- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-17
- Bylos Nr.
- TS-3-1002/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-67-1-00318-2014-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mantas Liesis
- Nuteistasis
- R. L.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Mantas Liesis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. spalio 13 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. L., gim. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. L. tyčia nužudė žmogų, o būtent: laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 27 d. iki 2014 m. balandžio 28 d., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini)., K. G. sodyboje, tiksliai nenustatytoje įvykio vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia sudavė ne mažiau kaip šešis smūgius rankomis K. G. į įvairias kūno vietas, taip padarydamas muštines žaizdas abiejuose antakiuose, nosies nugarėlėje, viršutinėje lūpoje, pogleivines kraujosruvas abiejų lūpų vidiniuose paviršiuose, kraujosruvą kairės akies obuolio odenoje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, pareinančias į skruostus, viršutinėje lūpoje ir kairėje smakro pusėje, kraujosruvas abiejų smilkinių minkštuosiuose audiniuose, bei tyčia peiliu sudavė K. G. į kaklą, padarydamas pjautinę žaizdą dešinėje kaklo pusėje ir taip K. G. įstumdamas į tvenkinį, ten dėl mechaninės asfikcijos vandenyje nukentėjusysis K. G. mirė, taip tyčia nužudė K. G..
Be to, kaltinamasis R. L. laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 27 d. iki 2014 m. balandžio 28 d., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini)., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš K. G. sodybos pagrobė televizorių ,, (duomenys neskelbtini)“, 231,71 Eur vertės, ir pasinaudodamas K. G. paliktu automobilyje užvedimo raktu pagrobė K. G. priklausantį 2896,20 Eur vertės automobilį ,,F. T.“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso pagrobė 3127,40 Eur vertės K. G. turtą.
Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 7 d. nuosprendžiu R. L. pripažintas kaltu įvykdęs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų.
Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose ir bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką R. L. įskaitytas sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2015 m. liepos 7 d.
Nuteistajam R. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžia – 2014 m. gegužės 1 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2026 m. gegužės 1 d. Galimo lygtinio paleidimo taikymo data (2/3 bausmės): 2022-05-01.
Šiaulių tardymo izoliatoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apsvarsčiusi ir įvertinusi nuteistojo socialinio tyrimo išvadą bei pagal OASys metodiką nustatytą nuteistojo pakartotino nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant, atsižvelgdama į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus bei į šiuos motyvus: 1) nuteistasis turi darbinę motyvaciją ir darbo pasiūlymą; 2) nusikalstamo elgesio rizika žema; 3) palaikantys santykiai su artimaisiais; 4) gebėjimas atsiriboti nuo neigiamą įtaką darančių asmenų; 5) problemų dėl alkoholio vartojimo pripažinimas ir motyvacija keisti vartojimo įpročius; 6) ateities planų turėjimas bei susitelkimas į asmeninius tikslus; 7) nuteistasis vykdė visas Komisijos teiktas rekomendacijas. 2022 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta nuteistajam R. L. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
Atsiliepimas
Prokurorui, nuteistajam pranešus apie teismo posėdžio datą, atsiliepimų, prašymų negauta.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos netvirtintinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti.
BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos: du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vadovaujamasi ne tik bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais, priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami resocializuotis. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, esminę reikšmę įgauna jo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimas bei pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Bylos medžiagos duomenimis, nagrinėjamu atveju yra nustatyti formalieji nuteistojo R. L. lygtinio paleidimo pagrindai, tačiau sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą būtina įvertinti ir materialiuosius lygtinio paleidimo taikymo kriterijus – nuteistojo asmenybę, praeityje teismo taikytas priemones, nuteistojo elgesį visą bausmės atlikimo laiką, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, socialinius ryšius ir kitas aplinkybes. Šie kriterijai parodo, ar yra įstatyme nustatyta materialioji sąlyga lygtiniam paleidimui taikyti – ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Bylos duomenys įrodo, kad nuteistasis atliko įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, todėl egzistuoja formalus pagrindas svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą. Jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad nuteistasis atitinka formalias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, sudaro pagrindą manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Taikyti lygtinį paleidimą konkrečiam nuteistajam kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
Susipažinus su nuteistojo asmens bylos medžiaga, 2022 m. rugsėjo 30 d. socialinio tyrimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog R. L. nuteistas 2015-07-07 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį (nužudymas), 178 straipsnio 2 dalį (vagystė), jam paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. R. L. laikotarpiu tarp 2014-04-27 ir 28, tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo sodyboje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia sudavė ne mažiau 6 smūgius rankomis nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas bei tyčia peiliu sudavė į kaklą, taip nukentėjusįjį įstumdamas į tvenkinį, kur dėl mechaninės asfikcijos vandenyje nukentėjusysis mirė. Be to, laikotarpiu tarp 2014-04-27 ir 28, tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini)., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš nukentėjusiojo sodybos pagrobė televizorių ir pasinaudodamas aukos paliktu automobilyje užvedimo raktu pagrobė aukai priklausantį automobilį, iš viso pagrobė 3127,40 Eur vertės nukentėjusiojo turto. R. L. teismo metu savo kaltės dėl tyčinio nužudymo nepripažino, teigė, kad tai padarė gindamasis. Šiuo metu deklaruoja, kad kaltę pripažįsta ir prisiima atsakomybę už įvykdytą nusikaltimą. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad asmuo nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimui.
Anksčiau R. L. teistas vieną kartą 2009-12-14 Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį (pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką), BK 180 straipsnio 1 dalį (plėšimas), BK 180 straipsnio 2 dalį (plėšimas), BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė), BK 22 straipsnio 1 dalį (pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką), BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė) laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams. Bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams ir paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 iki 6 val., uždraudžiant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, žinios keisti gyvenamąją vietą.
Iki suėmimo oficialiai nedirbo, darbo biržoje (Užimtumo tarnyboje) buvo išbrauktas iš bedarbių sąrašų. Oficialus darbo stažas SODROS duomenimis nesiekia 1 metų. Būdamas laisvėje R. L. neturėjo tvirto ir pastovaus pajamų šaltinio. Gautus pinigus išleisdavo nepagrindinėms reikmėms – panaudodavęs žalingų įpročių tenkinimui (alkoholio įsigijimui). Lėšų tvarkymo įgūdžiai buvo silpni. R. L. turi skolų (greitieji kreditai) ir priteistų žalų. Silpni lėšų paskirstymo įgūdžiai veikia kaip kriminogeninis veiksnys bei kelia abejonių, kad darbo užmokestis būtų pakankamas ne tik asmeniniams poreikiams patenkinti, tačiau ir visiškai padengti turimas skolas.
R. L. laisvėje neretai užsiimdavo veikla, kuri susijusi su jo nusikalstamu elgesiu (vartojo alkoholį). Asocialiu elgesiu pasižymintys asmenys darė jam neigiamą įtaką. Praeityje gulėjo psichiatrinėje ligoninėje, tačiau po kurio laiko vėl pradėjo „išgėrinėti“. Bylos duomenimis, taip pat teisės pažeidėjo teigimu, alkoholis turėjo įtakos jo smurtiniam elgesiui. Nėra tikras, ar visiškai atsisakys alkoholio. Asmuo yra Psichiatrijos klinikos pacientų registre dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį ir Šiaulių priklausomybės ligų centro registre dėl nustatyto priklausomybės sindromo alkoholiui. Nuteistasis suvokia galimą alkoholio vartojimo žalą ir yra motyvuotas keisti vartojimo įpročius, tačiau stokoja gilesnio suvokimo apie priklausomybę ir jos dinamiką, smurtinio elgesio rizika pavartojus alkoholio išlieka.
Pasižymi vidutine saviverte, stebimas polinkis intraversijai, savivaizdis remiasi socialiai priimtinomis vertybėmis, apskritai savimi kaip asmenybe šiai dienai yra patenkintas, koreguotinų bruožų neįžvelgia.
Suėmimo laikotarpiu buvo skirta viena nuobauda: 2014-09-15 skirtas papeikimas už tai, kad negrąžino paklodės į Šiaulių tardymo izoliatoriaus sandėlį. Bausmės atlikimo metu skirta viena drausminė nuobauda – 2018-07-11 skirtas papeikimas už tai, kad parduotuvėje pirko kortas kitam asmeniui. Svarstytas Lygtinio paleidimo komisijoje 2022-04-13, nuspręsta lygtinio paleidimo netaikyti.
2022-09-16 nustatyta žema rizika (pagal OASys). Pirminis vertinimas 2015-09-10, rizika vidutinė, stebimas rizikos mažėjimas. Pakartotino nusikalstamo elgesio riziką didina silpni lėšų paskirstymo įgūdžiai (gaunamas lėšas ilgą laiką panaudodavo savo reikmėms, nepaskirstydavo siekdamas greičiau atlyginti žalą, nors pastaruoju metu pradėjo daryti minimalias savanoriškas įmokas žalos atlyginimui); mažiau struktūruotoje aplinkoje galintis išryškėti polinkis pasiduoti neigiamai įtakai (nors pastaruoju metu nuteistasis nutraukęs ryšius su neigiamai charakterizuojamais asmenimis, tikėtina, kad būnant mažiau struktūruotoje aplinkoje plėsis asmens socialinis ratas, kas gali vėl privesti prie neigiamos aplinkinių įtakos ir pasidavimo jai); gilesnio suvokimo apie priklausomybę ir jos dinamiką stoka (nors pripažįsta turėjęs problemų dėl alkoholio vartojimo, mano kad ateityje galima vartoti saikingai, nėra tikras, ar visiškas atsisakys alkoholio, kas didina atkryčio, o tuo pačiu ir nusikalstamo elgesio riziką); ankstesnės patirties įvertinimo bei savo elgesio priežasčių – pasekmių suvokimo stoka (stokoja visapusiško ankstesnių bandymų kontroliuoti alkoholio vartojimą įvertinimo).
Iš asmens bylos matyti, kad aptariamu atveju nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę už dvi nusikalstamas veikas. Viena nusikalstama veika pagal BK 129 straipsnio 1 dalį priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, kita nusikalstama veika pagal BK 178 straipsnio 2 dalį priskiriama – apysunkių nusikaltimų kategorijai. R. L. nagrinėjant bylą teisme savo kaltės dėl tyčinio nužudymo nepripažino, teigė, kad tai padarė gindamasis. Kalbėdamas apie nusikalstamų veikų priežastis, nuteistasis nebuvo iki galo atviras ir nuoširdus. Šiuo metu teigia, kad kaltę pripažįsta ir prisiima atsakomybę už įvykdytą nusikaltimą. R. L. teistas ir už plėšimus.
Išnagrinėjęs teikimą, teismas sprendžia, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Socialinio tyrimo išvada yra palanki nuteistajam, tačiau teismas sprendžia nepatvirtinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. spalio 13 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini). Nors nustatytos formalios lygtinio paleidimo taikymo sąlygos, nuteistojo rizika nusikalsti maža, teismas atsižvelgia į kriminogeninius veiksnius – elgesio priežastingumo suvokimo stoką, suvokimo apie priklausomybę ydas, polinkį pasiduoti neigiamai aplinkinių įtakai, silpnus lėšų paskirstymo įgūdžius. Be to, teismas įvertina ir padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, sprendžia, kad bausmės atlikimo laikotarpis per trumpas, jog teismas galėtų įsitikinti, jog nuteistasis ateityje savo tikslų sieks teisėtais būdais. Teismas sutinka, kad nuteistasis deda dideles pastangas išeiti į laisvę ir savo tikslų siekti, nedarydamas nusikaltimų. Vis dėlto, teismo vertinimu, reikalingas ilgesnis laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikas, kurio metu nuteistojo elgesys įrodytų, kad jam galima taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nusikaltimas, už kurį nuteistas R. L., yra vienas pavojingiausių ir sukrečiančių žmonių sąmonę, todėl lygtinio paleidimo taikymas turi derėti su nubaudimo principu ir užtikrinti visuomenės saugumą. Teismas vertina, kad ateityje lygtinio paleidimo taikymas nuteistajam yra svarstytinas, atlikus ilgesnę laisvės atėmimo bausmę ir dedant pastangas šalinti kriminogeninius veiksnius, nustatytus bausmės vykdymo metu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas
nutaria
Nepatvirtinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. spalio 13 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini),,Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam“.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.