Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Bagdonienė,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, gimusio (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausto, nedirbančio, gyv. Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. 2017 m. balandžio 23 d. apie 17.19 val. Vilniaus r., Bratoniškių k., Bratoniškių g. 2, vairuodamas M. G. vardu registruotą automobilį „H. C.“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 221 punktų reikalavimus tuo, kad įvykus eismo įvykiui vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo,

t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje.

Nusižengimas įrodytas: A. G. paaiškinimu nusižengimo tyrimo metu ir teisme, kad pripažįsta padaręs nusižengimą ir gailisi. Įvykio dieną atsitrenkė į medį, nuėjo namo kviesti pagalbos ir vartojo alkoholį. Kadangi atsitrenkė į medžius, todėl pamanė, kad policijos laukti nereikia ir išėjo. Be to buvo patyręs stresą. Eismo įvykio metu susižalojo, todėl namie ir išgėrė alkoholio: buvo praskelta akis, sumuštas kelis (b. l. 10, 28-30); suinteresuoto asmens M. G. paaiškinimu posėdžio metu, kad eismo įvykio metu A. G. vairavo jam priklausantį automobilį. Jam leido vairuoti jo brolis – P. G.. Automobilis buvo apgadintas, tačiau jam žala yra atlyginta ir jis jokių pretenzijų neturi. Automobilį iš įvykio vietos išvežė tralas. Apie įvykį jam pranešė brolis (b. l. 30); administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 1-2), pažyma apie baustumą (b. l. 3); tarnybiniu pranešimu (b. l. 4); pranešimo informacija (b. l. 56), eismo įvykio schema (b. l. 7, 8), P. G. rašytiniu paaiškinimu (b. l. 9); transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b. l. 13); nuotraukomis (b. l. 17); vairuotojo pažymėjimo kopija (b. l. 18), kurie patvirtina, kad tarnybos metu pareigūnai atvyko aiškintis pranešimo dėl autoįvykio. Pranešęs asmuo nurodė, kad važiuojant mišku nuo kelio nuvažiavo automobilis ir atsitrenkė į medį. Vietoje pareigūnai aptiko automobilį „H. C.“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pagal valstybinius numerius buvo nustatyta, kad jis priklauso M. G.. Pastarojo brolis paaiškino, kad pagal nuomos sutartį automobilį buvo davęs vairuoti A. G.. A. G. policijos pareigūnams prisipažino, kad vairavo automobilį jis, iš eismo įvykio vietos pasišalino, o alkoholį vartojo namie. A. G. buvo nustatytas 1,43 promilės neblaivumas.

A. G. surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad jis savo veiksmais padarė dar ir (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje bei 417 straipsnio 8 dalyje numatytus nusižengimus. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį atsakomybė atsiranda tam asmeniu, kuris pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs kaip vairuotojas, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Sprendžiant dėl A. G. kaltės padarius (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, būtina nustatyti, kad padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas sukėlė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) punktu, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti, o tų pačių taisyklių 222 punktu - jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Išnagrinėjus bylą teisme, neginčytinai nustatyta, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu, joks turtas, priklausantis kitiems asmenims (transporto priemonės, kroviniai, keliai, kelio ir kiti įrenginiai arba kitoks turtas) sugadintas nebuvo. Teismas ėmėsi visų galimų priemonių šiai aplinkybei nustatyti ir 2017 m. birželio 9 d. buvo pateiktas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento raštas, kuriame nurodoma, kad patikrinę faktines aplinkybes pagal 2017 m. balandžio 23 d. eismo įvykį, departamento pareigūnai sužalotų medžių nenustatė (b. l. 45).

Byloje yra nuotraukos, kurios patvirtina, kad eismo įvykio metu visgi buvo apgadintas A. G. vairuotas automobilis „H. C.“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuosavybės teise priklauso M. G. (b. l. 12).

Teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad pagal KET nukentėjusiais nuo eismo įvykio yra kitų transporto priemonių ar kito turto naudotojai, kurie nukentėjo nuo transporto priemonės, dalyvavusios eismo įvykyje poveikio. Atsižvelgiant į tai, pagal (duomenys neskelbtini) p. nukentėjusiuoju negali būti laikomas transporto priemonės, kuri dalyvavo eismo įvykyje, savininkas, o transporto priemonės savininko nebuvimas eismo įvykio vietoje nėra sąlyga kilti pareigai pranešti policijai apie eismo įvykį. Todėl vairuotojas, kuris naudodamas kitam asmeniui priklausantį automobilį, sukėlė eismo įvykį ir padarė žalą tik paties vairuotai transporto priemonei, neprivalo apie eismo įvykį pranešti policijai (LVAT 2010 m. kovo 4 d. nutarimas Nr. N-261-3550/2010).

Nagrinėjamo eismo įvykio metu nebuvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė, krovinys, kelias, kelio ir kiti įrenginiai arba kitoks turtas, todėl nenustačius (duomenys neskelbtini) straipsnyje 2 dalyje numatyto nusižengimo požymių (o būtent privalomų pasekmių), byla pagal šį straipsnį A. G. atžvilgiu nutrauktina ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Tačiau pagrįstai manytina, kad įvykus eismo įvykiui ir nepaaiškėjus duomenų apie kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), t. y. neišsiaiškinus eismo įvykio aplinkybių, A. G. neturėjo teisės vartoti alkoholinių gėrimų. Aplinkybė, kad jis vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, yra įrodyta neginčijamai ir tai pripažino pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, todėl pagrįstai darytina išvada, kad jo veiksmai pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalį kvalifikuoti pagrįstai.

Administracinio nusižengimo protokole A. G. veiksmai kvalifikuoti ir pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 7 dalį, kuri numato administracinę atsakomybę už KET pažeidimus, išskyrus numatytus šiame kodekse. Byloje neginčytinai nustatyta, kad vairuodamas automobilį „H. C.“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) A. G. jo nesuvaldė ir nuvažiavęs nuo kelio atsitrenkė į medžius. Byloje nėra tirtos aplinkybės ir pateikta kokių nors duomenų, dėl kokių aplinkybių ir ko pasekoje A. G. nuvažiavo nuo kelio. Administracinio nusižengimo protokole jam inkriminuotas (duomenys neskelbtini) straipsnio, numatančio, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, pažeidimas. Šis KET punktas taip pat nustato, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs byloje esančius įrodymus teismas pripažįsta, kad A. G. nuvažiavo nuo kelio, tačiau kas tai sąlygojo, teismui nepateikta įrodymų, o nesant byloje neginčytinų duomenų dėl kitų, išskyrus numatytų ANK kodekse, KET pažeidimų, teismas vertina neįrodytu, kad A. G. veikoje yra nusižengimo, numatyto (duomenys neskelbtini) straipsnio 8 dalyje požymių, ir bylos teisena šioje dalyje taip pat nutrauktina ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nenustačius teismo posėdžio metu, kad buvo pažeistas (duomenys neskelbtini)4 punktas, numatantis pareigą vairuotojui pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, šio punkto pažeidimas iš kaltinimo šalintinas.

A. G. atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusižengimą ir dėl jo gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir pavojingumą visuomenei, A. G. asmenybę ir turtinę padėtį, kuris oficialiai nedirba, gyvena užsienyje, nebaustas administracine tvarka, bei esant vienai atsakomybę lengvinančiai ir nesant sunkinančių aplinkybių, jam skirtina minimali sankcijoje už padarytą administracinį nusižengimą numatytą piniginė nuobauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 3 metams be transporto priemonės konfiskavimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,

nutaria:

A. G. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje bei skirti 1200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) Eur dydžio baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams.

Administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje ir 417 straipsnio 8 dalyje, teiseną A. G. nutraukti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK 17067540033.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.