Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. A., a.k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 225 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. A. nuo 2010 m. rugpjūčio 13 d. 11 val. iki 2010 m. spalio 22 d. 13.49 val. viešojoje įstaigoje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo tarnybiniame kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – tarnybiniame kabinete), būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ eidamas (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo, gydytojo psichiatro ir gydytojų konsultacinės komisijos nario pareigas, teikdamas viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas ir turėdamas administracinius įgaliojimus, žinodamas, kad vadovaujamame skyriuje esančiam pacientui A. U. nėra reikalingas gydymas psichiatrijos stacionare, tačiau yra būtinas specialus nuolatinės priežiūros poreikis bei jis yra ruošiamas patalpinimui į ilgalaikės socialinės globos instituciją, o nuo 2010 m. spalio 23 d. ligoninės gydytojų konsultacinei komisijai (toliau - GKK) šį pacientą gali tekti pagrįstai (dėl socialinių bei teisinių priežasčių) priskirti ilgai gydomų ligonių grupei ir teisėtai palikti toliau dar kurį laiką gydyti stacionare, tyčia, siekdamas iš A. U. (veikiančios A. U. interesais) gauti neteisėtą turtinę naudą, pasinaudodamas profesine padėtimi priešingais visuomenei interesais, už savo teisėtą veikimą ir neveikimą vykdant įgaliojimus – už pažadą A. U. neišrašyti A. U. iš psichiatrijos skyriaus stacionaro (ką jis galėjo, bet neprivalėjo atlikti) iki kol po 2010-10-23 GKK pacientą priskirs ilgai gydomų ligonių grupei bei už pažadą pastarajai iki A. U. išsiuntimo į ilgalaikės socialinės globos instituciją, remiantis GKK sprendimu jį pagrįstai laikyti psichiatrijos stacionare (ką jis gali ir privalo atlikti) savo naudai iš A. U. užuominomis reikalavo kyšio – reguliariai duoti dalį A. U. gaunamos 700 Lt pensijos, o gąsdinimais, kad pacientas artimiausiu laiku bus išrašytas iš ligoninės provokavo jį duoti, tokiu būdu sudarė situaciją, kad siekdama apsaugoti savo teisėtus interesus, ji buvo priversta duoti kyšį, kurį pastarajai tiesiogiai pažadėjo priimti, ir per kelis kartus iš jos tiesiogiai priėmė kyšį – 800 litų, o būtent: 2010 m. rugpjūčio13 d. apie 11 val. tarnybiniame kabinete iš A. U. tiesiogiai priėmė kyšį - 200 litų; tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2010 m. rugsėjo 14 d. apie 11 val. tarnybiniame kabinete A. U. provokavo ir reikalavo duoti kyšį – 500 litų, kurį pažadėjo priimti ir tiesiogiai priėmė kyšį – 100 litų; tęsdamas nusikalstamą veiką 2010 m. spalio 21 d. apie 12.25 val. tarnybiniame kabinete A. U. (veikusią kaip nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus dalyvė) provokavo duoti kyšį – 500 litų ir tęsdamas nusikalstamą veiką 2010 m. spalio 22 d. apie 13.45 val. tarnybiniame kabinete A. U. (veikusią kaip nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus dalyvė) provokavo duoti kyšį ir iš jos tiesiogiai priėmė kyšį - 500 litų.

Kaltinamasis P. A. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis dirba VšĮ (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėju. 2010-07-11 į (duomenys neskelbtini) bendrosios psichiatrijos skyrių buvo paguldytas A. U., kuriam diagnozuoti silpnaprotystės reiškiniai (Korsakovo sindromas). Gydymo laikotarpiu reikėjo spręsti šio paciento likimą, t.y. jo tolimesnio laikymo klausimus. Socialinio darbuotojo E. N. paprašė pasidomėti kas domisi ir globoja ligonį. Iš socialinio darbuotojo gavo informaciją, kad šio ligonio nenorima pasiimti. Pirmą kartą pas jį atvykusi A. U. globojanti A. U. jam aiškino, kad ji slaugo motiną, o A. U. yra agresyvus ir ji jo pasiimti nenori ir negali. Tuomet A. U. pas jį buvo užėjusi su kažkokia moterimi. A. U. paaiškino apie gydymo ligoninėje trukmę, paaiškino kad vis viena A. U. reikės pasiimti pas save arba jį talpinti į socialinės globos namus. A. U. prašė A. U. dar kurį laiką palaikyti ligoninėje. Antrą kartą, kažkas iš ligoninės darbuotojų jį informavo, kad į ligoninę yra atvykusi A. U.. Jis, norėdamas išsiaiškinti ką ji ketina daryti su A. U., paprašė pas jį pakvieti A. U.. Kadangi A. U. buvo atvykusi su drauge, o kalba turėjo eiti apie ligonio sveikatą, t.y. apie konfidencialią informaciją, A. U. paprašė, kad ji užeitų viena. A. U. aiškino, kad gydymo laikotarpis baigiasi ir ji turėtų tvarkyti dokumentus dėl A. U. patalpinimo į pensionatą, o A. U. vis prašė dar palaikyti A. U. ligoninėje. A. U. tuomet klausė kiek A. U. gauna pensijos, tačiau tik tam, kad išaiškinti, kad asmenys gaunantys didesnes pajamas lengviau talpinami į globos namus. 2010 m. spalio mėnesį buvo susidariusi tokia situacija, kad A. U. niekas nesirūpina, o artėjo 104 dienų A. U. laikymo ligoninės stacionare terminas, po kurio jo jau nebebūtų galima laikyti. Soc. darbuotojas išsiaiškino, kad A. U. galima būtų laikinai patalpinti į Kupiškio slaugos ir palaikomo gydymo ligoninę. 2010-10-21 E. N. pas jį pakvietė A. U.. A. U. paaiškino situaciją ir jai perdavė dokumentus dėl A. U. patalpinimo į slaugos ligoninę. Šios dienos pokalbio metu A. U. elgesys jam pasirodė įtartinas, nes ji nenorėjo, kad A. U. būtų talpinamas į slaugos ligoninę, prašė jį dar palaikyti Rokiškio psichiatrijos ligoninėje kol bus gautas nukreipimas į globos namus (pensionatą) ir primygtinai sakė, kad dar atvyks kitą dieną, nors jis jai aiškino, kad jai nebereikia atvykti. Mano, kad A. U. jau tada ruošėsi provokacijai. Kitą dieną ligoninėje jis vėl pamatė A. U., kuri kalbėjosi su gydytoju V. Š.. A. U. norėjo pasikalbėti ir su juo, todėl ji užėjo į jo kabinetą. Iš A. U. pokalbio jis nesuprato ko ji nori. Pokalbio pabaigoje A. U. ant jo stalo padėjo voką. Jis net nematė ir nesuprato kas tame voke yra, tačiau manydamas, kad tai provokacija net keletą kartų pareikalavo, kad A. U. pasiimtų tą voką. Po voko padėjimo jo nuomonė dėl A. U. tolimesnio laikymo (duomenys neskelbtini) nepasikeitė. A. U. padėjus voką ant stalo ir išėjus iš jo kabineto, jis voko net nepalietė, tuoj pat išėjo į koridorių norėdamas pasikvieti liudininkus, tačiau čia pat buvo sulaikytas pareigūnų. Nei vieno susitikimo su A. U. metu iš jos nepriėmė pinigų ir jų nereikalavo.

Motyvuojamoji dalis

Nors P. A. savo kaltę neigia, jo kaltė padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 225 str. 1 d. visiškai įrodyta:

Liudytojos A. U. parodymais. Ji parodė, kad 2010-07-11 jos sutuoktinis A. U. buvo paguldytas į (duomenys neskelbtini). 2010-08-13 nuvykusi aplankyti A. U. ji bendravo su gydančiu gydytoju V. Š.. Jai socialinis darbuotojas pasiūlė užeiti pas skyriaus vedėją P. A. aptarti A. U. tolimesnio gydymo bei patalpinimo į pensionatą klausimus. Pas P. A. į kabinetą užėjo su kartu atvykusia drauge V. D.. Kalbantis su P. A. jam ant stalo padėjo vokelį, kuriame buvo 200 Lt, nes manė, kad taip bus lengviau tartis. Po to kai padėjo vokelį su pinigais P. A. pasidarė labai paslaugus, žadėjo pasidomėti gydymu. 2010-09-14 ji vėl atvyko į (duomenys neskelbtini) kartu su V. D. ir broliu V. B., aplankyti A. U.. Bendraujant su A. U., prie jos priėjo kažkas iš ligoninės personalo ir paprašė ją užeiti pas skyriaus vedėją. Pas P. A. ji ėjo kartu su V. D.. Prieš užeinant į P. A. kabinetą, P. A. V. D. sulaikė ir paprašė užeiti be asistentų. Ji pas P. A. užėjo viena. Pokalbis tarp judviejų vyko apie A. U. būklę, kurio metu P. A. paklausė apie tai kiek pensijos gauna A. U.. Jai atsakius, P. A. jai pasakė, kad gydo jis, o A. U. pinigus pasiima ji. Su P. A. vyko derybos kiek ji jam turėtų duoti pinigų. Iš pokalbio su P. A. ji suprato, kad ji dabar turės kas mėnesį P. A. vežti po 500 Lt. Tuomet ji su savimi turėjo tik 100 Lt, todėl juos ir padėjo ant P. A. stalo. Atsisveikinant P. A. jai paliko savo mobilų telefoną. 2010 m. spalio mėn. jai paskambino (duomenys neskelbtini) soc. darbuotojas E. N. ir pasakė, kad gauta pažyma iš Šiaulių dėl A. U. priežiūros ir ją galima pasiimti pas vedėją. 2010-10-20 paskambinęs soc. darbuotojas E. N. pakvietė atvykti į ligoninę pas vedėją, sakė, kad reikės pasiimti A. U., nes kitko padaryti negalima. Ji kategoriškai prieštaravo A. U. pasiėmimui. Manydama, kad vis viena reikės duoti kyšį kreipėsi į Specialiųjų tyrimo tarnybos (STT) pareigūnus. Kontroliuojama STT pareigūnų 2010-10-21 ji atvyko į (duomenys neskelbtini) ir užėjusi pas P. A. jam pasakė, kad pinigų neturi, paprašė palaukti bei paprašė leisti atvykti kitą dieną. P. A. jai nurodė, kad bus kitą dieną, t.y. 2010-10-22 apie 14.30 val. Jai buvo siūloma A. U. patalpinti į Kupiškio slaugos ligoninę, tačiau ji nenorėjo, kad ten būtų patalpintas A. U., nes toje ligoninėje nėra jokios kontrolės. Ji norėjo, kad A. U. iš karto būtų pervežtas iš (duomenys neskelbtini) į globos namus (pensionatą), dėl to ji ir prašė A. U. dar palaikyti (duomenys neskelbtini). Kitą dieną sutartu laiku ji atvažiavusi atvežė 500 Lt ir juos duodama P. A. prašė A. U. dar palaikyti ligoninėje. Prieš paduodama vokelį su pinigais, parodė pinigus, juos P. A. akivaizdoje perskaičiavo ir voką padėjo ant stalo. Kai padėjo voką su pinigais iš P. A. pokalbio suprato, kad A. U. dar bus laikomas (duomenys neskelbtini) iki kol bus gautas nukreipimas į globos namus.

Liudytojos V. D. parodymais. Ji parodė, kad 2010-07-11 jos pažįstamos A. U. vyrą A. U. paguldė į (duomenys neskelbtini). 2010-08-13 ji kartu su A. U. atvažiavo aplankyti A. U.. Jos buvo užėjusios pas A. U. gydantį gydytoją V. Š., kuris apibūdino ligonio psichinę būklę, paaiškino, kad A. U. reikalinga nuolatinė slauga. Po to bendraujant su soc. darbuotoju E. N. jis dėl tolimesnio gydymo klausimų pasiūlė užeiti pas skyrius vedėją P. A.. Prieš einant pas P. A., jei iškiltų būtinybė, A. U. į voką įdėjo dvi kupiūras po 100 Lt. P. A. jas pasitikęs papriekaištavo, kad jos ne nuo jo pradėjo domėtis A. U. būkle. Jo kalbėjimo tonas buvo griežtas. Ji kumštelėjo A. U., kad ji padėtų voką su pinigais, ir A. U. tai padarė. Po to jie tarėsi dėl A. U. tolimesnio gydymo, palaikymo ligoninėje. Po mėnesio, t.y. rugsėjo 14 ar 15 d. jos vėl atvyko aplankyti A. U. ir su juo buvo valgykloje. Kiek pamena, pro šalį eidamas P. A. paprašė užeiti pasikalbėti. Ji ėjo kartu su A. U., tačiau P. A. pasakė, kad A. U. užeitų be asistentų, todėl ji pasiliko koridoriuje. Pas P. A. A. U. užtruko apie 40 min. Kai A. U. išėjo, ji jai pasakė, kad P. A. reikalavo pinigų, t.y. A. U. pensijos. A. U. minėjo, kad ji nusiderėjo, kad P. A. šį kartą paliko 100 Lt. Minėjo, kad P. A. žadėjo dar palaikyti A. U. ligoninėje. Po kažkurio laiko jai skambino A. U. ir minėjo, kad jai skambino iš (duomenys neskelbtini) ir grasino, kad A. U. paleis iš ligoninės

Liudytojo V. B. parodymais. Jis parodė, kad 2010-08-13 jis kartu su A. U. ir V. D. buvo atvažiavę į (duomenys neskelbtini) aplankyti A. U.. Jis pats į vidų nėjo ir laukė lauke. Kai jos atėjo A. U. pasakė, kad padavė 200 Lt gydytojui A.. Suprato, kad pinigai buvo duoti tam, kad A. U. dar būtų laikomas ligoninėje. Kitą kartą jis kartu su A. U. ir V. D. buvo atvažiavęs į (duomenys neskelbtini) 2010-09-14. Kalbantis su A. U. pasirodęs vedėjas P. A. pasikvietė A. U.. Nors su A. U. norėjo eiti ir V. D., P. A. prašė užeiti be asistentų. Išėjusi A. U. pasakojo, kad P. A. paliko 100 Lt. Taip pat minėjo, kad su P. A. vyko derybos, kad jis jai pasakė, jog reikės dar duoti 500 Lt, tam, kad A. U. dar būtų laikomas ligoninėje. A. U. sakė, kad teks mokėti, nes ji pasiimti A. U. į namus negalinti.

Liudytojo E. N. parodymais. Jis parodė, kad 2010 m. liepos mėn. į (duomenys neskelbtini) buvo patalpintas A. U.. Po kažkurio laiko atvyko A. U., kuri teiravosi kur jai reikia kreiptis jei ji nenori pasiimti vyro į namus, domėjosi gydymo sąlygomis. Dėl vyro tolimesnės globos pasiūlė kreiptis į Kupiškio socialinės paramos skyrių, o dėl gydymo sąlygų kreiptis pas skyriaus vedėją ar gydantį gydytoją. 2010 m. rugsėjo mėn. P. A. nurodymu jam telefonu teko bendrauti su A. U.. Jis siūlė A. U. pasiimti iš ligoninės, tačiau ji jį atsisakė pasiimti. Apie tai jis informavo skyriaus vedėją P. A.. Dar po savaitės, po vizitacijos buvo nutarta spręsti klausimą dėl A. U. tolimesnio laikymo ligoninėje. Jis skambinosi į Kupiškio socialinės paramos tarnybą ir išdėstė esamą problemą. Kitą dieną jis buvo informuotas, kad A. U. gali būti patalpintas į Kupiškio slaugos ligoninę. Apie tai jis informavo P. A..

Liudytojo V. Š. parodymais. Jis parodė, kad 2010 m. spalio mėn. pas jį, kaip pas A. U. gydantį gydytoją, buvo atėjusi A. U. ir pasakė, kad ji yra spaudžiama A. U. pasiimti iš ligoninės, nors gydymas dar nebuvo baigtas. Ji minėjo, kad pati ji negalėsianti prižiūrėti A. U.. Ji minėjo, kad jai siūloma A. U. talpinti į slaugos ligoninę, tačiau ji to nenorėjo dėl saugumo. Jis tuomet pajuokavo, kad matomai reikalaujama „patept“, t.y. duoti dovanų ar kaip nors atsilyginti. Jis nuramino A. U., kad A. U. nebus išmestas iš ligoninės. A. U. apsiraminusi išėjo. A. U. tuomet baigėsi 104 dienų gydymosi terminas. Pasibaigus šiam gydymo terminui Gydytojų konsultacinė komisija (GKK) sprendžia dėl gydymo tęsimo. Tai nėra išskirtinis atvejis. Daugeliu atvejų, jei ligonio nėra kam pasiimti ar kur jo patalpinti, GKK pratęsia gydymo terminą. Per jo praktiką nebuvo tokių atvejų, kad tokį ligonį kaip A. U. išrašytų iš ligoninės ir paleistų be niekieno priežiūros.

Liudytojos L. B. parodymais. Ji parodė, kad 2010-07-19 į (duomenys neskelbtini) skyrių kreipėsi A. U. su prašymu apgyvendinti A. U. ilgalaikiuose socialinės globos namuose. Buvo nurodyta, kad tuo metu A. U. gydomas (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Buvo išsiųsti reikiami užklausimai. 2010-10-18 iš (duomenys neskelbtini) ligoninės gavo dokumentus dėl A. U. apgyvendinimo globos namuose. 2010-10-26 vykusiame posėdyje buvo nutarta A. U. apgyvendinti Utenos socialinės globos namuose. 2010-11-10 buvo gautas nukreipimas ir 2010-11-19 jau buvo suruošti visi reikiami dokumentai dėl A. U. patalpinimo į ilgalaikius Utenos socialinės globos namus.

Liudytojos K. J. parodymais. Ji parodė, kad ji kaip (duomenys neskelbtini) administracijos socialinė darbuotoja 2010-10-19 gavo nurodymą surašyti buities tyrimo aktą dėl A. U. patalpinimo į ilgalaikę socialinės globos instituciją. 2010-10-20 pas ją atvyko A. U. su reikiamais dokumentais. Pokalbio metu A. U. pasakė, kad ji turi vykti ir pasiimti vyrą iš (duomenys neskelbtini) ligoninės, ji buvo išsigandusi, kad jai prievarta atiduos vyrą. Po šio pokalbio ji išsiaiškino, kad galima būtų A. U. laikinai patalpinti į slaugos ligoninę. Apie tai informavo (duomenys neskelbtini) ligoninės soc. darbuotoją E. N.. Po to ji telefonu bendravo su P. A., kuriam pasakė, kad A. U. bijo pasiimti A. U.. Gydytojas P. A. ją patikino, kad taip nėra kaip sako A. U., jis sakė, kad tegu pas jį A. U. atvažiuoja pati ir jis su ja pasikalbės. A. U. papasakojus apie telefoninius pokalbius, A. U. jai pasakė, kad P. A. ją kviečiasi atvykti, nes jis ją „reketuoja“ duoti kyšį.

Nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų ir savo tapatybės neatskleidžiančių veiksmų atlikimo protokolu, garso įrašu, iš kurių matyti, kad 2010-10-21 12.25 val. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) skyriuje A. U. įėjo į skyriaus vedėjo P. A. darbo kabinetą. Kabinete vyko jų tarpusavio pokalbis, kurio metu A. U. nurodė atvykusi pagal gautą skambutį, prašė dar vieną, kitą savaitę palaikyti ligoninėje A. U., priminė, kad ji nepamiršusi jos ir P. A. susitarimo dėl pinigų, tačiau A. U. prašė atidėti pinigų mokėjimą, nes šiuo metu pinigų neturi, siūlėsi atvykti rytoj, A. A. užsiminus, kad A. U. gali būti perkeltas į slaugos ligoninę ji baiminosi, kad A. U. iš ten gali pabėgti. P. A. pokalbio metu su A. U. nurodė, kad baigiasi A. U. 104 dienų laikymo ligoninėje terminas ir yra jam numatyta vieta slaugos ligoninėje, kad jis ilgiau laikyti ligoninėje A. U. nebegali. Į A. U. klausimą ar jis neužmiršo jų susitarimo dėl pinigų, jis atsakė, kad neužmiršo, A. U. nurodė, kad bus darbe rytoj iki trečios valandos.

Nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų ir savo tapatybės neatskleidžiančių veiksmų atlikimo protokolu, vaizdo ir garso įrašu, iš kurių matyti, kad 2010-10-22 A. U. veikiančiai pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį buvo įteikti 500 Lt. 2010-10-22 13.45 val. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje, adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus antrojo aukšto koridoriuje A. U. susitiko su P. A.. Abu užėjo į (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo darbo kabinetą ir tarp jų įvyko pokalbis. Pokalbio pradžioje A. U. pasakė, kad „kaip sakėt daktare 500 gavau“ ir A. U. 13.46 val. ant darbo stalo P. A. akivaizdoje padėjo voką, kuriame buvo įdėti 500 litų. Po šio veiksmo P. A. patikinus, kad jis dar A. U. palaikys ligoninėje, A. U. nurodė, kad gal ji kitą kartą galėtų atvežti mažiau, t.y. 400. Pokalbio metu P. A. A. U. pasakius, kad ji atvežė 500, nurodo, kad jam tų pinigų nereikia, tačiau A. U. padėjus voką ant jo darbo stalo, A. U. pasako, kad vėl tęsis maratonas, kad jie jau būtų iškėlę A. U. į slaugos ligoninę, tuo pačiu patikina, kad A. U. paliks ligoninėje dar kuriam laiko tarpui, kad jis sutvarkys (pratęs) 104 dienų A. U. gulėjimo ligoninėje laikotarpį. A. U. pasiūlius kitą kartą atvežti mažiau, t.y. 400, P. A. nurodo, kad nėra ko čia derėtis. Viso pokalbio metu vokas su pinigais P. A. akivaizdoje guli ant stalo, jis nenurodo A. U. jo pasiimti.

Įvykio vietos ir pinigų rastų įvykio vietoje apžiūros protokolais, kuriuose užfiksuota, kad 2010-10-22 14.03 val., VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo tarnybiniame kabinete, esančiame statinio antrame aukšte, adresu (duomenys neskelbtini), ant darbo stalo rastas atvirai padėtas baltos spalvos pašto vokas, kuriame yra nusikalstamos veikos imitavimui skirti 500 litų (banknotais po 100 litų, kurių Nr. AA 3829859, AA 4584874, AB 0006947, AB 3193549, AB 3406925).

VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės P. A. charakteristika, pareiginiais nuostatais, įsakymu iš kurių matyti, kad P. A. dirba VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje gydytoju psichiatru. Nuo 2006-01-01 laikinai užėmė VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigas, o nuo 2010-10-20 šias pareigas užima nuolatinai. P. A. nuo 2002-06-18 yra VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Gydytojų konsultacinės komisijos narys.

Teismas, vertindamas teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, neturi pagrindo netikėti liudytojų A. U., V. D. parodymais, kurių parodymus tik patvirtina liudytojų V. B., K. J., V. Š. parodymai, bei nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo metu užfiksuoti duomenys. A. U., V. D. parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios iš esmės buvo nuoseklūs, papildantys vieni kitus. Tuo tarpu P. A. teisminio nagrinėjimo duoti parodymai yra prieštaringi tiek ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, tiek kitai byloje surinktai medžiagai, t.y.: P. A. ikiteisminio tyrimo metu pirmos apklausos metu teigęs, kad su A. U. iki 2010-10-21 iš viso nėra bendravęs, teisminio nagrinėjimo metu nurodė su A. U. prieš tai dar buvęs susitikęs du kartus; P. A. teisminio nagrinėjimo metu nurodytos aplinkybės, kad suėjus 104 dienų gydymo laikotarpiui, jis A. U. laikyti ligoninėje negalėjo, prieštarauja liudytojų V. Š., N. R. duotiems parodymas, kad 104 dienų gydymosi laikotarpis esant reikalui pratęsiamas Gydytojų konsultacinės komisijos sprendimu ir tai nėra išimtinis atvejis (atkreiptinas dėmesys, kad A. U. gydymo laikotarpis suėjus 104 dienų gydymo laikotarpiui GKK sprendimu taipogi buvo pratęstas); P. A. teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai apie tai, kad jis nematė ir nesuprato kas yra A. U. ant stalo padėtame voke aiškiai prieštarauja P. A. ikiteisminio tyrimo metu pirmos apklausos metu duotiems parodymams apie tai, kad A. U. demonstratyviai išsitraukė atsineštus pinigus ir juos įdėjusi į voką padėjo ant stalo, taipogi tokie P. A. teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai aiškiai prieštarauja nusikalstamų veiksmų imitavimo metu užfiksuotam vaizdo ir garso įrašui, iš kurių žinoma, kad A. U. kelis kartus užsiminė apie tai, kad ji atvežė ir palieka būtent 500 Lt; P. A. teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai apie tai, kad A. U. voką su pinigais paliko pokalbio pabaigoje, prieštarauja nusikalstamų veiksmų imitavimo metu užfiksuotam vaizdo ir garso įrašui, iš kurio matyti, kad vokas su pinigais buvo padėtas ant stalo pokalbio pradžioje; P. A. teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai apie tai, kad jis net keletą kartų pareikalavo, kad A. U. pasiimtų ant jo stalo padėtą voką aiškiai prieštarauja A. U. parodymams, nusikalstamų veiksmų imitavimo metu užfiksuotam vaizdo ir garso įrašui, kuriuose užfiksuota, kad P. A. viso pokalbio metu net neužsiminė apie tai, kad A. U. pasiimtų voką ir netgi priešingai 2010-10-21 A. U. teigęs, kad A. U. ilgiau ligoninėje laikyti negali ir jį turi iškelti į slaugos ligoninę, po voko padėjimo ant stalo pakeitė savo nuomonę ir nurodė, kad A. U. paliks ligoninėje dar kuriam laiko tarpui, kad jis sutvarkys (pratęs) 104 dienų A. U. gulėjimo ligoninėje laikotarpį. Išdėstyti P. A. parodymų prieštaringumai jo paties ikiteisminio tyrimo metu pirmos apklausos metu duotiems parodymams, liudytojų parodymams bei kitai objektyviai bylos medžiagai, teismo vertintini tik kaip P. A. pasirinkta gynybinė taktika siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Teisminio nagrinėjimo metu liudytojų A. U., V. D. parodymus apie tai, kad P. A. už jo teisėtų pareigų atlikimą reikėjo duoti pinigų iš dalies patvirtina ir liudytojo V. Š. parodymai. Minėto liudytojo parodymai apie tai, kai A. U. užsiminus apie nenorą A. U. talpinti į slaugos ligoninę, jis pajuokavo, kad matomai reikalaujama „patept“, t.y. duoti dovanų ar kaip nors atsilyginti, vertintini kaip žinojimas ar nujautimas apie skyriaus vedėjo P. A. polinkį kyšininkavimui.

Byloje vienais iš pagrindinių įrodymų grindžiant P. A. kaltę laikyti nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo metu gauti duomenys. Sprendžiant įrodymų leistinumo klausimą LR BPK 20 str. prasme atsižvelgiama į tai, kad leidimas atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus buvo gautas remiantis 2010-10-21 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi LR BPK 158, 159, 160 straipsnio nustatyta tvarka. Šioje nutartyje nurodytas asmuo, kuriam leidžiama atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, asmuo, prieš kurį veiksmai turi būti atlikti, duomenys apie asmens, prieš kurį veiksmai turi būti atlikti, nusikalstamą veiką, konkretūs veiksmai, kuriuos leidžiama atlikti, veiksmų atlikimo trukmė. Minėta teismo nutartis atitinka šiuos reikalavimus. Teismo nuomone, atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus buvo laikomasi ir kitų šiam procesiniam veiksmui keliamų reikalavimų: modeliu buvo tik „prisijungta“ prie daromo nusikaltimo (iš A. U. buvo gautas pranešimas apie kyšio reikalavimą). Remiantis šiais argumentais laikytina, kad nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo metu gauti duomenys buvo gauti įstatymo nustatyta tvarka, neperžengiant nustatyto nusikalstamos veikos imitavimo modelio ribų, todėl jie pripažintini įrodymais.

Teismas atmeta P. A. argumentus dėl jo atžvilgiu įvykdytos provokacijos paimti kyšį. Teismo nutartimi buvo leista A. U. tiesiogiai ar netiesioginiai pasiūlyti, pažadėti ar duoti kyšį, ir tai neturi būti suprastas kaip neteisėtas leidimas provokacijai. Teismas laiko, kad tarp P. A. ir A. U. buvo susitarimas, kad A. U. turės duoti P. A. kyšį, kad A. U. dar būtų laikomas ligoninėje. Šį teiginį patvirtina liudytoja A. U., bei nusikalstamų veiksmų imitavimo metu užfiksuoti A. U. teiginiai, tokie kaip „skolinga jums neliksiu, sutarta, nu gerai tegu penki, kaip sakėt daktare“, „jums tikrai skolinga neliksiu, aš tikrai viską atsilyginsiu, juk mes susitarę ir aš laikysiuos daktare“, „kaip daktare penkis šimtus gavau“. Garso įrašuose nėra užfiksuota, kad A. U. išdėsčius šiuos teiginius P. A. būtų neigęs tokį susitarimą. Iš to seka, kad kyšio davimo iniciatorius buvo būtent P. A.. Teismas laiko, kad P. A. spaudimo paimti kyšį nebuvo daroma, jis nebuvo kurstomas ar provokuojamas priimti kyšį. Taipogi teismas laiko, kad P. A. teiginiai apie tai, kad jis ilgiau ligoninėje laikyti A. U. negali ir jį turi būtinai perkelti į slaugos ligoninę, laikytini kaip A. U. provokavimas duoti kyšį, nes A. U. padėjus voką su pinigais, P. A. jau teigė priešingai, kad A. U. paliks ligoninėje dar kuriam laiko tarpui, kad jis sutvarkys (pratęs) 104 dienų A. U. gulėjimo ligoninėje laikotarpį.

Iš kaltinimo nurodyto 2010-08-13 epizodo šalintina nusikalstamą veiką kvalifikuojanti aplinkybė - provokavo duoti kyšį, nes iš bylos aplinkybių žinoma, kad tą dieną A. U. pasak jos P. A. ant stalo padėjo vokelį, kuriame buvo 200 Lt, nes manė, kad taip bus lengviau tartis. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad minėtą dieną P. A. kaip nors būtų A. U. provokavęs duoti kyšį, o jį tik priėmė.

Remiantis išdėstytais įrodymais ir motyvais teismas laiko įrodyta, kad P. A. nuo 2010 m. rugpjūčio 13 d. 11 val. iki 2010 m. spalio 22 d. 13.49 val. viešojoje įstaigoje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo tarnybiniame kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – tarnybiniame kabinete), būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ eidamas (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo, gydytojo psichiatro ir gydytojų konsultacinės komisijos nario pareigas, teikdamas viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas ir turėdamas administracinius įgaliojimus, žinodamas, kad vadovaujamame skyriuje esančiam pacientui A. U. nėra reikalingas gydymas psichiatrijos stacionare, tačiau yra būtinas specialus nuolatinės priežiūros poreikis bei jis yra ruošiamas patalpinimui į ilgalaikės socialinės globos instituciją, o nuo 2010 m. spalio 23 d. ligoninės gydytojų konsultacinei komisijai (toliau - GKK) šį pacientą gali tekti pagrįstai (dėl socialinių bei teisinių priežasčių) priskirti ilgai gydomų ligonių grupei ir teisėtai palikti toliau dar kurį laiką gydyti stacionare, tyčia, siekdamas iš A. U. (veikiančios A. U. interesais) gauti neteisėtą turtinę naudą, pasinaudodamas profesine padėtimi priešingais visuomenei interesais, už savo teisėtą veikimą ir neveikimą vykdant įgaliojimus – už pažadą A. U. neišrašyti A. U. iš psichiatrijos skyriaus stacionaro (ką jis galėjo, bet neprivalėjo atlikti) iki kol po 2010-10-23 GKK pacientą priskirs ilgai gydomų ligonių grupei bei už pažadą pastarajai iki A. U. išsiuntimo į ilgalaikės socialinės globos instituciją, remiantis GKK sprendimu jį pagrįstai laikyti psichiatrijos stacionare (ką jis gali ir privalo atlikti) savo naudai iš A. U. užuominomis reikalavo kyšio – reguliariai duoti dalį A. U. gaunamos 700 Lt pensijos, o gąsdinimais, kad pacientas artimiausiu laiku bus išrašytas iš ligoninės provokavo jį duoti, tokiu būdu sudarė situaciją, kad siekdama apsaugoti savo teisėtus interesus, ji buvo priversta duoti kyšį, kurį pastarajai tiesiogiai pažadėjo priimti, ir per kelis kartus iš jos tiesiogiai priėmė kyšį – 800 litų, o būtent: 2010 m. rugpjūčio13 d. apie 11 val. tarnybiniame kabinete iš A. U. tiesiogiai priėmė kyšį - 200 litų; tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2010 m. rugsėjo 14 d. apie 11 val. tarnybiniame kabinete A. U. provokavo ir reikalavo duoti kyšį – 500 litų, kurį pažadėjo priimti ir tiesiogiai priėmė kyšį – 100 litų; tęsdamas nusikalstamą veiką 2010 m. spalio 21 d. apie 12.25 val. tarnybiniame kabinete A. U. (veikusią kaip nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus dalyvė) provokavo duoti kyšį – 500 litų ir tęsdamas nusikalstamą veiką 2010 m. spalio 22 d. apie 13.45 val. tarnybiniame kabinete A. U. (veikusią kaip nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus dalyvė) provokavo duoti kyšį ir iš jos tiesiogiai priėmė kyšį - 500 litų, todėl tokia P. A. veika kvalifikuotina pagal LR BK 225 str. 1 d.

Kaltinamojo P. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Parenkant bausmės rūšį ir jos dydį P. A. už jo padarytą nusikaltimą, atsižvelgtina į tai, kad buvo padarytas tyčinis apysunkis baigtas nusikaltimas, tačiau P. A. nors ir buvo praeityje teistas už panašaus pobūdžio nusikaltimą, tačiau teistumas seniai išnykęs ir jis laikytinas neteistu, tai P. A. tik neigiamai charakterizuoja kaip asmenybę, darbovietėje nusiskundimų P. A. elgesiu nėra gauta, jo atžvilgiu atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, atsižvelgtina, kad P. A. nusikalstama veika susidėjo iš keturių tęstinių veiksmų susijusių su provokavimu duoti kyšį ir trijų tęstinių veiksmų susijusių su tiesioginiu kyšio paėmimu, todėl jam kaip asmeniui pirmą kartą teisiamam už tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymą parinktina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis (LR BK 55 str.). Kadangi P. A. nusikaltimą padarė darbinės ir profesinės veiklos srityje, todėl jam parinktina bausmė susijusi šios jo darbinės bei profesinės veiklos uždraudimu. Bausmės dydis parinktinas didesnis nei parinktos bausmės vidurkis.

Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad P. A. 2010-08-13 ir 2010-09-14 iš A. U. priėmė 300 Lt kyšį. Laikytina, kad šiuos pinigus P. A. gavo iš nusikalstamos veikos, todėl konfiskuotinas P. A. turtas 300 Lt sumoje kaip iš nusikalstamos veikos gauti pinigai. (LR BK 72 str. 2 d. 3 p.)

Daiktiniai įrodymai – kompaktinis diskas Nr. 18-09-250 su garso įrašu ir kompaktinis diskas Nr.18-09-248 su vaizdo ir garso įrašu paliktini prie baudžiamosios bylos.

Proceso išlaidas šioje byloje sudarė liudytojų iškvietimas į teismo posėdį (57,60 Lt), todėl šios išlaidos laikytinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš P. A. valstybei. (LR BPK 103 str., 105 str.)

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR BPK 303 str. 2 d., teismas

nuspren d ė:

P. A., a.k (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 225 str. 1 d. ir jį nuteisti teisės verstis gydytojo praktika bei dirbti vadovaujantį darbą viešosiose įstaigose atėmimu trims metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 72 str. 2 d. 3 p. konfiskuoti P. A. turto už 300 Lt.

P. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš P. A., a.k (duomenys neskelbtini) 57,60 Lt (penkiasdešimt septynis litus 60 cnt.) proceso išlaidų valstybei.

Daiktinius įrodymus – kompaktinį diską Nr. 18-09-250 su garso įrašu ir kompaktinį diską Nr.18-09-248 su vaizdo ir garso įrašu paliktini prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.