Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2019-10-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1886-1079/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-10-30
Bylos Nr.
1-1886-1079/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Rozgaitė
Kaltinamasis
H. N.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-1886-1079/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44469-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.2.4.6.1; 2.12.1.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 30 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgos Klimčukienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

H. N., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, neįgalus, turintis 30 procentų darbingumą, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2017 m. sausio 25 d. Joniškio rajono teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį – viešaisiais darbais 4 mėnesiams;

2) 2018 m. rugsėjo 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

3) 2019 m. rugsėjo 3 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį – laisvės apribojimu 1 metams, bausmės pradžia 2019 m. spalio 9 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

H. N. 2019 m. spalio 17 d. apie 15.15 val., namuose pas buvusią sugyventinę J. S., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išgertuvių metu kilus konfliktui, tyčia vieną kartą spyrė buvusiai sugyventinei J. S. į sėdmenis ir rankomis pačiupęs pastarąją už kaklo, ją smaugė, po ko tęsdamas nusikalstamus veiksmus, suėmė rankomis I. S. už žastų ir juos spaudė, tokiais savo veiksmais nukentėjusiosioms J. S. ir I. S. sukėlė fizinį skausmą.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

H. N., apklaustas įtariamuoju dėl pareikštų įtarimų padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad apie du mėnesius jis su nukentėjusiąja J. S. kartu nebegyvena, bendro ūkio neveda, tačiau jis pas ją dažnai nuvažiuoja. Ji gyvena kartu su mama ir broliu adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. spalio 17 d. apie 11 val. jis atvažiavo pas buvusią sugyventinę. Ji tuo metu virtuvėje gamino pietus, o jis su jos broliu nuėjo į kaime esančią parduotuvę, nusipirko du plastikinius alaus butelius, kuriuos grįžę virtuvėje gėrė. Išgėrę alų, jis su buvusia sugyventine ir jos broliu vėl nuėjo į parduotuvę ir nusipirko du plastikinius alaus butelius bei skardinę alaus buvusiai sugyventinei, parsineštą alų gėrė virtuvėje. Apie 15.00 val. tarp jo ir buvusios sugyventinės kilo žodinis konfliktas dėl to, kad neleido jam išvažiuoti į namus, buvusios sugyventinės mama I. S. užrakino lauko duris. Bekonfliktuojant virtuvėje jis buvusiai sugyventinei spyrė į sėdmenis, atsisukusi ji jam spyrė atgal ir įgnybė į ranką. Tada jis ją pačiupo rankomis už kaklo ir smaugė, buvusi sugyventinė jį nuo savęs atstūmė, iš salono atėjusi jos mama pasakė, kad kvies policiją, ką ji ir padarė. Tai išgirdęs, jis priėjo prie I. S. bei rankomis sugriebė už abiejų rankų žastų, ją įstūmė į kitą kambarį. Jis pilnai pripažįsta, kad tokiais savo veiksmais tiek J. S., tiek I. S. sukėlė fizinį skausmą, dėl šitokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi (b. l. 88-89).

Nukentėjusioji J. S., ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja, parodė, kad ji su H. N. kartu nebegyvena, apie du mėnesius laiko nebeveda bendro ūkio, tačiau jis pas ją dažnai atvažiuoja. 2019 m. spalio 17 d. apie 14.00 val. pas ją atvažiavo buvęs sugyventinis, kuris buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Ji tuo metu virtuvėje gamino pietus, o buvęs sugyventinis nuėjo pas jos brolį. Po 15.00 val. buvęs sugyventinis su jos broliu nuėjo į kaime esančią parduotuvę ir parsinešė du plastikinius alaus butelius, kuriuos susėdę virtuvėje gėrė, ji taip pat išgėrė stiklinę alaus. Baigę gerti alų, jie vėl abu nuėjo į parduotuvę ir parsinešė tris plastikinius alaus butelius bei jai alaus skardinę. Po 16.00 val. tarp jos ir buvusio sugyventinio įvyko žodinis konfliktas dėl virtuvėje esančio katino. Tai išgirdęs į jų konfliktą įsikišo brolis, kuris varė buvusį sugyventinį lauk. Bekonfliktuojant virtuvėje jai buvęs sugyventinis spyrė į sėdmenis, ji atsisukusi jį pastūmė. Tada jis ją pačiupo rankomis už kaklo ir smaugė, jai jį atstūmus nuo savęs, tai pamačiusi iš salono atėjusi mama pasakė, kad kvies policiją. Tai išgirdęs buvęs sugyventinis priėjo prie mamos ir norėjo jai iš rankų atimti mobilaus ryšio telefoną. Jis rankomis mamai sugriebęs už abiejų rankų žastų, įstūmė į kitą kambarį. Ji po spyrio ir smaugimo pajuto fizinį skausmą, į medikus nesikreipė, jai išaiškinta civilinio ieškinio pateikimo tvarka ir forma, ieškinio nereikš. Ji tą dieną taip pat buvo apsvaigusi nuo alkoholio (b. l. 34-35).

Nukentėjusioji I. S., ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja, parodė, kad jos dukra J. S. su H. N. kartu nebegyvena, tačiau jis dažnai pas ją atvažiuoja. Dukra gyvena kartu su ja ir broliu. 2019 m. spalio 17 d. apie 14.00 val. pas dukrą atvažiavo jos buvęs sugyventinis H. N., kuris buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Dukra tuo metu gamino pietus. Ji atėjusi iš salono į virtuvę matė, kad buvęs dukters sugyventinis su jos sūnumi gėrė alų. Pagaminus dukrai pietus, ji įsidėjusi valgyti į lėkštę nuėjo į saloną. Pavalgiusi atėjo į virtuvę išsiplauti lėkštės ir H. N. pradėjo ant jos šaukti. Ji pasakė, kad kvies policiją, ką ji ir padarė. Tai išgirdęs H. N. priėjo prie jos ir norėjo jai iš rankų atimti mobilaus ryšio, tačiau ji telefoną spėjo įsidėti į kišenę. Tada jis rankomis sugriebė jai už abiejų rankų žastų ir įstūmė į kitą kambarį, ji užsirakino iš vidaus. Kol atvyko policijos pareigūnai, H. N. sugadino lauko durų užraktą, kad negalėtų jų užsirakinti iš vidaus. Ji po sugriebimo ir rankų žastų suspaudimo pajuto fizinį skausmą, į medikus nesikreipė, civilinio ieškinio pateikimo tvarka išaiškinta, ieškinio nereikš. Ji tą dieną buvo išgėrusi kelis gurkšnius alaus, konflikto tarp dukters ir jos buvusio sugyventinio nematė (b. l. 45-46).

Motyvuojamoji dalis

H. N. kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką be jo paties prisipažinimo, nukentėjusiųjų parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

2019 m. spalio 17 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo Mariaus Kaziliūno tarnybiniu pranešimus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2019 m. spalio 17 d. apie 15.15 val. (duomenys neskelbtini), namuose neblaivus H. N. (1,16 promilės) sumušė neblaivią sugyventinę J. S. (1,29 promilės) (b. l. 9);

2019 m. spalio 17 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolu, kuriame aprašytas ir nufotografuotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kur buvo smurtaujama J. S. ir I. S. atžvilgiu, bei foto lentele, kurioje užfiksuotas buto patalpų bendras vaizdas (b. l. 17-18, 20-24);

2019 m. spalio 17 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio Andriaus Juodpalio tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuotas nukentėjusios J. S. paaiškinimas, kad virtuvėje išgertuvių metu neblaivus buvęs sugyventinis rankomis ir kojomis keletą kartų smūgiavo jai į įvairias kūno vietas, paėmęs už kaklo smaugė, po to pamatęs, kad jos mama telefonu kviečia policiją, sugriebė už abiejų jos rankų žastų ir juos suspaudė, taip joms sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 26-29);

asmens blaivumo testo rezultatų šaknelėmis, iš kurių matyti, kad 2019 m. spalio 17 d. 15.51 val. nukentėjusiajai J. S. nustatytas 1,29 promilių neblaivumas, 2019 m. spalio 17 d. 15.58 val. nukentėjusiajai I. S. nustatytas 0,13 promilių neblaivumas, 2019 m. spalio 17 d. 15.47 val. kaltinamajam H. N. nustatytas 1,16 promilių neblaivumas, (b. l. 31, 42, 77).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad H. N. 2019 m. spalio 17 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą spyrė buvusiai sugyventinei J. S. į sėdmenis ir rankomis pačiupęs pastarąją už kaklo, ją smaugė, po ko tęsdamas nusikalstamus veiksmus, suėmė rankomis I. S. už žastų ir juos spaudė, tokiais savo veiksmais nukentėjusiosioms sukeldamas fizinį skausmą.

Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, kaltinamojo H. N. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiųjų parodymais, kitais byloje esančiais dokumentais.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, nukentėjusiosios nėra pareiškusios ieškinio dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, pretenzijų įtariamajam neturi, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2019 m. spalio 18 d. buvo surašytas protokolas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 109, 111-113).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Kaltinamojo H. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei nusikalstamą veiką padarė būdamas anksčiau teistas už tyčinį nusikaltimą, kas laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

H. N. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas tris kartus, teistumas neišnykęs (b. l. 56-59), naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo laikotarpiu (b. l. 64), turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 65-74), nedirba (b. l. 76), užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 75), nustatytas 30 procentų darbingumas (b. l. 54). Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką skiriant straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – areštą, kurio trukmė nustatytina didesnė nei bausmės vidurkis, skiriamas asmenims įvykdžius nusikaltimus.

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis H. N. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2) punkto c) papunkčiu, 2 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu H. N. paskirta ir sumažinta bausmė subendrintina dalinio sudėjimo būdu su 2019 m. rugsėjo 3 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirta neatlikta bausme, švelnesnę 2019 m. rugsėjo 3 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę, keičiant į griežtesnę arešto bausmę, prie H. N. šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridedant dalį 2019 m. rugsėjo 3 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos neatliktos bausmės. Kadangi pakeitus H. N. 2019 m. rugsėjo 3 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą neatliktą laivės apribojimo bausmės dalį į areštą, arešto bausmės trukmė viršytų leidžiamą maksimalią trukmę, todėl bausmes subendrinus, kaltinamajam skirtina maksimali įstatyme nustatyta 90 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į H. N. paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. spalio 17 d. 15.45 val. iki 2019 m. spalio 18 d. 13.03 val., vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir laikytina, kad H. N. yra atlikęs vieną arešto parą.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo H. N. paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su J. S. ir I. S. bei nesilankyti jų gyvenamoje vietoje.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

H. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti arešto bausme 75 (septyniasdešimt penkioms) paroms, bausmę atliekant Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, H. N. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę arešto bausmę 50 (penkiasdešimčiai) parų, bausmę atliekant Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3, 4 dalimis, prie šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir sumažintos bausmės pridėti dalį H. N. 2019 m. rugsėjo 3 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos neatliktos bausmės, ją keičiant griežtesne bausme, ir paskirti H. N. galutinę subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimt) parų arešto, bausmę atliekant Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti H. N. laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. spalio 17 d. 15.45 val. iki 2019 m. spalio 18 d. 13.03 val., ir laikyti, kad H. N. yra atlikęs 1 (vieną) arešto parą.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo H. N. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su J. S. ir I. S. bei nesilankyti jų gyvenamoje vietoje.

Išaiškinti H. N., jog jis privalo per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti paskirtą arešto bausmę į Šiaulių tardymo izoliatorių, adresu Trakų g. 10, Šiauliai.

Išaiškinti H. N., jog dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėdamas nustatytu laiku atvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

H. N. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Sigita Rozgaitė