- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-20
- Bylos Nr.
- AS-180-143/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03195-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- K. M.
- Atsakovas
- Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai
- Trečiasis asmuo
- G. A.
- Advokatai
- Linas Vilys
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. M. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui G. A. dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas K. M. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – atsakovas, VTEK) 2014 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. KS-47 ,,Dėl G. A.“ ir pradėti tyrimą iš naujo arba vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 202¹ straipsniu pripažinti trečiojo suinteresuoto asmens G. A. (toliau – trečiasis suinteresuotas asmuo) Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimą paliko nepakeistą.
II.
Trečiasis suinteresuotas asmuo 2014 m. lapkričio 17 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą dėl išlaidų atlyginimo, kuriuo prašė priteisti iš pareiškėjo 907,50 Lt (262,83 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Trečiasis suinteresuotas asmuo prašė atlyginti 907,50 Lt (262,83 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į skundą parengimą bei atstovavimą 2014 m. spalio 13 d. teismo posėdyje pagal advokato Lino Vilio 2014 m. lapkričio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas Nr. LV 0600 ir grynųjų pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. 030115.
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsiliepimu į prašymą prašė atmesti prašymą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad pagal Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalį piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus, jo kreipimasis į teismą buvo paremtas turima informacija bei įrodymais, sąžiningai klystant dėl teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą, todėl neprivalo atlyginti trečiojo suinteresuoto asmens turėtų bylinėjimosi išlaidų, nes tai reikštų atsakomybės už kritiką taikymą. Trečiajam suinteresuotam asmeniui, kaip valstybinės įstaigos vadovui, negali būti atlygintos bylinėjimosi išlaidos, nes ginčas teisme kilo dėl jo, kaip valstybės tarnautojo, veiksmų ir, priteisus išlaidas už valdžios subjekto kritiką, pareiškėjui bus taikoma tam tikra atsakomybė.
III.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 7 d. nutartimi iš dalies patenkino trečiojo suinteresuoto asmens prašymą. Teismas priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo 211,42 Eur bylinėjimosi išlaidų, o likusios prašymo dalies nepatenkino.
Teismas, spręsdamas prašymą, vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 44 straipsnio 2, 5, 6 dalimis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, jog pareiškėjo skundo reikalavimų patenkinimo atveju trečiasis suinteresuotas asmuo būtų patyręs neigiamas teisines pasekmes, todėl, įsiteisėjusiu teismo sprendimu atmetus pareiškėjo skundo reikalavimus, buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės. Todėl teismas pripažino, kad trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Teismas nustatė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo patyrė 907,50 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Šią sumą sudaro 574,75 Lt, sumokėti už atsiliepimo į skundą surašymą, ir 332,75 Lt už atstovavimą 2014 m. spalio 13 d. teismo posėdyje. Teismas atsižvelgė į Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pažymėjo, jog trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti 574,75 Lt suma, sumokėta už atsiliepimo į skundą surašymą, yra ženkliai mažesnė, nei rekomenduojama maksimali priteistina suma pagal atsiliepimo į skundą surašymo metu galiojusios redakcijos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.2 punktą, todėl ji vertintina kaip būtina ir pagrįsta bylinėjimosi išlaidų suma, kuri priteistina iš pareiškėjo. Dėl 332,75 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atstovavimą 2014 m. spalio 13 d. teismo posėdyje teismas nurodė, kad ši suma viršija maksimalų Rekomendacijų nustatytą dydį, todėl mažintina. 2014 m. spalio 13 d. teismo posėdis truko 55 minutes. Pagal 2014 m. spalio 13 d. galiojusios redakcijos Rekomendacijų 8.18 punktą, už vieną atstovavimo teisme valandą maksimali priteistina suma yra 0,15 minimalios mėnesinės algos, tai atitinka 155,25 Lt (0,15 x 1 035 Lt), todėl būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis už atstovavimą paminėtame teismo posėdyje pripažintina 155,25 Lt suma. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašymas iš dalies tenkintinas ir iš pareiškėjo jam priteistina 730 Lt suma (574,75 Lt + 155,25 Lt) atstovavimo išlaidoms atlyginti, kuri sudaro 211,42 Eur.
Teismas nurodė, jog pareiškėjo argumentai, kad jis neprivalo atlyginti trečiojo suinteresuoto asmens turėtų bylinėjimosi išlaidų, nes tai reikštų atsakomybės už kritiką taikymą, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui, kaip valstybinės įstaigos vadovui, negali būti atlygintos bylinėjimosi išlaidos, nes ginčas teisme kilo dėl jo, kaip valstybės tarnautojo, veiksmų, atmestini kaip nepagrįsti, neatitinkantys galiojančio ABTĮ nustatyto teisinio reguliavimo. Pažymėjo, kad būtent pareiškėjo nepagrįsto skundo padavimas sukėlė neigiamas pasekmes trečiajam suinteresuotam asmeniui, nes jis, gindamas savo teises, turėjo kreiptis kvalifikuotos advokato teisinės pagalbos ir dėl to patyrė išlaidas. Administracinės bylos procese trečiasis suinteresuotas asmuo dalyvavo kaip fizinis asmuo, o ne kaip juridinio asmens atstovas, galbūt nepalankus teismo sprendimas būtų sukėlęs neigiamas pasekmes jam, kaip fiziniam asmeniui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atlieka kelias pagrindines funkcijas: pirma, padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, veiksmingą ir kokybišką procesą, nes priešingu atveju, žinodamos, kad net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, jos vengtų administracinį procesą pasirinkti kaip vieną iš ginčo sprendimo formų, taip pat samdytis profesionalius atstovus ir pan.; antra, atlieka svarbų prevencinį vaidmenį, nes žinojimas, kad pralaimėjimo atveju šalis turės sumokėti ne tik savo, bet ir bylą laimėjusios šalies išlaidas, apsaugo nuo nepagrįstų skundų ar atsiliepimų į skundus pareiškimo ir pan.; trečia, padeda reguliuoti šalių procesinį elgesį, nes rizika apmokėti kitos šalies išlaidas advokatų pagalbai atgraso nuo nepagrįsto ir ilgo bylinėjimosi; ketvirta, kompensuoja dėl kaltos proceso šalies patirtas išlaidas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 16, 2008 m., p. 303–316; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1440/2009). Taigi, priešingai nei teigė pareiškėjas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra laikytinas tam tikros teisinės atsakomybės taikymu.
IV.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį ir atmesti trečiojo suinteresuoto asmens prašymą.
Pareiškėjas nurodo, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui, kaip valstybinės įstaigos vadovui, patirtos bylinėjimosi išlaidos byloje, kuri kilo dėl jo veiksmų, negalėjo būti priteistos. Trečiasis suinteresuotas asmuo administracinėje byloje dalyvavo ne kaip fizinis asmuo privačiame ginče, o kaip valstybės tarnautojas ginče, kilusiame dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo normų laikymosi. Būdamas įsitikinęs, kad trečiasis suinteresuotas asmuo pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, jis kreipėsi į atsakovą, o vėliau – į teismą. Už pasinaudojimą Konstitucijos laiduojamomis pamatinėmis teisėmis negali būti taikoma atsakomybė ir kilti jokių neigiamų pasekmių. Skundus atmetę teismai nenustatė, kad jis būtų piktnaudžiavęs teise, skundus atmetė iš principo netyrę jų pagrįstumo fakto prasme, konstatavę, kad jis neturi subjektinės teisės ginčyti atsakovo sprendimą. Pareiškėjo nuomone, trečiojo suinteresuoto asmens naudai priteisus bylinėjimosi išlaidas, buvo paneigta jo konstitucinė teisė be atsakomybės kritikuoti valstybinės valdžios institucijas ir valstybės tarnautojus.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad ABTĮ 44 straipsnis teisės į bylinėjimosi išlaidas nesieja su tuo, ar besikreipiantysis (asmuo, kurio pareiškimas buvo atmestas) į teismą pripažįstamas piktnaudžiaujančiu teise. Tai, kad pripažinimo piktnaudžiavimo teise aplinkybė priteisiant bylinėjimosi išlaidas yra nereikšminga, patvirtina ABTĮ 40, 47¹, 84 straipsnių nuostatos dėl teisinių pasekmių teismui nustačius piktnaudžiavimo teise faktą. ABTĮ 44 straipsnyje numatyta teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą siejama išskirtinai tik su aplinkybe, kad yra priimamas palankus teismo sprendimas šaliai, kuri prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidų priteisimas nesiejamas su teise kritikuoti valdžią ir (ar) valdžios institucijas, juo labiau kad pareiškėjas, kreipdamasis į VTEK, realizavo teisę kritikuoti valdžią ir (ar) valdžios institucijas, ir už tai nėra prašoma priteisti kokias nors išlaidas. Pareiškėjas veikė ne objektyviai ir nešališkai, bet kaip akivaizdžiai suinteresuotas asmuo, siekiantis asmeninio pobūdžio satisfakcijos, kartu sudarydamas pagrindą atsirasti bylinėjimosi išlaidoms, kurias asmeniškai ir patyrė trečiasis suinteresuotas asmuo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pareiškėjas nesutinka su trečiajam suinteresuotam asmeniui priteistomis atstovavimo išlaidomis, patirtomis nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad, sprendžiant išlaidų atlyginimo klausimą, yra vadovaujamasi Lietuvos administraciniame procese vyraujančiu principu „pralaimėjęs moka“. Šį principą išreiškia ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis, nustatanti, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šalis, dėl kurios priimtas nepalankus teismo sprendimas, laikytina pralaimėjusia šalimi, todėl ji ne tik neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, bet ir įgyja pareigą atlyginti proceso šalies, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad patirtų teismo išlaidų atlyginimas yra siejamas ne su šalies teisiniu subjektiškumu ar ginamos teisės pobūdžiu, o tik su teise palankaus teismo sprendimo atveju susigrąžinti patirtas išlaidas. Administracinėse bylose vyrauja situacijos, kai privatūs asmenys dalyvauja teisiniuose ginčuose su valstybinėmis institucijomis, tačiau tai negali eliminuoti galimybės priteisti patirtų teismo išlaidų atlyginimo iš privataus asmens, jei teismo sprendimu jo skundas, prašymas ar pareiškimas pripažįstamas nepagrįstu. Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus negarantuoja, kad visa tai bus galima daryti nepatiriant jokių išlaidų. Tik pagrįstos kritikos pareiškimas ar pagrįsto skundo pateikimas teismui suteikia galimybę atgauti patirtas išlaidas ir neturėti papildomų išlaidų. Toks teisinis reguliavimas užtikrina ir prevencinį poveikį, užkerta kelią piktnaudžiavimui procesu.
ABTĮ 44 straipsnio 5 dalis nustato, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į išlaidų atlyginimą. Be to, ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas.
Išnagrinėjus šią administracinę bylą, sprendimas buvo priimtas trečiojo suinteresuoto asmens naudai (apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės nuo pareiškėjo siekio pripažinti jį pažeidus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą), todėl jis turi teisę reikalauti iš pareiškėjo atlyginti nurodytas išlaidas.
Vadovaujantis ABTĮ 45 straipsnio 1 dalimi, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išlaidų apskaičiavimu. Teismas priteistinų atstovavimo išlaidų dydį apskaičiavo atsižvelgdamas į rekomenduojamus priteisti maksimalius dydžius, laikytasi Rekomendacijų 2 punkto reikalavimų. Priteista suma atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.
Taigi galima konstatuoti, jog trečiajam suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo pagrįstai priteista 211,42 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima daryti išvadą, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis yra pagrįsta, o jos panaikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo K. M. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.