- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-27
- Bylos Nr.
- e2S-779-553/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27553-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- N. E.
- Atsakovas
- M. E.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) M. E. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-11 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1367-558/2016 pagal ieškovės N. E. patikslintą ieškinį atsakovui M. E. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Kartu su patikslintu ieškiniu ieškovė pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė nustatyti atsakovo M. E. ir nepilnamečio vaikų laikiną bendravimo tvarką:
M. E. prieš 14 dienų įspėja N. E. apie ketinimą atvykti į Lietuvą pasimatyti su vaikais, nurodydamas konkretų planuojamą bendravimo su vaikais laikotarpį (pradžios ir pabaigos datas), taip pat savaitgalį, kurį pageidauja pasimatyti su vaikais – toliau Bendravimo laikotarpis, - bendravimas su vaikais vyksta sekančia tvarka:
1.1. M. E. turi teisę matytis su vaikais kas antrą savaitgalį (šeštadienį ir/ar sekmadienį – toliau Savaitgalis) skaičiuojant nuo Bendravimo laikotarpio pradžios. Kurį savaitgalį M. E. pasimatys su vaikais nustatoma sekančiai:
- Jeigu Bendravimo laikotarpis apima vieną savaitgalį, tuomet tą savaitgalį su vaikais praleidžia M. E.;
- Jeigu Bendravimo laikotarpis apima daugiau nė vieną savaitgalį, tuomet lyginių metų (pvz. 2016, 2018 ...) lyginiais mėnesiais (vasaris, balandis ir t.t.) prioritetą pasirinkti, nuo kurio Bendravimo laikotarpio savaitgalio (pirmo ar antro) bendraus su vaikais turi M. E., o nelyginiais mėnesiais – N. E.; nelyginių metų lyginiais mėnesiais prioritetą pasirinkti, nuo kurio Bendravimo laikotarpio savaitgalio (pirmo ar antro) bendrauti su vaikais turi N. E., o nelyginiais mėnesiais – M. E.;
- Jeigu tarp Bendravimo laikotarpių yra mažesnis nė 7 dienų tarpas, šios tvarkos vykdymo prasme laikoma, kad bendravimas tęsiasi imant nuo pirmojo Bendravimo laikotarpio pradžios ir Bendravimo Savaitgaliai neperskirstomi.
Savaitgalį M. E. paima vaikus šeštadienį nuo 10 iki 11 valandos ir grąžina į namus tą pačią dieną nuo 20 iki 21 valandos; jeigu vaikai savaitgalį nakvoja tėvo aplinkoje, tuomet vaikai grąžinami sekmadienį nuo 20 iki 21 valandos.
Tą savaitę, kurios savaitgalį su vaikais praleidžia M. E., jis su vaikais papildomai matosi pirmadienį, antradienį ir ketvirtadienį.
Tą savaitę, kurios savaitgalį su vaikais turi teisę praleisti N. E., M. E. su vaikais matosi antradienį, ketvirtadienį, penktadienį.
Darbo dienomis M. E. paima vaikus po jų užsiėmimų mokykloje ar būrelių ir grąžina į namus tą pačią dieną nuo 19 iki 20 valandos.
Apie ketinimą pasimatyti su vaikais konkrečiomis Bendravimo laikotarpio darbo ir/ar nustatytomis savaitgalio dienomis M. E. informuoja N. E. prieš 2 kalendorines dienas.
M. E. turi teisę matytis su vaikais lyginių metų: liepos 6-ąją (Valstybės diena), lapkričio 1-ąją (Visų Šventųjų diena), sausio 1-ąją (Naujųjų metų diena), Vasario 16-ąją (Lietuvos valstybės atkūrimo diena), pirmąją ir antrąją Šv. Velykų dieną, gegužės 1-ąją (Tarptautinė darbo diena), gruodžio 25-ąją ir 26-ąją (Šv. Kalėdos). Nelyginiais metais nurodytas šventes vaikai praleidžia su N. E..M. E. turi teisę matytis su vaikais nelyginių metų: birželio 24-ąją (Rasos ir Joninių diena), rugpjūčio 15-ąją (Žolinės), kovo 11-ąją (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena), gruodžio 24-ąją (Kūčių diena). Lyginiais metais nurodytas šventes vaikai praleidžia su N. E..Nelyginiais metais vaikų gimimo dienas su vaikais turi teisę praleisti M. E., lyginiais metais – N. E..M. E. turi teisę matytis su vaikais kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena).N. E. bendrauja su vaikais kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos diena).Apie ketinimą pasimatyti su vaikais nustatytomis švenčių dienomis M. E. informuoja N. E. prieš 7 kalendorines dienas.Bendravimo su vaikais švenčių dienomis (tvarkos 3-8 punktai) Bendravimo tvarkos nuostatos dėl bendravimo su vaikais darbo dienomis ir savaitgaliais netaikomos.Nustatytomis švenčių dienomis M. E. paima vaikus nuo 10 iki 11 valandos ir grąžina į namus tą pačią dieną nuo 20 iki 21 valandos; jeigu vaikai švenčių dienomis nakvoja tėvo aplinkoje, tuomet vaikai grąžinami paskutinę šventės dieną nuo 20 iki 21 valandos.
Kiekvienas iš tėvų turi teisę su vaikais praleisti atostogas vieną kartą 14 kalendorinių dienų nepertraukiamai ir du kartus po 7 kalendorines dienas nepertraukiamai kiekvienais metais. Šalys konkretų atostogų laiką laikotarpiui nuo einamųjų metų sausio 1 d. iki gegužės 31 d. suderina iki prieš tai einančių metų gruodžio 1 d., o atostogų laikotarpiui nuo einamųjų metų birželio 1 d. iki gruodžio 31 d. - kiekvienais metais nuo sausio 1 d. iki gegužės 1 d. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl grafiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas Mamos pageidavimui dėl grafiko. Šalis praleidusi informavimo apie atostogų laiką terminą netenka jai atitinkamu laikotarpiui tenkančio prioritetu pasirinkti atostogų laiką – prioritetas pereina kitai šaliai.Atostogų laikotarpis negali sutapti su šioje tvarkoje nustatytomis bendravimo švenčių dienomis (2-7 bendravimo tvarkos punktai).Vieno iš tėvų atostogų su vaikais laikotarpiu Bendravimo tvarkos nuostatos dėl bendravimo su vaikais darbo dienomis ir savaitgaliais netaikomos.
M. E. išvykti su vaikais į užsienį gali tik esant rašytiniam N. E. sutikimui ir tik sutikime nurodytam terminui. Mažiausiai prieš 30 dienų iki kelionės M. E. pateikia N. E. informaciją į kokią valstybę ir konkrečią vietą vykstama (adresas), koks kelionės tikslas ir kokia numatoma kelionės trukmė.
Bendravimo su vaikais metu M. E. užtikrina vaikų dalyvavimą užsiėmimuose, renginiuose, šventėse, kuriose dalyvauja vaikai.Vykdydamas bendravimo tvarką M. E. vaikus paima iš jų gyvenamosios vietos arba iš jų buvimo vietos, jeigu vaikai dalyvauja užsiėmimuose (pamokose, būreliuose ir pan.) ir grąžina į jų gyvenamąją vietą, jeigu nenustatyta ar šalys nesusitarė kitaip.Bendrauti su vaikais N. E. gyvenamojoje patalpoje (bute) M. E. turi teisę tik turėdamas rašytinį N. E. sutikimą išreikštą SMS žinute ar elektroniniu paštu. Bendravimas su vaikais N. E. namuose negali trukti ilgiau kaip iki 20 valandos darbo dienomis ir iki 21 valandos ne darbo dienomis.M. E. pažeidus šioje Bendravimo tvarkoje nustatytą pareigą informuoti apie ketinimą pasimatyti su vaikais, ar ją įvykdžius netinkamai N. E. neturi pareigos leisti pasimatyti su vaikais ir laiką su vaikais gali planuoti savo nuožiūra.
Dėl objektyvių svarbių priežasčių ar vaikų ligos atveju numatytas bendravimas neįvyksta.
M. E. kiekvieną kartą informuoja N. E. apie planuojamą vaikų buvimo vietą, užtikrina, kad bendravimo su vaikais metu N. E. galėtų pasikalbėti su vaikais telefonu.
21. Vykdydamos nustatytąją tvarką Šalys bendrauja, naudojasi šiomis ryšio priemonėmis, išskyrus atvejus, kai bendravimo tvarkoje nurodyta konkreti ryšių priemonė:
- N. E.: telefono numeris: (duomenys neskelbtini); elektroninio pašto adresas: (duomenys neskelbtini); adresas korespondencijai: (duomenys neskelbtini).
- M. E.: telefono numeris: (duomenys neskelbtini); elektroninio pašto adresas: (duomenys neskelbtini); adresas korespondencijai: (duomenys neskelbtini).
Apie šioje tvarkoje nurodytų kontaktinių duomenų pasikeitimą, netikslumus Šalis nedelsiant turi informuoti kitą Šalį trumpąja SMS žinute ir elektroniniu paštu.
Esant bendram tėvų sutarimui SMS žinute ar elektroniniu paštu Šalys turi teisę nukrypti nuo nustatytos tvarkos, jeigu tai nekenks vaikų interesams.
Nurodė, kad atsakovas gyvena Vokietijoje ir lankosi Lietuvoje kiekvieną mėnesį skirtingomis datomis ir praleidžia Lietuvoje nuo 7 iki 27 dienų. Atsakovas neinformuoja ieškovės apie ketinimą pasimatyti su vaikais. Laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų ir apsaugoti vaikų interesus bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Taip pat būtų užtikrintas tėvų santykių su vaikais stabilumas. Tėvų nesutarimus dėl bendravimo tvarkos sprendžia teismas. Kadangi nei teismas, nei proceso dalyviai negali numatyti proceso trukmės, ieškovė prašo nustatyti detalią laikiną bendravimo tvarką. Nustačius laikiną tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, tarp šalių nebekils papildomos įtampos ir bus mažiau ginčų.
Atsiliepimas
Atsakovas M. E. pateikė atsiliepimą dėl ieškovės prašomos nustatyti laikinos bendravimo tvarkos, kuriame nurodė, kad atsakovas nepiktnaudžiavo savo kaip tėvo valdžia ir visada išimtinai atsižvelgia į vaikų interesus. Atsakovas rūpinasi vaikų pomėgiais ir poreikiais, įskaitant ir bendruosius poreikius – pamokų ruoša, pasiekimais, sveikata ir t.t. Ieškovės teiginiai, kad vaikai neapruošia pamokų, neišsimiega yra nepagrįsti ir visiškai neatitinkantys tikrovės. Atsakovas, įsigijęs bilietus namo, visuomet informuoja apie tai vaikus, kadangi ieškovė ignoruoja atsakovą. Išvykos į keliones ir renginius yra visuomet derinamos pagal vaikų pageidavimus ir pasiūlymus. Ieškovės informavimas prieš 30 dienų apie kelionę į kitą valstybę ir raštiško sutikimo gavimas yra nepagrįstas ir neatitinkantis vaikų interesų, todėl gali apsunkinti tėvo bendravimą su sūnumis. Atsakovas iš 330 metinių dienų Lietuvoje būna vos 113 dienų. t.y. vos trečdalį laiko. Motina, su kuria gyvena vaikai, turi daugiau galimybių bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime nei skyrium gyvenantis tėvas. Ieškovės nurodytos bendravimo tvarkos nebus realiai įmanoma vykdyti dėl atsakovo darbo specifikos, lėktuvo bilietų kainų ir t.t. Ieškovė siekia riboti tėvo bendravimą su vaikais dėl jo gyvenamosios vietos. Atsakovas neturi galimybės suplanuoti visų savo atvykimų konkrečiomis datomis, nes tai lemia, kokia transporto priemone jis vyks į Lietuvą, koks bus jo darbo grafikas. Neaišku, kodėl ieškovė prašo informuoti ją prieš 14 dienų apie savo atvykimą į Lietuvą ir dar papildomai prieš 2 dienas informuoti ją apie ketinimą pasimatyti su vaikais konkrečiomis darbo ir/ar savaitgalio dienomis. Dėl tokios pareigos bus pažeisti tėvo interesai. Ieškovės siūloma laikina bendravimo tvarka ir vėl nukreipta per toli į ateitį. Atsakovas neprieštarauja, kad jis galėtų informuoti apie savo atvykimą į Lietuvą ir trukmę prieš 3 dienas iki planuojamo atvykimo. O bendravimo tvarką švenčių metu ir vaikų atostogų metu derinti iš anksto abipusiu sutarimu, atsižvelgiant į tėvų poreikius ir tėvų galimybes.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-01-11 nutartimi nutarė ieškovės N. E. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos bendravimo tvarkos nustatymo – tenkinti iš dalies. Nustatė tokią M. E. ir jo nepilnamečių vaikų D. E. ir E. E. laikiną bendravimo tvarką iki teismo sprendimo priėmimo:
1. M. E. prieš 14 dienų įspėja N. E. apie ketinimą atvykti į Lietuvą pasimatyti su vaikais, nurodydamas konkretų planuojamą bendravimo su vaikais laikotarpį (pradžios ir pabaigos datas), taip pat savaitgalį, kurį pageidauja pasimatyti su vaikais.
2. Tuo metu kai M. E. būna Lietuvoje su vaikais jis bendrauja kas antrą savaitgalį (pradedant antrąjį savaitgalį po savo atvykimo į Lietuvos Respubliką), pasiimdamas nepilnamečius vaikus šeštadienį nuo 10.00 val. ir grąžindamas juos iki sekmadienio 20.00 val. Tuo atveju jei tėvas Lietuvoje bus tik vieną savaitgalį, tai tą savaitgalį jis praleidžia su vaikais, taip kaip aukščiau nurodyta.
3. Tą savaitę, kurios savaitgalį su vaikais praleidžia M. E., jis su vaikais papildomai matosi pirmadienį, antradienį ir ketvirtadienį. Tą savaitę, kurios savaitgalį su vaikais turi teisę praleisti N. E., M. E. su vaikais matosi antradienį, ketvirtadienį, penktadienį. Darbo dienomis M. E. paima vaikus po jų užsiėmimų mokykloje ar būrelių ir grąžina į namus tą pačią dieną nuo 19 iki 20 valandos.
4. Tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimas per metines šventes vyksta pagal aukščiau nurodytą tvarką.
5. Kiekvienas iš tėvų turi teisę su vaikais praleisti atostogas vieną kartą 14 kalendorinių dienų nepertraukiamai ir du kartus po 7 kalendorines dienas nepertraukiamai kiekvienais metais. Šalys konkretų atostogų laiką susiderina iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki atostogų pradžios.
6. M. E. išvykti su vaikais į užsienį gali tik esant rašytiniam N. E. sutikimui ir tik sutikime nurodytam terminui. Mažiausiai prieš 30 dienų iki kelionės M. E. pateikia N. E. informaciją į kokią valstybę ir konkrečią vietą vykstama (adresas), koks kelionės tikslas ir kokia numatoma kelionės trukmė.
7. Vaikų ligos atveju vaikai lieka su motina, tačiau motina privalo sudaryti galimybes tėvui aplankyti vaikus jų gyvenamojoje vietoje.
8. Vykdydamos nustatytąją tvarką Šalys bendrauja, naudojasi šiomis ryšio priemonėmis, išskyrus atvejus, kai bendravimo tvarkoje nurodyta konkreti ryšių priemonė:
- N. E.: telefono numeris: (duomenys neskelbtini); elektroninio pašto adresas: (duomenys neskelbtini); adresas korespondencijai: (duomenys neskelbtini).
- M. E.: telefono numeris: (duomenys neskelbtini); elektroninio pašto adresas: (duomenys neskelbtini); adresas korespondencijai: (duomenys neskelbtini).
Apie šioje tvarkoje nurodytų kontaktinių duomenų pasikeitimą, netikslumus Šalis nedelsiant turi informuoti kitą Šalį trumpąja SMS žinute ir elektroniniu paštu.
9. Esant bendram tėvų sutarimui SMS žinute ar elektroniniu paštu Šalys turi teisę nukrypti nuo nustatytos tvarkos, jeigu tai nekenks vaikų interesams.
Teismas atmetė atsakovo argumentus apie tai, kad ieškovės prašymas dėl bendravimo tvarkos nustatymo pažeis tėvų lygiateisiškumo vaikams principą. Paaiškino, kad nors kiekvienu atveju skyrium gyvenančiam tėvui būtina sudaryti maksimalias galimybes dalyvauti auklėjant vaiką ir bendrauti su juo, tačiau jokiu būdu neturi būti atimamos ar mažinamos galimybės bendrauti su vaiku ir jį auklėti tam iš tėvų, kuris su vaiku gyvena. Abu tėvai turi turėti lygias galimybes bendrauti su vaiku, išskaičiuojant laiką kai šis miega, mokosi, lanko įvairius ugdymo užsiėmimu, praleidžia laiką su bendraamžiais ir panašiai. Teismas, įvertinęs aplinkybes, jog atsakovas nepateikė savo darbo grafiko, jog sutinka iš anksto šalių sutarimu suderinti bendravimą vaikų atostogų metu, sprendė, kad atsakovui nekils problemų prieš 14 dienų informuoti ieškovę apie jo ketinimą atvykti į Lietuvą ir bendrauti su vaikais. Teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovė siūlo laikiną bendravimo tvarką, kuri yra nukreipta per toli į ateitį. Ieškovė nepateikė teismui argumentų ar konkrečių faktų apie tai, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, įvykdyti teismo sprendimą gali būti sunku arba visai negalima. Todėl vien pagal laikinosios apsaugos priemonės pavadinimą – laikina bendravimo tvarka – yra aišku, kad nėra tikslinga nustatyti laikinos bendravimo tvarkos toli į ateitį, o tik iki galutinio teismo sprendimo priėmimo. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodytą itin detalią laikiną bendravimo tvarką metinių švenčių laikotarpiui nustatyti netikslinga, nes ji nukreipta per toli į ateitį. Todėl teismas sprendė, kad metinių švenčių ir nedarbo dienomis taikoma ta pati bendravimo tvarka, kaip nurodyta, išskyrus atvejus kai šalys abipusiu sutarimu sutars kitaip. Teismas išaiškino, kad neturi galimybės nustatyti itin detalios bendravimo tvarkos, atitinkančios visas (nenumatytas) situacijas šalių tarpusavio santykiuose. Todėl teismas sprendė, kad yra tikslinga atitinkamą tėvo ir nepilnamečių vaikų laikiną bendravimo tvarką iki teismo sprendimo priėmimo.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas M. E. (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-11 nutartį.
Nurodo, kad teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones nustatydamas laikinąją bendravimo tvarką, iš esmės apribojo atsakovo ir vaikų bendravimą. Nutartis yra neatitinkanti geriausių vaiko interesų bei teisėtų lūkesčių principo, kartu pažeidžianti ir atsakovo interesus. Atsakovas turi galimybę pranešti apie savo atvykimą prieš 3 dienas ir manytina, kad toks terminas yra pakankamas suderinti abiems tėvams priimtiną laiką. Dviejų savaičių terminas yra perteklinis ir tuo atžvilgiu, jog atsakovas atvykęs į Lietuvą prisiderina prie jau suplanuotų vaikų renginių ar kasdienių poreikių tenkinimo. Atsakovas neturi galimybės pateikti tikslių darbo grafikų, kadangi darbo grafikas tvirtinamas darbdavio savaitei. Ieškovė nepateikia argumentų, kodėl trumpesnis terminas galėtų pažeisti vaikų interesus. Nepagrįstas ieškovės reikalavimas dėl bendravimo konkrečiomis savaitės dienomis, nes patys vaikai nori bendrauti su tėvu, kai jis atvyksta į Lietuvą. Ieškovės reikalavimas informuoti ją prieš 30 dienų apie kelionę į kitą valstybę ir dar gauti raštišką jos sutikimą yra visiškai nepagrįstas ir neatitinkantis vaikų interesų, teisinio reguliavimo bei apsunkinantis atsakovo kaip tėvo bendravimą su sūnumis. Dėl atsakovo gyvenamosios vietos kitoje valstybėje ir atitinkamai darbo specifikos, o taip pat atsižvelgiant į bilietų kainas, jis negali užtikrinti ieškovės įvardyto bendravimo su vaikais ar konkrečios nekintamos trukmės, todėl bendrauja pagal galimybes. Atsakovas deda maksimalias pastangas ir siekia maksimaliai įgyvendinti tėvų valdžią. Tuo tarpu ieškovė sąmoningai siekia dirbtinai riboti atsakovo galimybes bendrauti su sūnumis, reikšdama nepagrįstas pretenzijas.
Atsiliepimas
Ieškovė N. E. atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą, prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-11 nutartį.
Nurodo, kad atsakovas turi pakankamai galimybių prieš 14 dienų informuoti dėl planuojamo apsilankymo, kadangi pirkti bilietus skrydžiui pigesnę kainą įmanoma tik iš anksčiau. Pastebi, kad atsakovas iki šiol sugebėdavo suderinti savo darbo grafiką iš anksto, o taip pat paskutiniu metu teigia, kad nutraukė darbo sutartį ir oficialiai nedirba. Ieškovė nurodo, kad atsakovas yra išlaikomas valstybės, todėl apie išvykimus į kitas šalis ilgesniam laikotarpiui turi informuoti atitinkamas institucijas iš anksto. Ieškovė pabrėžia, kad tėvo bei vaikų bendravimas nebuvo ir nėra ribojamas, abu vaikai neturi bei nenori būti informacijos perdavėjais, o konkrečiai suplanuotas laikas suteiks aiškumo bei apibrėžtumo ir taip sudėtingoje jiems situacijoje. Atsakovo kelionės su vaikais yra retos ir gali būti suplanuotos bei vykdomos tik vaikų atostogų metu. Nuo 2015 m. liepos mėn. atsakovas neteikia savo nepilnamečiams vaikams išlaikymo. Atsakovas, apsilankydamas ieškovės bute, būna iki vėlumos, nesilaiko vaikų nustatyto režimo, jų akivaizdoje sukelia konfliktus, vartoja necenzūrinius bei ieškovę žeminančius žodžius vaikų akivaizdoje. Ieškovė nurodo, kad esant bendram tėvų sutarimui šalys turi teisę nukrypti nuo nustatytos tvarkos, jeigu tai nekenks vaikų interesams
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2016-01-11 nutartimi nutarė nustatyti atitinkamą bendravimo su vaikais tvarką. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2016-01-11 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas reiškia, kad valstybė privalo nustatyti veiksmingą vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo sistemą. Laikinųjų apsaugos priemonių dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus bylos nagrinėjimo metu. Teismo pareiga ex officio kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti vaiko interesus. Vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymasis, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma.
CK 3.65 str. yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje. Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepilnamečio vaiko bendravimo su vienu iš tėvų tvarkos nustatymas yra tik laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ši teisinius santykius laikinai sureguliuojanti laikinoji apsaugos priemonė sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas.
Nagrinėjamu atveju matyti, jog ieškovė siekia nutraukti santuoką esant kito sutuoktinio kaltei, taip pat išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijus klausimus. Taigi, akivaizdu tarp šalių egzistuoja konfliktiški santykiai, kurie gali neigiamai įtakoti šalių nepilnamečius vaikus, todėl teismas pagrįstai nustatė laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Apelianto argumentai, jog teismas nepagrįstai apribojo atsakovo ir vaikų bendravimą, nepagrįsti. Pažymėtina, jog šalims sugebant tarpusavyje susitarti dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais, šalys gali nukrypti nuo teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos.
Dėl nustatyto termino pranešti apie ketinimą bendrauti su nepilnamečiais vaikais.
Apeliantas nesutinka su teismo nustatytu 14 dienų terminu pranešti ieškovei apie ketinimą atvykti į Lietuvą pasimatyti su vaikais, nurodydamas konkretų planuojamą bendravimo su vaikais laikotarpį, taip pat savaitgalį, kurį pageidauja pasimatyti su vaikais. Apelianto įsitikinimu, pakankamas terminas pranešti apie savo atvykimą yra trys dienos prieš. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus kaip nepagrįstus. Apeliantas savo argumentų, jog galimybę pranešti apie atvykimą į Lietuvą turi tik 3 dienos prieš, nepagrindė jokiais pakankamais ir leistinais įrodymais. Teismas 14 dienų terminą laiko protingu ir pakankamu, tiek apeliantui planuoti išvykas į Lietuvą, tiek ieškovei, esant poreikiui ir galimybei, pakeisti nepilnamečių vaikų planus dėl atsakovo grįžimo į Lietuvą ir ketinimo pasimatyti su nepilnamečiais vaikais. Todėl nustatyta bendravimo tvarka, nors ir pareikalaus papildomų tėvo pastangų savo darbo grafikus, asmeninio gyvenimo planus derinti su nustatyta bendravimo tvarka, o motinos atsižvelgti į tėvo prašymus ir, esant objektyvioms priežastims bei galimybėms, derintis vienam prie kito, tačiau šie apsunkinimai nelaikytini iš esmės suvaržančiais tėvo bendravimo su vaikais galimybes.
Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais konkrečiomis savaitės dienomis.
Teismas apelianto argumentus dėl bendravimo laiko konkrečiomis savaitės dienomis vertina taip pat nepagrįstais. Kaip minėta, visus klausimus teismai sprendžia, atsižvelgdami išimtinai į vaikų interesus ir vertindami šalių pateiktus įrodymus. Atsakovas, laikydamas nepagrįstu nustatytos bendravimo tvarkos 2-3 punktus, nenurodė ir nepagrindė įrodymais, kaip ši sąlyga pažeis nepilnamečių vaikų interesus (CPK 178, 185 str.). CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Teismui nustačius atsakovo bendravimą konkrečiomis savaitės dienomis bus užtikrinta ir tėvų teisė bendrauti su vaikais ir bus išvengta šalių konfliktų dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais laiko, o nepilnamečių vaikų interesus atitinka tai, kad jiems bus žinomas konkretus bendravimo su tėvu (atsakovu) laikas. Apeliantas teigia, kad teismas nevertino aplinkybės, jog nepilnamečiai vaikai yra išreiškę norą gyventi su atsakovu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai, t. y. tarp šalių kilęs ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Dėl nustatyto termino trukmės pranešti apie kelionę su nepilnamečiais vaikais į kitą valstybę ir sutikimo gavimo.
Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi nustatytu 30 dienų terminu informuoti ieškovę apie kelionę į kitą valstybę ir gauti raštišką jos sutikimą, nurodo, kad toks ieškovės prašymas yra nepagrįstas. Atsakovas pateiktame skunde nenurodo jokių argumentų bei nepateikia įrodymų, kaip teismo pritaikytas draudimas t. y. draudimas atsakovui be ieškovės sutikimo išvežti iš Lietuvos Respublikos nepilnamečius šalių vaikus ir 30 dienų terminas pranešti apie ketinimą išvykti, pažeidžia jo interesus. Pažymėtina, kad iš atsakovo nėra atimama galimybė kreiptis į bylą nagrinėjantį pirmosios instancijos teismą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar panaikinimo, jei paaiškėtų, kad ieškovė piktnaudžiauja jai suteiktomis teisėmis.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad abiejų tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais. Todėl tiek ieškovė, tiek atsakovas, teikdami prioritetą vaikų interesams, turi vengti abipusių konfliktų ir siekti iškilusius klausimus išspręsti taikiai.
Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.