaltinamasis
V. M.
Baudžiamoji byla Nr. e1-866-743/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27965-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.5; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASBAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 31 d.Lazdijai

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta Vailionienė

išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyręs, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis V. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikals­tamos veikos padarymui, (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kamba­ryje, 2020 m. liepos 13 d. apie 22 val., kilusio konflikto metu, smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo artimąjį giminaitį – kartu gyvenantį brolį P. M., kurį sugriebęs ir spausdamas už kaklo smaugė, tuo nukentėjusiajam P. M. dėl veido kairės pusės sumušimo ir odos nubrozdinimų padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. M., pareiškus jam įtarimą ir apklausus įtariamuoju, savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad P. M. yra jo brolis, jie gyvena kartu (duomenys neskelbtini). 2020 m. liepos 13 d. apie 21.30 val. grįžo namo iš kaimyno, kur vartojo alkoholį. Kai grįžo ir įėjo į kambarį, brolis, pamatęs, kad jis išgėręs, pradėjo priekaištauti dėl alkoholio vartojimo. Jis atsakė, kad tai ne jo reikalas ir liepė mažiau rėkauti. Kai brolis nesiliovė priekaištavęs, viena ranka suėmė jam už kaklo, o kita ranka paėmė kėdę ir norėjo pagąsdinti, kad ja trenks. Tačiau kėde trenkti neketino. Ir smaugti jo nenorėjo, bet taip išėjo, kad paėmė jam už gerklės ir suspaudė. Tai vyko keletą sekundžių. Tada brolis jį stūmė ir jis nugriuvo ant lovos. Kuomet atsistojo, jie vienas kitam suėmė už rūbų ir pradėjo tampytis. Po to išsiskyrė ir jis nuėjo miegoti. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi. Jau apie dvejus metus yra pensininkas. Kai tik išėjo iš darbo ir pradėjo gauti pensiją, pradėjo dažnai gerti, o girtas būna piktas. Ir šį kartą kaltas alkoholis, blaivus taip nebūtų padaręs, nebūtų smurtavęs prieš brolį. Sutinka gydytis nuo alkoholiz­mo. Savo vardu registruoto turto neturi, gauna 140 eurų pensiją (b. l. 63–65, 70–72).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, kaltinimas pagrįstas šiais įrodymais:

- nukentėjusiojo P. M. protokolu–pareiškimu ir parodymais (b. l. 1–2, 36–37), iš kurių matyti, kad V. M. yra jo brolis, jie gyvena kartu (duomenys neskelbtini). Brolis piktnaudžiauja alkoholiu ir dėl to tarp jų kyla konfliktai. 2020 m. liepos 13 d. apie 22 val. brolis grįžo namo neblaivus. Jis jam papriekaištavo, kad vėl prisigėrė. Brolis atsakė, kad tai ne jo reikalas ir pradėjo šaukti. Šaukdamas priėjo prie jo, viena ranka paėmė kėdę, kita ranka suėmė už kaklo ir pradėjo smaugti. Tada pakėlė kėdę ir norėjo jam ja trenkti. Jis jį nuo savęs atstūmė ir išsilaisvino. Kai brolis jį smaugė, jautė fizinį skausmą, ant kaklo liko nubrozdinimai. Kai stūmė brolį, jis nugriu­vo ant lovos. Atsikėlęs suėmė jam už rūbų ir jie pradėjo stumdytis. Jis brolį paleido ir nuėjo miego­ti. Anksčiau smurto atvejų tarp jų nebuvo, kildavo tik žodiniai konfliktai;

- įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 17–23), kuriame užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini), P. M. gyvenamojo namo kambaryje;

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 590/2020 (06) (b. l. 27–28), kurioje nurodyta, kad P. M. kliniškai nustatyta veido kairės pusės sumušimas ir odos nubrozdinimai. Sužalojimas padarytas veikiant kietu buku žalojančiu daiktu; galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. P. M. kaklo odoje sužalojimų nėra. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padaryto sužalojimo nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą;

- asmens duomenų pažyma (b. l. 92), iš kurios matyti, kad nukentėjusysis P. M. yra kaltinamojo V. M. brolis.

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad V. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino. Jo parodymus dėl nusikaltimo padarymo laiko, būdo, veiksmų apimties patvirtina anksčiau aptarti nukentėjusiojo parodymai, iš kurių matyti, kad kaltinamasis prieš jį smurtavo; specialisto išvada, kuria nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmas, sveikatos sutrikdymo mastas. Šie įrodymai pakankami pripažinti įrodytu, kad V. M. smurtaudamas padarė savo broliui nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė jam fizinį skausmą, todėl jo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiria­ma viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti kaltina­majam laisvės apribojimo bausmę. Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 121–123, 125).

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis V. M. padarė nusikaltimą, kuris pagal pavojingumo visuome­nei laipsnį priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). V. M. laikomas neteistu (b. l. 93–95, 96–100, 101–102, 103–106); administracine tvarka nebaustas (b. l. 108); nedirba (b. l. 109, 110); Psichikos ir priklausomybių ligų registre neįrašytas (b. l. 114); gyvenamo­sios vietos seniūnija nurodo, kad yra našlys, senatvės pensininkas, nusiskundimų ar neigiamų atsi­liepimų apie jį seniūnijos darbuotojai nėra gavę (b. l. 117).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusi­kalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, jam skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta alternatyvi bausmė, kurią siūlo ir prokurorė, – laisvės apribojimas. Parenkant bausmės dydį atsižvelgiama į kaltinamąjį charakterizuo­jančius duomenis, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Teismas sprendžia, kad prokurorės siūloma artima minimaliai laisvės apribojimo bausmė (BK 48 straipsnio 2 dalis) yra tinkama bausmė kaltinamajam ir bus pakankama pasiekti bausmės tikslus – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41, 61 straipsniai).

Pagal BK 48 straipsnio 3 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.), skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteisto­jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. BK 48 straips­nio 4 ir 5 dalyse numatyta, kad kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos teismas gali paskirti numatytus įpareigojimus ir/ar draudimus. Teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtini prokurorės siūlomi BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 5 punktuose numatyti įpareigojimai.

Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę pagal BK 65 ir 66 straipsniuose nustatytas taisykles.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nuken­tėjusiojo ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikin­tinos baudžiamajam įsakymui įsiteisė­jus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir gydytis nuo alkoholizmo, pradedant gydytis per 1 (vieną) mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, V. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir gydytis nuo alkoholizmo, pradedant gydytis per 1 (vieną) mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti dvi paras, V. M. išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2020 m. liepos 15 d. iki 2020 m. liepos 17 d., vieną sulaikyme išbūtą parą, prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti V. M., jog:

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saisto­mas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proce­so kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Asta Vailionienė