Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Audriaus Saulėno, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Litesko“ ieškinį atsakovams A. P. ir J. P. dėl skolos už bendro naudojimo patalpų šildymą priteisimo ir atsakovės J. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-18 sprendimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Palangos miesto apylinkės teismas 2012-09-18 spendimu ieškinį tenkino visiškai: priteisė ieškovei UAB „Litesko“ solidariai iš atsakovų A. P. ir J. P. 444,67 Lt skolos už bendro naudojimo patalpų šildymą, 31,95 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2011-12-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei po 39,40 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovų A. P. ir J. P. po 9,35 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei. Nurodė, kad daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčiai turi teisę nuspręsti dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo, taip pat ir dėl išlaidų pasidalijimo už bendrai suvartotą daugiabutyje šilumos kiekį. Nustatė, kad ieškovė nustatydama atsakovams tenkančią šilumos kiekio dalį apskaičiavo ją pasirinkusi metodą pagal Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-07-22 nutarimu O3-41. Dėl šių priežasčių pareikštą ieškinį tenkino visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Butų ir kitų patalpų savininkų teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe nustatytos LR CK 4.83 str. Bendraturčių tarpusavio santykiuose bendraturčių teisės ir pareigos yra konkrečiai apibrėžtos įstatymo, todėl turi prievolinių teisinių santykių požymių. Dėl to šių santykių tarp bendraturčių įgyvendinimui taikytinos ne tik daiktinės teisės, bet ir prievolių teisės normos ir principai. Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo sumokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą (LR CK 4.76 str.). LR CK 4.82 str. 1 d. įtvirtina nuostatą, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Kiekvienas iš bendraturčių (butų ir kitų patalpų savininkas) privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas bendram daiktui (namui) išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms (LR CK 4.82 str. 3 d.). Daugiabučio gyvenamojo namo buto (patalpų) savininko teisės į bendrąja nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu, t. y. bendraturčio (buto ir kitų patalpų savininko) dalis bendrojoje nuosavybėje lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (LR CK 4.82 str. 5 d.). LR šilumos ūkio įstatymo 25 str. reglamentuoja apmokėjimą už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą bei numato, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas sumoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Šios įstatymo normos aiškiai ir nedviprasmiškai nustato daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčio pareigą apmokėti išlaidas, susijusias su bendrojo naudojimo patalpomis, tarp jų ir mokesčius už bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad bendrosioms namo konstrukcijoms ir patalpoms atsakovė turi tas pačias prievoles kaip ir kiti butų (patalpų) savininkai, ir, kaip kiekvienas kitas bendraturtis, turi proporcingai savo daliai sumokėti ieškovui už namo bendroms reikmėms tiekiamą ir bendrojo naudojimo patalpų šildymui sunaudotą energiją, nepaisant to, kad atsakovė yra atsijungusi nuo bendros šildymo sistemos ir savo patalpas šildo energija, gaunama iš kito šaltinio. Pažymėtina, kad šiluma į ginčo namo butus tiekiama šilumos energijos vamzdynu, taigi šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai apšildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo šilumos punkto patalpos – rūsio, apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendrojo naudojimo laiptines, į kurias šiluma patenka per namo vidines atitvarų konstrukcijas. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad vien ta aplinkybė, kad atjungti šildymo įrenginiai, nepaneigia aplinkybės, kad laiptinė nešildoma ir namo bendraturčiai nepatiria dėl šios aplinkybės energijos išlaidų.

Apeliantė teigia, kad nuo centrinės šildymo sistemos atsijungė, įsivedė vietinį patalpų šildymą. Išaiškintina, kad atsakovams priklausančio buto atjungimas nuo daugiabučio namo šildymo sistemos nepanaikina atsakovų pareigos prisidėti prie bendrojo naudojimo patalpų priežiūros bei šildymo, t. y. atsakovai nėra atleidžiami nuo pareigos dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą, šiuo atveju apmokėti išlaidas bendrojo naudojimo patalpų šildymui, tik dėl to, kad savo butą šildo kitu būdu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad bendrojo naudojimo patalpoms šiluma yra tiekiama, ją tiekia ieškovė, todėl tarp ieškovės ir daugiabučio namo savininkų yra susiklostę šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai.

Apeliantė teigia, kad bendro naudojimo patalpos ginčo name yra šildomos šiluma, kurią išskiria ne tik centralizuotai šildomi butai, bet ir šiluma, kurią išskiria kitokiu būdu šildomos atsakovams nuosavybės teise priklausančios patalpos. Atsakovai kaip namo bendraturčiai už bendro naudojimo patalpų šildymą yra sumokėję šildymui naudojamos kitokios energijos tiekėjui, todėl neturi ir neprivalo papildomai mokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą centralizuotam šilumos tiekėjui – ieškovui. Apeliantės patalpų išskiriamas šilumos kiekis, suvartotas bendrų patalpų šildymui, į apskaitą įtrauktas nebuvo, nors pagal įstatymą turėjo būti įvertintas. Pasisakydamas dėl šių apeliacinio skundo argumentų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė būdama patalpos daugiabučiame name savininkė yra šio daugiabučio namo bendraturtė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiga mokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą kyla iš tokių patalpų statuso. Ieškovas skaičiuoja mokesčius už jau pateiktą šilumos energiją atsižvelgiant į apskaitos prietaisų rodmenis, iš ieškovės patalpų patenkanti šiluma nėra įtraukta į apskaitą ir mokesčiai už tai neskaičiuojami. Tai, kad apeliantė šildo jai priklausančias patalpas kitu būdu ir iš jos patalpų patenkanti šiluma taip pat papildomai šildo bendras patalpas, nepanaikina jos prievolės mokėti už bendrų patalpų šildymą ieškovui, kartu su kitais gyvenamojo namo bendraturčiais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad jai priklausančių patalpų išskiriama šiluma turi įtakos bendrai naudojamų patalpų temperatūrai, tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie leistų nustatyti, kiek atsakovai prisideda prie bendrų patalpų šildymo, todėl šie motyvai atmestini kaip neįrodyti (LR CPK 178 str.).

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos metodika Nr. 5 neteisėtai susiaurino LR šilumos ūkio įstatymo 25 str. reglamentavimą. Išaiškintina, kad šis metodas nesusiaurina minėto įstatymo, o jį tik detalizuoja, nurodydamas, kokiu būdu yra atliekamas šilumos paskirstymas bendrosioms namo patalpoms šildyti. LR šilumos ūkio įstatymo 12 str. 1–2 d. numato, kad šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo–pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka LR CK nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kol namo bendraturčiai LR CK 4.85 str. nustatyta tvarka pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas, kurį parenka šilumos tiekėjas. Jeigu yra butų (patalpų), teisėtai atsijungusių nuo centralizuoto namo šildymo sistemos ir šildomų kitokiu būdu, taikomas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-07-22 nutarimu Nr. O3-41 „Dėl komisijos rekomenduojamo šilumos paskirstymo metodo patvirtinimo“ patvirtintas Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodas Nr. 5 kartu su bet kuriuo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamu ar vartotojų siūlomu su komisija suderintu šilumos paskirstymo metodu, kuriuo nustatomas (išmatuotas ar apskaičiuotas) šilumos kiekis pastato šildymui. Byloje nėra duomenų, kad daugiabučio namo bendraturčiai būtų pasirinkę kitokį šilumos paskirstymo metodą. Paminėtas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad, nepriklausomai nuo faktinės aplinkybės, kad apeliantė jai nuosavybės teise priklausančias patalpas yra teisės aktų nustatyta tvarka atjungusi nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, neturi įtakos iš įstatymo kylančiai apeliantės pareigai proporcingai mokėti šilumos tiekėjams už bendrosios dalinės nuosavybės teise jai priklausančių patalpoms tenkančią šilumą, ir ji išlieka kaip daugiabučio namo bendraturtei. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės, nėra pagrindo teigti, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos metodika Nr. 5 prieštarauja LR šilumos ūkio įstatymo 25 straipsniui, LR CK 4.76 str. ir proporcingumo principui, todėl teismui nėra pagrindo stabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl išaiškinimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad ginčas dėl 2004-08-24 daugiabučio namo gyventojų priimto susirinkimo nutarimo nebuvo keliamas. Priimtas nutarimas yra teisėtas ir galiojantis, todėl nėra pagrindo nesivadovauti šiuo nutarimu.

Apeliantė teigia, kad ieškovė nevykdė 1997-12-31 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 1507 reikalavimų ir apeliantės daugiabučio namo butuose neįrengė karšo vandens apskaitos prietaisų. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad LR CPK 306 str. 2 d. numatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Šiuo atveju nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovai nenurodė atsikirtimų, susijusių su 1997-12-31 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1507, todėl teisėjų kolegija dėl šių argumentų nepasisako ir jų nevertina.

Kiti apeliacinio skundo motyvai neturi teisinės reikšmės priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Iš ieškovės pateiktos mokesčių už daugiabučio namo, adresu Klaipėdos pl. 64–13, Palanga, bendro naudojimo patalpų šildymą skaičiavimo atsakovei pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos metodą Nr. 5 pažymos nustatyta, kad už bendro naudojimo patalpų šildymą atsakovės skola ieškovei už laikotarpį nuo 2009 m. spalio mėn. iki 2011m. lapkričio mėn. susidarė 444,67 Lt įsiskolinimas, delspinigiai – 39,40 Lt. Atsižvelgiant į paminėtas faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės prašomą sumą priteisė iš atsakovės.

Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.).

Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, visapusiškai ir išsamiai ištyrė šalių pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, vadovavosi kasacinio teismo suformuota praktika panašiose bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsnio 1, 2 dalimis, teisėjų kolegija

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2012-09-18 sprendimą palikti nepakeistą.