- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-27
- Bylos Nr.
- 2-107-962/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03791-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Indrė Petrokienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- S. K.
- Išvadą teikia
- Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 76.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
institucijos, teikiančios išvadą byloje, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S. M.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. K. patikslintą ieškinį atsakovei S. K., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo nuginčyti tėvystę, pripažinti, jog jis nėra atsakovės S. K. sūnaus T. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, įrašytas gimimo įraše Nr.247 ir gimimo liudijime, įpareigoti instituciją, išduodančią gimimo faktą liudijančius dokumentus, panaikinti T. K. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) ir gimimo liudijime esantį tėvystės įrašą „A. K.“ (b.l. 14-15).
Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad jis ir atsakovė susituokė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Gyvendami santuokoje, susilaukė trijų vaikų: D., gimusios (duomenys neskelbtini), D., gimusio (duomenys neskelbtini), ir E., gimusio (duomenys neskelbtini). Gyvendami vedybinį gyvenimą, abu kartu rūpinosi vaikais, juos augino, auklėjo. Taip tęsėsi iki 2005 metų vidurio. Vėliau jų vedybiniai ryšiai nutrūko. Pradėjo gyventi atskirai. 2006 metų gegužės mėn. 30 d. sprendimu jų santuoka buvo nutraukta. Vaikų išlaikymui iš jo buvo priteistos atitinkamos pinigų sumos, pavedant jomis disponuoti atsakovei, nes vaikų ir motinos gyvenamoji vieta buvo nustatyta ta pati. Ištuoka Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruota (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovei po ištuokos palikta posantuokinė pavardė „K.“. Po faktinio bylos šalių negyvenimo praėjus beveik metams laiko, o po ištuokos įregistravimo praėjus aštuoniems mėnesiams, ieškovė pagimdė kūdikį, kuriam suteiktas vardas „T.“ , asmens kodas (duomenys neskelbtini) kurio tėvu įregistruotas ieškovas. Nebūdamas gimusio vaiko tėvu, negyvendamas su atsakove, jis niekada nepagalvojo, kad atsakovė vaiko tėvu jo gimimo liudijime ir kituose dokumentuose įrašys jį – ieškovą. Ištuokos liudijimas liudija, jog jis, faktiškai ir juridiškai negyvendamas santuokoje su atsakove, negali būti jos sūnaus T. tėvu: santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), ieškovės sūnus gimė praėjus po santuokos nutraukimo 8-iems mėnesiams. Iki santuokos nutraukimo su atsakove negyveno apie metus laiko (CK 3.150 straipsnis). Kilus neaiškumams, jis kreipėsi į advokatą gauti duomenis apie vaiko T. K. gimimo įrašo duomenis. Apie gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) gavimo datą liudija jį atstovaujančio advokato reikalavimas Marijampolės savivaldybės CMS vedėjui. Jo gavimo data Marijampolės CMS, t.y. 2014 m. rugpjūčio 12 d. ir laikytina sužinojimo apie jo neteisėtą tėvystę atsakovės sūnui T. laiku. Dėl ieškinyje įvardintų aplinkybių jis priverstas teismo prašyti, kad jo tėvystės įrašas atsakovės sūnaus T. K. gimimo dokumentuose būtų panaikintas, o jis - A. K., pripažintas nesantis T. K., gim. (duomenys neskelbtini), biologiniu tėvu.
Ieškovas A. K. teismo posėdžio metu patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ir paaiškino, kad prašo pripažinti jį nesant biologiniu atsakovės sūnaus T. K. tėvu bei panaikinti tėvystės įrašą. Jis su atsakove išsituokė 2006 m. birželio 30 d., prieš tai pusę metų nebendravo, atskirai gyveno. Atsakovė dar prie ištuoką pasakė, jog laukiasi. Jis negalvojo, jog atsakovė, žinodama, jog jis nėra vaiko biologinis tėvas, įrašys gimusio vaiko T. K. gimimo dokumentuose, jog jis yra vaiko tėvas. Atsakovė išlaikymo gimusiam vaikui T. K. neprašė. Išsituokus, jis visiškai nebedravo su atsakove. 2014 m. ruggpjūčio 12 d. per savo atstovą advokatą sužinojo, jog jis yra įrašytas atsakovės vaiko T. K. gimimo liudijime kaip šio tėvas. Jis su vaiku T. K. nebendrauja, žino, kas yra vaiko tėvas.
Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ir paaiškino, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Šalys sutaria dėl ginčo esmės – ieškovė pripažįsta, kad atsakovas nėra T. K. biologinis tėvas. Ieškovui ir atsakovei nutraukus santuoką, nesant santuokinių sanykių, ieškovas negalėjo būti vaiko tėvu. Ieškovės vaikas T. K. žino, jog ieškovas nėra jo biologinis tėvas ir, kad jo tėvas yra kitas asmuo.
Atsiliepimas
Atsakovė S. K. teismo posėdžio metu ieškovo A. K. patikslintą ieškinį pripažino ir paaiškino, jog pripažįsta, kad ieškovas nėra jos sūnaus T. K. biologinis tėvas, tačiau nesutinka, kad ieškovą apgavusi. Paaiškino, kad jų santuoka buvo nutraukta 2006 m. gegužės 30 d. sprendimu, kuris įsigaliojo po mėnesio. Ieškovas ilgą laiką gyveno šalimais esančiame būste. Ieškovas žinojo apie vaiko gimimą. Gimus sūnui T., ji su jo tikruoju vaiko tėvu nuvyko į civilinės metrikacijos skyrių registruoti jo gimimą, tačiau skyriuje sūnaus T. tėvu įregistravo buvuvsį sutuoktinį A. K., nes, kaip paaiškino skyriuje, po santuokos nutraukimo dar nebuvo praėję 300 dienų. Vėliau tikrasis T. K. tėvas išvyko į užsienį, septynerius metus nėra matęs savo sūnaus. Ji vaiko T. išlaikymui pinigų iš atsakovo neprašė.
Valstybinė vaikų teisių apsaugos institucija pateikė išvadą dėl ginčo (b.l. 51), kurioje nurodė, kad nepilnamečio T. K. gimimo įraše tėvu nurodytas A. K., o duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą galima nuginčyti tik teismo tvarka. Tėvystės nuginčijimas susijęs su labai svarbiomis, pagrindinėmis asmeninėmis ir turtinėmis vaiko ir tėvų tarpusavio teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymų nereglamentuojamus tarpusavio santykius. Kadangi skyrius neturi įstatyme nustatytos pareigos įrodyti ar neigti faktus, kuriais grindžia šalys savo reikalavimus, o nepilnametis T. K. gimė tėvams nesant santuokoje, tačiau nepraėjus įstatyme nustatytam 300 dienų terminui po santuokos nutraukimo (CK 3.140 straipsnio 2 dalis), nuginčyti tėvystę galima tik įrodžius, kad A. K. negali būti vaiko tėvas. Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė S. M. išvadą palaikė, dėl ieškinio neprieštaravo, kadangi ieškinys paduotas vaiko interesais, siekiant nustatyti tikruosius giminystės santykius, biologinę kilmę iš tėvo ir įgyvendinti vaiko teisę žinoti savo tėvus.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys tenkintinas.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą teismų praktiką bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnis, Vaiko teisių pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).
Vaikas turi teisę žinoti savo tikrąją kilmę, turėti abu tėvus, vykdančius savo pareigas jo atžvilgiu (CK 3.161 straipsnis). Nuginčyti tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko tėvas nėra biologinis tėvas (CK 3.150 straipsnio 2 dalis). Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės dėl giminystės ryšio nustatymo), kurie vertinami kaip patikimiausi.
Teismo posėdžio metu iš šalių paaiškinimų, byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad atsakovė ir ieškovas susituokė (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 30 d. sprendimu A. K. ir S. K. santuoka nutraukta (b.l. 31), įrašas apie tai ištuokos metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 32). Sprendimas dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjo 2006 m. birželio 30 d. Po santuokos nutraukimo atsakovei (duomenys neskelbtini) gimė sūnus T. K. (b.l. 29). Marijampolės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, vadovaudamasis CK 3.140 sytaipsnio 2 punktu ir Civilinės metrikacijos taisyklių 32.3 straipsniu, kadangi vaikas gimė praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos nutraukimo, gimimo įraše vaiko T. K. tėvu įrašė motinos buvusį sutuoktinį A. K. (b.l. 59). Ieškovas A. K. sužinojo, jog T. K. gimimo įraše jis yra nurodytas vaiko tėvu, tik 2014 m. rugpjūčio 12 d. (b.l. 14-15, 33). Ieškovas ginčija sūnaus T. K., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvystę, nes jis negalėjo būti vaiko biologinis tėvas, kadangi vaikas T. K. gimė po faktinio bylos šalių negyvenimo kartu praėjus beveik metams laiko, o po ištuokos įregistravimo praėjus aštuoniems mėnesiams. Pats vaikas T. K. žino, jog jo tėvas yra kitas asmuo, o ne ieškovas A. K..
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kokie yra vaiko ir tėvo santykiai. Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių faktorių, taip pat į tėvo ketinimus. Lietuvos Aukščiausias Teismas tėvystės nuginčijimo bylose taip pat pabrėžia, jog būtina nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai, įvertinti vaiko savijautą, požiūrį, ryšį su tam tikru asmeniu kaip tėvu. Vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu prioritetas teiktinas vaiko nuomonei bei pozicijai santykių su tam tikru asmeniu atžvilgiu, o ne kraujo ryšiui su tuo asmeniu, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių vylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. T. v. A. A. T., bylos Nr. 3K-3-304/2010).
CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo. Ieškinio senaties kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo termino pradžiai nustatyti būtina įvertinti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei atsižvelgti į tėvystės nuginčijimo instituto paskirtį. Pažymėtina, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Dėl to senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo klausimas turi būti taip pat sprendžiamas, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principą - būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Minėta, kad tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t.y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Be to, iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, turėtų būti atsižvelgiama į visus pirmiau nurodytus kriterijus ir priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas.
Teismas, išklausęs ieškovo, jo atstovo, atsakovės paaiškinimus, įvertinęs byloje surinktus kitus įrodymus, mano, kad nuginčijus tėvystę, nepilnamečio T. K. interesai nenukentės, nes jis gyvena kartu su atsakove, ieškovo kaip tėvo nepažįsta, bendravimo ir tėviškų santykių tarp jų nėra. S. K. sutinka, kad ieškovas nėra vaiko T. K. tėvas, ieškovas nebendrauja su T. K., kuris žino, kad jo tėvas yra ne A. K., o kitas asmuo. T. K. nebendrauja su tikruoju savo tėvu, tačiau šis prisideda prie T. K. išlaikymo. Bylos duomenys patvirtina bylos aplinkybes, kad A. K. negali būti T. K. biologinis tėvas.
Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas, nustatytina, kad A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, tuo pagrindu naikintinas Marijampolės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo metrikų knygos įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo pagrindu išduoto gimimo liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, apie A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvystę T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Pažymėtina, kad nuginčijus tėvystę, atsiranda galimybė pripažinti tėvystę arba teismine tvarka nusistatyti tėvystę ir tokiu būdu užtikrinti vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus, ir jų būti globojamam. Ši teisė užtikrinta Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje ir CK 3.161 straipsnio 2 dalyje.
Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 41,71 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 86,89 Eur patirtų teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Nustatyti, kad A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.
Panaikinti Marijampolės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo metrikų knygos įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo pagrindu išduoto gimimo liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, apie A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvystę T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Priteisti iš atsakovės S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 128,60 Eur (vieną šimtą dvidešimt aštuonis eurus 60 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti iš atsakovės S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,31 Eur (trylika eurų 31 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į.k. 188659752, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Įsiteisėjusio teismo sprendimo nuorašą per 3 darbo dienas išsiųsti Marijampolės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui A. K. tėvystės išregistravimui.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.