- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-04-04
- Bylos Nr.
- 2A-380-01/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eduardas Monkevičius (pirm.), Galina Blaževič, Birutė Bobrel
- Ieškovas
- L. E.L.
- Trečiasis asmuo
- M. N.
- Atsakovas
- Kauno apskrities viršininko administracijos
- Kategorijos
- 30.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,susidedanti iš
kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Birutės Bobrel ,sekretoriaujant Vaidai Urbonavičienei,
dalyvaujant ieškovei L. E.L., ieškovės atstovui adv.
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L.E.L. ir atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos apeliacinius skundus dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 21 d. sprendimo,kuriuo iš dalies patenkintas ieškinys dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą pažeidimų
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė L.E.L. pateikė teismui patikslintą ieškinį dėl jos nuosavybės teisių į žemės sklypą pažeidimų, (b.l. 118-122 II t.),kuriuo prašė:
1) pripažinti negaliojančiu 2001 m. spalio 11 d. notaro patvirtintą jos sutikimą ,kuriuo ji sutiko ,kad atsakovas panaikintų savo teisės aktus dėl nuosavybės teisės jai atkūrimo natūra į 11,20 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Reikalavimą pagrindė tuo,kad minėtas sutikimas buvo iš jos išgautas apgaulės būdu,nes jos valia buvo pas notarę įforminti sesers Mačiulaitienės atsisakymą nuo savo dalies ieškovės naudai į V.K. žemę ir sutikimą ji pasirašė jo neskaičiusi.
2) pripažinti negaliojančiu Kauno apskrities viršininko 2001 m. spalio 12 įsakymą Nr 02-05-6507 (b.l. 48 I t.), kuriuo buvo pripažinti netekusiais galios tos pačios institucijos 1999 m. balandžio 7 d. sprendimas Nr 52/9390 ir įsakymas Nr 02-05-1915 ,kuriais ieškovei buvo atkurta nuosavybės teisė į 11,2 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini)b.l. 31,147 I t.).Nurodė,kad sprendimas remiasi apgaule gauto jos sutikimo pagrindu,sprendime nenurodyti jokie minėtų teisės aktų panaikinimo motyvai ir priežastys,tokią teisę turi tik teismas,todėl skundžiamas sprendimas yra neteisėtas.
3) panaikinti ieškinyje nurodytus vėlesnius Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimus ir įsakymus, kuriais remiantis 0,7 ha ir 0,4 ha žemės sklypai (duomenys neskelbtini) buvo įregistruoti kaip valstybinė žemė ir tie sklypai išnuomoti tretiesiems asmenims, bei pripažinti valstybinės žemės nuomos sutartis negaliojančiomis, (b.l. 144,145, 104-110), Paaiškino,kad buvo išnuomota ne valstybinė,bet privati žemė,kuri dar 1999 m. balandžio 7 d. sprendimu buvo grąžinta ieškovės nuosavybėn, o tas sprendimas 20021 m. spalio 12 d. įsakymu buvo neteisėtai panaikintas.Be to, nurodytame sprendime dar nustatytas žemės servitutas.
4) panaikinti ieškinyje nurodytus vėlesnius Kauno apskrities viršininko sprendimus ir įsakymus,kuriais 2005 m. gegužės 3 d. ieškovei kartu su trečiuoju asmeniu M.N. atkurta nuosavybės teisė į 10,05 ha žemės Virbališkių km., (b.l. 41 I t.), ir 2006 m. sausio 9 d. ieškovei buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,31 ha žemės sklypą tame pačiame kaime, o likusi šio žemės sklypo dalis 0,10 ha grąžinta M.N. Paaiškino,kad neteisėtai išnuomavus privačią žemę,kuri jau buvo kartą grąžinta ieškovės nuosavybėn,negalima antrą kartą grąžinti privačion nuosavybėn tą pačią žemę,nes tai prieštarauja įstatymui.Be to,tretysis asmuo M.N. raštu atsisakė savo palikimo dalies ieškovės naudai ir neginčijo sprendimo,kuriuo ieškovei buvo atkurtos nuosavybės teisės į 11,2 ha žemės sklypą.
5) taikyti vienašalę restituciją ir perduoti ieškovei nuosavybės teise 10,46 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini).
6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovo-Kauno apskrities viršininko administracija prašė ieškinį atmesti.Paaiškino,kad skundžiami teisės aktai ir jų pagrindu sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys yra teisėti,nes remiasi ieškovės rašytiniu sutikimu ir neprieštarauja tuo metu galiojusiems įstatymams bei Vyriausybės nutarimams.
Šalies argumentai
Tretysis asmuo M.N.su ieškiniu nesutiko ir paaiškino,kad 1991 m. kartu su broliu ir seserimis pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo V.K. turėtą žemę,savo teisių į žemę neatsisakė.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 21 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino.Pripažino negaliojančiu 2001 m. spalio 11 d. notaro patvirtintą ieškovės sutikimą Kauno apskrities viršininkui, o likusius ieškinio reikalavimus atmetė.
Dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu notaro patvirtintą ieškovės sutikimą teismas nustatė,kad neįrodyta,jog ieškovės sutikimas panaikinti sprendimus dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo išgautas apgaulės būdu,tačiau pripažino,kad tas sutikimas duotas suklydimo įtakoje.Teismas mano,kad ieškovei nebuvo tinkamai išaiškintas ginčijamo sutikimo turinys, tuo metu ieškovė kartu su seserimi M. pas notarę atliko kitą veiksmą, todėl sutikimą pasirašė jo neskaičiusi
.Dėl reikalavimo panaikinti atsakovo 2001 m. spalio 12 d. įsakymą Nr 02-05-6507 teismas nustatė,kad tas įsakymas priimtas pažeidžiant nustatytą tvarką,nes atsakovas negalėjo pats panaikinti savo sprendimo ir įsakymo,bet privalėjo inicijuoti jų panaikinimą teismine tvarka.Tačiau teismas padarė išvadą,kad tie pažeidimai yra neesminiai ir nėra pagrindas panaikinti skundžiamą įsakymą.Panaikinus skundžiamą įsakymą liktų galioti atsakovo 1999 m. balandžio 7 d. sprendimas ir dalis įsakymo,kuriais ieškovei atkurtos nuosavybės teisės į tėvo V.K. turėtą 11,2 ha žemės sklypą ir tuo būtų pažeistos kitos pretendentės M.N. teisės.
Dėl likusių ieškovės reikalavimų panaikinti atsakovo vėlesnius sprendimus ir įsakymus bei pripažinti negaliojančiomis valstybinės žemės nuomos sutartis teismas nustatė,kad jie yra išvestiniai iš pirmųjų dviejų reikalavimų,nes grindžiami tuo,kad ieškovė yra teisėta ginčo sklypą savininkė,todėl to žemės sklypo dalis negalėjo būti pripažinta valstybės nuosavybe,išnuomuota ir dar kartą grąžinta ieškovei.Tačiau teismas nustatė,kad tuo įstatymai ir Vyriausybės nutarimai bei ieškovės teisės nebuvo pažeisti,nes atsakovas turėjo teisę išnuomoti žemę kaip faktinis žemės valdytojas,kadangi panaikinus sprendimą ir įsakymą,kuriais remiantis žemė buvo grąžinta ieškovei,ginčo žemė iki jos grąžinimo ieškovei ir V.N. priklausė valstybei.Tuo pagrindu atmestas ir prašymas taikyti restituciją,nes nepripažinus sandorių negaliojančiais restitucija negalima.
Apeliacinius skundus dėl šio teismo sprendimo pateikė ieškovė L.E.L. ir atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija.
Šalies argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimo dalį,kuria atmestas jos ieškinys panaikinti ir priimti naują sprendimą jos ieškinį patenkinti pilnai. Apeliantė skunde nurodė šiuos argumentus:
teismas nepagrįstai atsisakė panaikinti skundžiamą atsakovo 2001 m. spalio 12 d. įsakymą Nr 02-05-6507,nustatęs,kad pažeidimai neesminiai, o šio įsakymo panaikinimas pažeistų pretendentės M.N. teises.Atsakovui nesuteikta teisė savarankiškai panaikinti savo sprendimą ir įsakymą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ieškovei,nes tai prieštarauja nuosavybės neliečiamumo principams,įtvirtintiems Konstitucijos 23 str.,įstatymuose ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijai. Tokie sprendimai ir įsakymai gali būti panaikinti tik iniciavus jų panaikinimą teismine tvarka.,teismas nepagrįstai nustatė,kad panaikinus skundžiamą atsakovo įsakymą būtų pažeistos M.N. teisės,nes kiti V.K. vaikai atsisakė savo palikimo dalies ieškovės naudai,todėl tik jai buvo atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra 11,2 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), M.N. apie tai buvo žinoma dar 1999 metais,tačiau ji sprendimo per nustatytą terminą teismui neapskundė.Be to,teismas neteisėtai išsprendė M.N. teisių ir pareigų klausimus,nes ji byloje nebuvo pareiškusi savarankiškų reikalavimų.teismas, atsisakęs panaikinti vėlesnius atsakovo sprendimus ir įsakymus , pripažinti negaliojančiomis žemės nuomos sutartis bei taikyti restituciją,pažeidė ieškovės privačios nuosavybės teisę į ginčo žemę,nes šios žemės dalis neteisėtai buvo pripažinta valstybine,išnuomota tretiesiems asmenims ir pakartotinai grąžinta ieškovei ir M.N. nuosavybėn.
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti šio teismo sprendimo dalį,kuria patenkintas ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančiu notaro patvirtintą jos 2001 m. spalio 11 d. sutikimą Kauno apskrities viršininko administracijai ir priimti naują sprendimą-atmesti ieškovės reikalavimą dėl šio sutikimo panaikinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Apeliantas skunde nurodė,kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų,kad notarė,patvirtindama sutikimą,pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus ir kad ieškovė suklydo.Pasirėmė CK 1.90 str. ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004 m. vasario 18 d. nutartimi (byla Nr 3k-3-107/2004),kuriose nurodyta,kad suklydimas negali būti pripažintas esminiu,jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba prisiėmė suklydimo riziką.Bylos aplinkybės patvirtina,kad ieškovė elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai savo teisių atžvilgiu.Be to,apeliantas mano,kad teismas nepagrįstai priteisė iš jo ieškovei bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti, o teismo sprendimo dalį,kuria buvo patenkintas jos ieškinys,palikti nepakeistą.Paaiškino,kad teismas teisėtai ir pagrįstai panaikino jos notariškai patvirtintą sutikimą,nes jis pasirašytas suklydimo įtakoje,nesusipažinus su jo turiniu.
Atsiliepime į apeliacinius skundus tretysis asmuo M.N. paaiškino, kad 1999 m. lapkričio 19 d. pretendentų atsisakymas nuo jiems pagal įstatymą priklausančios V.K.žemės dalies negali būti laikomas taip pat ir atsisakymu nuo nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo,todėl prašo priteisti jai dalį žemės sklypo- 2,80 ha bei pastatų.
Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą Kauno apskrities viršininko administracija prašo apeliacinį skundą atmesti ir teismo sprendimo dalį,kuria buvo atmesti ieškovės reikalavimai,palikti nepakeistą.Paaiškino,kad Kauno apskrities viršininko administracijos priimti sprendimai ir įsakymai dėl ankstesnių sprendimų ,kuriais ieškovei buvo atkurtos nuosavybės teisės į 11,2 ha žemės sklypą,panaikinimo,dėl šios žemės sklypų pripažinimo valstybės nuosavybe,dėl jų nuomos sutarčių su trečiaisiais asmenimis sudarymo bei dėl nuosavybės teisių į ginčo žemės dalį atkūrimo abiems pretendentėms,tuo metu galiojančių įstatymų ir Vyriausybės nutarimų nepažeidė ir tai atitiko tuometinę teisminę praktiką. Todėl juos naikinti arba pripažinti negaliojančiais nebuvo jokio teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės L. E. L. apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno apskrities viršininko apeliacinis skundas tenkintinas remiantis žemiau nurodytais argumentais.
Dėl 2001 m. spalio 11 d. notarės patvirtinto ieškovės sutikimo.
Šiuo sutikimu (b.l. 32 I t.)., ieškovė L.E.L. sutiko, kad Kauno apskrities viršininko administracija administracine tvarka panaikintų savo 1999 m. balandžio 7 d. sprendimą ir įsakymą (b.l. 31,147 I t.), kuriais remiantis ieškovei atkurta nuosavybės teisė į buvusio savininko V.K. turėtą 11,2 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė,kad neįrodyta,jog ginčijamą sutikimą ieškovė pas notarą parašė apgaulės įtakoje.Tačiau teismas padarė nepagrįstą išvadą,kad šį sutikimą ieškovė pasirašė suklydimo įtakoje,nes tai byloje taip pat neįrodyta.Pagal CK 1.90 str. 5 dalį suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės,jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių,dėl kurių riziką ji buvo prisiėmusi pati arba jai tenka rizika suklysti.Tokia pati nuostata suformuluota ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004 . vasario 18 d. nutartyje. (civilinė byla Nr 3k-3-107/2004).Apeliantė kolegijos posėdyje paaiškino,kad greičiausiai suklydo,nes tuo metu pas notarę tvarkė sesers M. dokumentus, todėl sutikimą pasirašė neskaičiusi.Tačiau ji negalėjo paaiškinti,kodėl beveik keturis metus,t.y. iki skundo pateikimo teismui 2005 m. birželio 6 d. (b.l. 5 I t.), negalėjo susipažinti su šio sutikimo turiniu ir jį apskųsti.Todėl kolegija sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais,kad ji suklydo dėl didelio savo neatsargumo, prisiėmė riziką suklysti.Be to,byloje nėra jokių įrodymų apie tai , kad Kauno 20 notaro biuro notarė Ramutė Valantijienė ,tvirtindama sutikimą,pažeidė įstatymus,nesupažindino apeliantės su šio dokumento turiniu,neišaiškino jai jos teisių. Kolegija neturi pagrindo netikėti notarės ir atsakovo paaiškinimais šioje byloje.Todėl atsakovo –Kauno apskrities viršininko administracijos apeliacinis skundas tenkintinas ir pirmos instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra naikintinas.Kartu naikintina ir teismo sprendimo dalis,kuria ieškovei iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos.
Dėl Kauno apskrities viršininko 2001 m. spalio 12 d. įsakymo teisėtumo.
Šiuo įsakymu Kauno apskrities viršininkas pripažino netekusiais galios savo 1999 m. balandžio 7 d. sprendimą ir įsakymą dėl nuosavybės teisės ieškovei atkūrimo į 11,2 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir šį žemės sklypą įregistravo kaip valstybės nuosavybę (. b.l. 157 I t.).Atsakovas vadovavosi Žemės reformos įstatymo 18 str. 3 punkto nuostata,kad sprendimą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ,priimtą pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką ir jei dėl to nėra ginčo,patikslina apskrities viršininkas.Priimant šį įsakymą buvo atsižvelgta ir į ieškovės pateiktą notariškai patvirtintą sutikimą ,kuris tuo metu nebuvo ginčijamas.Atsakovas savo iniciatyva panaikino 1999 m. balandžio 7 d. sprendimą ir įsakymą dėl to,kad atkūrus ieškovei nuosavybės teisę į visą tėvo turėtą 11,2 ha žemės sklypą,buvo pažeistos kitos pretendentės, jos sesers M.N. teisės atkurti nuosavybės teisę į tą patį žemės sklypą.Pastaroji dar 1991 m. spalio 28 d. buvo pateikusi prašymą atkurti nuosavybės teisę į tėvo žemę,tačiau tas prašymas liko neišspręstas.(b.l. 30 I t. ir priedas-V.N. nuosavybės teisių atkūrimo byla). Apeliantės argumentus, kad M.N. dar 1969 m. kovo 10 d. rašytiniu pareiškimu atsisakė savo palikimo dalies po tėvo V.K. mirties (b.l. 15 I t., ir priedas-V.N. nuosavybės teisių atkūrimo byla).,todėl tuo pačiu atsisakė ir nuosavybės teisių į ginčo žemę,kolegija atmeta kaip nepagrįstus.Tuo metu galioję įstatymai žemės nuosavybės santykių nereglamentavo,nes visa žemė buvo išimtinė valstybės nuosavybė ir ji nebuvo civilinių-turtinių santykių reguliavimo objektas. Šiuo metu piliečių nuosavybės teisių į žemę atkūrimo santykius reglamentuoja specialūs įstatymai,kurie negali būti taikomi to meto paveldėjimo santykiams reguliuoti. M.N. nustatytais terminais pateikė prašymą ir reikiamus dokumentus atkurti nuosavybės teisę į tėvo turėtą žemę,jos paaiškinimai kolegijos posėdyje ir byloje esantys skundai valstybės institucijoms patvirtina,kad ji tokio savo prašymo niekada nebuvo atsisakiusi ir dabar jo neatsisako.Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada,kad panaikinus skundžiamą atsakovo 2001 m. spalio 12 d. įsakymą būtų pažeistos pretendentės M.N. teisės atkurti nuosavybę į tėvo turėtą žemę,nes liktų galioti sprendimas,kuriuo ieškovei buvo atkurtos nuosavybės teisės į visą 11,2 ha žemės sklypą.Todėl pripažinti šį skundžiamą atsakovo įsakymą neteisėtu ir jį panaikinti kolegija neturi pagrindo.
Dėl vėlesnių Kauno apskrities viršininko sprendimų ir žemės nuomos sutarčių teisėtumo.
Kolegija,nustačiusi,kad nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu ieškovės 2001 m. spalio 11 d. notarės patvirtintą sutikimą ir panaikinti atsakovo 2001 m. spalio 12 d. įsakymą Nr 02-05-6507 , atmeta ir likusius apeliantės argumentus dėl vėlesnių atsakovo sprendimų ir žemės nuomos sutarčių neteisėtumo,nes jie yra išvestiniai iš pirmųjų dviejų reikalavimų.
Kauno apskrities viršininko administracija ieškovės sutikimu panaikinusi savo sprendimą ir įsakymą dėl jos nuosavybės teisių į ginčo žemę atkūrimo, įregistravo šią žemę kaip valstybės nuosavybę ir išnuomavo ją tretiesiems asmenims: (b.l. 104-110, 144-146 I t.).Žemės nuomos sutartys buvo sudarytos su toje žemėje buvusių pastatų ir statinių savininkais,vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 11 punktu ir Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo bei įgyvendinimo metodika. Juose nustatyta,kad iki žemės sklypų sugrąžinimo savininkams natūra,kuriuose yra ne žemės savininkui priklausantys pastatai ar statiniai,valstybinės žemės nuomos sutartis su tų pastatų ar statinių savininkais sudaro apskrities viršininkas,remdamasis žemės sklypų kadastro duomenimis ir planais.Tokiu būdu, skundžiami atsakovo įsakymai ir ginčo žemės nuomos sutartys yra teisėti,nes tuomet ieškovė nebuvo tos žemės savininkė.
Kauno apskrities viršininko administracija teisėtai išsprendė ir nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo žemės dalį abiems pretendentėms klausimą. 2005 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr 52/19263 ir tos pačios datos įsakymu Nr. 02-05-4178 L.E.L. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 7,35 ha žemės sklypą, o jos seseriai M. N. -į 2,70 ha, žemės sklypą, abiems kartu –į 10,5 ha žemės sklypą.(b.l. 40-46).Tuo buvo atkurtos ne tik ieškovės,bet abiejų pretendenčių nuosavybės teisės į ginčo žemę,nes M.N. niekada nuo šios savo teisės nebuvo atsisakiusi.Ieškovė nepateikė jokių konkrečių įrodymų,kurių pagrindu galima būtų pripažinti šiuos atsakovo teisės aktus neteisėtais.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 326 str.3 p.,kolegija
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Kauno apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą patenkinti.Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 21 d. sprendimą pakeisti. Sprendimo dalį,kuria iš dalies patenkintas ieškinys ir pripažintas negaliojančiu 2001 m. spalio 11 d. notarės patvirtintas ieškovės L.E.L. rašytinis sutikimas ir jos naudai iš Kauno apskrities viršininko administracijos priteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti. Priimti šioje dalyje naują sprendimą-ieškinį atmesti.Likusių teismo sprendimo dalių nekeisti.
Ieškovės L.E.L. apeliacinį skundą atmesti.