- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-09
- Bylos Nr.
- A-438-1325-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Antanas Ablingis, Romanas Klišauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- I.A., V.B.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- D.Ž.
- Kategorijos
- 14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjų I.A. ir V.B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų I.A., V.B. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotajam asmeniui D.Ž. dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. įsakymo, šiuo įsakymu patvirtinto detaliojo plano sprendinių panaikinimo, turtinės bei neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjos patikslintu skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė:
1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. įsakymą Nr. A - 3478 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ ir šiuo įsakymu patvirtinto detaliojo plano sprendinius;
2) priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos I.A. ir V.B. po 90000 Lt (viso 180000 Lt) turtinei žalai atlyginti;
3) priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos I.A. ir V.B. po 10000 Lt (viso 20000 Lt) neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjos patikslintame skunde nurodė, taip pat jų įgalioti atstovai paaiškino pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, kad 2008 m. sausio 29 d. ir 2008 m. vasario 4 d. susipažino su parengtu žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliuoju planu bei jo sprendiniais. Minėtas detalusis planas pažeidžia pareiškėjų teises ir įstatymų reikalavimus. Šio detalaus plano sprendinių įgyvendinimui būtina nugriauti pareiškėjų sklype esančią stovėjimo aikštelę, atraminę sienelę, kanalizacijos šulinį, betoninius laiptus. Šie statiniai nuosavybės teise priklauso pareiškėjoms. Detaliojo plano brėžinyje taip pat įrašyta pastaba apie numatomą servitutinio įvažiavimo suformavimą pareiškėjų žemės sklypo sąskaita. Pareiškėjos nebuvo informuotos apie rengiamą gretimo sklypo detalųjį planą ir tuo buvo pažeisti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 1 dalies reikalavimai bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu patvirtinto Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir aprašo 20 punkto nuostatos. Taip pat buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 23 straipsnio reikalavimai, kadangi administraciniu aktu negalima vienašališkai priimti sprendimo dėl servituto nustatymo privačioje žemės valdoje. Be to, detaliojo plano brėžinys buvo rengiamas ant senesnio negu 1 metų topografinio plano, kadangi šiame plane neparodyti pareiškėjų sklype, kuris yra šalia (duomenys neskelbtini) sklypo, esantys statiniai (atraminė sienelė, mūro – metalo tvora). Tretysis suinteresuotas asmuo taip pat neįvykdė jam išduoto Planavimo sąlygų sąvado 7 punkto reikalavimų, kadangi iki šiol nenugriovė savavališkai sklype pastatytų statinių. Pareiškėjos bei jų įgalioti atstovai taip pat nurodė, kad ginčijamu detaliuoju planu apie 1, 5 metro ties posūkio tašku 7 sumažintas pareiškėjoms priklausantis žemės sklypas. Detaliajame plane nurodytas projektinis servitutinio pravažiavimo pasiūlymas labai sumažino pareiškėjų namo komercinį patrauklumą ir padarė 180 000 Lt turtinę žalą dėl sumažėjusios namo rinkos vertės. Pareiškėjos akcentavo, jog dėl minėto detaliojo plano patvirtinimo patyrė po 10 000 Lt neturtinės žalos.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo prašė pareiškėjų patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, taip pat atsakovo įgaliota atstovė paaiškino pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, kad pareiškėjų sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), neregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl nėra pagrindo teiginiui, kad detaliojo plano sprendiniais pažeidžiamos pareiškėjų kaip žemės sklypo savininkių teisės. Ginčijamu įsakymu patvirtinto detaliojo plano galiojimo riba visiškai sutampa su planuojamo sklypo riba. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 12.4 punktas numato, kad detalusis planas gali būti rengiamas tik valdomam arba naudojamam žemės sklypui, o likusiai teritorijai rengiami tik projektiniai pasiūlymai. Inventorinis planas patvirtina, kad detalusis planas buvo rengiamas namų valdai, esančiai (duomenys neskelbtini), suformuoti, o ne servitutiniam pravažiavimui įrengti. Šio detalaus plano pagrindu įregistruoti servituto negalima. Be to, detaliojo plano sprendiniai yra aprašomi sprendinių aprašomojoje lentelėje. Minėto detaliojo plano aprašomojoje lentelėje nenurodyti duomenys apie servitutą kaip apie sprendinį: nekoordinuoti taškai, plotas, nenurodyti servituto naudotojai ir t.t. Pareiškėjų žemės sklypas neregistruotas Registrų centre, taip pat neregistruoti jokie sklype esantys statiniai, todėl nėra pagrindo išvadai, kad detaliajam planui parengti buvo naudojamas netinkamas topografinis planas. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta, kad atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų (arba neteisėto neveikimo), kurių pagrindu pareiškėjoms būtų padaryta turtinė arba neturtinė žala. Detalusis planas buvo patvirtintas tik Kauno apskrities viršininko administracijos įgaliotos institucijos teigiamą išvadą apie detaliojo plano sprendinių atitikimą įstatymams bei poįstatyminiams aktams. Atsakovas taip pat paaiškino, kad pareiškėjai dėl nesvarbių priežasčių praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje nustatytą terminą atsakovo įsakymui apskųsti. Atsakovo nuomone, 2007 m. liepos 25 d. pasirašydamos sklypo ribų paženklinimo aktą pareiškėjos ir jų įgaliotas atstovas jau žinojo apie patvirtintą detalųjį planą.
Tretysis suinteresuotas asmuo D.Ž. teismo prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad apie rengiamą detalųjį planą buvo pranešta spaudoje, vėliau buvo pildomas sklypo ribų paženklinimo aktas ir pareiškėjai dalyvavo betarpiškai. Sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nei padidėjo, nei sumažėjo, todėl tai negali pažeisti pareiškėjų teisių. Tretysis suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, kad jis neatliko jokių veiksmų, kurie galėjo suklaidinti atsakovą tvirtinant detalųjį planą.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu administracinę bylą dalyje dėl pareiškėjų I.A., V.B. skundo reikalavimo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. įsakymą Nr. A - 3478 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ bei šiuo įsakymu patvirtinto detaliojo plano sprendinius nutraukė, o pareiškėjų I.A., V.B. skundo reikalavimą dėl priteisimo jų naudai 180000 Lt turtinės ir 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimui atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas konstatavo, jog administracinės bylos, taip pat prijungtos Kauno miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-774/2002 dokumentų duomenys patvirtina, kad pareiškėjos yra statinių bei žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkės. Pareiškėjų nuosavybės teise valdomas žemės sklypas detaliuoju planu nesuformuotas ir žemės nuosavybės teisė neįregistruota Registrų centre. Tretysis suinteresuotas asmuo D.Žukas yra gretimo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius su D.Žuku 2004 m. spalio 7 d. pasirašė sutartį Nr. 40-11-79 dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo. 2005 m. sausio 18 d. buvo išduotos planavimo sąlygos detaliajam planui rengti. 2004 m. gruodžio 7 d. ir 2005 m. spalio 27 d. laikraščiuose ,,Kauno diena“, ,,Laikinoji sostinė“ visuomenei ir, tuo pačiu, gretimų sklypų savininkams buvo pranešta apie rengiamą sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą. 2006 m. gegužės 17 d. buvo surašytas teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. TP-308. Jokių planavimo procedūrų pažeidimų nebuvo nustatyta, todėl atsakovui buvo pasiūlyta tvirtinti šį detalųjį planą. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. A-3478 detalusis planas buvo patvirtintas. 2006 m. spalio 12 d. laikraštyje ,,Laikinoji sostinė“ buvo išspausdintas atsakovo įsakymas Nr. A-3478 dėl detaliojo plano patvirtinimo, taip pat nurodyta, kad visą informaciją taip pat galima rasti Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje. 2007 m. liepos 25 d.pareiškėja V.B. ir pareiškėjos I.A. įgaliotas atstovas J.A. betarpiškai dalyvavo surašant žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) paženklinimo – parodymo aktą. Sklypo ribų paženklinimo aktas buvo sudaromas vadovaujantis atsakovo 2006 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. A-3478 patvirtintu detaliuoju planu ir jo sprendiniais. Tiek J.A. (pareiškėjos I.A. įgaliotas atstovas), tiek asmeniškai V.B. minėtame akte pažymėjo ir asmeniškai pasirašė pastabas, kad iki šio momento jie nežinojo apie rengiamą detalųjį planą, taip pat, jog šiuo detaliuoju planu, pareiškėjų manymu, nepagrįstai prijungta valstybinės žemės dalis per kurią ir turi eiti servitutinis įvažiavimas. 2008 m. vasario 4 d. raštu pareiškėjos įgaliotas atstovas J.A. kreipėsi į atsakovą su prašymu išduoti detaliojo plano sprendinių dokumentų kopijas. Pirminį skundą Kauno apygardos administraciniam teismui pareiškėjos pateikė 2008 m. vasario 29 d.. 2008 m. kovo 13 d. atsakovas teismui į bylą pateikė raštą, kuriame nurodė, kad pareiškėjos ir jų įgaliotas atstovas praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui dėl ginčijamo atsakovo įsakymo panaikinimo paduoti.
Pirmosios instancijos teismas pabrėžė ir tai, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numato, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tuo atveju, kai ginčijamas aktas asmeniui neturėjo būti įteiktas, jo apskundimo terminas skaičiuotinas nuo dienos, kai jis sužinojo apie tokį aktą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 24 d. nutartis adm. byloje Nr. A(7)-100/2005, 2006 m. spalio 5 d. nutartis adm. byloje Nr. A(7)-301/2006, 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis adm. byloje Nr. AS(3)-546/2007). Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad pareiškėjos ginčija aktą (savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą), priimtą teritorijų planavimo srityje, todėl nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti ir į Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusi Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 8 dalies redakcija nustatė, kad patvirtintas detalusis planas įsigalioja kitą dieną po to, kai savivaldybės tarybos ar savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas dėl detaliojo plano patvirtinimo paskelbiamas vietinėje spaudoje, jei pačiame sprendime nenustatyta vėlesnė įsigaliojimo data. Teismas, įvertinęs tai, jog Teritorijų planavimo įstatymas numatė tokią sprendimų paskelbimo tvarką, padarė išvadą, kad terminas skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo tinkamo ginčijamo įsakymo paskelbimo. Teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, kad šis aktas pareiškėjoms neturėjo būti įteiktas, todėl, sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti, taip pat turi būti įvertintos aplinkybės, ar po sužinojimo apie skundžiamą aktą pareiškėjos (arba jų įgaliotas atstovas) veikė pakankamai apdairiai bei rūpestingai ir operatyviai kreipėsi į teismą, siekdamos apskųsti minėtą administracinį aktą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis adm. byloje AS(62)-215/2008, 2008 m. gegužės 13 d. nutartis adm. byloje Nr. AS146-294/2008, 2008 m. sausio 31 d. nutartis adm. byloje Nr. A556-154/2008).
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog ginčijant individualų teisės aktą, kuriuo patvirtintas detalusis teritorijos planas, skundo padavimo teismui terminas skaičiuotinas nuo faktinio sužinojimo apie tokį aktą momento (Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys adm. bylose Nr. AS(7)-241/2006, Nr. A(14)-86/2007). Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos numato, kad teritorijų detaliojo planavimo dokumentai skelbiami viešai. Tuo tarpu, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjų skundžiamo sprendimo (įsakymo) priėmimo metu galiojusi Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 8 dalies redakcija nustatė, kad detalusis planas įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo vietinėje spaudoje. Šis teisinis reguliavimas duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad su detaliojo planavimo dokumentais kiekvienas tuo suinteresuotas asmuo gali ir turi realią galimybę susipažinti viešo informacijos skelbimo priemonėse, taip pat ir Kauno miesto savivaldybės internetiniame tinklapyje. Aiškinantis kada skundą dėl administracinio akto, kuriuo patvirtintas detalusis planas, pateikęs asmuo faktiškai sužinojo apie ne jo atžvilgiu priimtą individualų administracinį aktą, turi būti vertinama visa bylai reikšmingų aplinkybių visuma (ar savivaldos viešojo administravimo subjektas paskelbė teritorijų detaliojo planavimo dokumentą Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka, kada pareiškėjas galėjo sužinoti ir kada faktiškai bei kokiu būdu sužinojo apie viešai paskelbtą detalųjį planą ir t.t.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies taikymo aspektu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuo pareiškėjų sužinojimo momento apie skundžiamą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo priėmimą, turi būti skaičiuojama termino kreiptis į teismą eigos pradžia (Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis adm. byloje AS(62)-215/2008, 2008 m. gegužės 13 d. nutartis adm. byloje Nr. AS146-294/2008, 2008 m. sausio 31 d. nutartis adm. byloje Nr. A556-154/2008).
Pirmosios instancijos teismo vertinimu, administracinėje byloje surinka faktinių duomenų visuma patvirtina išvadą, kad terminas kreiptis į teismą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo panaikinimo, kuriuo buvo patvirtintas detalusis planas, pareiškėjų buvo praleistas dėl nesvarbių priežasčių. Tai įrodo byloje nustatytų aplinkybių visetas. Pareiškėjos ir jų įgaliotas atstovas jau 2007 m. liepos 25 d. realiai žinojo apie Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus priimtą įsakymą, kuriuo buvo patvirtintas sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalusis planas. Pareiškėja V.B. ir pareiškėjos I.A. įgaliotas atstovas J.A. betarpiškai dalyvavo paženklinant trečio suinteresuoto asmens D.Ž. sklypo, kuriam ir buvo parengtas ginčijamas detalusis planas, ribas remiantis minėtu planu. Iš žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto turinio matyti, kad šiame dokumente detaliai nurodyta, jog sklypo ribų ženklinimas vykdomas vadovaujantis 2006 m. rugsėjo 13 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-3498 patvirtintu detaliuoju planu. Tiek J.A. (pareiškėjos I.A. įgaliotas atstovas), tiek asmeniškai V.B. minėtame akte pažymėjo ir asmeniškai pasirašė pastabas, kad iki šio momento jie nežinojo apie rengiamą detalųjį planą ir šiuo planu, pareiškėjų manymu, nepagrįstai prijungta valstybinės žemės dalis per kurią turi eiti servitutinis įvažiavimas. Teismo posėdžio metu pareiškėjos įgaliotas atstovas taip pat pripažino aplinkybę, kad pirmą kartą apie detalųjį planą sužinojo tuomet, kai pasirašinėjo sklypo ribų paženklinimo aktą, nors, tuo pačiu, pabrėžė, jog skundą teismui pateikė laiku ir neprašė teismo atnaujinti procesinio termino aktui apskųsti. Pareiškėjos ir jų įgalioti atstovai turi teisę susipažinti su administracinės bylos dokumentais (Administracinių bylų teisenos įstatymo 51 straipsnis – 53 straipsnis). 2008 m. kovo 13 d. atsakovas teismui pateikė raštą, kuriame išsamiai išdėstyta aplinkybė, jog pareiškėjai praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ginčijamam įsakymui apskųsti. Šią aplinkybę atsakovo įgaliota atstovė akcentavo ir teismo posėdžio metu.
Šalies argumentai
Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjos ir jų įgalioti atstovai, žinodami šias aplinkybes, nepasinaudojo procesine teise pateikti prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, o iš jų paaiškinimų visumos darytina išvada, jog jie mano, kad termino nepraleido (Administracinių bylų teisenos įstatymo 10 straipsnis). Bylos duomenys taip pat patvirtina aplinkybę, kad tik po 7 mėnesių nuo sužinojimo (pareiškėjų teigimu) apie ginčijamą įsakymą pareiškėjos įgaliotas atstovas J.A. kreipėsi į atsakovą dėl detaliojo plano ir jo priedų kopijų išdavimo, o pirminį skundą teismui pareiškėjos pateikė tik 2008 m. vasario 29 d.. Teismo manymu, šios aplinkybės duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad pareiškėjos nepakankamai rūpestingai siekė realizuoti savo teisę susipažinti su jų teises bei interesus liečiančiais viešai paskelbtais teisės aktais ir jų sprendiniais bei laiku apskųsti juos teismui. Kaip nurodė teismas, pareiškėjos turėjo realią galimybę jau 2007 m. liepos 25 d., betarpiškai sužinojusios apie ginčijamą įsakymą, kuriuo buvo patvirtintas detalusis planas, paduoti skundą teismui dėl šio įsakymo panaikinimo ir tik vėliau, operatyviai per protingą terminą susipažinę su visais detaliojo planavimo sprendiniais, pateikti pirminio skundo papildymą, teikiant teismui patikslintus reikalavimus. Konstatavęs minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas administracinę bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti atsakovo 2006 m. rugsėjo 13 d. įsakymą Nr. A-3478 bei šiuo įsakymu patvirtinto detaliojo plano sprendinius nutraukė (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 6 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė ir tai, kad pareiškėjų skundo reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo yra išvestiniai iš reikalavimo panaikinti 2006 m. rugsėjo 13 d. atsakovo įsakymą, kuriuo buvo patvirtintas detalusis planas bei šio detaliojo plano sprendinius. Pareiškėjos žalą (turtinę ir neturtinę) tiesiogiai kildina iš detaliojo plano sprendinių. Teismas konstatavo, jog nesant pagrindo panaikinti pastarąjį teisės aktą, nėra pagrįsto pagrindo tenkinti ir skundo reikalavimus dėl žalos atlyginimo. Be to, remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 1 – 3 dalies reikalavimais ir įvertinęs detaliojo plano rengimo stadijos dokumentus, ginčijamą įsakymą bei juo patvirtinto detaliojo plano sprendinius, liudytojo G.Bulavo parodymus, teismas nusprendė, kad jokių esminių detaliojo plano rengimo, tvirtinimo, paskelbimo procedūrų pažeidimų nenustatyta. Detaliojo plano brėžinyje yra pažymėtas įvažiavimo į sklypą kelio projektinis pasiūlymas. Ši aplinkybė nepažeidžia pareiškėjų teisių, kadangi ginčijamo įsakymo priėmimo metu galiojusi 2004 m. gegužės 3 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detalių planų rengimo taisyklių 11.4 punkto redakcija numatė galimybę detaliame plane pažymėti projektinį pasiūlymą greta esančiai teritorijai. Teismas taip pat pažymėjo, kad projektinis pasiūlymas – tai tik vienas iš galimų problemos sprendimo būdų ateityje, o pats servituto nustatymo klausimas turės būti sprendžiamas pareiškėjų ir trečiojo suinteresuoto asmens D.Ž. bendru susitarimu arba teisme (Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 23 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.111 straipsnis – 4.129 straipsnis). Dėl šių priežasčių minėtas projektinis pasiūlymas detaliajame plane pažymėtas sutinkamai su teisės aktų normų reikalavimais ir kartu negali sumažinti pareiškėjų turimo nekilnojamojo turto vertės bei sudaryti sąlygas turtinei ir neturtinei žalai atsirasti. Įvertinęs detaliojo plano ir prie jo esančių dokumentų duomenis teismas jokių esminių Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnis, Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 23 straipsnis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu patvirtinto Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo, 2004 m. gegužės 3 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtintų Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavime nuostatų, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-200 patvirtintų Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo nuostatų pažeidimų nenustatė. Dėl šių aplinkybių visumos pareiškėjų reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo teismo buvo atmesti kaip nepagrįsti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjos I.A. ir V.B. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jų skundą tenkinti.
Apeliacinį skundą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais. Papildomai nurodo bei paaiškina, kad skundžiamas teismo sprendimas dalyje, kuria administracinė byla buvo nutraukta yra nepagrįstas, kadangi administracinis aktas dėl detaliojo planavimo yra individualus teisės aktas, o terminas skundui paduoti turėjo būti skaičiuojamas nuo šio akto įteikimo pareiškėjoms dienos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą, nurodo, jog palaiko pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus bei argumentus.
Atsiliepime apeliacinį skundą tretysis suinteresuotasis asmuo D.Ž. nurodo, jog palaiko pareiškėjų apeliacinį skundą ir jo motyvus bei argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija kons tatuoja:
IV.
Byloje kilęs ginčas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. įsakymo Nr. A - 3478 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, padarytos ginčijamo detaliojo plano sprendiniais.
Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas ginčo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. įsakymo Nr. A - 3478 teisėtumo bei pagrįstumo iš esmės nesprendė. Šiuo atveju teismas konstatavo, kad pareiškėjų skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjai neprašė termino atnaujinti, dėl ko bylą šioje dalyje nutraukė (ABTĮ 101 str. 1 d. 6 p.).
Tokio pobūdžio pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinkamai nulemia ir apeliacinės instancijos teismo bylos nagrinėjimo ribas, kurias šiuo atveju sudaro patikrinimas aplinkybių – ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nutraukė bylos dalį dėl pareiškėjų reikalavimo -panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. įsakymą Nr. A – 3478. Dėl šių priežasčių, apeliacinio skundo argumentai, kurie yra susiję su Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. įsakymo Nr. A - 3478 teisėtumu bei pagrįstumu, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra nesvarstytini.
Nei Teritorijų planavimo įstatymas, nei kiti teritorijų planavimą reglamentuojantys teisės aktai nenustato konkrečių terminų, per kuriuos asmenys privalo kreiptis į administracinius teismus su skundu (prašymu) dėl teritorijų planavimo procese priimtų sprendimų ar kompetentingų viešojo administravimo subjektų veiksmų (neveikimo), todėl šiems skundams paduoti taikomi bendrieji Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyti terminai (pvz., 2009 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143–157/2009).
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 ir 2 dalimis, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.
Vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas termino skundams paduoti skaičiavimo klausimus, ne vienoje administracinėje byloje yra konstatavęs, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas skundui paduoti tokio pobūdžio bylose (dėl teritorijų planavimo procese priimtų sprendimų) skaičiuotinas nuo faktinio sužinojimo apie tokį sprendimą momento (pvz. 2005 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje AS5–383/2005; 2006 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7–850/2006; 2006 m. birželio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Nr. AS7–241/2006; 2009 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442–76/2009).
Byloje nustatyta, kad pareiškėja V.B. ir pareiškėjos I.A. įgaliotas atstovas J.A. 2007 m. liepos 25 d. betarpiškai dalyvavo paženklinant trečio suinteresuoto asmens D.Ž. sklypo, kuriam ir buvo parengtas ginčijamas detalusis planas, ribas. Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte nurodyta, jog sklypo ribų ženklinimas vykdomas vadovaujantis 2006 m. rugsėjo 13 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-3498 patvirtintu detaliuoju planu. Tai, kad pareiškėjams nuo to momento tapo žinoma apie ginčijamą detalųjį planą ir galimą jo poveikį jų teisėms ar teisėtiems interesams, patvirtina ir šių asmenų rašytinės pastabos minėtame žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte. Tačiau į teismą dėl minėto detaliojo nuginčijimo kreipėsi tik 2008 02 29 (b. l. 27), t. y. praleidę Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 mėn. terminą, kurio neprašė atnaujinti.
Minėtos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą, kad pareiškėjų skundas buvo paduotas, o teismo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, kurių pareiškėjai neprašė atnaujinti. Šios aplinkybės sudarė teisinį pagrindą teismui taikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo101 straipsnio 6 punktą, suteikiantį teisę teismui nutraukti bylą, todėl priešingi šiuo klausimu apeliacinio skundo argumentai pripažintini nepagrįstais.
Iš bylos taip pat matyti, kad pareiškėjai turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą kildina iš neteisėtų atsakovo veiksmų, priėmus minėtą detalųjį planą, t. y., kad neteisėti šio detaliojo plano sprendiniai jiems ir padarė turtinę ir neturtinę žalas.
Pagal Civilinio kodekso 6.246 straipsnį būtina sąlyga atsirasti atsakomybei dėl žalos padarymo, yra atsakingo už žalos atsiradimą asmens neteisėtų veiksmų atlikimas. Kadangi nagrinėjamoje byloje tokios aplinkybės - Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. įsakymo Nr. A - 3478 ir juo patvirtinto detaliojo plano neteisėtumas, nebuvo konstatuotos, nes nebuvo bylos nagrinėjimo dalyku, todėl šia prasme nėra pagrindo ir išvadai dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo.
Byloje kitų įrodymų, kurie patvirtintų ginčijamo detaliojo plano neteisėtumą nesurinkta, jų nenurodo ir pareiškėjai. Visa tai lemia, kad pareiškėjai neįrodė, jog galimai jiems padaryta žala galėjo kilti dėl neteisėtų atsakovo veiksmų.
Dėl šių priežasčių tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,
nutaria:
Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų I.A. ir V.B. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.