Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo, J. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. S. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. 2009 m. liepos 23 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimu Nr. F 287569 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 124¹ str. 2 d. nubaustas 75 Lt pinigine bauda už tai, kad pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau tekste – KET) 155.5 punkto reikalavimus, 2009 m. gegužės 23 d. apie 18.40 val., Vilniuje, Fabijoniškių gatvėje ties namu Nr. 61 vairavo transporto priemonę, sustojo ir paliko stovėti ant žalios vejos.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (ABTĮ 123 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str.).

ATPK 256 str. numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 297 str. nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas siejamas su administracine atsakomybe.

KET 155.5 punktas numato, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai).

J. S. neginčija, jog 2009 m. gegužės 23 d. apie 18 val. buvo pastatęs automobilį Vilniuje, prie Fabijoniškių g. 61-ojo namo, tačiau nesutinka, kad jo automobilis stovėjo ant vejos.

ATPK 124¹ str. 2 d. nustato administracinę atsakomybę už automobilio pastatymą ant vejos. Minėtame ATPK straipsnyje bei KET 155.5 punkte vartojama sąvoka „veja“ nėra speciali teisinė sąvoka ir todėl teismas ją supranta taip, kaip yra įprasta bendrinėje kalboje. Teismo vertinimu, veja turėtų būti laikoma tik tokia žolė ar pievelė, kuri yra specialiai suformuota (apželdinta) ir atlieka specialią kultūrinę paskirtį. Tokia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pozicija išdėstyta 2007 m. gegužės 4 d. nutarime ( adm. byla Nr.N3-894-07).

Liudytojas H. K. teismo posėdyje paaiškino, kad 2009 m. gegužės 23 d. apie 18 val. gavęs budėtojo pranešimą, nuvyko prie Fabijoniškių g. 61 namo Vilniuje ir ten rado ant vejos stovinčius automobilius, tarp kurių buvo ir pareiškėjo automobilis, tačiau teigė, kad buvo pavasaris, todėl tuo laiku žolės galėjo dar ir nebūti. Patvirtino, kad administracinio teisės pažeidimo byloje esanti nuotrauka yra padaryta pažeidimo fiksavimo momentu.

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančios nuotraukos ( b.l.31) matyti, kad automobilis Volvo V 70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi ant neasfaltuotos, žole neapaugusios, žmonių išmindžiotos ir automobilių ratų išvažinėtos žemės.

Pareiškėjo iniciatyva padarytose fotonuotraukose ginčo teritorijoje vejos nesimato ( b.l. 9-12).

Kitų įrodymų, patvirtinančių minėto pažeidimo padarymo faktą, administracinėje byloje nesurinkta.

Ta aplinkybė, jog Vilniaus savivaldybės planavimo dokumentu ( b.l. 22) minėta vieta yra priskirta vejos teritorijai, nesudaro pagrindo daryti išvadai, jog J. S. padarė minėtą pažeidimą, nes vienas iš administracinio pažeidimo sudėties elementų yra subjektyvusis požymis, t.y. asmens suvokimas, kad savo veiksmais daro priešingą veiką arba tokių pasekmių numatymas ( ATPK 10 str., 11 str.). Tokių duomenų administracinėje byloje nėra.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese, todėl taikant administracinę atsakomybę, visos abejonės yra aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad nepakanka įrodymų, patvirtinančių asmens kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 2 d., todėl ginčijamas nutarimas panaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 2 p., teisėja

nutaria:

2009 m. liepos 23 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimą Nr. F 287569, kuriuo J. S. nubaustas pagal ATPK 124¹ str. 2 d., panaikinti ir bylą nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.