Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2011-08-31 · Civilinė byla Nr. 2A-2167-450/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-08-31
Bylos Nr.
2A-2167-450/2011
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-18983-2010-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Mikuckienė, Asta Radzevičienė, Andrius Ignotas
Ieškovas
A. Ž.
Atsakovas
UAB „Logipolijos vagonai“
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2167-450/2011Teisminio proceso Nr. 2-01-3-18983-2010-8Procesinio sprendimo kategorija 121.21.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugpjūčio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andriaus Ignoto, Vilijos Mikuckienės ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Eglaie Berželionytei,

dalyvaujant ieškovo A. Ž. atstovui adv. Giedriui Mozūraičiui, atsakovo UAB „Logipolijos vagonai“ atstovui adv. Albertui Kručkauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Ž. ir atsakovo UAB „Logipolijos vagonai“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovui UAB „Logipolijos vagonai“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu ir negrąžinti į darbą; priteisti iš atsakovo vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, t.y. 1915,47 Lt, vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojant po 1915,47 Lt už mėnesį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 10000 Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2010-10-01 pas atsakovą dirbo komercijos skyriaus vadybininku. Per visą laiką atsakovas dėl jo darbo neturėjo jokių pretenzijų. 2010-10-11 atsakovo direktorius Ž. S. ieškovui pasakė, kad neva buvęs darbdavys teigia, kad jis yra atskleidęs darbdavio konfidencialią informaciją, todėl direktorius jam įteikė pranešimą dėl darbo sutarties nuo 2010-10-13 nutraukimo, nurodant priežastį - kvalifikacijos neatitikimas. Taigi nuo 2010-10-13 jis buvo atleistas iš darbo pagal DK 107 str. 1 d. Kaip nurodė ieškovas, darbo sutartyje buvo sulygta dėl 3 mėnesių išbandymo termino, tačiau su darbdaviu buvo susitarta, kad ieškovo iniciatyva yra nustatomas išbandymo terminas, nes jis anksčiau nedirbo tokio pobūdžio darbo, tačiau darbo sutartyje ši nuostata nebuvo įrašyta. Dėl nurodytų priežasčių, ieškovo teigimu, atsakovas neturėjo teisės remtis DK 107 str. 1 d. Atleidimo iš darbo DK 107 str. 1 d. pagrindu turi būti neigiami išbandymo rezultatai, tačiau jam nėra žinoma apie neigiamus jo darbo rezultatus, todėl toks atleidimas iš darbo yra neteisėtas. Vėlgi, įspėjimą dėl atleidimo iš darbo jis gavo iš darbdavio prieš 2 dienas, o ne prieš tris, kaip numato įstatymas. Ieškovas nurodė, kad neteisėti atsakovo veiksmai sukėlė jam dvasinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą bei neužtikrintumą savo ateitimi. Dėl atsakovo kaltės neteko pajamų ir darbo, dėl ko negalėjo tenkinti savo ir šeimos poreikių. Pažymėjo, kad jo atleidimą iš darbo paskatino subjektyvus darbdavio nusistatymas, todėl dėl visų aukščiau nurodytų aplinkybių patirtą neturtinę žalą jis įvertino 10000 Lt suma.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. kovo 17 d. sprendimu ieškovo A. Ž. ieškinį tenkino iš dalies: pripažino ieškovo A. Ž. atleidimą iš darbo pagal LR DK 107 str. 1 d. neteisėtu ir laikė ieškovą atleistu iš darbo teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos; priteisė iš atsakovo UAB „Logipolijos vagonai“ 1915,47 Lt išeitinės išmokos, 9759,47 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo 2010-10-14 iki 2011-03-17, po 91,21 Lt vidutinio darbo dienos užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011-03-18 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos ir 500 Lt neturtinės žalos ieškovo A. Ž. naudai. Teismas sprendimu taip pat priteisė iš atsakovo UAB „Logipolijos vagonai“ 369,32 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai ir iš ieškovo A. Ž. 1304 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo UAB „Logipolijos vagonai“ naudai. Teismas konstatavo, kad šalis siejo darbo teisiniai santykiai. 2010-10-13 įsakymu ieškovas buvo atleistas iš darbo. Spręsdamas pirmojo ieškovo reikalavimo pagrįstumą, teismas nustatė, kad ieškovas neturėjo patirties veikloje, kuria užsiiminėjo atsakovas, tačiau atsakovas būtent tokio darbuotojo ir ieškojo. Be to, pats atsakovas dalyvavo ieškovo atrankoje ir nusprendė, kad ieškovas tinka dirbti. Teismas nurodė, kad ieškovas savarankiškai dirbo tik dvi dienas. Duomenų byloje apie tai, kad ieškovui buvo reiškiamos pretenzijos dėl jo darbo kokybės, išskyrus jo padarytą klaidingą elektroninio laiško išsiuntimą, nėra. Teismas pažymėjo, kad įrodymų, kad ieškovas buvo informuotas apie tai, jog klientai negali ir neturi žinoti vienas apie kitą, atsakovas nepateikė. Darbo tvarkos taisyklėse bei vadybininko pareiginiuose nuostatuose tokio draudimo taip pat nebuvo nustatyta. Teismas nurodė, kad iš atsakovo paaiškinimų matyti, kad gavęs Ž. P. pranešimą, atsakovas ketino apsvarstyti ir suteikti galimybę ieškovui dirbti toliau, tačiau atsakovo apsisprendimą atleisti ieškovą sąlygojo sekančią dieną po Ž. P. pranešimo gauta informacija iš kliento, kuris nutraukė sutartį su juo. Tai, kad po Ž. P. pranešimo apie ieškovo darbą, atsakovas neketino jo iš karto atleisti patvirtino ir liudytoja. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendė, kad atsakovo apsisprendimą atleisti ieškovą sąlygojo ne jo padaryta klaida, o sukeltos pasekmės, todėl atitinkamai teismas darė išvadą, jog nesant tokių pasekmių, kurias nurodė atsakovas, ieškovas būtų galėjęs dirbti ir toliau. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovas neturėjo pakankamo pagrindo pripažinti, jog darbuotojas neišlaikė išbandymo, nes per itin trumpą dviejų darbo dienų laikotarpį įvertinti ir nustatyti, ar ieškovas neatitinka keliamų reikalavimų, atsakovas neturėjo pagrindo. Tokiu būdu ieškovo atleidimas iš darbo pripažintinas neteisėtu, jam priteisiant išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką ir priverstinės pravaikštos laiką. Kadangi byloje buvo nustatyta, kad ieškovo atleidimas iš darbo remiantis DK 107 str. buvo neteisėtas, o dėl darbo pas atsakovą ieškovas nutraukė darbo santykius ir išėjo iš ankstesnės darbovietės, iki šiol niekur nedirba, atleidimo metu jo sutuoktinė buvo nėščia, dabar augina mažametį vaiką, todėl teismas konstatavo, kad tokia situacija ieškovui sukėlė nepatogumų ir neigiamų išgyvenimų, t.y. ieškovui buvo padaryta neturtinė žala. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgė į tai, kad ieškovas pas atsakovą dirbo labai trumpą laiką, ieškovas, dirbdamas pas atsakovą, padarė klaidą, kurią pats pripažino, todėl darė išvadą, kad ieškovui yra pagrindas priteisti iš atsakovo 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas A. Ž. prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų pakeisti ir priteisti visą reikalautą neturtinę žalą, o bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo nepriteisti.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas nepakankamai įvertino neigiamų pasekmių ieškovui pobūdį ir mastą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas neįvertino to, kad jis dėl ieškovo kaltės nedirba jau beveik pusę metų, o tai, kad jis pas atsakovą dirbo trumpą laikotarpį, reiškia didesnę žalą ieškovui. Pažymėjo, kad ieškovo padaryta klaida nėra esminė ir nėra reikšminga, sprendžiant neturtinės žalos dydį.

2. Teismas, priteisdamas iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas, formaliai taikė proporcingumo principą. Ieškovo vertinimu, atsakovo išlaidos, kurias sudarė išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, atsižvelgiant į tai, kad ginčas kildinamas iš darbo santykių, proceso šalis - buvęs darbuotojas, byla nėra sudėtinga ir išnagrinėta operatyviai bei vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijais, yra akivaizdžiai per didelės. Tokio pobūdžio bylose protinga, teisinga ir sąžininga netaikyti bylinėjimosi išlaidų atlygimo proporcingumo principo, nes iš esmės ieškovo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą buvo patenkintas. Be to, neturtinės žalos reikalavimas laikytinas išvestiniu reikalavimu ir sietinas su pasekmėmis, kildinamomis iš neteisėto ieškovo atleidimo.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Logipolijos vagonai“ nurodė, kad ieškovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl prašė jį atmesti. Nurodė, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas pažeistų darbo sutarties šalių teisių gynimo būdas, tačiau šiuo atveju ieškovas net neįrodė, kad vien atleidimo faktas jam sukėlė neturtinę žalą. Pažymėjo, kad atsakovas niekaip negali įtakoti ieškovo įsidarbinimo, nes pats darbo ieškantis asmuo turi būti aktyvus darbo paieškoje, nuolat kelti savo kvalifikaciją. Aplinkybė, kad taip ilgai ieškovas neįsidarbina, leidžia daryti prielaidą, kad arba ieškovas tikslingai neįsidarbina dėl vykstančio teismo proceso, arba jo turima kvalifikacija nėra pakankama.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Logipolijos vagonai“ prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. sprendimą dalyje, kuria iš dalies tenkintas ieškovo ieškinys ir priteistos bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti visa apimtimi.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl netinkamo įrodymų vertinimo teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos LR DK 107 str. taikymo praktikos, dėl ko nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas neturėjo teisės remtis DK 107 str. 1 d. Antai sprendime teismas konstatavo, kad ieškovas padarė klaidą ir išsiuntė žinutę ne tam adresatui, tačiau nepaisant to darė išvadą, kad ieškovas nebuvo informuotas, jog klientai negali ir neturi vienas apie kitą žinoti. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovo netinkamam adresatui išsiųsta informacija savaime rodo, jog jis pažeidė tiek pareiginių nuostatų 23 p., tiek LR DK 228 str. įtvirtintas pareigas. Be to, ieškovui, kaip pareigingam darbuotojui, turėjo būti pakankamai aišku, jog konkrečiam asmeniui siunčiama tik tam asmeniui skirta informacija.

2. Teismas netinkamai vertino Ž. P. parodymus, todėl nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas buvo padaręs tik vieną klaidą. Nurodė, kad Ž. P., apklausiama kaip liudytoja, tiek savo 2010 m. spalio 8 d. vertinime (šio dokumento teismas išvis nevertino ir dėl jo sprendime nepasisakė) nurodė, jog ieškovas nuolat darė klaidas, jo darbus teko taisyti ir pan. Aplinkybę, jog Ž. P. informuodavo atsakovą apie ieškovo padarytas klaidas, pripažino ir pats ieškovas, todėl negalima sutikti su teismo argumentais, jog byloje nėra įrodymų apie ieškovui reikštas pretenzijas dėl darbo kokybės.

3. Teismas netinkamai vertino atsakovo išsakytus argumentus dėl ieškoto darbuotojo patirties, kaip vieno iš tinkamumo dirbti kriterijų. Atsakovo atstovas Ž. S. dar teismo posėdyje nurodė, jog jie ieškojo žmogaus, neturinčio patirties būtent logistikos srityje. Dėl šios aplinkybės firmai „Preilė“ teiktuose užsakymuose buvo ypatingai akcentuojamos ieškomo darbuotojo vadybos (derybų) patirtis ir asmeninės savybės, t.y. ilgalaikio bendradarbiavimo ir gerų santykių su verslo klientais palaikymo patirtis, savarankiškumas, gebėjimas savarankiškai organizuoti, planuoti savo darbą, orientacija į klientą ir į rezultatą. Savo gyvenimo aprašyme ir pokalbio metu ieškovas deklaravo šių gebėjimų turėjimą. Kadangi nėra galimybių patikrinti, kaip darbuotojas atliks darbo funkcijas, sutartas sutartyje, ar turi tas savybes ir gebėjimus, kuriuos deklaruoja, todėl dėl tinkamo patikrinimo tikslų įstatymų leidėjas DK 106 str. įtvirtino išbandymo institutą. Todėl visiškai nesuprantami ir nepagrįsti teismo argumentai, kad pats atsakovo atstovas nusprendė, kad ieškovas tinka dirbti. Pažymėjo, kad tinkamumas dirbti buvo vertinamas tik pagal paties ieškovo pateiktą charakteristiką, o galutinis sprendimas dėl tinkamumo dirbti turėjo būti priimtas išbandymo laikotarpiui, kas ir buvo padaryta.

4. Visiškai nesuprantama, kokių paaiškinimų pagrindu, teismas priėjo išvados, kad nesant tokių pasekmių, kurias nurodė atsakovas, ieškovas būtu galėjęs dirbti ir toliau. Atsakovo direktorius sprendimą, pripažinti ieškovo išbandymo rezultatus neigiamais, priėmė įvertinęs aplinkybių visumą darbo tvarkos taisyklių 22-23 punktuose nustatyta tvarka, todėl nurodyta teismo išvada visiškai nesuderinama su LR DK 105 str. ir 107 str. nuostatomis ir tikslais, iškreipiama DK įtvirtinto išbandymo instituto prasmė.

5. Dėl netinkamo ir nenuoseklaus įrodymų vertinimo, kuris pasireiškė kritišku atsakovo įrodymų vertinimu ir besąlygišku ieškovo teiginių priėmimo, teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas neturėjo pakankamo pagrindo pripažinti, jog darbuotojas neišlaikė išbandymo. Nurodė, kad ieškovo darbo funkcijų atlikimas ir bendrųjų darbuotojų pareigų vykdymas buvo vertinamas visą darbo laikotarpį. Pažymėjo, kad LR DK nenumato minimalaus laikotarpio, tik kuriam pasibaigus, darbdavys galėtų pradėti vertinti išbandymo rezultatus. Tai atsakovas, įvertinęs tiesioginės vadovės atsiliepimą, kliento pretenzijas dėl ieškovo darbo, pagrįstai ir teisėtai nusprendė, jog ieškovo išbandymo rezultatai neigiami ir priėmė sprendimą atleisti jį iš darbo DK 107 str. 1 d. pagrindu.

6. Kadangi ieškovas buvo atleistas pagrįstai, jo atžvilgiu atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų, todėl neturtinė žala ieškovui nebuvo padaryta, t.y. atsakovo atlikti teisėti veiksmai negali lemti neturtinės žalos ieškovui atsiradimo, todėl neturtinė žala priteista nepagrįstai.

7. Kadangi ieškinys teismui buvo pateiktas 2010 m. spalio pabaigoje, parengiamasis posėdis įvyko tik 2011 vasario 10 d., o bylos nagrinėjimas iš esmės buvo 2011 m. kovo 3 d., todėl teismas neužtikrino operatyvaus bylos išnagrinėjimo, tuo pažeisdamas LR CPK 413 str. nuostatas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas A. Ž. nurodė, kad atsakovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl prašė jį atmesti. Nurodė, jog svarbiausia jo atleidimo iš darbo priežastis buvo ta, kad neva ieškovas buvo atskleidęs buvusio darbdavio konfidencialią informaciją, o šias aplinkybes iš dalies patvirtino ir pats direktorius teismo posėdžio metu. Be to, atsakovo direktorius Ž. S. patvirtino ir tai, kad nesupažindino jo su Ž. P. tarnybiniu pranešimu bei TOO „KTL Group“ rašytiniu pranešimu, nes tokių dokumentų ieškovo atleidimo dienai nebuvo ir jie atsirado (buvo sukurti) tik ruošiant atsiliepimą į ieškinį. Pažymėjo, kad darbo tvarkos taisyklėse bei vadybininko pareiginiuose nuostatose draudimo informuoti klientus apie vienas kitą nebuvo nustatyta, todėl darbdavys neturėjo pagrindo atleisti ieškovą už netinkamą tariamos pareigos neįvykdymą. Teismo posėdžio metu atsakovo direktorius taip pat pripažino, kad jų įmonės verslo specifika susidaro ir iš to, kad klientams, siekiant didesnio pelno, teikiama melaginga informacija apie esamą vagonų kiekį konkrečioje vietoje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovo UAB „Logipolijos vagonai“ apeliacinis skundas tenkintinas, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. sprendimas dalyje, kuria iš dalies tenkintas ieškovo ieškinys ir priteistos bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai, naikintinas ir priimamas naujas sprendimas, ieškovo ieškinys atmestinas visa apimtimi. Ieškovo A. Ž. apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2010 m. spalio 1 d. ieškovas A. Ž. ir atsakovas UAB „Logipolijos vagonai“ sudarė darbo sutartį, kuria atsakovas priėmė ieškovą į Komercijos skyrių, vadybininko pareigas. Šalys Darbo sutartyje nustatė trijų mėnesių iki 2011-01-01 išbandymo laikotarpį (b.l. 5). Ieškovas pradėjo dirbti nuo 2010-10-01. 2010-10-11 atsakovas pranešė ieškovui, kad jis atleidžiamas iš pareigų nuo 2010-10-13 pagal DK 107 str. 1 p. [b.l. 8]. Darbo sutartis nutraukta atsakovo 2010 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. PER 10/04 pagal DK 107 straipsnio 1 dalį (b.l. 9). 2010-11-15 Įsakymu Dėl A. Ž. darbo sutarties nutraukimo nuspręsta, panaikinti 2010-10-13 įsakymą Nr. PER 10/04 dalyje, kurioje A. Ž. atleidimo iš vadybininko pareigų data nurodyta 2010-10-13, perkeliant atleidimo datą iš pareigų į 2010 m. spalio 14 d.; pervesti A. Ž. priklausantį darbo užmokestį už vieną darbo dieną, apie įsakymą informuoti A. Ž. [b.l.25]. Tą pačią dieną Pranešimu dėl darbo sutarties Nr. 12 nutraukimo apie tai informuotas A. Ž. [b.l. 26]. Ieškovas ieškinyje teigė, kad būtent jo iniciatyva šalys susitarė, kad yra nustatomas išbandymo terminas, nes ieškovas anksčiau niekada nebuvo dirbęs vadybininko pareigų, tačiau tokios nuostatos darbdavys į darbo sutartį neįrašė, tačiau iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad išbandymo terminas buvo nustatytas tiek darbdavio, tiek darbuotojo iniciatyva. Darbo sutartis sudaroma šalių valia (DK 93 str.). Tik sutarties šalys gali spręsti, ar darbas yra priimtinas (kai išbandymas nustatytas darbuotojo prašymu) arba ar darbuotojas sugeba tinkamai atlikti jam pavestą darbą (kai išbandymas nustatomas darbdavio iniciatyva). Dažnai darbo sutartyje nenurodoma, kurios darbo sutarties šalies iniciatyva yra nustatytas išbandymo terminas, nurodomas tik išbandymo terminas. Jei darbo sutartyje lieka neaptarta, kurios šalies iniciatyva išbandymas nustatytas, pripažintina, kad šalys sulygo dėl abiejų išbandymo rūšių. Išbandymas – tam tikras terminas, darbo sutarties šalių susitarimu nustatomas sudarant darbo sutartį, per kurį darbdavys gali patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, o darbuotojas, ar darbas ir jo sąlygos tinka jam (DK 105 str. 1 d.).

Darbuotojo atleidimo pagal šį straipsnį pagrindas - neigiami išbandymo rezultatai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas ir taikydamas praktiką nagrinėjamu klausimu padarė išvadą, kad išbandymo rezultatų vertinimas yra darbdavio prerogatyva, o tai reiškia, kad teismas negali pripažinti, kad darbuotojas tinka dirbti sulygtą darbą (pvz. Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje D. P. v. UAB „Wellman”, Nr. 3K-3-1012/2000; Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje I. S. v. AB bankas „NORD/LB Lietuva“, Nr. 3K-3-122/2004 ir kt.). Tokią išvadą patvirtina ir darbo teisinių santykių sutartinis pobūdis, darbo sutartis sudaroma šalių valia ir tik šios sutarties šalys gali spręsti, ar darbas yra priimtinas (kai išbandymas nustatytas darbuotojo prašymu) arba ar darbuotojas sugeba tinkamai atlikti jam pavestą darbą (kai išbandymas nustatomas darbdavio iniciatyva).

Atsižvelgiant į darbo sutarties šalių lygiateisiškumą, darbuotojas turi teisę ginčyti jo atleidimą iš darbo DK 107 str. 1 d. pagrindu ir šioje byloje darbdavys privalo įrodyti, kad darbuotojas iš tiesų neišlaikė išbandymo, t. y. kad darbuotojas dėl savo dalykinių ar asmeninių savybių nesugeba ar negali dirbti darbo, dėl kurio atlikimo buvo sulygta sudarant sutartį. Teismo pareiga nagrinėjant tokias bylas, patikrinti, ar darbdavys tikrai turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, kad darbuotojas neišlaikė išbandymo. Toks pripažinimas laikytinas pagrįstu ir yra teisėtas, jeigu darbdavys pateikia konkrečių įrodymų, patvirtinančių, kad per išbandymo laikotarpį darbuotojas netinkamai atliko darbą.

Atsakovas nurodė, kad Ieškovas pasirašytinai buvo supažindintas su darbo tvarkos taisyklėmis, vadybininko pareiginiais nuostatais, pasirašė komercinių paslapčių saugojimo ir materialinės atsakomybės sutartis. Šalys neginčijo, kad pirmomis darbo dienomis ieškovas buvo supažindintas su UAB „Logipolijos vagonai“ komercijos skyriaus veikla, praktiniais pavyzdžiais darbuotojas rengiamas savarankiškam darbui. Kaip nurodė atsakovas, tokie apmokymai truko tris dienas. Po to ieškovui buvo pavesta savarankiškai atlikti užduotis - informuoti klientus apie vagonų sekimą, jų išskirstymą, priimti užsakymus. Kaip matyti iš byloje esančio komercijos direktorės Ž. P. pranešimo direktoriui [b.l. 27], pastaroji jau 2010-10-08 informavo įmonės vadovą apie ieškovo atliekamo darbo rezultatus, nurodydama, kad pastarasis sunkiai atlieka jam pavestas darbo funkcijas, trūksta kruopštumo, atidumo, pranešime siūlė spręsti dėl ieškovo tinkamumo pavestam darbui [b.l.27]. Teismas neturi pagrindo netikėti tokio pranešimo teisingumu, kadangi teismo posėdyje apklausta liudytoja Ž. P. patvirtino tokias pat aplinkybes, t.y. nurodė, kad ieškovas jo parengtuose dokumentuose nuolat darydavo klaidas, todėl pastaroji ne vieną kartą žodžiu buvo nurodžiusi būti atidžiam, klientams pateikti tik tikslius duomenis, prieš siunčiant juos klientams, dar kartą juos patikrinti. Neigiamą išbandymo rezultatą darbdavys gali įrodinėti visomis CPK 177 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Byloje pateiktas 2010-10-11 Pranešimas [b.l. 28-29], patvirtina, kad Kazachstano įmonė TOO „KTL Group“ nutraukė su atsakovu krovinių ekspedijavimo sutartį, nes prarado pasitikėjimą atsakovo bendrove. Pranešime nurodoma, kad 2010-10-08 gautame vadybininko A. Ž. elektroniniame laiške buvo sakoma, kad vagonai atvyko pakrovimui į konkrečią geležinkelio stotį, tačiau nurodyti vagonų numeriai nesutampa su vagonų numeriais, kuriuos atsakovo įmonė skyrė būtent Kazachstano bendrovei, todėl darė išvadą, kad tokia informacija skirta ne jų bendrovei. Rašte minimos ir kitos aplinkybės, dėl ko buvo nutraukta Sutartis. Kaip patvirtino atsakovo atstovas, netinkama informacija Kazachstano bendrovei buvo suteikta dėl aplaidaus ieškovo jam pavestų funkcijų atlikimo [informacija buvo išsiųsta ne tam klientui, kuriam ji buvo skirta], dėl to atsakovas prarado vieną iš stambiausių Kazachstano Respublikoje klientų. Iš atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad darbdavys pagrįstai sprendė, jog per išbandymo laikotarpį ieškovas netinkamai atliko jam pavestą darbą: tai patvirtino atsakovo pateiktas ieškovo tiesioginės viršininkės Ž. P. pranešimas vadovui dėl ieškovo netinkamo įvertinimo per bandomąjį laikotarpį (b.l. 27), liudytojos Ž. P. parodymai teisme, bendrovės TOO „KTLGroup“ Pranešimas [b.l. 28-29]. Kolegija sprendžia, kad atsakovo pateikti įrodymai yra pakankami nuspręsti, jog darbdavys nepažeidė ieškovo atleidimo iš darbo pagal Darbo kodekso 107 str. 1 d. tvarkos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas savo žinias ir kvalifikaciją, t.y. darbuotojo pasirengimą dirbti būtent šį darbą, turimas žinias, praktinius įgūdžius, patirtį netinkamai panaudojo dirbdamas jam pavestą konkretų darbą. Darytina išvada, kad atsakovas tinkamai sprendė, jog ieškovas ir dėl asmeninių savybių nesugeba ar negali dirbti darbo, dėl kurio atlikimo buvo sulygta sudarant sutartį, jis nepaisė vadovės prašymų būti atidžiam ir pareigingam, nuolat tikrinti teikiamą klientams informaciją, todėl darbdavys teisingai sprendė, kad ieškovas dėl aukščiau išvardintų priežasčių ir dėl savo asmeninių savybių neišlaikė išbandymo termino.

Sutiktina su atsakovo apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad sprendimą pripažinti ieškovo išbandymo rezultatus neigiamais atsakovas priėmė įvertinęs visumą aplinkybių ir pirmos instancijos teismo nurodytas argumentas dėl to, kad būtent sukeltos pasekmės nulėmė tokį darbdavio sprendimą visiškai nepagrįstas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad rašytiniai įrodymai byloje, bei šalių pateikti paaiškinimai patvirtina, kad ieškovas nuolat darė klaidas, jis ne vieną kartą buvo perspėtas dėl atidumo ir jam pavestų funkcijų tinkamo vykdymo, ieškovo darbinių funkcijų atlikimas, bendrųjų pareigų vykdymas [gebėjimas jas vykdyti] buvo vertinamas visą jo dirbtą laiko tarpą ir darbdavys tinkamai sprendė, kad ieškovo išbandymo rezultatai neigiami ir turėjo pagrindą priimti įsakymą dėl jo atleidimo iš darbo pagal LR DK 107 str. 1 d. Pažymėtina, kad atleidžiant darbuotoją nurodytu pagrindu, t.y. darbdaviui konstatavus išbandymo neišlaikymo faktą, nėra pareigos įrodinėti darbo drausmės pažeidimų sąlygų.

Kolegija atmeta atsakovo apeliacinio skundo argumentą, kad pirmos instancijos teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso 413 str. 1 ir 3 d. d. numatytus terminus bylos, kylančios iš darbo teisinių santykių, pasirengimo ir išnagrinėjimo, tuo pažeidė procese įtvirtintą operatyvaus bylų išnagrinėjimo principą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškininis pareiškimas priimtas 2010-11-05, atsakovo atsiliepimas į pareikštą ieškinį 2011-01-12, nutartis skirti parengiamąjį teismo posėdį priimta tą pačią dieną, t.y. 2011-01-12, parengiamasis teismo posėdis paskirtas nepraleidus CPK 228 str. 2 d. numatyto 30 dienų termino t.y. 2011-02-10 ir žodinis civilinės bylos nagrinėjimo teismo posėdis įvyko 2011-03-03.

Atsižvelgiant į tai, kad teisėjų kolegija padarė išvadą, kad atsakovas UAB „Logipolijos vagonai“ pagrįstai ir teisėtai nusprendė, kad ieškovas neišlaikė išbandymo termino ir teisėtai priėmė sprendimą atleisti jį iš darbo pagal DK 107 str. 1 d., todėl ieškovo A. Ž. apeliacinis skundas dėl neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų dydžio atmestinas, ir plačiau dėl jame išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako.

Patenkinus atsakovo UAB „Logipolijos vagonai“ apeliacinį skundą, atsakovo naudai iš ieškovo A. Ž. priteistinos bylinėjimosi išlaidos: žyminis mokestis už apeliacinį skundą 376 Lt [b.l. 129], bei advokato pagalbai apmokėti 2964,50 Lt [b.l. 40-41], viso 3340,50 Lt. Iš ieškovo priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų išsiuntimą, viso 14,72 Lt [CPK 93, 88 str.str.].

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. sprendimą dalyje, kuria iš dalies tenkintas ieškovo A. Ž. ieškinys ir priteistos bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai, panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovui UAB „Logipolijos vagonai“ atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. Ž. (duomenys neskelbtini) atsakovui UAB „Logipolijos vagonai“ 3340,50 Lt [tris tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt litų 50 centų] bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo A. Ž. 14,72 Lt [keturiolika litų 72 centus] bylinėjimos išlaidų valstybės biudžetui.

Teisėjai Asta RadzevičienėVilija MikuckienėAndrius Ignotas