Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-01-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-03
Bylos Nr.
1S-1/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Regina Gaudutienė
Kaltinamasis
M. Č.
Advokatai
Arvydas Martinkevičius
Kategorijos
Byla Nr. 1S-1/2011
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.8; 2.1.16.1.2.2
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 3 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Gaudutienė,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui,gynėjui advokatui Arvydui Martinkevičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo M. Č. gynėjo advokato Ž. R. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. Č. suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams, skaičiuojant nuo 2010 m. gruodžio 15 d.

Teisėja, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir skundu,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

M. Č. yra kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 24 straipsnio 6 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje, padarymu, o būtent:

M. Č. kaltinamas tuo, kad siekdamas fiziškai susidoroti su asmenimis, kurie 2008 m. gegužės 26 d. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) buvo sumušę ir sužaloję T. B., 2009 m. sausio 5 d. vakare, apie 18 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje šalia tvenkinio T. B. subūrus metaliniais strypais, medinėmis kuokomis, dujiniais revolveriais 380 9 mm užtaisytais garsiniais šoviniais ir guminėmis kulkomis, 6 mm kalibro revolveriu pritaikytu šaudyti „Flobert“ šoviniais ginkluotą bendrininkų grupę, susidedančią iš D. G., D. S., T. L., G. G., K. K., A. K., T. K., V. P., A. R., T. G., E. K. R. J., M. Č., E. K., T. B., ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, T. B. nurodžius jiems Panevėžio mieste ieškoti asmenų, kurie jį sumušė, toliau visiems veikiant kaip bendrininkų grupė, automobiliais „V. P.“ kurio registracijos numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamu A. K., „Volkswagen Sharan“, kurio registracijos numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamu T. G., „BMW“, kurio registracijos numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamu T. B., „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) vairuojamu V. P., važinėdami Panevėžio miesto gatvėmis ieškodami šių asmenų, T. G. apie 19.55 val. degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje Panevėžio m. (duomenys neskelbtini) pastebėjus D. S., važiuojantį automobiliu „Opel Vectra“ (duomenys neskelbtini) ir apie tai pranešus kitiems nusikaltimo bendrininkams, kartu su kitais nusikaltimo bendrininkais dėl menkavertės dingsties, manydamas, kad D. S. galimai bendrauja su asmenimis, kurie užpuolė ir sumušė T. B., keturiais automobiliais, neteisėtai persekiojo automobiliu važiuojantį D. S. Panevėžio m. gatvėmis iki (duomenys neskelbtini) sankryžos su (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kur V. P., T. B., A. K., D. G. vairuojamais automobiliais užblokavo D. S. persekiojamą automobilį, jį neteisėtai sustabdė, o D. S. skubiai išlipus iš sustabdyto automobilio ir nubėgus link (duomenys neskelbtini), Panevėžys, T. B., V. P., D. G., A. K. siekiant kitiems nusikaltimo bendrininkams padėti kaip galima greičiau pasišalinti iš nusikaltimo vietos ir tai po nusikaltimo įvykdymo padarius, pasilikus savo vairuojamuose automobiliuose, o jis kartu su D. S., T. K., K .K., T. G., A. R., E. K., E. K., T. L., G. G., R. J. bei nenustatytu asmeniu nusivijo nuo jų bėgantį D. S. iki Panevėžio (duomenys neskelbtini) esančios Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) tvoros, D. S. sugriebus lipančiam per teritoriją juosiančią tvorą D. S. už kojos, dėl ko pastarasis užkliuvo už tvoros ir pargriuvo ir taip atėmus jam galimybę priešintis ir išvengti užpuolimo ir smurto, veikdami vieninga tyčia, E. K. medine dygliuota kuoka smogus už tvoros užkliuvusiam ir pargriu vusiam D. S. į koją, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui smogus metaliniu strypu D. S. per rankas, K. K. keturis kartus smogus D. S. metaliniu strypu į galvą, tuo padarant tris kirstines aklas žaizdas viršugalvyje, E. K., T. G., T. K. dujiniais revolveriais 380 9 mm užtaisytais garsiniais šoviniais ir guminėmis kulkomis, 6 mm kalibro revolveriu pritaikytu šaudyti „Flobert“ šoviniais ne mažiau kaip keturis kartus šovus nukentėjusiajam į galvą ir kitas kūno vietas, dėl ko nuo padarytos šautinės kiauryminės kaktos dešinės pusės žaizdos su kaktikaulio dešinės pusės skeveldriniu įspaustiniu lūžiu, kraujo išsiliejimu galvos smegenų dešinio pusrutulio kaktinės skilties medžiagoje, kraujosruvomis galvos smegenų kamiene, galvos smegenų dešinio pusrutulio kaktinės skilties sumušimu, kraujo išsiliejimais po minkštaisiais abiejų galvos smegenų pusrutulių kaktinių ir momeninių skilčių dangalais, metaliniu svetimkūniu galvos smegenų pamate bei kilusių komplikacijų - galvos smegenų komos, galvos smegenų pabrinkimo, 2009 m. sausio 12 d. 11 val. 50 min. D. S. ligoninėje mirė. Tokiais veiksmais M. Č. padėjo įvykdyti tyčinį D. S. nužudymą dėl chuliganiškų paskatų bei viešoje vietoje įžūliu elgesiu pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka M. Č. 2009 m. vasario 19 d. buvo sulaikytas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartimi M. Č. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 10 dienų. Panevėžio apygardos teismo 2009 m. kovo 18 d. nutartimi M. Č. buvo paleistas į laisvę ir 2009 m kovo 18 d. prokurorės nutarimu jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. 2009 m. spalio 14 d. prokurorės nutarimu M. Č. kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje buvo panaikintas. Panevėžio apygardos teismo 2010 spalio 29 d. nutartimi kaltinamajam M. Č. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti buvo pakeista į suėmimą, kadangi M. Č. neatvyko į 2010 m. spalio 25 d. vykusį teismo posėdį ir iki teismo posėdžio pradžios pateisinančių neatvykimo priežastį dokumentų nepateikė ir apie neatvykimo priežastį nepranešė. Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartimi M. Č. nustatytas kardomosios priemonės – suėmimo terminas vienam mėnesiui. Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutartimi šis terminas buvo dar pratęstas dviems mėnesiams. Teismas nutartyje nurodė, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pagrindas taikyti M. Č. suėmimą neišnykęs.

Šalies argumentai

Kaltinamojo M. Č. gynėjas skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutartį panaikinti. Gynėjas skunde nurodo, kad teismo nutartimi nepagrįstai M. Č. nustatytas kardomosios priemonės – suėmimo dviems mėnesiams. Jo ginamasis, atvykęs į teismo posėdį, vykusį 2010 m. lapkričio 15 d. paaiškino, jog į teismo posėdį (2010 m. spalio 25 d.) neatvyko pašlijus sveikatai ir būtent dėl ligos neprisiminė apie teismo posėdį, be to nurodė, kad apie bylos nagrinėjimą 2010 m. spalio 29 d. šis nieko nežinojo, kadangi negavo teismo šaukimo. Tai yra apie spalio 29 d. teismo posėdį šis nebuvo pasirašytinai informuotas. Teisme pateiktas policijos pareigūno tarnybinis pranešimas apie tai, kad buto durų niekas neatidarė ir todėl negalėjo M. Č. atvesdinti, neatitinka tikrovės. Pagal M. Č. paaiškinimus, pastarojo gyvenamosios vietos buto durys yra kartu su kitų kaimynų durimis, todėl tikėtina, jog policijos pareigūnai skambino tik į pagrindines duris, nes priešingu atveju, M. Č. būtų atidaręs duris. Vėliau M. Č., iš advokato sužinojęs apie pastarojo paiešką ir skirtą suėmimą, pats savanoriškai atvyko į teismą, paaiškino apie neatvykimo priežastis. M. Č. veiksmuose nėra tyčios ar sąmoningo siekimo neatvykti į teismą ar trukdyti teismo darbui. M. Č. pats suinteresuotas, kad kuo greičiau būtų priimtas nuosprendis, nes yra nekaltas. M. Č. gyvena su motina ir seserimi, kurios yra neįgalios, ir vienintelis gali jomis tinkamai pasirūpinti. Visa tai, advokato nuomone, leidžia manyti, kad M. Č. nesislapstys ir netrukdys teismo procesui.

Taip pat nurodo, kad teismas, priimdamas 2010 m. gruodžio 3 d. nutartį, parodė aiškų savo šališkumą, nes pats vienasmeniškai, išėjęs priimti sprendimo dėl M. Č. prašymo pakeisti kardomąją priemonę, grįžęs paskelbė nutartį, jog M. Č. suėmimo terminas pratęsiamas dar dviems mėnesiams. 2010 m. gruodžio 3 d. teismo posėdyje buvo svarstomas klausimas tik dėl kardomosios priemonės – suėmimo pakeitimo į užstatą ar kitas kardomąsias priemones. Prokuroras nurodė tik tai, kad nesutinka su tuo, jog būtų keičiama kardomoji priemonė, ir su pasiūlyta užstato suma. Jokių pasisakymų apie tai, kad bus tęsiamas suėmimo terminas, teismo posėdyje nebuvo. Toks klausimas apskritai nebuvo keliamas. Gynėjas skunde laiko, jog tuo buvo pažeista kaltinamojo teisė į teisingą baudžiamąjį procesą (dalyvauti savo bylos nagrinėjime, pasisakyti dėl kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo), dėl to minėta teismo nutartis turėtų būti naikinama ir dėl esminio BPK pažeidimo.

Teismo posėdyje kaltinamojo M. Č. gynėjas prašo kaltinamojo M. Č. gynėjo advokato Ž. R. skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. Č. gynėjo advokato Ž. R. skundas atmestinas.

Kaip griežčiausia kardomoji priemonė, suėmimas gali būti skiriamas esant suėmimo skyrimo sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų (BPK 122 straipsnio 6 dalis). Pagal BPK 119 straipsnį, suėmimas, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamas siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

Panevėžio apygardos teismas, įvertinęs aplinkybes, kad M. Č. be svarbios priežasties neatvyksta į teismo posėdžius (M. Č. susirgimo faktą patvirtinančių nustatytos formos dokumentų nepateikė), nutartis dėl jo atvesdinimo nebuvo įvykdyta, nes M. Č. nerasta jo gyvenamojoje vietoje, dėl ko buvo paskelbta jo paieška, suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t.y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, dar dviems mėnesiams. Panevėžio apygardos teismo išvada, kad M. Č. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, yra pagrįsta. Iš bylos duomenų matyti, jog aplinkybės, į kurias teismas turi atsižvelgti pratęsiant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, nėra pakitusios. Kaip matyti, M. Č. kaltinamas labai sunkaus, nesunkaus nusikaltimų padarymu, už labai sunkaus nusikaltimo padarymą kaltinamajam gresia griežta laisvės atėmimo bausmė, o nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalies vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Be to, apygardos teismo manymą, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, pagrįstai sustiprino ir tos aplinkybės, jog kaltinamasis vengia atvykti į teismo posėdžius, pasiteisindamas bloga sveikatos būkle (M. Č. susirgimo faktą patvirtinančių nustatytos formos dokumentų nepateikė), dėl ko teko paskelbti net jo paiešką. Šias aplinkybes kaltinamojo gynėjas skunde ginčija ir nurodo, kad M. Č. į 2010 m. spalio 25 d. teismo posėdį neatvyko dėl ligos, o policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, kad niekas buto durų neatidarė ir dėl to nebuvo galimybės M. Č. atvesdinti, neatitinka tikrovės. Tačiau teismui nekelia abejonių šios Panevėžio apygardos teismo nustatytos aplinkybės. Jokių medicininių dokumentų, kurie patvirtintų, kad M. Č. neatvyko į teismo posėdį dėl ligos, teismui nepateikta, o policijos pareigūno tarnybiniame pranešime yra užfiksuoti tokie duomenys, kurie rodo, jog policijos pareigūnai nesurado kaltinamojo namuose ir neturėjo jo galimybės atvesdinti į 2010 m. spalio 29 d. teismo posėdį. Visos šios aplinkybės rodo, kad Panevėžio apygardos teismas BPK 122 straipsnio 1 dalyje 1 punkte numatytą pagrindą nustatė ir nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė M. Č. pagrįstai. Kaltinamojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad M. Č., būdamas laisvėje, rūpintųsi savo motina, seserimi, kurios yra neįgalios, nepaneigia teismo nurodyto suėmimo pagrindo ir negali būti pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.

M. Č. pratęsiant suėmimo terminą esmingai įstatymas taip pat nebuvo pažeistas. Patikrinus baudžiamojoje byloje esančius duomenis, neįžvelgiama galimo Panevėžio apygardos teismo šališkumo ar neobjektyvumo apraiškų priimant nutartį. Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo bei skundžiamos nutarties, nėra jokio pagrindo manyti, jog teismas galėjo būti suinteresuotas svarstomo klausimo pobūdžiu bei galimu išankstiniu sprendimu. Atkreiptinas gynėjo dėmesys į tai, kad BPK 123 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog, kai byla perduota į teismą, paskirti, palikti galioti, pratęsti ar panaikinti suėmimą arba pakeisti jį kita kardomąja priemone gali teismas, kurio žinioje yra byla, vadovaudamasis šio kodekso 122 straipsnio reikalavimais. Tai reiškia, jog teisminėse proceso stadijose kardomųjų priemonių klausimai, taip pat ir kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo, gali būti sprendžiami ir paties teismo iniciatyva. Priešingai nei mano gynėjas, prašymas teismo posėdyje skirti kaltinamajam M. Č. švelnesnę kardomosios priemonės rūšį neįpareigoja teismo besąlygiškai jį tenkinti ir kartu nedraudžia teismui savo iniciatyva pratęsti suėmimo terminą, nustačius, kad aplinkybės, į kurias teismas turi atsižvelgti pratęsiant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, nėra pakitusios. Panevėžio apygardos teismas, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo pagrindą, pagrįstai nesvarstė švelnesnių kardomųjų priemonių paskyrimo galimybės M. Č. Pažymėtina, kad M. Č. jau buvo paskirta švelnesnė kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Tačiau M. Č. pažeidė jam paskirtos kardomosios priemonės sąlygas, nors buvo raštiškai supažindintas, kad pažeidus paskirtos kardomosios priemonės sąlygas, jam gali būti skirta griežtesnė kardomoji priemonė - suėmimas.

Kaltinamojo gynėjo skundo argumentas dėl M. Č. kaltės šioje proceso stadijoje nenagrinėjamas. Kaltės klausimą išspręs teismas bylą išnagrinėjęs teisiamajame posėdyje. BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės taikymui reikalingas buvimas pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką. Susipažinus su bylos medžiaga matyti, kad joje tikrai yra duomenų leidžiančių manyti, jog M. Č. dalyvavo nusikalstamų veikų, kuriomis kaltinamas, padaryme. Jie išdėstyti byloje surašytame kaltinamajame akte.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Panevėžio apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Suėmimo terminas pratęsimas šioje proceso stadijoje, priešingai negu teigiama gynėjo skunde, yra tinkamiausia priemonė pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus, todėl naikinti Panevėžio apygardos teismo nutartį skunde nurodytais pagrindais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

n utaria:

Kaltinamojo M. Č. gynėjo advokato Ž. R. skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Regina Gaudutienė