Kauno apygardos teismo nutartis

2008-12-22 · Civilinė byla Nr. 2A-939-436/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-22
Bylos Nr.
2A-939-436/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arūnas Rudzinskas (pirm.), Birutė Bobrel, Leonas Jachimavičius
Atsakovas
M. S., R.N., Kauno apskrities viršininko administracijos, Kauno miesto savivaldybės, R. N.-J.
Trečiasis asmuo
Valstybės įmonės Registrų centras Kauno filialo, R. S., O. S., Kauno miesto 12-ojo notarų biuro
Ieškovas
K. T.
Advokatai
Dana Žvingilienė, Aušra Kargaudienė
Kategorijos
  • 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-939-436/2008
Pirmosios instancijos teismoteisėja Rūta Rimkevičienė
Procesinio sprendimo kategorija: 30.5;30.10;45.6;121.21; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gruodžio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Arūno Rudzinsko,kolegijos teisėjų Birutės Bobrel, Leono Jachimavičiaus,sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, Dovilei Stoškuvienei,dalyvaujant ieškovės atstovėms advokatei Danai Žvingilienei, L. T.,atsakovėms M. S., R.N. – J.,atsakovės R. N. – J. atstovei advokatei Aušrai Kargaudienei,atsakovės Kauno apskrities viršininko administracijos atstovei J. G.,atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei V. B.,

trečiojo asmens Valstybės įmonės Registrų centras Kauno filialo atstovei V. J.

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų R. N.-J., Kauno apskrities viršininko administracijos ir Kauno miesto savivaldybės apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-115-435/2008 pagal ieškovės K. T. ieškinį ir papildomą ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybei, Kauno apskrities viršininko administracijai, M. S., R. N.-J., tretiesiems asmenims Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui, R. S., O. S., Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarei D. V. dėl pažeistų teisių gynimo ir Kauno miesto valdybos sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė K. T. ieškiniu prašė apginant jos pažeistas teises panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2004-06-11 įsakymą Nr. 02-01-4906 ir 2004-06-11 sprendimą Nr. 5006 dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. S. ir neatlygintino jai žemės sklypo 600 kv. m. suteikimo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančia 2004-06-25 pirkimo - pardavimo sutartį (reg. Nr. 7781), sudarytą tarp M. . ir R. N.-J. dėl 0,0600 ha žemės (duomenys neskelbtini) , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , Kauno m.; panaikinti atliktą teisinę registraciją M. S. ir R. N.-J. vardu į žemę esančią (duomenys neskelbtini); papildomu ieškiniu prašė panaikinti Kauno miesto valdybos 2000-05-16 sprendimo Nr. 615 1.3 punktą, kuriuo patvirtintas 600 kv. m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas. Taip pat prašė priteisti iš atsakovų turėtas teismo išlaidas ir išlaidas advokato pagalbai. Nurodė, kad jos senelis S. P. iki 1940 m. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise valdė 0,98 ha žemės. Kadangi valdytos žemės planas nėra išlikęs, tai S. P. žemės sklypo ribos 1996-09-30 buvo nubraižytos pagal S. P. nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byloje esančia Kauno valstybinio archyvo 1993-04-30 pažymą Nr. P-83 bei remiantis pretendentų į žemę parodymais. Prašymus į S. P. iki 1940 m. turėtą žemę pateikė ieškovė, R. S. ir O. S.. Ieškovei priklauso atkurti nuosavybės teises į ¼ dalį 0,2450 ha (0,98 ha : 4). Kauno miesto valdybos 1997-02-04 sprendimu Nr. 116 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atstatymo“ buvo parengtas ir patvirtintas sumažintos apimties planas S. P. žemėje ir suformuoti 3 nauji žemės sklypai. Pagal minėto sprendimo 1 priedą K. T. suprojektuotas 1900 kv. m. žemės sklypas (duomenys neskelbtini), R. Stankevičiui – 1900 kv. m. žemės sklypas (duomenys neskelbtini), o O.S. - 2000 kv. m. žemės sklypas (duomenys neskelbtini) . 1998-01-21 įsakymu Nr. 01-299 ir 1998-01-21 sprendimu Nr. 1191 K. T. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jos senelio S. P. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) turėto 0,98 ha žemės sklypo ¼ dalį, t.y. į 0,2450 ha, ir suteikė neatlygintinai (duomenys neskelbtini), 1900 kv.m. žemės gyvenamajam namui statyti. R. S. atstatė nuosavybės teises taip pat į ¼ dalį minėto sklypo ir suteikė (duomenys neskelbtini), 1900 kv. m. žemės gyvenamajam namui statyti. Ieškovei nuosavybės teisės į 0,055 ha nėra atkurtos. Ieškovė ne kartą kreipėsi į KAVA dėl nuosavybės teisių į likusią žemę atkūrimo, tračiau jai buvo aiškinama, kad Kauno m. savivaldybės užsakymu 2004 m. VĮ „Kauno planas“ parengė specialiojo plano „Iki 1995 06 01 Kauno miestui priskirtoje teritorijoje laisvų (neužstatytų) žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti plano“ I ir II etapus, tačiau parengus šiuos specialiojo plano etapus laisvų (neužstatytų) žemės sklypų ginčo vietoje nenustatyta. 1996 m. projektuojant tris sklypus nuosavybės teisėms atkurti ieškovei buvo aiškinama, kad prie I ir II sklypų yra paliekamas privalomas privažiavimas iš Samylų g. pusės, todėl negalima suprojektuoti jai didesnio žemės sklypo, o tuo pačiu grąžinti trūkstamo 550 kv.m. žemės sklypo. Tačiau 2005 m. dalies privažiavimo prie ieškovei suteikto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) neliko, tai ji sužinojo 2005 metų liepos mėnesį atsiėmus užsakytą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) toponuotrauką.

Kauno miesto valdyba 2000-05-16 sprendimu Nr. 615 „Dėl žemės sklypų Tylos g. 4, (duomenys neskelbtini), skirtų nuosavybės teisėms į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkurti, detaliųjų planų patvirtinimo“ ant dalies projektuojamo kelio (buvusio pravažiavimo) suprojektavo ir patvirtino naują 600 kv. m. žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis - namų valda. Apie šį sprendimą ieškovės niekas neinformavo, sutikimo neprašė. Šio sklypo dalis įeina į S. P. iki 1940 m. valdytą 0,98 ha žemės sklypo plotą, todėl ir suformavus tokį žemės sklypą jis turėjo būti suteiktas jai, kadangi jai liko neatkurta nuosavybė į 550 kv. m. žemės. Apie tai, jog būtent šiuo sprendimu buvo panaikintas pravažiavimas ir apie patį sprendimą ieškovė sužinojo tik iš 2006-03-09 rašto Nr. 2-128. Nurodė, kad 1996 metais ruošiant ieškovei sumažintos apimties detalųjį planą, kuris buvo patvirtintas 1997-02-04 sprendimu Nr. 116, pravažiavimas buvo rodomas ir nebuvo jokių abejonių, kad jis gali būti panaikintas. Šis 600 kv. m. žemės sklypas, kurio dabartinis adresas (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas M. S. vardu KAV 2004-06-11 įsakymo Nr. 02-01-4906 ir 2004-06-11 sprendimo Nr. 5006 pagrindu. 2004-06-25 M. S. šį sklypą pirkimo-pardavimo sutartimi perleido R. N. –J.. Kadangi M. S. neteisėtai ir nepagrįstai buvo atkurtos nuosavybės teisės į S. P. turėtą žemę, neišsprendus ieškovei nuosavybės teisės atkūrimo natūra klausimo, ieškovė laiko, kad žemės prikimo-pardavimo sandoris taip pat yra neteisėtas. R. N.–J. nelaikytina sąžininga ginčo sklypo įgijėja, kadangi jai buvo žinomos aplinkybės apie tai, kad privažiavimo kelias panaikintas neteisėtai ir kad jos įgytas sklypas įeina į S. P. priklausiusio žemės sklypo dalį. Taip pat nurodė, kad IĮ „Geodeziniai matavimai ir projektavimas“ nubraižė sklypo planą atsižvelgiant į archyvo pažymą bei 1996-09-30 parengtą Kauno m. Žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos parengtą planą, kuriame matosi, kad Kauno miesto valdybos 2000-05 16 sprendimu Nr. 615 suprojektuotas naujas 600 kv. m. žemės sklypas (duomenys neskelbtini), ir kuris suteiktas M. S. kaip sklypas (duomenys neskelbtini), įeina į S. P. iki 1940 m. valdytą žemės sklypą (maždaug apie 1,25a). Taip pat iš naujai išbraižyto plano matyti, kad S. P. turėto žemės sklypo ribos nubraižytos netiksliai, t.y. S. P. turėjo 9800 kv. m. žemės sklypą, o pagal 1996-09-30 planą yra 9316 kv. m., kas reiškia, jog šiame plane nėra įskaitytas ir nubraižytas 485 kv.m. žemės sklypas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškinį ir papildomą ieškinį patenkino: panaikino Kauno miesto valdybos 2000-05-16 sprendimo Nr. 615 1.3 punktą, kuriuo patvirtintas 600 kv. m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas; panaikino Kauno apskrities viršininko administracijos 2004-06-11 įsakymą Nr. 02-01-4906 ir 2004-06-11 sprendimą Nr. 5006 dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. S. ir neatlygintino jai žemės sklypo 600 kv.m. suteikimo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pripažino negaliojančia 2004-06-25 pirkimo - pardavimo sutartį (reg. Nr. 7781), sudarytą tarp M. S. ir R. N.-J. dėl 0,0600 ha žemės (duomenys neskelbtini); taikė restituciją – įpareigojo R. N. J. grąžinti M. S. žemės sklypą 600 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini), o M. S. grąžinti R. N.-J. 45000 Lt; panaikino atliktą teisinę registraciją M. S. ir R. N.-J. vardu į žemę, esančią (duomenys neskelbtini) ; priteisė ieškovei K. T. iš atsakovų KAVA, Kauno miesto savivaldybės, M. S. ir R. N.-J. po 375,00 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu; priteisė valstybei iš atsakovų KAVA, Kauno miesto savivaldybės, M. S. ir R. N.-J. po 27,09 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas sprendė, kad tiek ginčijami Kauno miesto valdybos sprendimo dalis, tiek Kauno apskrities viršininko administraciniai aktai, prieštarauja įstatymams ir poįstatyminiams aktams, tuo pačiu pažeidžia ir ieškovės teises. Teismas nustatė, kad ieškovė 1993-08-12 kreipėsi į Kauno miesto valdybą su prašymu atstatyti jai nuosavybės teisę į S. P. (senelio) 0,98 ha žemę natūra. Sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisės atkūrimo 1996-09-30 buvusio sklypo ribos buvo parengtos pagal S. P. nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byloje esančius dokumentus (Kauno valstybinio archyvo 1993-04-30 pažymą Nr. P-83 ir sklypų išplanavimo schemą) ir remiantis pretendentų į šią žemę pageidavimais ir parodymais. Šio plano pagrindu buvo patvirtintas sumažintos apimties detalusis planas ir priimti administraciniai aktai dėl nuosavybės teisės atkūrimo visiems pretendentams. Šis planas nenuginčytas. Tuo pagrindu teismas atmetė atsakovų argumentus, jog neesant neginčijamo archyvinio dokumento, negalima tiksliai nustatyti buvusio žemės savininko S. P. turėto žemės sklypo ribų. Ieškovės užsakymu IĮ „Geodeziniai matavimai ir projektavimas“ nubraižė sklypo planą atsižvelgiant į archyvo pažymą bei 1996-09-30 parengtą planą. Vertinant minėtą detalųjį planą ir naujai sudarytą planą, teismas nustatė, kad ieškovei atkuriant nuosavybės teises šalia jos sklypo buvo numatytas pravažiavimas, o Kauno miesto valdybos 2000-05-16 sprendimu Nr. 615 suprojektuotas naujas 600 kv.m. žemės sklypas (duomenys neskelbtini), ir kuris suteiktas M. S. kaip sklypas (duomenys neskelbtini), įeina į S. P. iki 1940 m. valdytą žemės sklypą (maždaug apie 1,25a). Teismas nurodė, kad šalys neginčijo aplinkybės, kad ieškovei nuosavybės teisės buvo atkurtos į 1900 kv. m. dėl tos priežasties, kad šalia buvo formuojamas pravažiavimas, o priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, minimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo naujo žemės sklypo dydis turėjo būti ne didesnis kaip 0,2 ha. Teismas nustatė, kad iki šiol nėra priimtas joks administracinis aktas dėl likusios ieškovei priklausančios dalies atkūrimo kitu įstatyme numatytu būdu. Tokiu būdu konstatavo, kad ieškovei 1998-01-21 KAVA įsakymo ir sprendimo pagrindu nebuvo iki galo išspręstas nuosavybės teisių atkūrimo į konkretų išlikusį nekilnojamąją turtą klausimas. Nežiūrint to, 2000-05-16 Kauno miesto valdyba nusprendė patvirtinti naujų žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms į žemę atkurti, detaliuosius planus, tame tarpe 600 kv. m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis namų valdai. Atsižvelgiant į tai, bei į tą aplinkybę, kad ieškovė nuolat prašė grąžinti jai visą likusią neužstatytą žemę natūra S. P. žemėje (2003-03-26, 2004-09-06 prašymai - nuosavybės teisių atkūrimo byla), teismas sprendė, kad buvo pažeista LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 3 p. nuostata, nes detalusis planas dėl žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn asmenims galėjo būti tvirtinamas tik visiškai išsprendus nuosavybės teisių atkūrimo ieškovei klausimą. Be to, remiantis LR Teritorijų planavimo įstatymo 3 str. 1 d., 2 d. nuostatomis, teismas laikė, kad buvo reikalinga ieškovei ne tik pranešti apie rengiamą detalųjį planą, bet ir derinti jį su ja, kaip greta esančio žemės sklypo savininke, kai šiuo atveju, teismas nustatė, kad apie detalaus plano rengimą ji nebuvo informuota apskritai.

Teismas laikė pagrįstu ieškovės reikalavimą pripažinti negaliojančia 2004-06-25 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp M. S. ir R. N.-J. dėl 0,0600 ha žemės (duomenys neskelbtini). Konstatavo, jog R. N.-J. negalima laikyti sąžininga ginčo turto įgijėja. Ieškovės atstovės paaiškinimais ir liudytojo V. J. parodymais nustatęs, kad pirkėjai buvo žinoma, kad į jos perkamą sklypą pretenduoja kitas asmuo, ir įvertinęs nustatytą aplinkybę, kad žemės sklypas M. S.buvo suteiktas neteisėtai, teismas panaikino sandorį ir taikė restituciją. Tuo pačiu panaikino teisines registracijas M.S. ir R. N.-J. vardu į žemę, esančią (duomenys neskelbtini) . Taip pat teismas laikė, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino, kadangi nagrinėjant bylą bendrosios kompetencijos teisme, LR administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatytas vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą dėl individualaus administracinio akto panaikinimo, kai sprendžiamas ginčas dėl civilinių teisių ir pareigų, susijusių su tuo individualiu administraciniu aktu, netaikomas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį ir papildomą ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl sprendimas naikintinas dėl šių motyvų:

Žemesnės instancijos teismas

1. Teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad ginčijamu Kauno miesto valdybos 2000-05-16 sprendimu Nr. 615 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalusis planas negalėjo būti tvirtinamas, nes tuo metu nebuvo išspręstas nuosavybės teisių atkūrimo ieškovei klausimas. Kauno apskrities viršininko 1998-01-21 įsakymo Nr. 01-299 1 punktu buvo nuspręsta atkurti nuosavybės teises K. T., suteikiant neatlygintinai 1900 kv.m. žemės sklypą gyvenamajam namui statyti (duomenys neskelbtini). Šiame įsakyme nustatyta, jog likusius 550 kv. m. žemės išpirks valstybė, pretendentei pasirinkus kompensavimo būdą. Ieškovė šio įsakymo įstatymų nustatyta tvarka neginčijo, todėl apelianto nuomone, laikytina, jog ji sutiko, kad likusi žemės sklypo dalis, į kurią nuosavybės teisės neatkurtos natūra, būtų išpirkta valstybės. Taigi, ginčijamo Kauno miesto savivaldybės valdybos sprendimo priėmimo metu nuosavybės teisių atkūrimo klausimas buvo išspręstas, tačiau iki šiol nėra pilnai įvykdytas, nes dėl išpirkimo būdo K. T. į Kauno apskrities viršininko administraciją nesikreipė.

2. Ieškovė neginčijo Kauno miesto valdybos 1997-02-04 sprendimo Nr. 116, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalusis planas nuosavybės teisėms atkurti. Šiame detaliajame plane aiškiai nurodytos ieškovei suprojektuoto sklypo ribos, taip pat nurodytos buvusio savininko žemės sklypo ribos. Todėl apeliantas nesutinka su teismo teiginiu, jog šis detalusis planas parengtas 1996-09-30 parengto S. P. buvusio sklypo ribų plano pagrindu. Tokia aplinkybė nenurodyta nei minėtame Kauno miesto valdybos sprendime, nei pačiame detaliajame plane. Be to, šio detaliojo plano tvirtinimo metu galioję teisės aktai nenumatė būtinybės naujus sklypus, skirtus nuosavybės teisių atkūrimui, projektuoti būtent buvusio savininko turėtos žemės vietoje.

3. Nepagrįstas teisės aktų normomis teismo teiginys, jog apie ginčijamą detalųjį planą ieškovė turėjo būti informuota bei su ja derinami detaliojo plano sprendiniai. Apie rengiamą detalųjį planą buvo paskelbta viešai spaudoje (skelbimas 1999 05 26 „Kauno dienoje“, III t. b.l. 34), kaip numatyta Teritorijų planavimo dokumentų projektų svarstymo su visuomene nuostatuose. Teritorijų planavimą reglamentuojantys teisės aktai nenumatė būtinybės asmeniškai informuoti gretimų sklypų savininkus apie detaliojo plano rengimą.

4. Teismas galėjo patenkinti ieškovės reikalavimus tik tuo atveju, jei ieškovė būtų įrodžiusi savo teisių pažeidimą (CPK 5 str.). Ginčijamo Kauno miesto savivaldybės valdybos sprendimo priėmimo metu galiojantys teisės aktai, reglamentavę nuosavybės teisių atkūrimą, apskritai nesuteikė galimybės ieškovei atkurti nuosavybės teises natūra į visą ginčo žemę, todėl neaišku, kokiu pagrindu teismas konstatavo ieškovės teisių pažeidimą.

Apeliaciniu skundu atsakovė Kauno apskrities viršininko administracija prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas dėl šių motyvų:

1. Teismas, nenustatęs, jog Kauno miesto valdybos 2000-05-16 sprendimu Nr. 615 patvirtinto detaliojo plano sprendiniais yra pažeistos ieškovės teisės, tačiau patenkinęs jos pareikštus reikalavimus, pažeidė materialinės bei procesinės teisės normas. Asmuo, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, turi įrodyti, kad jo teisės ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (CPK 178 straipsnis). Nors ieškovė ir teigė, jog jai tinkamai nepranešus apie detaliojo plano rengimą buvo pažeistos jos, kaip gretimo žemės sklypo savininkės, teisės, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad parengtas, suderintas ir minėtu sprendimu patvirtintas detalusis planas turės neigiamos įtakos jos naudojamam žemės sklypui. Juo labiau, kad vėliau – 2006-03-26 patvirtintas ieškovės sklypo (duomenys neskelbtini) detalusis planas, kurio sprendiniai apsprendžia ieškovės naudojamo žemės sklypo tvarkymo režimus.

2. Teismas be pagrindo konstatavo, kad rengiant Kauno miesto valdybos 2000-05-16 sprendimu Nr.615 patvirtintą detalųjį planą, jo sprendiniai turėjo būti suderinti su greta esančio žemės sklypo savininke. Minėto sprendimo priėmimo metu galiojusių LR Vyriausybės 1996-09-18 nutarimu Nr. 1079 patvirtintų Teritorijų planavimo dokumentų projektų svarstymo su visuomene nuostatų 34.1 punkte nustatyti alternatyvūs paskelbimo apie numatomą rengti projektą būdai: skelbiama vietinėse visuomenės informavimo priemonėse arba raštu pranešama žemės savininkams. Vienu iš šių būdų - per vietines visuomenės informavimo priemones - ir buvo paskelbta apie rengiamą ginčo žemės sklypo detalųjį planą. Aplinkybę, kad rengiamo detaliojo plano nereikia derinti su gretima esančių, teisiškai įregistruotų sklypų savininkais, patvirtina ir ieškovės 1900 kv.m žemės sklypo (duomenys neskelbtini) padalijimo detaliojo plano pagrindinis brėžinys, kuris taip pat nėra derintas su žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininke R. N.-J..

3. Teismas netinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir konstatavo, kad sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į S. P. turėtą 0,98 ha žemės sklypą, buvusio sklypo ribos 1996-09-30 parengtos pagal nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančius dokumentus ir remiantis pretendentų į šią žemę pageidavimus ir parodymus. Byloje kilo ginčas kokią dalį naujai suformuoto žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimui (duomenys neskelbtini) užima iki nacionalizacijos S. P. valdytas žemės sklypas, todėl teismas turėjo vertinti ne tik Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 1996-09-30 parengtą planą, bet ir O. S. parodymus byloje, kad toje vietoje S. P. žemės sklypas buvo tik 0,73 ha, o ginčo detaliuoju planu suformuotas sklypas (duomenys neskelbtini) nepatenka į S. P. iki nacionalizacijos valdyto žemės sklypo ribas. Net jei ir remtis ieškovės užsakymu IĮ „Geodeziniai matavimai ir projektavimas“ 2006-04-20 parengtu 9351 kv. m. žemės sklypo planu, tai buvusio S. Palionio žemės sklypo ribos apima tik nedidelę dalį įregistruoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), t.y. 125 kv.m., ir tik šioje dalyje galėjo būti reiškiami reikalavimai. Nesant neginčijamo archyvinio dokumento, kuriuo remiantis būtų galima tiksliai nustatyti buvusio žemės savininko S. P. turėto žemės sklypo ribas, nėra pagrįstas ir ieškinio patenkinimas dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. S. panaikinimo.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Kauno miesto valdybos 2000-05-16 sprendimo Nr. 615 priėmimo metu galioję teisės aktai numatė nuosavybės teisių atkūrimą natūra Kauno mieste. Ieškovei K. T. Kauno apskrities viršininko 1998-01-21 įsakymu Nr. 01-299 ir sprendimu Nr. 1191 buvo atkurtos nuosavybės teisės suteikiant neatlygintinai naują žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Ieškovė neginčijo nei tokio žemės sklypo suformavimo, nei sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Tokiu būdu kita žemė buvo priskirta valstybės išperkamai žemei, ir Kauno miesto valdyba pagrįstai suformavo 600 kv.m. žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui kitiems asmenims (sprendimo priėmimo metu galiojusio LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šiuo metu galiojančio LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, jog nuosavybės teisės į žemę miestuose atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę priskirtą valstybės išperkamai žemei, pagal šio įstatymo 12 straipsnį. Laisvo (neužstatyto) žemės sklypo, kurį būtų galima grąžinti natūra turėtoje vietoje, planą turi patvirtinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius. Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad valstybės išperkama žemės yra iki 1995 m. birželio 1 d. miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuose planuose yra užimta: žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje. Todėl ginčo žemės sklypas, net jei jis ir visas patektų į iki 1940 m. S. Palionio buvusio sklypo ribas, būtų priskiriamas prie valstybės išperkamos žemės.

Šalies argumentai

5. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė nepraleido senaties terminus ginčyti administracinius aktus, susijusius su žemės sklypo (duomenys neskelbtini) suformavimu. Ieškovė dar 2006-07-10 ieškinyje nurodė, kad Kauno miesto valdyba 2000-05-16 sprendimu Nr. 615 suformavo ginčo žemės sklypą, tačiau nereiškė reikalavimo dėl šio administracinio akto panaikinimo. Apelianto nuomone, šiuo atveju administracinių aktų apskundimo terminus numato LR administracinių bylų teisenos įstatymas. Tai, kad byla, esant kitiems reikalavimams, nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme, negali šių administracinių aktų apskundimo terminų pakeisti. Juo labiau, kad CK 1.125 straipsnis numato, kad atskirų rūšių reikalavimams kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus.

Apeliaciniu skundu atsakovė R. N. – J. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės reikalavimus atmesti. Nurodo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas dėl šių motyvų:

1. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtinta, kad nuosavybės teisių atkūrimas asmenims į S. P. iki 1940 m. valdytą žemę, buvo vykdomas nesant archyvinio šio žemės sklypo ribų plano. Šias aplinkybes patvirtina dar 2005 09 16 Kauno apskrities viršininko administracijos raštas Nr. 2521p, adresuotas K. T., kuriame pažymėta, kad Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus archyve nėra S. P. iki 1940 m. valdyto žemės sklypo plano. Tačiau kokiu įstatyminiu pagrindu, įrodinėjant apie 1/6 dalies (duomenys neskelbtini) žemės sklypo dalies patekimą į archyviniais dokumentais nepatvirtintas S.Palionio žemės sklypo ribas, galima būtų naikinti nuosavybės teises į laisvos valstybinės žemės fondo ribose suformuotą, ir detaliuoju planu patvirtintą žemės sklypą, nei ieškovė, nei teismas skundžiamu sprendimu nepagrindė. Kiti pretendentai į S. P. žemę, tame tarpe O. S., teisme patvirtino, kad žemės sklypas, kurį yra įsigijusi atsakovė R. N. – J., iki 1940 m. nebuvo S. P. valdose. Netikėti O. S. paaiškinimais, kuriuos pagrindžia ir iki 1940 m. rengti žemės sklypų planai, nėra jokio pagrindo.

2. Teismas, vertindamas žemės sklypo ribų planą (I t. b.l. 11) teikia išvadą, kad greta suformuoto žemės sklypo 1997 m. buvo projektuojamas pravažiavimas. Tačiau, jokie projektiniai sprendimai, nei šioje teritorijoje įstatymų nustatyta tvarka tvirtinti detalūs planai tokio pravažiavimo nepatvirtina. Ieškovė keliamus reikalavimas dėl viešojo administravimo institucijų priimtų sprendimų bei sandorio naikinimo, argumentuojant ieškovės poreikiu pravažiavimui, neginčijo Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Ieškinyje buvo argumentuojama, kad ieškovė neva nepatenka į šiuo metu jai nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, ir todėl jai pravažiavimas yra būtinas. Tačiau bylos nagrinėjimo metu buvo patvirtinta, ir ieškovė to nepaneigė, kad patekimą į žemės sklypą ji turi, šiuo metu jame yra vykdomos gyvenamojo namo statybos.

3. Teismas, naikindamas viešojo administravimo institucijų sprendimus, bei jų pagrindu sudarytą sutartį, taikė dvigubą restituciją. Todėl įvykdžius minėtą teismo sprendimą, žemės sklypas, kurį R. N.-J. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo iš atsakovės M. S. taps valstybės išperkamos žemės dalimi, į kurią yra negalimas nuosavybių teisių atkūrimas natūra.

4. Teismas, naikindamas 2006-06-25 sandorį, nepagrįstai atsakoves R. N.-J. ir M. S. pripažino nesąžiningomis įgijėjomis. R. N.-J. šeima su ieškove yra kaimyninių žemės sklypų savininkai. Todėl aplinkybė, kad atsakovė kaimyninių žemės sklypų savininkus pažįsta ir pažino iki sandorio sudarymo, negali būti vertinama kaip nesąžiningumo elementas. Civilinėje teisėje galioja bendras sąžiningumo principas (CK 1.5 straipsnis), kuris, be kita ko, reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Todėl asmuo, ketinant nutraukti valdymą ar turint kitokių reikalavimų turto valdytojui, jeigu tai yra nagrinėjamos bylos dalykas, turi įrodyti aplinkybę, kad valdymas yra nesąžiningas.

5. Teismas, esant šalių reikalavimams taikyti ieškininę senatį, pažeidė CK 1.125 straipsnio nuostatas. Ieškovė teigė, kad apie sprendimą patvirtinti detalųjų planą sužinojo 2006-03-09 gavusi raštą Nr. 2-128 (b.l. 24), tačiau reikalavimus teisme dėl šio detalaus plano panaikinimo pareiškė tik 2007 m. gegužės 15 d. posėdyje, teikiant patikslintą ieškinį. 2006-07-10 ieškiniu ieškovė šio reikalavimo nekėlė, nors pačiame ieškinyje šį sprendimą minėjo. Apie tai, kad (duomenys neskelbtini) sklypas yra suformuotas, ieškovė žinojo dar 2005 metais (ieškovės pateiktas 2005-08-02 prašymas Kauno miesto žemėtvarkos skyriui, prašant neleisti parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)), todėl teiginiai, kad apie minimą sprendimą sužinojo 2006 metais prieštarauja pačios ieškovės byloje teiktiems rašytiniams įrodymams. Nustačius, kad ieškinys pareikštas pasibaigus ieškinio senaties terminui, yra pagrindas ieškinį šioje dalyje atmesti (CK 1.131 str.).

Prisidėjimuose prie apeliacinių skundų atsakovė M. S. nurodo, kad sutinka su atsakovų apeliaciniuose skunduose pareikštais reikalavimais ir išdėstytais teisiniais argumentais bei motyvais.

Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovė K. T. prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinius skundus atmesti. Nurodo šiuos motyvus:

1. Atmestinas Kauno miesto savivaldybės apeliacinio skundo motyvas, kad ieškovė privalėjo ginčyti Kauno apskrities viršininko 1998-01-21 įsakymą Nr. 01-299 (1 t. b.l. 25) dėl 550 kv.m. išpirkimo valstybei. Minėto įsakymo priėmimo metu galiojęs 1997-07-01 LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas Nr. VIII-359 numatė, kad nuosavybės teisės atkuriamos ne daugiau kaip į 20 a žemės. Ieškovei bei R. S. nuosavybės teisės buvo atkurtos kiekvienam tik į 19 arų, atsižvelgiant į Kauno miesto valdybos 1997-02-04 sprendimą Nr. 116 ir paruoštą detalųjį planą (t.1,b.l.10), kuriame buvo nurodytas tarp sklypo 1 (ieškovės), sklypo 2 (R. S.) bei ginčo sklypo privalomas pravažiavimas. Tad 1 aras žemės kiekvienam iš pretendentų nebuvo grąžintas natūra tik todėl, kad SĮ „Kauno planas“ parengdama specialiojo plano „Iki 1995 06 01 Kauno miestui priskirtoje teritorijoje esančių laisvų (neužstatytų) žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, plano“ I ir II etapus, ginčo vietoje laisvos (neužstatytos) žemės nenurodė, o 1996 metais projektuojant tris sklypus nuosavybės teisėms atkurti, buvo teigiama, kad negalima atkurti nuosavybės teisių į Įstatymu leidžiamą 20 arų žemės sklypą, nes privalomas palikti pravažiavimas iš Samylų g. pusės, todėl buvo suformuotas tik 19 arų žemės sklypas (1 t. b.l. 10). Šis pravažiavimas prie ieškovei suteikto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) buvo numatytas dar 1997-09-29 ir tai patvirtina teismui pateiktas patvirtintas žemės sklypo planas (1 t. b.l. 11). Pravažiavimas prie sklypų (duomenys neskelbtini) ir tarp M. S. neteisėtai suteikto žemės sklypo buvo panaikintas Kauno m. savivaldybei 2000-05-16 sprendimu Nr. 615 tvirtinant naują žemės sklypą (duomenys neskelbtini), skirtą nuosavybės teisėms į žemę atkurti. Panaikinus pravažiavimą, suprojektuotas ant jo naujas 600 kv.m. žemės sklypas (duomenys neskelbtini) , kuris ekvivalentine natūra suteiktas M. S., įeina į S.P. iki 1940 m. valdytą žemės sklypą.

2. Nepagrįstas Kauno miesto savivaldybės apeliacinio skundo teiginys, kad ginčijamo Kauno miesto valdybos sprendimo priėmimo metu nuosavybės teisių atkūrimo klausimas ieškovei buvo išspręstas. Ieškovei priklauso atkurti nuosavybės teises į ¼ dalį S. P. valdyto (0,98 ha) žemės sklypo. Neatkurtos nuosavybės teisės į 0,055 ha. Kol nuosavybės teisės atkūrimo į konkretų išlikusį nekilnojamąjį turtą klausimas nėra iki galo išspręstas, šis turtas yra ginčo objektas ir jis negali būti perleistas kitiems asmenims, nes priešingu atveju reikštų pretendento teisių pažeidimą (LAT 1999-09-06 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-384/1999, 2003-06-16 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-698/2003). Ginčo žemės sklypas taip pat nėra valstybės išperkamas. Todėl nuo prašymo atkurti nuosavybės teises natūra, ginčo žemės sklypas (jo dalis, esanti šalis (duomenys neskelbtini)) priklausė grąžintinai žemei, ir vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 2, 3, 5 straipsnių nuostatomis, nuosavybės teisės turėjo būti atkurtos ieškovei, o ne suteiktas sklypas ekvivalentine natūra M. S . Jei žemė nėra valstybės išperkama, pirmenybę atkurti nuosavybės teises turi sklypo savininkas ar po jo mirties įgijęs teises kitas asmuo. Ginčo sklypas nebuvo reikalingas valstybės reikmėms, nebuvo numatytas išpirkti, nes buvo panaudotas nuosavybės teisių atkūrimui kitam asmeniui ekvivalentine natūra, o tai prieštarauja ne tik Atkūrimo įstatymo nuostatoms, bet ir protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.).

3. Nepagrįstai apeliantai nesutinka su teismo teiginiu, kad 1996 m. detalusis planas parengtas S. P. buvusio sklypo ribų plano pagrindu. S. P. buvusio sklypo iki 1940 m. (duomenys neskelbtini) planą (b.l. 30) paruošė 1996 09 30 KAVA Žemėtvarkos tarnyba, vadovaujantis Valstybinio archyvo 1993-04-30 pažyma Nr. P-83 bei sklypų išplanavimo schema (dėl žemės grąžinimo). Plano pagrindu ir buvo ruošiamas sumažintos apimties detalusis planas. Apeliantai nesutiko ir su IĮ „Geodeziniai matavimai ir projektavimai“ paruoštais planais, tačiau kitokių paskaičiavimų bei planų neturėjo ir nepateikė bylos nagrinėjimo metu.

4. Teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad planuojant naują sklypą nuosavybės teisių atkūrimui ir tvirtinant ginčijamą detalųjį planą buvo neįvertintos gretimybės, nebuvo derinami asmenų interesai. Apie tai, kad likviduojamas pravažiavimas, buvęs prie valdų, ieškovei ir R. Stankevičiui niekas nepranešė ir šio klausimo su jais nederino. Nors apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad apie rengiamą detalųjį planą buvo paskelbta viešai spaudoje 1999-05-26, tačiau informacija nėra informatyvi, iš tokio skelbimo teksto nebuvo galima gauti reikalingos informacijos spręsti apie teisių pažeidimą. Skelbime yra minima kito asmens - liudytojo V. J., pavardė. LR Vyriausybės 1996-09-18 nutarimu Nr. 1079 patvirtintų Teritorijų planavimo dokumentų projektų svarstymo su visuomene nuostatų 8 punkte nurodyta, kokia informacija privalo būti pateikiama spaudoje, t.y. organizatorius skelbia apie rengiamo projekto tikslus, rengimo terminus, viešo svarstymo etapus ir tvarką, nurodomas planavimo organizatorius, jo adresas ir telefonų numeriai. Šis reikalavimas buvo pažeistas.

5. Atmestini apeliantų teiginiai, kad ieškovė neįrodė savo teisių pažeidimo. Ieškovė nurodo, kad jai nuosavybės teisės buvo atkurtos tik į 1900 kv.m. žemės sklypą, kadangi tik tokio dydžio jis buvo suformuotas tik dėl to, kad prie šio sklypo buvo numatytas pravažiavimas, o Kauno apskrities viršininko 2004-06-11 įsakymu Nr. 02-01-4906 ir sprendimu Nr. 5006 buvo atkurtos nuosavybės teisės ir suteiktas 600 kv.m. žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ekvivalentine natūra atsakovei M. S., panaikinus pravažiavimą ir suteikiant sklypą ekvivalentine natūra, į kurį įėjo apie 127 kv.m. S. Palionio iki nacionalizacijos valdyto žemės sklypo. Šių administracinių aktų priėmimo metu galiojęs LR Piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymas jau neberibojo grąžintino sklypo ploto, o tai reiškia, kad nuo 2002-04-21 turėjo ir galėjo būti grąžinta natūra visa S. P. valdytos žemės ieškovei priklausanti dalis.

6. Ieškovė nesutinka su apelianto Kauno apskrities viršininko administracijos teiginiais, kad S. P. valdyta žemė negalėjo būti grąžinta natūra, nes ji priskirta valstybės išperkamai žemei, ir kad ginčo žemės sklypas, jei jis patektų į iki 1940 m. S. Palionio buvusio sklypo ribas, būtų priskiriamas prie valstybės išperkamos žemės. Ieškovės nuomone, jei tai būtų valstybės išperkama žemė, tai į ją negalėjo būti atkurtos nuosavybės teisės ir ji negalėjo būti ekvivalentine natūra suteikta M. S . LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies normoje nurodytus žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis - konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei. Šio poreikio buvimas turi būti išreikštas atitinkamose nuorodose atitinkamos teritorijos detaliajame plane. Jeigu tokios nuorodos nėra, sklypas (piliečiui pageidaujant) turi būti jam grąžintas natūra. Jeigu yra požymių, jog prašomas grąžinti natūra žemės sklypas turi visuomenės poreikį, o teritorijos, kurioje yra šis sklypas, detalusis planas dar nėra patvirtintas, žemės grąžinimas natūra nėra galimas kol toks detalusis planas bus patvirtintas ir jame nebus atitinkamos nuorodos į apibūdinančias visuomenės poreikį aplinkybes, išvardytas minėto Įstatymo 12 straipsnio 3 punkte. Tais atvejais, kai yra patvirtintas teritorijos, kurioje yra prašomas grąžinti natūra žemės sklypas, detalusis planas ir jame yra nurodytos aplinkybės, išvardytos Įstatymo 12 straipsnio 3 punkte, žemės sklypas negrąžintinas natūra, o valstybės išperkamas. Įstatymo normoje pateikti du kriterijai, kada nurodyta žemė negali būti grąžinta natūra: kai ji yra užstatyta ir kai ji yra valstybės išperkama Įstatymo 12 straipsnyje numatytais atvejais. Žemės, iki 1995-06-01 priskirtos miestams, išpirkimo atvejai išvardinti Įstatymo 12 straipsnio 3 punkte. Ginčijamo administracinio akto priėmimo metu LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme jau galiojo nuostata, leidžianti atkurti nuosavybės teises į miesto teritorijoje esančią žemę natūra. Tokia nuostata įsigaliojo nuo 2002-04-19 (LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5, 12, 21 str. pakeitimo ir papildymo įstatymas, Žin., 2002, Nr. 41-1526).

7. Nepagrįsti apeliantų teiginiai, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą ginčyti administracinius aktus. Byla nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme, todėl ABTĮ 33 str. numatytas vieno mėnesio terminas netaikomas. Šiuo atveju ginčijami administraciniai aktai per 30 dienų terminą pagal specialiojo įstatymo LR Piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 19 str. gali būti ginčijami asmens, kurio atžvilgiu priimtas šis administracinis aktas ir terminas skaičiuojamas nuo šio administracinio akto įteikimo dienos. Ieškovė nurodo, kad apie 2000-05-16 Kauno miesto valdybos potvarkį Nr. 615 sužinojo iš Kauno m. Žemėtvarkos skyriaus 2006-03-09 rašto Nr. 2-128 (1 t. b.l. 24), o apie administracinius aktus dėl M. S. ginčo sklypo suteikimo sužinojo iš VĮ Registrų centro Kauno filialo registro 2006-04-13 išrašo (1 t. b.l. 18-20).

8. Teismas pagrįstai vadovavosi liudytojo V. Juškevičiaus parodymais ir pagrįstai konstatavo, kad apeliantė R. N.-J.negali būti sąžininga turto įgijėja, nes jai buvo žinomos visos aplinkybės ir pirkdama žemės sklypą iš M. S., kuriai nuosavybės teisės atkurtos neteisėtai, sudarė sandorį savo rizika, todėl CK 4.96 str. nuostatos jai netaikytinos. Liudytojas V. J. teismo posėdyje patvirtino, kad jis pats asmeniškai informavo atsakovės vyrą, kad į ginčo sklypą susigrąžinti natūra pretenduoja ieškovė ir kad jai nuosavybės teisės negali būti pilnai atkurtos dėl privalomo pravažiavimo išsaugojimo, o jam šalia - dėl per mažo žemės sklypo suformavimo. Šis liudytojas buvo organizatoriumi ruošiant ginčijamą detalųjį planą ir jo pavardė buvo įrašyta minėtame dokumente (1 t. b.l. 14). Vėliau, jam, atsisakius baigti pradėtą ginčijamą detalaus plano ruošimo procedūrą, apeliantė su vyru jam sumokėjo jo turėtas išlaidas.

Atsiliepimu į Kauno apskrities viršininko administracijos ir R. N. – J. apeliacinius skundus atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašo šiuos apeliacinius skundus patenkinti. Nurodo, kad apeliaciniuose skunduose teisingai nurodoma, jog teismas, tenkindamas ieškinį, nepagrįstai vadovavosi vien 1996-09-30 parengtu žemės sklypo ribų planu. Šis dokumentas parengtas remiantis užsakovų pageidavimais ir parodymais, todėl negalėjo būti vertinamas kaip objektyvus įrodymas, pagrindžiantis ieškovės teisių pažeidimą. Taip pat atsakovas pritaria apeliacinių skundų motyvams, kad teismas turėjo taikyti ABTĮ 33 str. 1 d. nustatytą vieno mėnesio terminą ginčyti administraciniam aktui. Šioje byloje pagrindinis ginčas kilęs dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei teritorijų planavimo. Šie teisiniai santykiai yra administracinio teisinio pobūdžio, o ginčijamas administracinis aktas yra tolesnių civilinių teisinių santykių priežastis.

Atsiliepimu į atsakovių Kauno apskrities viršininko administracijos ir Kauno miesto savivaldybės apeliacinius skundus atsakovė R. N. – J. prašo minėtus skundus tenkinti. Nurodo, kad sutinka su Kauno apskrities viršininko administracijos apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, kad teismas netinkamai vertino byloje rašytinius įrodymus, susijusius su S. P. žemės sklypo ribų nustatymu, ir kad ieškovė yra praleidusi senaties terminus ginčyti administracinius aktus. Taip pat atsakovė sutinka su Kauno miesto savivaldybės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad byloje nebuvo įrodytas subjektinių ieškovės teisių pažeidimas, ieškovė nekėlė pretenzijų ir neginčijo nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų, formuojamo žemės sklypo ribų.

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų yra teismo nusprendimas dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nusprendimas teismų praktikoje suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar pasekmėms. Įstatymas draudžia teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). Šis įstatymo imperatyvas sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą, nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą.

Iš bylos duomenų matyti, jog vienu iš pareikštų reikalavimų, ieškovė prašė pripažinti negaliojančia žemės pirkimo – pardavimo sutartį pagal kurią atsakovė M.S. pardavė, o atsakovė R.N. – J. pirko 0,0600 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) . Teismas skundžiamu sprendimu šį ieškovės reikalavimą patenkino - pripažino negaliojančia 2004-06-25 pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą tarp M. S. ir R. N.-J. dėl 0,0600 ha žemės (duomenys neskelbtini) ; taikė restituciją – įpareigojo R. N. – J. grąžinti M. S. žemės sklypą 600 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini), o M. S. grąžinti R. N.-J. 45000 Lt; panaikino atliktą žemės sklypo teisinę registraciją R. N.-J. vardu. Minėtą žemės sklypą atsakovė R.N. – J. įgijo ir įregistravo savo vardu santuokoje su T. J.. Todėl šis turtas laikomas bendrąja jungtine atsakovės R.N. – J. ir T.J. nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kilus ginčui iš materialinio teisinio santykio, kai turtas priklauso sutuoktiniams, nagrinėjant bylą turėtų dalyvauti abu sutuoktiniai, t. y. taikytinos privalomąjį procesinį bendrininkavimą reglamentuojančios proceso teisės normos (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jeigu nagrinėjant bylą paaiškėja, kad ieškinio reikalavimas gali būti nukreiptas dar kitiems byloje nedalyvaujantiems asmenims, teismas ieškovo prašymu gali patraukti šiuos asmenis dalyvauti byloje atsakovais (CPK 43 straipsnio 2 dalis). Klausimą dėl T.J. dalyvavimo byloje atsakovė R.N. – J. kėlė atsiliepime į ieškinį (t.1, b.l. 62), o taip pat 2007-02-27 parengiamajame teismo posėdyje. Tačiau ieškovė modifikuoti ieškinį, įtraukiant į bylą bendraatsakoviu T. A., nesutiko. Esant tokiai procesinei situacijai, teismas, žinodamas aplinkybę, kad ginčo žemės sklypas yra bendroji jungtinė nuosavybė, privalėjo savo iniciatyva įtraukti dalyvauti byloje T.J. trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nors ir nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1042-2002; 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-2004). CPK normose nustatytas ne tik materialinis trečiųjų asmenų teisinio statuso pripažinimo pagrindas, bet ir procesinės taisyklės, kurių laikantis šis statusas gali būti įgyjamas. Pagal CPK 46 ir 47 straipsnių normas tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, tiek tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų gali įstoti į bylą iki baigiamųjų kalbų pabaigos, t. y. nepasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės (CPK 251-253 straipsniai). Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės šioje proceso stadijoje įtraukti dalyvauti byloje bendrosios jungtinės nuosavybės dalyvį T.J. ir tokiu būdu ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytą procesinės teisės normos pažeidimą. Nustačius absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, apeliacinių skundų argumentai įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi, todėl kolegija jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, kolegija sprendimą panaikina (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas) ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 13 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkas Arūnas RudzinskasKolegijos teisėjai: Birutė BobrelLeonas Jachimavičius