Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

gynėjams advokatams Jolantai Teresei Litvinskienei, Birutei Strimaitytei, Jonui Tamašauskui, Leonorai Vasiliauskienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro ir nuteistojo V. A. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

L. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p., 294 str. 2 d., 138 str. 2 d. 6 p., 140 str. 2 d. ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p. laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 6 p. (dėl J. P. nesunkaus sveikatos sutrikdymo) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (dėl J. K. nežymaus sveikatos sutrikdymo) laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir L. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2006 m. rugpjūčio 4 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

V. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p., 294 str. 2 d., 140 str. 2 d. ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p. laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (dėl J. K. nežymaus sveikatos sutrikdymo) laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (dėl J. P. nežymaus sveikatos sutrikdymo) laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2006 m. rugpjūčio 4 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

J. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p., 294 str. 2 d., 140 str. 2 d. ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p. laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (dėl J. K. nežymaus sveikatos sutrikdymo) laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (dėl J. P. nežymaus sveikatos sutrikdymo) laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir J. N. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2006 m. rugpjūčio 4 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

E. Ch. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p., ir pritaikius Lietuvos Respublikos BK 91 str. 3 d. nuteistas laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str., E. Ch. paskirtosios bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant šį laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 7 val.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 4 p., dėl pareikštų įtarimų pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., 24 str. 6 d., 140 str. 2 d., 140 str. 2 d. baudžiamoji byla E. Ch. atžvilgiu nutraukta.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2006 m. rugpjūčio 4 d. iki 2006 m. rugpjūčio 31 d.

Iš L. S. , V. A. ir J. N. solidariai Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteista 1074,50 Lt.

Iš L. S. , V. A. , J. N. , E. Ch. (E. Ch. neturint pakankamai lėšų bei turto – iš jo tėvų Vladzės Charukevič ir Vaclavo Charukevičiaus) solidariai V. D. naudai priteista 8902,01 Lt turtinei žalai atlyginti ir 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 d., automobilis ,,Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , laikomas Trakų rajono PK, konfiskuotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. S. , V. A. , J. N. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupėje, pasinaudoję neatsakančio pagal baudžiamuosius įstatymus E. Ch. , gim. 1990-08-05, pagalba, 2006-08-03, laikotarpyje nuo 11 val. iki 19 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai bei panaudojant psichologinę ir fizinę prievartą, tikslu atgauti po 2006-08-02 vakare vykusių išgertuvių J. K. namuose su J. P. ir V. D. metu pas L. S. neva pagrobtus iš jo automobilio 500 litų, įtardami aukščiau nurodytus asmenis vagyste, (duomenys neskelbtini) esančioje J. K. sodyboje, suradę ten J. P. , J. K. bei vėliau atvežę iš miško V. D. , reikalavo iš jų grąžinti neva pavogtus 500 Lt. Kad minėtas reikalavimas būtų įvykdytas, L. S. J. K. namo virtuvėje tyčia sudavė J. P. vieną smūgį ranka į veidą, padarydamas jai kairio antakio muštinę žaizdą bei paėmęs virtuvėje stovėjusią savadarbę ąžuolinę kėdę, sudavė ja J. P. į kairę koją, padarydamas kairio šeivikaulio lūžį, po ko, kai J. P. buvo ištempta į kiemą, tyčia sudavė jai lazda į kairį šoną, padarydamas kairės pusės VII-to šonkaulio lūžį, ir taip nesunkiai sutrikdė J. P. sveikatą. Tęsdami nusikalstamus veiksmus bei vykdydami savavaldžiavimo metu vieningą sumanymą, J. N. kartu su E. Ch. ištempė L. S. sumuštą J. P. iš namo į kiemą, kur kartu su V. A. tyčia, panaudodamas psichologinę bei fizinę prievartą, plėšė J. P. drabužius, V. A. sudavė jai ir vėliau J. K. po du smūgius į veidą, J. N. kartu su E. Ch. tampė J. P. po kiemą, nuo vieno šuns iki kito, plėšė nuo jos drabužius, pylė vandenį, J. N. sudavė J. K. mažiausiai 8 smūgius į galvą ir šonus, o E. Ch. sudavė J. K. ranka mažiausiai 1 smūgį į petį ir mažiausiai 2 smūgius į galvą. Tęsdami nusikalstamus veiksmus, L. S. nurodymu J. N. kartu su E. Ch. surišo iš L. S. automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paimta virve J. P. , J. K. ir V. D. kojas, ir kitą virvės galą prikabino prie automobilio kablio, o V. A. , įsėdęs už automobilio vairo, tampė surištus nukentėjusiuosius per kiemą iki miškelio apie 60 m atstumu ir atgal, dėl ko J. P. buvo padaryti daugybiniai kūno odos nubrozdinimai veide, rankose, nugaroje, sėdmenyse, kojose, poodinės kraujosruvos kairėje blauzdoje, o J. K. buvo padaryti nubrozdinimai dešinės mentės srityje, dešinėje alkūnėje, dešiniame kelyje, dešinėje blauzdoje. t.y. išvardintais veiksmais J. P. ir J. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokiu būdu, nurodytais veiksmais L. S. , V. A. ir J. N. , per ilgą laiko tarpą, pasityčiodami iš nukentėjusiųjų J. P. ir J. K. bei sukeldami jiems dideles fizines ir dvasines kančias, t. y. kankindami juos, panaudodami psichinę bei fizinę prievartą, įvykdė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., L. S. J. P. atžvilgiu įvykdė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 6 p., o J. K. atžvilgiu – nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., o V. A. ir J. N. nukentėjusiųjų J. P. ir J. K. atžvilgiu įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

L. S. , V. A. , J. N. ir E. Ch. nuteisti už tai, kad nurodytoje vietoje, nurodytu laiku, L. S. , V. A. ir J. N. vykdomo savivaldžiavimo nukentėjusiųjų J. P. , J. K. ir V. D. atžvilgiu metu, veikdami bendrininkų grupėje, kankindami tyčia nužudė V. D. . Vykdant savivaldžiavimą bei naudojant psichologinę prievartą nukentėjusiojo V. D. atžvilgiu L. S. tyčia sudavė V. D. ne mažiau dviejų smūgių į galvą, paimta kieme medine lazda – ne mažiau dviejų smūgių į krūtinės ląstos sritį bei kojas, V. A. sudavė V. D. mažiausiai 1 smūgį ranka į veidą, mažiausiai 1 smūgį į krūtinės ląstą ir mažiausiai 1 smūgį koja į galvą, J. N. sudavė V. D. ne mažiau dviejų smūgių į veidą, ne mažiau dviejų smūgių į krūtinės ląstą ir mažiausiai 1 kartą spyrė į nugarą, o E. Ch. automobilyje sudavė V. D. ranka vieną smūgį į veidą, mušė jį kieme, pats kieme ne mažiau dviejų kartų spyrė į pilvą. Tokiu būdu, bendrais veiksmais visi padarė V. D. kraujosruvą apatinės lūpos gleivinėje bei kraujosruvas veide su pergamentiniais nubrozdinimais kaktoje, kairio skruosto priekiniame paviršiuje, nosies nugarėlėje su nosikaulio lūžiu, kairės ausies kaušelyje; kraujosruvas minkštuosiuose audiniuose apatiniame žandikaulyje ir momens dešinėje užpakalinėje-viršutinėje dalyje; du susiliejančius nubrozdinimus nugaros dešinėje, VII-VIII-to šonkaulių projekcijoje su šonkaulių lūžiais ir plaučio sumušimu; nubrozdinimą dešinės blauzdos apatinio trečdalio vidiniame paviršiuje su aplinkine kraujosruva; ryškią kraujosruvą vidurinio trečdalio priekiniame-vidiniame paviršiuje bei uždarą skeveldrinį abiejų blauzdos kaulų lūžį; daugybinius abipusius šonkaulių lūžius: dešinės – III-IV-to kaulo-kremzlės perėjimo vietoje, II-X-to nuo vidurinės raktikaulinės iki vidurinės pažastinės linijos, VI-IX-to tarp mentinės ir stuburinės linijos; kairės – IV-IX-to nuo vidurinės raktikaulinės iki priekinės pažastinės linijos, VII-VIII-to papildomai vidurinėje raktikaulinėje linijoje su pasienės krūtinplėvės plyšimu, X-XI-to mentinėje linijoje; kepenų sumušimą; kraujosruvas dešiniajame kelyje ir dešinėje pėdoje. Tęsdami nusikalstamus veiksmus, L. S. nurodymu J. N. ir E. Ch. surišo iš L. S. priklausančio automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinės paimta virve V. D. , J. P. ir J. K. kojas, kitą virvės galą prikabino prie automobilio kablio, o V. A. L. S. nurodymu sėdęs už vairo, tampė automobiliu surištus nukentėjusiuosius per kiemą iki miškelio ir atgal, dėl ko V. D. buvo padaryta cirkuliariai juosiančios difuzinės kraujosruvos – dešinėje blauzdoje; dešinės blauzdos-pėdos sąnario projekcijoje su jos fone esančiais skersiniais nubrozdinimais blauzdoje; kairėje blauzdoje; nubrozdinimai – krūtinės ląstos dešiniame šoniniame paviršiuje ir nugaros dešinėje su gilesniais įbrėžimais jų fone; dešiniajame šlaunikaulyje; dešinėje blauzdoje; kraujosruva ir nubrozdinimas – kairiajame kelyje. Tokiu būdu kaltinamieji L. S. , V. A. , J. N. ir E. Ch. , per ilgą laiko tarpą, pasityčiodami iš nukentėjusiojo V. D. , sukeldami jam dideles fizines ir dvasines kančias, t. y. kankindami jį, bendrais veiksmais padarė V. D. daugybinius kūno sužalojimus, kurių visuma su išsivysčiusiu mirtinai pavojingu trauminiu šoku, sukėlė nukentėjusiojo mirtį, t. y. jį nužudė. Šiais veiksmais L. S. , V. A. , J. N. ir E. Ch. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p.

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį pakeisti:

- pripažinti E. Ch. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui;

- panaikinti nuosprendžio dalį, kuria pripažinta L. S. , V. A. , J. N. , E. Ch. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jie prisipažino padarę nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi;

- L. S. , pripažintą kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p. nuteisti laisvės atėmimu 14 (keturiolikai) metų. Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. pagrindu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir L. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 14 (keturiolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose;

- V. A. , pripažintą kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p. nuteisti laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų. Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. pagrindu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir V. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 13 (trylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose;

- J. N. , pripažintą kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p. nuteisti laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų. Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. pagrindu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir J. N. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 13 (trylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose;

- panaikinti nuosprendžio dalį, kuria E. Ch. pritaikytas Lietuvos Respublikos BK 92 str. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, skiriant jam auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose ir E. Ch. nuteisti laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms bei neteisingai paskirtų bausmių nuteistiesiems. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino E. Ch. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Byloje neginčytinai nustatyta, kad visi keturi nuteistieji 2006 m. rugpjūčio 3 d. vartojo alkoholinius gėrimus, šią aplinkybę patvirtino patys nuteistieji, nukentėjusieji bei liudytojai. Todėl, anot prokuroro, turėtų būti pripažinta, kad E. Ch. , kaip ir kiti trys nuteistieji, nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas įtakojo nusikaltimo padarymą (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 89 p.).

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuosprendyje konstatavo, jog L. S. , V. A. , J. N. ir E. Ch. atsakomybę lengvina tai, kad jie nors ir iš dalies, tačiau pripažino savo kaltę, gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo. Vertinant nuteistųjų parodymus, akivaizdu, kad visi keturi nuteistieji nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nepripažino esminių jiems inkriminuoto nusikaltimo – V. D. nužudymo – faktinių aplinkybių, o L. S. netgi pasirinko gynybinę versiją, kad nieko neatsimena. Nuteistieji V. A. , J. N. , E. Ch. davė tik iš dalies teisingus parodymus, patvirtinančius jų dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, o L. S. visiškai nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su nusikalstamos veikos padarymu. Nuteistieji esmines jiems inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes pripažino dėl byloje surinktų įrodymų, o ne savo noru, todėl toks nuteistųjų prisipažinimas, anot prokuroro, negali būti laikomas jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe, Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. prasme. Apelianto teigimu, nuteistųjų elgesys po nusikaltimo padarymo – žiauriai sumušę ir išsityčioję iš nukentėjusiojo V. D. , jį paliko, nesuteikė nukentėjusiajam pagalbos – negali būti vertinamas, kaip noras sušvelninti nusikaltimo padarinius, kritiškas savo elgesio vertinimas bei nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo.

Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai pripažinęs visų keturių nuteistųjų atsakomybę lengvinančią aplinkybę, netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos BK 54 str. nuostatas ir paskyrė nuteistiesiems per švelnias bausmes. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo senato nutarimo Nr. 46, 30 p. bei, atsižvelgęs į tai, kad nuteistieji įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p., taip pat į tai, kad byloje nustatytos dvi visų keturių nuteistųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybės, L. S. , V. A. ir J. N. paskirti bausmę, didesnę už straipsnio, nustatančio atsakomybę už jų padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos vidurkį, o nepilnamečiui E. Ch. paskirti bausmę, artimą sankcijos vidurkiui.

Prokuroras skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistojo E. Ch. atžvilgiu taikė Lietuvos Respublikos BK 92 str. nuostatas. Apelianto nuomone, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos padarinius, E. Ch. asmenybę bei kitas bylos aplinkybes, E. Ch. turėtų būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė.

Nuteistasis V. A. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Apeliantas nurodo, jog V. D. jis nenužudė, nukentėjusiojo nežalojo, jam šonkaulių nelaužė, V. D. jis sudavė kelis smūgius, tačiau tie smūgiai nebuvo mirtini. Nuteistasis V. A. prašo atsižvelgti į tai, kad turi du mažamečius vaikus, kuriais turi rūpintis.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras prašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, atsisakė reikalavimo pripažinti nuteistojo E. Ch. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui; nuteistasis V. A. ir jo gynėja prašė tenkinti nuteistojo V. A. apeliacinį skundą, o prokuroro apeliacinį skundą – atmesti; nuteistieji L. S. , J. N. ir jų gynėjai prašė atmesti prokuroro apeliacinį skundą, nuteistasis E. Ch. , jo įstatyminė atstovė bei gynėja prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo V. A. apeliacinis skundas atmetamas, Vilniaus apygardos prokuratūros apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 2353/06 (01) nustatyta, jog V. D. mirties priežastimi buvo trauminis šokas, kuris išsivystė po dauginių kūno sumušimų, pasireiškusių dauginiais nubrozdinimais ir kraujosruvomis visame kūne, nosikaulių lūžių, dauginiais abipusiais šonkaulių lūžiais, dešinio plaučio ir kepenų sumušimu, uždaru kairės blauzdos abiejų kaulų lūžiu (t. 1, b. l. 44 – 51). V. D. mirties priežastimi buvo ne atskiri sužalojimai ar trauminiai poveikiai, kuriais tie sužalojimai padaryti, o visų nukentėjusiajam padarytų sužalojimų visuma. Bylose dėl nužudymų, kuriose kaltinamas ne vienas asmuo, būtina nustatyti kiekvieno iš jų dalyvavimo darant šį nusikaltimą laipsnį (bendrininko aktyvumo lygį atimant gyvybę) ir pobūdį (asmens funkcinį vaidmenį vykdant nusikalstamą veiką). Už tyčinį nužudymą atsako tik tie asmenys, kurių padaryti sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastimi, tačiau jei nukentėjusysis mirė nuo padarytų kūno sužalojimų visumos, už šias pasekmes atsako visi kūno sužalojimus padarę asmenys. Byloje nustatyta, jog L. S. , V. A. , J. N. ir E. Ch. , per ilgą laiko tarpą, pasityčiodami iš nukentėjusiojo V. D. , sukeldami jam dideles fizines ir dvasines kančias, t. y. kankindami jį, bendrais veiksmais padarė V. D. daugybinius kūno sužalojimus, kurių visuma su išsivysčiusiu mirtinai pavojingu trauminiu šoku, sukėlė nukentėjusiojo mirtį. Nuteistasis V. A. neneigia mušęs V. D. . Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme jis parodė, jog V. D. sudavė keletą smūgių, tą patį padarė ir J. N. bei E. Ch. , L. S. sudavė V. D. keletą smūgių lazda per kojas ir šonus. Visi keturi mušė V. D. gulintį ant žemės. Vėliau L. S. liepimu E. Ch. ir J. N. surišo J. P. , J. K. ir V. D. kojas virve ir prikabino prie automobilio. Jis sėdo prie L. S. automobilio vairo ir nuvažiavo prie miškelio bei grįžo atgal, tempdamas prie automobilio pririštus nukentėjusiuosius. Nuteistieji E. Ch. ir J. N. nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, patvirtino, jog visi keturi mušė V. D. , o vėliau V. A. vairavo automobilį ir tampė prie automobilio pririštus nukentėjusiuosius J. P. , J. K. ir V. D. . Nukentėjusieji J. P. , J. K. bei liudytojai J. K. ir R. K. taip pat nurodė, jog V. A. buvo kartu su L. S. įvykio metu, minėti asmenys patvirtino, kad V. A. vairavo automobilį, prie kurio buvo pririšti visi trys nukentėjusieji. Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu liudytojai J. K. ir R. K. atpažino V. A. , kaip asmenį, 2006 m. rugpjūčio 3 d. buvusį jų namuose kartu su L. S. (t. 2 , b. l. 10 – 11, 36 – 37), o nukentėjusioji J. P. atpažino V. A. , kaip asmenį, buvusį 2006 m. rugpjūčio 3 d. Kudarauskų namuose, mušusį nukentėjusįjį V. D. bei vairavusį automobilį, prie kurio buvo pririšti visi trys nukentėjusieji (t. 1, b. l. 117 – 118). Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad V. A. , kaip ir kiti nuteistieji, mušė ir kitokiais veiksmais žalojo V. D. . V. A. , kaip ir kitų nuteistųjų veiksmais padaryti sužalojimai nukentėjusiajam buvo priežastiniame ryšyje su pasekmėmis – V. D. mirtimi. Mušdamas V. D. bei tampydamas automobiliu prie automobilio kablio pririštą nukentėjusįjį, V. A. suvokė savo veiksmų pobūdį, pavojingumą, numatė, kad tokiais veiksmais sukelia kančias V. D. , todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p.

Nuteistasis V. A. apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės ir veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. dėl J. K. ir J. P. nežymaus sveikatos sutrikdymo, tačiau aukščiau išvardintų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė V. A. nusikalstamos veikos pobūdį ir laipsnį, teisingai kvalifikavo nuteistojo V. A. nusikalstamą veiką tiek dėl V. D. tyčinio nužudymo, tiek dėl J. K. ir J. P. nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras atsisakė prokuroro apeliacinio skundo dalies dėl pripažinimo nuteistojo E. Ch. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2006 m. rugpjūčio 4 d., 2.13 val., patikrinus alkoholio kiekį L. S. kraujyje, buvo rasta 1,23 promilių alkoholio (t. 2, b. l. 100), 2006 m. rugpjūčio 3 d., 23.40 val., patikrinus alkoholio kiekį V. A. kraujyje, buvo rasta 2,89 promilių alkoholio (t. 2, b. l. 101), 2006 m. rugpjūčio 3 d., 23.27 val., patikrinus alkoholio kiekį J. N. kraujyje, buvo rasta 1,17 promilių alkoholio (t. 2, b. l. 102). Tuo tarpu, beveik tuo pačiu metu, t. y. 2006 m. rugpjūčio 3 d., 23.30 val. patikrinus E. Ch. , jo kraujyje alkoholio nerasta (t. 2, b. l. 103). Vien tik nuteistųjų L. S. ir V. A. bendro pobūdžio parodymai, kad alkoholį 2006 m. rugpjūčio 3 d. vartojo visi asmenys, nepaneigia objektyviai užfiksuotų duomenų, t. y., kad 2006 m. rugpjūčio 3 d., 23.30 val. alkoholio E. Ch. kraujyje nebuvo rasta. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui – pripažino tik nuteistųjų L. S. , V. A. ir J. N. atsakomybę sunkinančia, nepripažindamas šios aplinkybės E. Ch. atsakomybę sunkinančia.

Prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria pripažinta L. S. , V. A. , J. N. , E. Ch. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jie prisipažino padarę nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra aplinkybės, parodančios teismui tuos teigiamus momentus, kurie mažina nusikalstamos veikos pavojingumą ir leidžia švelninti baudžiamąją atsakomybę. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tada, kai kaltininkas tai daro savo noru, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių. Ši aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo, prisipažinimas įvykdžius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą, pagal pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Byloje nustatyta, kad V. A. , J. N. , E. Ch. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, taip pat ir nagrinėjant bylą teisme iš esmės pripažino savo kaltę, parodė tiek apie savo, tiek apie kitų bendrininkų veiksmus nusikalstamų veikų padaryme. Nors nuteistasis V. A. savo apeliaciniame skunde teigia, kad ne dėl jo veiksmų mirė V. D. , tačiau tiek jis, tiek J. N. ir E. Ch. pakankamai išsamiai parodė apie jų objektyviai atliktus veiksmus, suduotus smūgius, prie automobilio pririštų nukentėjusiųjų tampymą, todėl laikytina, kad jie pripažino savo kaltę, nežiūrint subjektyvaus pačių nuteistųjų savo veiksmų ir jų pasekmių bei priežastinio ryšio įvertinimo. Taip pat byloje nėra aplinkybių, kurios paneigtų pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą apie tai, kad V. A. , J. N. , E. Ch. nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikaltimų. Prokuroro apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas.

Tuo tarpu, nuteistasis L. S. , pranešus jam apie įtarimą pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p. pirmosios apklausos metu savo kaltę visiškai neigė, nurodė, jog nematė kaip vyko muštynės, nei V. D. , nei J. P. , nei J. K. nesudavė nei vieno smūgio. Vėlesnių apklausų metu L. S. savo kaltę pripažino iš dalies, nurodydamas, jog V. D. sudavė vieną smūgį lazda per koją, kad suduotų kitus smūgius teigė neatsimenantis. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, L. S. nurodė, kad jokių veiksmų neprisimena, išgėrė neaiškaus alkoholinio gėrimo, po ko prarado atmintį, nežino iš kur atvažiavo kiti nuteistieji, neprisimena, ar sudavė V. D. per koją, ar tik norėjo tai padaryti. Iškilus abejonių dėl L. S. psichikos pilnavertiškumo, buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 47 nurodyta, jog tiriamasis šios ekspertizės metu elgiasi tendencingai, linkęs demonstruoti savo psichikos nevisavertiškumą, išsako padrikus suvokimo sutrikimų simptomus, aktyviai įrodinėja, kad neprisimena atskirų įvykio aplinkybių, negali nuosekliai papasakoti įvykio eigos bei nurodyti konkrečių savo veiksmų, tačiau tai neatitinka jokio lėtinio psichikos sutrikimo ar laikino psichikos veiklos sutrikimo diagnostinių kriterijų ir vertinama kaip tendencingas, gynybiškas elgesys su atskirų psichikos sutrikimų simptomų simuliacija, dominuojant atminties sutrikimų simuliacija. Minėtame ekspertizės akte konstatuota, jog L. S. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, dėl psichikos būklės jis galėjo visiškai suvokti nusikalstamos veikos pobūdį (savo veiksmų esmę) ir valdyti savo veiksmus. Įvykio metu L. S. buvo paprasto girtumo būsenoje (t. 5, b. l. 60 – 63). Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje taip pat nustatyta, kad kitų nuteistųjų parodymų apie nusikaltimo mechanizmą analizė leidžia kritiškai vertinti nuteistojo L. S. parodymus, kur jis teigia neprisimenąs įvykių aplinkybių, kadangi kiti nuteistieji, nors ir nežymiai painiojosi parodymuose, tačiau aiškiai tvirtino, kad L. S. nusikaltimo metu buvo sąmoningas. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas L. S. parodymus vertino vien tik kaip jo pasirinktą gynybos poziciją, siekį sumenkinti savo vaidmenį nusikalstamoje veikoje. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo laikyti, kad L. S. prisipažino ir nuoširdžiai gailisi įvykdęs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, todėl ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo nepagrįstai pripažinta nuteistojo L. S. atsakomybę lengvinančia.

Prokuroro apeliaciniame skunde prašoma griežtinti bausmes nuteistiesiems L. S. , J. N. , V. A. bei E. Ch. , pastarajam paskiriant realią laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems, nurodė, kad jie tarp kitų nusikaltimų įvykdė labai sunkų nusikaltimą, kuris sukėlė negrįžtamus padarinius, byloje nustatytos nuteistųjų atsakomybę sunkinančios ir lengvinanti aplinkybės, L. S. , J. N. , V. A. , E. Ch. nėra teisti, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašyti, visumoje nėra asocialūs asmenys bei, atsižvelgęs į padarytų nusikaltimų pavojingumo visuomenei laipsnį, nusikalstamos veikos apimtį bei padarinius, kaltės formą (tyčiniai nusikaltimai), padarė išvadą, kad L. S. , V. A. ir J. N. paskirta bausmė turi būti artima Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. numatytos sankcijos vidurkiui. Ši teismo išvada iš esmės yra teisinga, tačiau pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės minėtiems nuteistiesiems yra žymiai mažesnės negu straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos vidurkis. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes – L. S. , V. A. , J. N. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininkų asmenybes, L. S. , kurio atsakomybę sunkina dvi aplinkybės, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, paskirta bausmė turėtų būti ne mažesnė negu straipsnio, nustatančio atsakomybę už jo padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos vidurkis. Byloje nustatytos dvi V. A. ir J. N. atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl jiems paskirtos bausmės turi būti artimos straipsnio, nustatančio atsakomybę už jų padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos vidurkiui, nežymiai mažesnės už vidurkį.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę E. Ch. , vadovavosi Lietuvos Respublikos BK 90 str. 5 d. ir 91 str. 3 d. nuostatomis bei, atsižvelgęs į E. Ch. jauną amžių ir jį charakterizuojančią medžiagą, nuteistojo E. Ch. atžvilgiu taikė Lietuvos Respublikos BK 92 str. nuostatas bei paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo trejiems metams. Nors įstatymas leidžia nepilnamečiui asmeniui, nuteistam net ir už labai sunkaus nusikaltimo padarymą paskirtos bausmės vykdymą atidėti, tačiau įvertinus E. Ch. padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padarytas nusikaltimas yra ne tik labai sunkus, bet ir pats sunkiausias savo pasekmėmis – atimta žmogaus gyvybė, neantraeilį, pakankamai aktyvų E. Ch. vaidmenį nusikaltimo padaryme – E. Ch. mušė nukentėjusįjį V. D. rankomis automobilyje ir kieme, spardė jį kojomis, virve surišo nukentėjusiojo kojas, o kitą virvės galą prikabino prie automobilio, kuriuo buvo tempiamas nukentėjusysis, leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus E. Ch. laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis mažesnis už straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos vidurkį.

Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis apeliacinių skundų ribose teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str.1 p., 2 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 12 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria pripažinta L. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi.

L. S. , pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p., paskirti bausmę – laisvės atėmimą 13 (trylikai) metų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d., šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., 138 str. 2 d. 6 p., 140 str. 2 d. ir paskirti L. S. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 13 (trylikai) metų.

V. A. , pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p., paskirti bausmę - laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d., šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., 140 str. 2 d. (už J. K. nežymų sveikatos sutrikdymą), 140 str. 2 d. (už J. P. nežymų sveikatos sutrikdymą) ir paskirti V. A. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų.

J. N. , pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p., paskirti bausmę - laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d., šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., 140 str. 2 d. (už J. K. nežymų sveikatos sutrikdymą), 140 str. 2 d. (už J. P. nežymų sveikatos sutrikdymą) ir paskirti J. N. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų.

E. Ch. , pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p., paskirti bausmę - laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistojo V. A. apeliacinį skundą atmesti.