- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-07
- Bylos Nr.
- 1S-84-719/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Artūras Ridikas
- Nukentėjusysis
- E. T.
- Kategorijos
Teisėjas Kęstutis Rimkus Baudžiamoji byla Nr. 1S-84-719/2014
2014 m. sausio 7 d.
teismo posėdyje išnagrinėjo nukentėjusiojo E. T. įgaliotojo atstovo Eugenijaus Gaščenkos skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutarties ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros 2013 m. lapkričio 29 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d. (dėl 16400 Lt pervedimo iš E. T. banko sąskaitos į O. P. banko sąskaitą). Šį nutarimą atstovas E.Gaščenka apskundė Ignalinos rajono apylinkės teismui, kuris skundžiama nutartimi skundą atmetė.
Šalies argumentai
Skundu atstovas prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą – panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros 2013 m. lapkričio 29 d. nutarimą ir įpareigoti prokuratūrą atstovo pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 182 str. 1 d. (dėl 16400 litų pervedimo iš E. T. banko sąskaitos į O. P. banko sąskaitą) nagrinėti iš naujo. Atstovas cituoja savo pareiškimą, Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros 2013 m. lapkričio 29 d. nutarimą, skundžiamą nutartį ir mano, kad šie procesiniai sprendimai yra nemotyvuoti, jie priimti neįsigilinus į jo pareiškimo ir skundo argumentus, todėl negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais. Jis dėsto šio ikiteisminio tyrimo eigą, dėsto apie ikiteisminio tyrimo pradėjimą ir įtarimo pareiškimą, šių procesinių veiksmų skirtumus ir teigia, kad anksčiau jis prašė pareikšti įtarimą O. P. dėl 16400 litų pervedimo iš E. T. banko sąskaitos į O. P. banko sąskaitą. Tačiau jo prašymas atlikti kitą procesinį veiksmą – pradėti ikiteisminį tyrimą dėl tos pačios aplinkybės – anksčiau nebuvo nagrinėtas. Todėl prokuratūros 2013 m. lapkričio 29 d. nutarime jo prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą nepagrįstai buvo sutapatintas su anksčiau jo pareikštu ir jau išspręstu prašymu pareikšti įtarimus O. P.. Atstovas mano, kad ikiteisminio tyrimo metu įtarimai O. P. buvo susiaurinti nepagrįstai, dėl to nebuvo priimtas joks procesinis sprendimas, todėl dėl 16400 litų pasisavinimo susidarė „vakuumas“ ir O. P. veika šioje dalyje nebetiriama. Kartu atstovas dėsto savo nuomonę apie skundžiamą nutartį priėmusio ikiteisminio tyrimo teisėjo galimybę dalyvauti procese priimant procesinius sprendimus, apie šio teisėjo šališkumą. Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes atstovas mano, kad pirmiau nurodyti procesiniai sprendimai buvo priimti neišsiaiškinus visų aplinkybių, neišnaudojus visų galimybių įrodymams surinkti, tinkamai nemotyvavus jų, todėl pradėti ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta nepagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Savo skundą atstovas iš esmės grindžia manymu, jog įtarimai O. P. apgaulės būdu įgijus ne 38223 Lt, o mažesnę pinigų sumą, buvo susiaurinti nepagrįstai. Tačiau su tokia atstovo nuomone sutikti negalima.
Pirmiausia aukštesnysis teismas pažymi, kad, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 164 str. 1 d. prasme, ikiteisminio tyrimo metu įtarti buvus nusikalstamą veiką ir pareikšti įtarimus, susiaurinti įtarimus, nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, o taip pat spręsti kitus ikiteisminio tyrimo metu iškilusius klausimus, yra išimtinai prokuroro kompetencija. Prokuroras privalo apsvarstyti proceso dalyvių prašymus ir dėl jų priimti motyvuotus sprendimus, kurie gali būti skundžiami, tačiau prokurorui nėra privaloma proceso dalyvių pozicija atitinkamais klausimais, jei prokuroro įsitikinimas, vadovaujantis ikiteisminio tyrimo duomenų visuma, yra kitoks. Prokuroro priimtas sprendimas bet kuriuo atveju turi būti motyvuotas ir pagrįstas byloje surinktais duomenimis.
Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad 2011 m. gruodžio 5 d. pareiškimu E. T. pranešė ikiteisminio tyrimo institucijai apie tai, kad jo dukra O. P., galimai, iš jo sąskaitos banke paėmė 38223 Lt (1 t., 7–8 b.l.). Dėl to 2011 m. gruodžio 12 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (1 t., 4 b.l.). Ikiteisminio tyrimo metu E. T. minėtą dingusią pinigų sumą – 38223 Lt nurodė civiliniame ieškinyje (1 t., 39–40 b.l.). 2012 m. birželio 5 d. O. P. buvo pranešta apie tai, kad ji įtariama, be kita ko, apgaulės būdu iš E. T. įgijusi 38223 Lt ir tą pačią dieną apklausta apie visas jai pareikštame įtarime nurodytas aplinkybes (1 t., 85, 88–89 b.l.). 2013 m. gegužės 7 d. papildomos apklausos metu O. P. buvo papildomai apklausta apie minėtame įtarime nurodytas aplinkybes, susijusias su disponavimu minėta pinigų suma (2 t., 78–79 b.l.). Po šios apklausos, pagal byloje esančius duomenis, 2013 m. birželio 17 d. O. P. buvo pranešta apie tai, kad ji įtariama, be kita ko, apgaulės būdu savo naudai iš E. T. įgijusi nebe 38223 Lt, o 12470 Lt ir apklausta apie tai (2 t., 80–85, 88 b.l.).
Įvertinus visus šios ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenis akivaizdu, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir šiuo metu atliekamas tikslinant ne dalį, o visas E. T. pareiškime nurodytas aplinkybes, tarp jų ir dėl pinigų – 38223 Lt dingimo. Šiuo metu ikiteisminiame tyrime nėra priimtas joks galutinis procesinis sprendimas (sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą (visiškai ar iš dalies), išskirti (sujungti) ikiteisminį tyrimą, surašyti kaltinamąjį aktą ir perduoti bylą teismui ir kt.), šis ikiteisminis tyrimas pagal 2011 m. gruodžio 5 d. E. T. pasirašytą pareiškimą, tikslinant visas jame nurodytas aplinkybes, nėra baigtas ir toliau vyksta visa apimtimi. Todėl pradėti dar vieną ikiteisminį tyrimą pagal 2013 m. lapkričio 21 d. atstovo rašytą pareiškimą dėl tų pačių, E. T. pareiškime jau nurodytų aplinkybių, nėra jokio pagrindo. Tokiu būdu Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūra iš esmės visiškai pagrįstai 2013 m. lapkričio 29 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal 2013 m. lapkričio 21 d. atstovo pareiškimą, o apylinkės teismas šį nutarimą paliko galioti.
Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad nepaisant to, jog 2011 m. gruodžio 5 d. E. T. pareiškime buvo nurodyta, kad, be kita ko, be jo žinios dingo 38223 Lt, vėliau ikiteisminio tyrimo metu buvo gauti duomenys apie tai, kad dalis šių pinigų vis tik galėjo būti išleisti su E. T. žinia – jo žmonos laidotuvėms, paminklui, jo anūko L. T. reikmėms ir pan. Taip pat pažymėtina ir tai, jog 2013 m. gegužės 14 d. vykusios apklausos metu nukentėjusysis E. T. pats sumažino 2011 m. gruodžio 5 d. pareiškime išdėstytų savo reikalavimų apimtį nurodydamas, kad pretenzijas reiškia tik dėl be jo žinios parduoto arklio ir jo banko sąskaitoje buvusių pinigų (2 t., 18 b.l.). Todėl pagal šiuo metu ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius duomenis įtarimo O. P. susiaurinimas yra lygiai toks pat natūralus procesas ir tai jokiu būdu nereiškia, kad ikiteisminis tyrimas vyksta sąmoningai netiriant vienokių ar kitokių aplinkybių.
Atstovas ginčija skundžiamos nutarties teisėtumą argumentuodamas tuo, kad ši nutartis nėra pakankamai motyvuota. Tačiau čia aukštesnysis teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje nustatyta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą. Atmesdamas skundą teismas gali tiesiog pritarti skundžiamo procesinio sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland). Šiuo atveju pritardamas prokuratūros nutarimo motyvams ir detaliai nepasisakydamas dėl visų atmesto atstovo skundo motyvų apylinkės teismas BPK reikalavimų nepažeidė, todėl laikyti skundžiamą nutartį neteisėta ir nepagrįsta negalima.
Klausimų dėl skundžiamą nutartį priėmusio ikiteisminio tyrimo teisėjo nešališkumo nagrinėjimas yra ne aukštesniojo teismo kompetencija. Be to, šį klausimą 2013 m. gruodžio 13 d. nutartimi išsprendė apylinkės teismo pirmininkas. Todėl šioje dalyje atstovo skundas laikytinas nepagrįstu ir nenagrinėtinas.
Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes aukštesnysis teismas, sutikdamas su žemesniojo teismo motyvais ir argumentais bei pritardamas jiems konstatuoja, kad žemesnysis teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė medžiagos duomenis, tinkamai taikė teisės aktus, todėl priėmė teisės aktų nuostatas ir suformuotą teismų praktiką analogiškose bei panašiose bylose atitinkantį procesinį sprendimą. Toks sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, jis priimtas nepažeidžiant materialinių ir procesinių teisės normų, todėl naikinti jį pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Nukentėjusiojo E. T. įgaliotojo atstovo Eugenijaus Gaščenkos skundą atmesti ir palikti galioti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio18 d. nutartį.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.