Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2020-07-01 · Administracinė byla Nr. I3-3361-621/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-07-01
Bylos Nr.
I3-3361-621/2020
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00294-2020-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Žanas Kubeckas (pirm.), Arvydas Martinavičius, Laisvutė Kartanaitė
Pareiškėjas
R. N.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrius
Trečiasis asmuo
V. N.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I3-3361-621/2020Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00294-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos:18.12;55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 1 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arvydo Martinavičiaus,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. N. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui dėl įsakymo ir sprendimo dalies panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus; trečiasis suinteresuotas asmuo – V. N..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus (toliau – ir NŽT Šiaulių skyrius) 2019 m. gegužės 7 d. įsakymą Nr. 31VĮ-1285-(14.31.2) „Dėl Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2002 m. gegužės 27 d. išvados Nr. 29-336 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (toliau – ir Įsakymas); panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. 31S-2-(14.31.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei I. D. N.“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kurioje nurodyta, kad I. D. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) tenkanti nekilnojamojo turto dalis – 0,0605 ha žemės, bus atkurta kompensuojant pinigais; įpareigoti NŽT iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į 0,0605 ha I. D. N. priimant bei tenkinant prašymą grąžinti išvadą atgal į Šilutės skyrių ir/arba suteikiant lygiavertį žemės sklypą kitoje vietoje.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad atsitiktinai 2020 m. sausio 1 d., telefoninio pokalbio metu, iš giminaičių sužinojo, kad pareiškėjo mirusiai motinai I. D. N. priklausė išvada dėl žemės perdavimo nuosavybėn bei, kad ji dėl žemės atkūrimo buvo kreipusis į NŽT Šilutės skyrių. Siekdamas išsiaiškinti esamą situaciją, 2020 m. sausio 7 d. atvyko į minėtą skyrių. Skyriaus specialistai žodžiu informavo (patvirtino), kad I. D. N. iš tikrųjų priklausė 2002 m. gegužės 27 d. išvada Nr. 29-336 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (toliau ir – išvada) ir, kad ji buvo pateikusi 2002 m. gegužės 27 d. prašymą dėl žemės grąžinimo / atkūrimo. Tačiau 2019 m. balandžio 19 d. raštu Nr. TR-3682-(5.34.) „Dėl Šiaulių apskrities viršininko 2002 m. gegužės 27 d. išvados Nr. 29-336 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ minėta išvada buvo grąžinta Šiaulių skyriui. Tai sužinojęs pateikė prašymą grąžinti išvadą atgal į Šilutės skyrių, kadangi Šilutės rajono teritorijoje yra likę laisvos žemės. Prašymas buvo persiųstas į NŽT Šiaulių skyrių. 2020 m. sausio 27 d. gavo 2020 m. sausio 21 d. raštą Nr. 31SD-535-(14.31.47.) dėl sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo išsiuntimo. Rašte teigiama, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, 29 punktu, Šiaulių skyriaus vedėjas 2019 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 31VĮ-1285-(14.31.2) „Dėl Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2002 m. gegužės 27 d. išvados Nr. 29-336 „Dėl žemės miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ pripažinimo negaliojančia, pripažino minėtą išvadą negaliojančią ir 2019 m. birželio 17 d. buvo priimtas NŽT sprendimas Nr. 31S-2-(14.31.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei I. D. N.“. Toliau rašte teigiama, kad Sprendimas ir Įsakymas nebuvo pareiškėjui siunčiami, kadangi Valstybės įmonės registrų centro gyventojų registro duomenimis pareiškėjas nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos. Pažymėjo, kad pareiškėjas gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini) mieste nuo 2012 metų, ir mano, kad šie duomenys lengvai prieinami viešojo administravimo subjektams keičiantis informacija tarpusavyje, pvz.: tarp VMI, VSDFV, NŽT ir t.t. Nesutinka su Įsakymu ir Sprendimu, nes NŽT Šiaulių skyriaus specialistai atsisakydami tenkinti prašymą dėl išvados grąžinimo atgal į NŽT Šilutės skyrių bei neieškodami galimybės panaikinti / atšaukti anksčiau priimtų Sprendimo ir Įsakymo, nesilaikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nurodyto naujovių ir atvirumo permainoms principo reiškiančio, kad viešojo administravimo subjektas turi ieškoti naujų ir veiksmingų būdų, kaip spręsti problemas. Pažymėjo tai, kad nėra Lietuvos Respublikoje galiojančio teisės akto, draudžiančio panašiais atvejais bei paaiškėjus naujoms aplinkybėms viešojo administravimo subjektams panaikinti ar priimti prieš tai buvusius teisės aktus, jeigu jie neblogina asmens, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, padėties.

Atsiliepimas

Atsakovas NŽT Šiaulių skyrius atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundu, nes skunde nurodyti motyvai nesudaro pagrindo naikinti pareiškėjo skundžiamo Įsakymo ir Sprendimo. Pareiškėjas buvo nerūpestingas, nedeklaravo gyvenamosios vietos ir kitu būdu Nacionalinei žemės tarnybai nepranešė savo gyvenamosios vietos adreso, pakankamai ilgą laiką nesirūpino po I. D. N. mirties likusiomis turtinėmis teisėmis į nuosavybės teisių atkūrimą. Įstatymui leidėjui pakeitus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymo) 21 straipsnio 4 ir 6 dalis, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pakeitus Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. 1057 ir šiuo nutarimu patvirtintą Atkūrimo tvarką (Vyriausybės 2019-01-30 nutarimas Nr. 110), nuosavybės teisių atkūrimą vykdančiai institucijai buvo sudarytos sąlygos 2019 metais užbaigti nuosavybės teisių atkūrimą visiems piliečiams, o taip pat ir piliečiams, kurie yra mirę, įpėdiniai neaktyvūs arba nežinomi, arba piliečiai neaktyvūs, nenori, nesirenka žemės sklypų, arba piliečiams, kuriems nėra galimybės atkurti nuosavybės teisių jų prašymuose nurodytu būdu, arba, jei piliečiai iki 2019 m. birželio 1 d. nepasinaudojo įstatymo leidėjo suteikta teise pakeisti valią dėl atlyginimo būdo už valstybės išperkamą žemę mieste. NŽT Šilutės skyrius 2019 m. balandžio 19 d. raštu Nr. TR-3682-(5.34.) „Dėl Šiaulių apskrities viršininko 2002 m. gegužės 27 d. išvados Nr. 29-336 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ priimtos I. D. N. vardu, grąžinimo“, grąžino NŽT Šiaulių skyriui Šiaulių apskrities viršininko 2002 m. gegužės 27 d. išvadą Nr. 29-336 dėl sprendimo atlyginant pinigais priėmimo. Su šiuo raštu pateikė Gyventojų registro duomenis, kurie patvirtino, kad I. D. N. mirusi 2008 m. gruodžio 10 d., kad vietinėje spaudoje (Šilutės naujienos) 2019 m. vasario 19 d. ir Nacionalinės žemės tarnybos interneto tinklalapyje buvo viešai paskelbta informacija apie I. D. N. vardu parengtą išvadą, jos įpėdinių teisę per 30 dienų pasirinkti kadastro vietovę, kurioje pageidauja gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško, vandens telkinio sklypą, ir apie tai informuoti NŽT Šilutės skyrių. NŽT Šiaulių skyrius 2019 m. gegužės 6 d. patikrino viešų registrų duomenis apie I. D. N. palikimą priėmusius asmenis, palikimo priėmimo laiką, palikimą priėmusių asmenų V. N. ir R. N. (pareiškėjo) deklaruotą gyvenamąją vietą ir priėmė Įsakymą pripažinti negaliojančią išvadą. 2019 m. birželio 17 d. buvo priimtas Sprendimas, kuriuo nuspręsta atkurti nuosavybės teises I. D. N. į jai tenkančią buvusio savininko J. Ž. nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto dalį 0,0605 žemės (duomenys neskelbtini) žemės sklype atlyginant pinigais 631 (vertė neindeksuota). Ši vertė indeksuojama koeficientu 1,6. Taip pat buvo parengta NŽT Šiaulių skyriaus 2019 m. birželio 25 d. pažyma Nr. 31PAŽl-3-(14.31.47.) „Dėl valstybės išperkamos žemės, miško, vandens telkinio ir nepageidaujamo natūra sugrąžinti nekilnojamojo turto vertės“. Pati I. D. N. per laikotarpį nuo išvados išdavimo (nuo 2002 m. gegužės 27 d.) iki mirties (2008 m. gruodžio 10 d.) į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją dėl nuosavybės teisių atkūrimo nesikreipė. Po I. D. mirties jos palikimą priėmę R. N. ir V. N. nebuvo pakankamai rūpestingi, daugiau kaip 10 metų nesikreipė į nuosavybės teisių atkūrimą vykdančią instituciją, pareiškėjas nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos, o V. N. Gyventojų registro duomenimis buvo išvykęs į J. K.. Pareiškėjo skundo teiginiai, kad jam atsitiktinai 2020 m. sausio 1 d. telefoninio pokalbio metu tapo žinoma, kad parengta išvada dėl nuosavybės teisių atkūrimo, atsakovo nuomone, yra abejotini. NŽT Šilutės skyrius informavo, kad pagal R. N. pareiškimą 2011 metais Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla, kurioje pareiškėjas prašė atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą mirusios mamos I. D. N. palikimui priimti. NŽT buvo įtraukta suinteresuotu asmeniu šioje byloje, teikė atsiliepimą, neprieštaravo dėl praleisto termino atnaujinimo. Iš Testamentų registro išrašo duomenų matyti, kad D. I. N. mirus, jos palikimą priėmė (palikimo priėmimo data – 2011 m. birželio 2 d.) jos vaikai R. N. ir V. N., kurie turėjo teisę gauti informaciją apie mirusiosios turtą ir turtines teises ir įsipareigojimus iš visų institucijų, įstaigų, bankų, o taip pat ir iš nuosavybės teisių atkūrimą vykdančios institucijos, tačiau šia teise nesinaudojo. Pretendentės D. I. N. paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių atkūrimą tuo laikotarpiu vykdė Klaipėdos apskrities viršininko administracija, tačiau pretendentės įpėdiniai buvo nepakankamai rūpestingi, nesidomėjo visu mirusiosios turtu ir turtinėmis teisėmis. NŽT Šilutės skyrius pateikė duomenis, kad NŽT Šilutės skyrius jam žinomu adresu (duomenys neskelbtini) siuntė pareiškėjui Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyriaus raštus: 2016 m. gruodžio 22 d. raštą Nr. 17-SD-7969-(14.17.104.) „Dėl kadastro vietovės nurodymo“, 2017 m. sausio 11 d. raštą Nr. 17SD-212-(14.17.104.) „Dėl kadastro vietovės nurodymo“ ir 2017 m. vasario 3 d. raštą Nr. 17SD-712-(14.17.104.), tačiau nėra duomenų, kad laiškai buvo pareiškėjui įteikti. Kadangi nei vienas D. I. N. įpėdinis nedeklaravo gyvenamosios vietos ir kitu būdu nebuvo pranešę gyvenamosios vietos adreso, o Nacionalinė žemės tarnyba duomenų bazėje turėjo tik R. N. adresą (duomenys neskelbtini), kuriuo R. N. nebegyveno, NŽT Šilutės skyrius pasinaudojo Atkūrimo tvarkos 29 punkte numatyta galimybe pranešti mirusios D. I. N. įpėdiniams apie nuosavybės teisių atkūrimo procedūras ir reikalingus pateikti duomenis viešo paskelbimo būdu spaudoje. Skelbimas buvo patalpintas laikraštyje „Šilutės naujienos“ 2019 m. vasario 19 d. Per 30 dienų po šios informacijos paskelbimo pareiškėjas neatsiliepė, todėl Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyrius 2019 m. balandžio 19 d. raštu Nr. TR-3682-(5.34.) grąžino išvadą NŽT Šiaulių skyriui dėl tolesnių sprendimų priėmimo. Atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo delsti priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pinigais, ar laukti, kol pareiškėjas deklaruos savo gyvenamąją vietą, todėl dar kartą 2019 m. gegužės 6 d. pasitikrino Gyventojų registro duomenis, vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalimi, 2019 m. gegužės 7 d. Įsakymu panaikino Šiaulių apskrities viršininko 2002 m. gegužės 27 d. išvadą Nr. 29-336 ir, vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 ir 6 dalimis, priėmė Sprendimą kompensuoti pinigais. Kompensacija pinigais yra Atkūrimo įstatyme numatytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas, 2019 m. gegužės 7 d. Įsakymas panaikinti išvadą ir Sprendimas yra priimti vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatomis, Atkūrimo tvarkos 29 punkto nuostatomis, todėl nėra pagrindo šių administracinių aktų naikinti. NŽT kompensaciją išmokės Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytais terminais, Lietuvos Respublikos piliečiams, pateikusiems paveldėjimo teisės liudijimą dėl D. I. N. skirtos kompensacijos paveldėjimo ir prašymą su nurodyta banko sąskaita.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2019 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. 31VĮ-1285-(14.31.2) „Dėl Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2002 m. gegužės 27 d. išvados Nr. 29-336 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ ir 2019 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. 31S-2-(14.31.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei I. D. N.“ dalies, kurioje nurodyta, kad I. D. N. tenkanti nekilnojamojo turto dalis – 0,0605 ha žemės, bus atkurta kompensuojant pinigais, panaikinimo bei įpareigojimo atsakovą iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į 0,0605 ha I. D. N. priimant bei tenkinant prašymą grąžinti išvadą atgal į Šilutės skyrių ir/arba suteikiant lygiavertį žemės sklypą kitoje vietoje.

Byloje nustatyta, kad I. D. N. 2002 m. gegužės 22 d. pateikė prašymą nuosavybės teisių atkūrimą vykdančiai institucijai, kuriuo prašė parengti išvadą dėl 0,0605 ha buvusio savininko J. Ž., turėtos valstybės išperkamos žemės atkūrimo (duomenys neskelbtini) apskrityje (b. l. 45). Tuometinė Šiaulių apskrities viršininko administracija parengė 2002 m. gegužės 27 d. išvadą Nr. 29-336 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (b. l. 5). Išvadoje nurodyta, kad I. D. N. su išvada susipažino 2002 m. birželio 12 d., su ja sutinka ir pageidauja gauti žemės, miško sklypą (duomenys neskelbtini). 2008 m. gruodžio 10 d. I. D. N. mirė (b. l. 11).

NŽT Šilutės skyrius 2019 m. balandžio 19 d. raštu Nr. TR-3682-(5.34.) „Dėl Šiaulių apskrities viršininko 2002 m. gegužės 27 d. išvados Nr. 29-336 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ priimtos I. D. N. vardu, grąžinimo“, grąžino NŽT Šiaulių skyriui Šiaulių apskrities viršininko 2002 m. gegužės 27 d. išvadą Nr. 29-336 dėl sprendimo atlyginant pinigais priėmimo. NŽT Šilutės skyrius su minėtu raštu pateikė Gyventojų registro duomenis, kurie patvirtino, kad I. D. N. mirusi 2008 m. gruodžio 10 d. ir, kad vietinėje spaudoje (Šilutės naujienos) 2019 m. vasario 19 d. ir Nacionalinės žemės tarnybos interneto tinklalapyje buvo viešai paskelbta informacija apie I. D. N. vardu parengtą išvadą, jos įpėdinių teisę per 30 dienų pasirinkti kadastro vietovę, kurioje pageidauja gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško, vandens telkinio sklypą, ir apie tai informuoti NŽT Šilutės skyrių.

NŽT Šiaulių skyrius 2019 m. gegužės 7 d. Įsakymu Nr. 31VĮ-1285-(14.31.2) „Dėl Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2002 m. gegužės 27 d. išvados Nr. 29-336 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ pripažino negaliojančia Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2002 m. gegužės 27 d. išvadą Nr. 29-336 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“. 2019 m. birželio 17 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nuspręsta atkurti nuosavybės teises I. D. N. į jai tenkančią buvusio savininko J. Z. nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto dalį 0,0605 žemės (duomenys neskelbtini) žemės sklype atlyginant pinigais 631 Eur.

Pareiškėjas R. N. 2020 m. sausio 7 d. prašymu kreipėsi į NŽT Šilutės skyrių, kuriuo prašė 2002 m. gegužės 27 d. išvadą Nr. 29-336 grąžinti į Šilutės skyrių, nes buvo išsiųsta į NŽT Šiaulių skyrių.

Pareiškėjas ginčijamų Įsakymo ir Sprendimo dalies neteisėtumą iš esmės grindžia tuo, kad Įsakymas ir Sprendimas pareiškėjui nebuvo siunčiami, nes Valstybės įmonės registrų centro gyventojų registro duomenimis pareiškėjas nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos. NŽT Šiaulių skyriaus specialistai neieškojo būdų ir galimybės panaikinti skundžiamus aktus, nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 12 dalies nuostatų, neieškojo veiksmingų būdų problemai išspręsti. Nurodo, kad pareiškėjas gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini) mieste nuo 2012 metų, ir mano, kad šie duomenys yra prieinami viešojo administravimo subjektams keičiantis informacija tarpusavyje dėl pareiškėjo gyvenamosios vietos adreso.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ ir šiuo nutarimu patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – ir Atkūrimo tvarka).

Atkūrimo įstatymo (Įsakymo ir Sprendimo priėmimo metu galiojusi redakcija nuo 2019 m. vasario 2 d.) 21 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad jeigu pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį grąžinant natūra arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kaimo vietovėje ar (ir) miesto savivaldybės teritorijai priskirtoje po 1995 m. birželio 1 d., Vyriausybės nustatyta tvarka informuotas nenurodo (nepatikslina) vietovės, kurioje pageidautų gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, kviečiamas kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos valstybinės žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti žemės sklypą, nuosavybės teisės šiam piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais.

Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

Atkūrimo tvarkos 29 punkte nurodyta, kad kai pilietis, pageidaujantis atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, nėra nurodęs kadastro vietovės, kurioje pageidautų gauti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, arba šios tvarkos 105 punkte nustatyta tvarka rengiant išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn ar žemėtvarkos skyriaus vedėjui įvertinus gautas išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn paaiškėja, kad piliečiui, pateikusiam prašymą jo pageidaujamoje kadastro vietovėje gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, lygiavertį turėtajam, pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme nustatytą žemės įsigijimo eilę laisvos žemės fondo žemės nepakanka, žemėtvarkos skyrius raštu (registruotu laišku) informuoja pilietį, kad jis ne vėliau kaip per 30 dienų nuo laiško gavimo dienos žemėtvarkos skyriui turi pateikti prašymą, nurodydamas jame kadastro vietovę, kurioje pageidautų gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį. Pranešime žemėtvarkos skyrius taip pat nurodo, kur pilietis gali susipažinti su skelbiama informacija apie laisvos žemės fondo žemę, bei informuoja jį apie šiame punkte numatytas pasekmes dėl šio prašymo nepateikimo ir pasekmes, jei prašyme bus nurodyta kadastro vietovė, kurioje nėra laisvos žemės fondo žemės, kurioje būtų galima projektuoti lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį. Jeigu raštu (registruotu laišku) informuoti pilietį nėra galimybių dėl to, kad jis yra miręs ir nėra žinomi jo įpėdiniai arba pilietis (jo įpėdiniai) yra išvykęs ar pakeitęs gyvenamąją vietą ir nežinomas jo (jo įpėdinių) gyvenamosios vietos adresas, žemėtvarkos skyrius informuoja pilietį (jo įpėdinius) visuomenės informavimo priemonėmis – vietiniame laikraštyje (jeigu toks atitinkamoje savivaldybės teritorijoje nėra leidžiamas – regioniniame laikraštyje) pagal žemėtvarkos skyriaus, kuriam pateikta išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (jei ji neparengta – žemės, į kurią piliečiui atkuriamos nuosavybės teisės), buvimo vietą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto tinklalapyje paskelbdamas piliečio (jo įpėdinių) vardą ir pavardę (jeigu mirusių piliečių įpėdiniai nėra žinomi, paskelbiami mirusių piliečių vardai ir pavardės) bei visą informaciją, kuri pagal šį punktą nurodoma pranešime informuojant pilietį raštu (registruotu laišku), nurodant, kad prašymui pateikti 30 dienų terminas skaičiuojamas nuo informacijos paskelbimo laikraštyje dienos.

Per nurodytą terminą nepateikus žemėtvarkos skyriui prašymo arba prašyme nurodžius kadastro vietovę, kurioje pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto tinklalapyje skelbiamą informaciją apie laisvos žemės fondą nėra laisvos žemės fondo žemės, kurioje būtų galima projektuoti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, nuosavybės teisės į žemę, mišką ar vandens telkinį piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais.

Kaip minėta, D. N. 2002 m. gegužės 22 d. pateikė prašymą nuosavybės teisių atkūrimą vykdančiai institucijai, kuriuo prašė parengti išvadą dėl 0,0605 ha buvusio savininko J. Ž., turėtos valstybės išperkamos žemės atkūrimo (duomenys neskelbtini), tačiau tikslios kadastro vietovės nebuvo nurodžiusi. NŽT Šiaulių skyrius atsiliepime nurodė, kad I. D. N. per laikotarpį nuo išvados išdavimo (nuo 2002-05-27) iki mirties (2008-12-10) į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją dėl nuosavybės teisių atkūrimo nesikreipė.

NŽT Šilutės skyrius 2016 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. 17-SD-7969-(14.17.104.) „Dėl kadastro vietovės nurodymo“, 2017 m. sausio 11 d. raštu Nr. 17SD-212-( 14.17.104.) „Dėl kadastro vietovės nurodymo“ ir 2017 m. vasario 3 d. raštu Nr. 17SD-712-(14.17.104.), informavo pareiškėją, kad yra gauta I. D. N. vardu parengta Šiaulių apskrities 2002 m. gegužės 27 d. išvada Nr. 29-336 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ ir informavo pareiškėją, jog jis turi pateikti prašymą ir nurodyti kadastro vietovę, kurioje pageidauja, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės suteikiant neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės plotą pagal parengtą išvadą. Visi minėti raštai pareiškėjui buvo siųsi adresu: (duomenys neskelbtini). Be to, NŽT Šilutės skyrius pagal Atkūrimo tvarkos 29 punktą, mirusios D. I. N. įpėdiniams apie nuosavybės teisių atkūrimo procedūras ir reikalingus pateikti duomenis paskelbė viešo paskelbimo būdu spaudoje, 2019 m. vasario 19 d. laikraštyje „Šilutės naujienos“ (b. l. 51). Nustatyta, kad per 30 dienų po informacijos paskelbimo pareiškėjas nesikreipė į NŽT Šilutės skyrių, todėl NŽT Šilutės skyrius 2019 m. balandžio 19 d. raštu Nr. TR-3682-(5.34.) grąžino išvadą NŽT Šiaulių skyriui.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis, patvirtina, kad pareiškėjas R. N. laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 10 d. iki 2020 m. sausio 21 d. gyvenamąją vietą deklaravo: nuo 2010 m. gegužės 5 d. iki 2013 m. gegužės 13 d. buvo apskaitytas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje, nuo 2013 m. gegužės 14 d. iki 2018 m. liepos 19 d. adresu: (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys panaikinti savininko prašymu (b. l. 85).

Atmestini, kaip nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad viešojo administravimo subjektas dėl pareiškėjo gyvenamosios vietos adreso sužinojimo, turėjo pasikeisti informacija su Valstybine mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir kt. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas prieš priimdami skundžiamą Įsakymą ir Sprendimą tikrino gyventojų registro duomenis tiek pareiškėjo R. N., tiek trečiojo suinteresuoto asmens V. N.. Pareiškėjas nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos, o V. N. Gyventojų registro duomenimis buvo išvykęs į J. K. (b. l. 54, 55). Nei Atkūrimo įstatymas, nei Atkūrimo tvarkos taisyklės nenumato pareigos Nacionalinei žemės tarnybai ieškoti įpėdinių gyvenamosios vietos adreso kreipiantis į Valstybinę mokesčių inspekciją, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą ar kt.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Nacionalinei žemės tarnybai, vienintelis pareiškėjo R. N. gyvenamosios vietos adresas buvo žinomas: (duomenys neskelbtini), kito gyvenamosios vietos adreso pareiškėjas nebuvo deklaravęs ar kitu būdu pranešęs Nacionalinei žemės tarnybai. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su atsakovo argumentais, jog pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas, nedeklaravo gyvenamosios vietos laiku ir kitu būdu NŽT nepranešė savo gyvenamosios vietos adreso ir pakankamai ilgą laiką nesirūpino po I. D. N. likusiomis turtinėmis teisėmis į nuosavybės teisių atkūrimą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, teisinį reglamentavimą, daro išvadą, jog Įsakymas ir Spendimo dalis yra priimti vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatomis, Atkūrimo tvarkos 29 punkto nuostatomis, todėl nėra pagrindo juos naikinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad netenkinus pareiškėjo reikalavimų dėl Įsakymo ir Sprendimo dalies panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį reikalavimą – įpareigoti iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į 0,0605 ha I. D. N. priimant bei tenkinant prašymą grąžinti išvadą atgal į Šilutės skyrių ir/arba suteikiant lygiavertį žemės sklypą kitoje vietoje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo R. N. skundą, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai Laisvutė KartanaitėŽanas KubeckasArvydas Martinavičius