Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-12-14 · Administracinė byla Nr. I-8170-331/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-12-14
Bylos Nr.
I-8170-331/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02732-2016-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
UAB „Alutera“
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-8170-331/2016Proceso Nr. 3-61-3-02732-2016-6Procesinio sprendimo kategorija 1.8.2, 3.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 14 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas,dalyvaujant atsakovės atstovei Aleksandrai Bronickai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Alutera“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. (23.1-08)-RNA-16901 netenkino pareiškėjos prašymo dėl pelno mokesčio mokėjimo atidėjimo (b. l. 4).

Šalies argumentai

Pareiškėja, nesutikdama su šiuo spendimu, kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-2) ir prašo:

1) panaikinti VMI 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą;

2) įpareigoti VMI iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl pelno mokesčio mokėjimo atidėjimo už 2015 metus.

Paaiškino, kad 2016 m. gegužės 30 d. kreipėsi į VMI Vilniaus skyrių su prašymu atidėti pelno mokesčio mokėjimą už 2015 metus, kadangi susidūrė su apyvartinių lėšų trūkumu bei dėl įsipareigojimų mokėti kreditoriams už įsigytą statybinę techniką vykdymu. Prie prašymo nepridėjo trūkstamų dokumentų dėl techninių aplinkybių. Atsakovas neprašė jokių prašymą pagrindžiančių įrodymų, o vadovavosi tik deklaracija PLN204 už mokestinį laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., atsakymą surašė tą pačią dieną, todėl neturėjo laiko objektyviai ir teisingai įvertinti prašymą, pareiškėjos teisė į išsamų jos prašymo nagrinėjimą bei objektyvų visų aplinkybių įvertinimą buvo pažeista.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai buvo suteikta valstybės pagalba, t. y. su bendrove 2016 m. gegužės 9 d. buvo pasirašyta Mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08)-327-2795 dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo iki 2018 m. balandžio 28 d. Atsakovas šiuo veiksmu yra pripažinęs, kad pareiškėjo finansinė būklė atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo arba išdėstymo. Tokie atsakovo veiksmai kelia nuostabą, nes vienu atveju atsakovas leidžia įmonei pratęsti savo veiklą nebankrutuojant, o kitu sprendimu sukelia papildomas kliūtis pareiškėjui pratęsti savo veiklą.

Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 str., b. l. 41-45).

Atsiliepimas

Atsakovė VMI atsiliepime į skundą prašo jį atmesti (b. l. 11-14). Paaiškino, kad mokesčių administratorius neturi pareigos tenkinti kiekvieno mokesčių mokėtojo prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino. Pareiškėja 2015 m. dirbo pelningai, todėl negali būti įvardijama kaip sunkumus patirianti įmonė. Priimant sprendimą taip pat atsižvelgta į tai, kad šiai įmonei jau buvo suteikta valstybės pagalba. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad mokesčių administratorius privalėjo prašyti pateikti papildomus dokumentus, nes pagal Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 (toliau – ir Taisyklės), 22 punktą iš mokėtojo gali būti pareikalauta papildomų dokumentų (duomenų), kurių reikia sprendimui priimti. Taisyklėse nėra nustatytas minimalus terminas, per kurį turi būti išnagrinėtas prašymas išdėstyti ar atidėti mokestinės nepriemokos sumokėjimą.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas yra kilęs dėl VMI 2016 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. (23.1-08)-RNA-16901, kuriuo buvo nuspręsta neatidėti ir neišdėstyti pareiškėjos pelno mokesčio mokėjimo atidėjimo / išdėstymo.

Byloje esančiais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2016 m. gegužės 30 d. pateikė VMI prašymą atidėti pelno mokesčio mokėjimą už 2015 metus iki 2017 m. sausio 1 d., nes trūksta apyvartinių lėšų įsipareigojimams už įsigytą statybinę techniką. Bendrovės 2016 m. gegužės 25 d. pateiktoje deklaracijoje PLN204 už mokestinį laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. apmokestinamasis pelnas yra 202 685 Eur, pelno mokesčio įsiskolinimas sudaro 30 402 Eur (b. l. 15, 19-21).

VMI, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. (23.1-08)-RNA-16901 netenkino prašymo dėl pelno mokesčio mokėjimo atidėjimo tuo pagrindu, kad bendrovės veikla yra pelninga, bendrovės 2016 m. gegužės 25 d. pateiktoje deklaracijoje PLN204 už mokestinį laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. apmokestinamasis pelnas yra 202 685 Eur, bendrovė negali būti įvardinta kaip sunkumus patirianti (b. l. 16).

Bendrovė nei atsakovui, nei teismui nepateikė dokumentų, įrodančių realias galimybes atsiskaityti su biudžetu tuo atveju, jeigu mokestinės nepriemokos sumokėjimas būtų išdėstytas prašomam laikotarpiui (b. l. 1-2, 5, 15).

Mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsnio 1 dalis nustato, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. Šio straipsnio 3 dalis, įtvirtinusi, kad sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimo terminą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik tuomet, jeigu mokesčių mokėtojas kartu su prašymu pateikia dokumentus, pagrindžiančius, kad turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį, 2012 m. birželio 19 d. įstatymu Nr. XI-2078 neteko galios, tačiau ši nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 patvirtintose Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklėse, reglamentuojančiose mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimą arba išdėstymą. Sprendimas atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą gali būti priimtas tik nustačius, kad, nedelsiant ją sumokėjus, mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritiška arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas arba išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti ją vėliau – per vietos mokesčių administratoriaus sprendime nustatytą laikotarpį (6 punktas). Tame pačiame punkte numatyta, kad sprendimas atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą gali būti priimtas tik tuomet, jeigu mokesčių mokėtojas kartu su prašymu pateikia dokumentus, įrodančius, kad turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo laikotarpį.

Įvertinus paminėtą teisinį reglamentavimą, mokesčių administratorius visų pirma turi teisę, bet ne pareigą atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą, tačiau šiuo atveju mokesčių administratoriui suteikta diskrecija nėra neribojama. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo, mokesčių administratorius turi įvertinti mokesčių surinkimo ir mokestinės nepriemokos išdėstymo tikslus, atsižvelgti į teisės aktų, reguliuojančių mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimą ar išdėstymą, reikalavimus, bendruosius teisės ir mokesčių administravimo principus.

Aiškindamas minėtų teisės aktų nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, jog vien tik konstatavimas aplinkybės, kad nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinės padėtis gali tapti kritine, nėra absoliutus pagrindas atidėti ar išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, o yra saistomas ir antros sąlygos, reikalaujančios mokesčių mokėtojui įrodyti, kad jis turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį (LVAT administracinės bylos Nr. A575-3585/2001; A438-2139/2011, Nr. A602-220/2014).

Todėl sprendimas dėl mokestinės nepriemokos (baudos) sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo gali būti priimtas tik esant dviem sąlygoms, t. y., kai nustatoma, jog nedelsiant sumokėjus mokesčio nepriemoką (baudą), mokėtojo finansinė būklė taptų itin sunki arba jis turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, taip pat, kai nustatoma, jog mokestinės nepriemokos (baudos) sumokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiks mokėtojui galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką (baudą) vėliau. Šios mokestinės procedūros metu mokesčių mokėtojas turi pagrįsti dokumentais (pateikdamas nustatytos formos anketą) savo realias galimybes sumokėti mokestinę nepriemoką per jos atidėjimo ar išdėstymo laikotarpį. Atsakovė pagrįstai teigia, kad mokestinės nepriemokos ar baudos atidėjimas ir / ar išdėstymas vien tik konstatavus, kad mokėtojas turi sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, pažeistų tiek mokestinės nepriemokos (baudos) išdėstymo tikslus, numatytus Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) ir Taisyklėse, tiek bendruosius teisės ir gero administravimo, apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo principus. Pareiškėja tokių įrodymų, kurie pagrįstų jos galimybes atsiskaityti per prašomą išdėstyti laiką, nei mokesčių administratoriui, nei teismui nepateikė.

Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos (MAĮ 8 straipsnio 1 dalis). Minėto įstatymo 40 straipsnio 1 punktas įtvirtina mokesčio mokėtojo pareigą laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę. Teisės normų nuostatas, reglamentuojančias mokestinės nepriemokos atidėjimą arba išdėstymą, vertinant kontekste su kitomis teisės normomis, įtvirtintomis MAĮ trečiajame skirsnyje (81-94 straipsniai), kurios reglamentuoja mokestinių prievolių įvykdymo tvarką ir sąlygas, darytina išvada, kad jos mokesčio mokėtojui sudaro palankesnes sąlygas įvykdyti savo prievolę – sumokėti mokestinę nepriemoką, t. y., sudaro išimtį iš bendrų taisyklių (LVAT administracinėje byloje Nr. A438-522/2013).

Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius ginčijamu sprendimu, įvertinęs pareiškėjos finansinę būklę, nusprendė neatidėti ir neišdėstyti pareiškėjo mokestinės nepriemokos, konstatuodamas, jog bendrovės veikla yra pelninga, bendrovės 2016 m. gegužės 25 d. pateiktoje deklaracijoje PLN204 už mokestinį laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. apmokestinamasis pelnas yra 202 685 Eur, todėl bendrovė negali būti įvardinta kaip sunkumus patirianti. Atsakovė atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė dokumentų, įrodančių realias galimybes atsiskaityti su biudžetu tuo atveju, jeigu mokestinės nepriemokos sumokėjimas būtų išdėstomas per prašomą laikotarpį. Teismas sutinka su VMI išvada dėl pareiškėjos galimybės sumokėti mokestinę nepriemoką ją atidėjus ar išdėsčius bei ją patvirtinančių įrodymų vertinimu.

Pažymėtina, kad mokesčių mokėtojui kreipiantis pas mokesčių administratorių su prašymu atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą (taikyti išimtį), pareiga įrodyti prašymo pagrįstumą neabejotinai atsiranda mokesčių mokėtojui. Nagrinėjamu atveju aiškiai matyti, kad pareiškėja 2015 metais dirbo pelningai, tai akivaizdžiai ir aiškiai patvirtina pateikta deklaracija. Todėl nepagrįsti yra pareiškėjos skundo argumentai, kad ji nesuprato, kokius įrodymus turi pateikti. Be to, mokesčių administratoriaus atsiliepime, atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjai jau buvo suteikta pagalba, t. y. 2016 m. gegužės 9 d. su bendrove buvo pasirašyta mokestinės paskolos sutartis dėl 171 303,11 Eur mokestinės nepriemokos išdėstymo iki 2018 m. balandžio 28 d., kuri šiuo metu yra nutraukta, pareiškėjai nevykdžius sutarties sąlygų.

Kadangi pareiškėja nepateikė mokesčių administratoriui objektyvių faktinių duomenų, įrodančių, kad turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo laikotarpį, remiantis byloje esančiais faktiniais duomenimis, negalima konstatuoti, jog pareiškėja atitiko MAĮ 88 straipsnio 2 dalyje, Taisyklių 7 punkte įtvirtintas mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo ar atidėjimo sąlygas, todėl ginčijamas atsakovo sprendimas yra teisėtas.

Pareiškėjo teigimu, atsakovė ginčijamą sprendimą priėmė tą pačią dieną, kai gavo prašymą. Pažymėtina, kad pareiškėja mokesčių administratoriui su prašymu nepateikė jokių dokumentų, dėl kurių reikalingas papildomas patikrinimas ir vertinimas, mokesčių mokėtojų deklaracijos kaupiamos elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS), todėl papildomos informacijos surinkimas nereikalavo papildomų laiko sąnaudų, leido operatyviai parengti ginčijamą sprendimą, be to pareiškėja už 2015 metus gavo 202 685 Eur pelno.

Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad atsakovė, priimdama ginčijamą sprendimą, neviršijo įstatymais jai suteiktų teisių ar įgaliojimų, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl ginčijamas sprendimas paliktinas nepakeistas, o pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismui nepanaikinus ginčijamo sprendimo, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos antrojo reikalavimo įpareigoti VMI iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl pelno mokesčio mokėjimo atidėjimo už 2015 metus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos UAB „Alutera“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Henrikas Sadauskas