Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Raimundas Mikšta, sekretoriaujant Vildai Verikaitei, dalyvaujant prokurorei Loretai Šimkuvienei, kaltinamajam K. K., jo gynėjai advokato padėjėjai Viktorijai Skridailaitei-Gribėnienei, nukentėjusiajai A. S., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, besimokantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2015-06-05 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 str. 1 d., paskirta bausmė – 6 MGL dydžio bauda, baudos nesumokėjęs, teistumui neišnykus, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. 2015-03-16 apie 15 val., ties (duomenys neskelbtini) esančiu namu, turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą – mobilaus ryšio telefoną, pasinaudodamas A. S. palengvintu pasidavimu kitų asmenų įtakai, kilusiu iš jos ligos, bei žinodamas, kad A. S. yra labai patikli, nes Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu (proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) jis buvo pripažintas kaltu 2014-10-03 neteisėtai pasisavinęs A. S. telefoną, vėl pasinaudodamas jos palengvintu pasidavimu kitų asmenų įtakai, įkalbėjo A. S. trumpam paskolinti jam savo mobilaus ryšio telefoną ,,Samsung Galaxy S5“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 549,69 eurų vertės, paklausyti muzikos, melagingai žadėdamas jį grąžinti, nors to daryti nesirengė, o A. S. paprašius telefoną grąžinti, nubėgo, minėtą telefoną laikydamas savo striukės kišenėje, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą.

Motyvuojamoji dalis

BPK 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, sprendžiant, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinamas jų visetas, o ne atskiri duomenys. Tai sudaro prielaidas konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 24 d. nutartis Nr. 2K-43/2006).

Nors K. K. neigia savo kaltę dėl BK 182 str. 1 d. numatyto nusikaltimo – sukčiavimo, padarymo, tačiau, priešingai kaltinamojo tvirtinimui, byloje surinkti duomenys patvirtina jo veiksmuose buvus apgaulei, pasisavinant nukentėjusiosios turtą – mobilaus ryšio telefoną.

Kaltinamojo kaltę patvirtina pakankamai nuoseklūs ir išsamūs nukentėjusiosios A. S. parodymai, o neesminiai neatitikimai jos parodymuose, be kita ko atsižvelgiant į byloje esančio ekspertizės akto duomenis apie jos psichikos būklę ir praėjusį pakankamai ilgą laiko tarpą nuo nusikaltimo padarymo, nesudaro pagrindo juos vertinti kritiškai. Tiek nukentėjusioji, tiek pats kaltinamasis patvirtino tai, kad nukentėjusioji įvykio dieną 2015-03-16 buvo atvykusi į kaltinamojo namus, jie bendravo, buvo išėję į kiemą. Kaltinamasis nurodė palydėjęs nukentėjusiąją iki autobusų stotelės ir pasakęs, kad nebenori su ja bendrauti, tačiau pastaroji teigė, kad kaltinamasis jos iki stotelės nelydėjo, apie skyrybas jie nekalbėjo, ją atvykti pasikvietė pats kaltinamasis, kuris jiems vaikštinėjant jos telefonu klausėsi muzikos, o, kai jai reikėjo važiuoti namo, telefono jai nebeatidavė, ji bandė ieškoti kaltinamojo jo darbovietėje, buvo susistabdžiusi automobilį ir prašė jo vairuotojo pagalbos, tačiau K. K. surasti nepavyko. Tos pačios dienos vakarą nukentėjusiajai sulaukus iš darbo grįžusios motinos R. S., jos nuvyko į policiją ir parašė pareiškimą, kuriame nurodė analogiškas nusikalstamos veikos aplinkybes, kad ji davė savo pažįstamam pasinaudoti jos mobilaus ryšio telefono aparatu, o šis jo negrąžino, ir tai buvo ne pirmas kartas, kai K. K. pasisavino jos telefoną. Iš prijungtos baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad K. K. įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2015-06-05 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už 2014-10-03pirmojo nukentėjusiosios A. S. telefono pasisavinimą. Prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 1-1116-311/2015, 2015-05-21 teisiamojo posėdžio metu jis taip pat kaip ir šioje baudžiamojoje byloje nurodė 2014-10-03 nepasisavinęs nukentėjusiosios telefono, tačiau nagrinėjant šią baudžiamąją bylą jis visgi patvirtino, kad tą dieną nukentėjusiosios telefoną pasisavino, tačiau teigė, kad 2015-03-16 jos telefono nepagrobė. Šie kaltinamojo parodymų prieštaravimai, jų nenuoseklumas, atsižvelgiant į kitų baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų kontekstą, vertinami kritiškai. Baudžiamosios bylos Nr. 1-1116-311/2015, 2015-05-21 teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis išsakė frazę: „2015-03-16 ji man paskolino telefoną. Turiu lapuką.“. Atnaujinus įrodymų tyrimą ir apklausus kaltinamąjį dėl šių jo nurodytų aplinkybių, jis teigė tik pacitavęs nukentėjusiosios parodymus, kas vertintina kaip kaltinamojo gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nukentėjusioji nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nenurodė duomenų apie jokio lapuko buvimą, teigė tą dieną nepaskolinusi kaltinamajam telefono, o tik būdama jo namuose ir vaikštinėjant davusi jį K. K. paklausyti muzikos. Byloje esantis ekspertizės aktas patvirtina, kad nukentėjusiajai konstatuotas lengvas protinis atsilikimas. Dėl šios jos būklės jai būdingas palengvintas pasidavimas kitų asmenų įtakai, naivumas, patiklumas. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad telefoną kaltinamajam davė ir šį antrą kartą, nes juo pasitikėjo, klausė, ar jis šį kartą telefoną jai atiduos, o kaltinamasis jai patvirtino, kad atiduos, tačiau neatidavė, ir tokiu būdu, piktnaudžiaudamas nukentėjusiosios pasitikėjimu juo, tai yra A. S. juo pasitikėjus ir davus pasinaudoti telefonu, kaltinamasis telefono jai negrąžino. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos – sukčiavimo – esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti, pasireiškiantis objektyvios tiesos iškreipimu, nukentėjusiojo suklaidinimu, paskatinusiu nukentėjusįjį nenaudingai disponuoti turtu, bei kaltininko tyčia. Tai, kad kaltinamajam buvo žinoma apie nukentėjusiajai nustatytą diagnozę, patvirtina liudytojos R. S. parodymai. Nors kaltinamasis teigė apie tai nežinojęs, tačiau patvirtino, kad nukentėjusioji jam taip pat sakė, jog ji mokosi pagal palengvintą mokymosi programą. Teismų praktikoje turto užvaldymas piktnaudžiaujant kito asmens pasitikėjimu yra viena iš apgaulės formų. Be to, akivaizdu, kad savo pažado grąžinti A. S. mobilaus ryšio telefoną kaltinamasis neketino įvykdyti, kadangi nukentėjusioji iki šiol telefono nėra atgavusi. Aptartų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo kaltę pagrobus nukentėjusiosios naudotą mobilaus ryšio telefoną. Byloje esantys išrašai patvirtina, kad nukentėjusiosios naudotas mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) mobiliajame telefone 2015-03-16 veikė nuo 1.06 val. iki 13.02 val., tai yra beveik iki to laiko, kai, kaip nurodė pati nukentėjusioji, buvo pagrobtas jos telefonas, o laikotarpiu nuo 2015-04-14 iki 2015-04-22 mobiliajame telefone veikė telefono kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), bei laikotarpiu nuo 2015-04-01 iki 2015-07-23 mobiliajame telefone veikė telefono kortelės, kurių Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), priklausančios išankstinio apmokėjimo paslaugos sistemai, todėl nustatyti jų priklausomybės nėra galimybės.

Nukentėjusiosios parodymus apie įvykio aplinkybes patvirtino ir liudytoja apklausta jos motina R. S., kuri, nors įvykio metu įvykio vietoje ir nebuvo, tačiau grįžusi iš darbo susitiko su dukra, kuri jai papasakojo apie įvykį, su ja kartu vyko į policiją ir teisiamojo posėdžio metu nuosekliai papasakojo dukters jai nurodytas aplinkybes. Abejoti šiais liudytojos ir nukentėjusiosios parodymais teismas neturi pagrindo. Be to, iš byloje esančių duomenų apie K. K. administracinius baustumus matyti, kad kaltinamasis be kita ko, buvo baustas administracine tvarka už 2012-03-30 mobilaus telefono pagrobimą, 2015-03-23 nepilnamečio asmens pinigų, kuriuos šis kaltinamajam padavė telefono iš lombardo išpirkimui, pasisavinimą, 2015-05-11 apgaulės būdu žadant parduoti mobiliojo ryšio telefoną, už jį nukentėjusiosios pervestų pinigų pasisavinimą, 2015-05-19 apgaulės būdu žadant parduoti mobiliojo ryšio telefoną, už jį nukentėjusiosios pervestų pinigų pasisavinimą (1 t., b. l. 156 – 161). Šie administraciniai nusižengimai vertintini kaip kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga, tačiau iš šios medžiagos matyti, kad kaltinamajam būdingas toks veikimo būdas, tai yra svetimo turto užvaldymas, disponuojant mobilaus ryšio telefonais, be kita ko ir veikiant apgaulės būdu.

Byloje esančiu 2015-07-14 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusioji A. S. pateikė 2014-11-20 Judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartį ir garantinę pažymą. Nors iš pateiktų dokumentų matyti, kad mobiliojo ryšio įsigijimo sutartis sudaryta R. S. vardu, tačiau tiek pati nukentėjusioji, tiek liudytoja R. S. parodė, kad telefoną savo vardu liudytoja pirko tik dėl to, kad dėl jos dukrai nustatytos diagnozės, jai buvo sunku suprasti, ji tvarko ir dukters finansinius reikalus. Telefoną R. S. nurodė pirkusi ir padovanojusi dukrai Naujųjų metų proga, mokėjo už telefoną iš dukters gaunamos neįgalumo pašalpos, kadangi A. S., nemokėdama naudotis, jai atidavė savo banko kortelę. Byloje esantis 2015-03-26 išrašas dėl SIM kortelės naudojimo laikotarpiu nuo 2015-03-16 iki 2015-03-25 patvirtina, kad 2015-03-16 nuo 1.06 val. iki 13.02 val. šiame mobiliajame telefone veikė telefono kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), o liudytoja R. S. patvirtino, kad abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nurodytas „Tele2“ paslaugų teikimo sutartyje, naudojosi ji, tuo tarpu A. S. pirktame „Samsung Galaxy S5“ telefone naudojo IAP priklausančią „Tele2“ kortelę, taigi, nors telefonas buvo pirktas R. S. vardu, tačiau jis priklausė jos dukrai ir nukentėjusioji yra jos dukra, o ne ji pati. Pats kaltinamasis apklaustas teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad jo ir nukentėjusiosios A. S. susitikimo 2015-03-16 metu jis pas nukentėjusiąją matė mobilųjį telefoną „Samsung Galaxy S5“. Iš šių apibendrintų duomenų matyti, kad būtent A. S., o ne R. S., buvo faktinė pagrobto mobiliojo telefono naudotoja, todėl ir tiesioginė turtinė žala kaltinamojo nusikalstamais veiksmais yra padaryta būtent jai, o ne jos motinai, todėl A. S. yra tinkama nukentėjusioji. Manytina, kad tai, jog R. S. nepranešusi UAB „Tele2“, perleido telefoną naudotis savo dukrai, galimai tuo pažeisdama paslaugų teikimo sutarties sąlygas, yra civilinės teisės dalykas, ir vertinant šios situacijos kontekste, nesudaro pagrindo manyti, kad žala kaltinamojo veiksmais buvo padaryta R. S., o ne A. S..

Kaltinamojo K. K. veika piktnaudžiaujant nukentėjusiosios pasitikėjimu paėmus iš jos telefoną, o vėliau jo negrąžinus, kvalifikuotina pagal BK 182 str. 1 d., nes kaltinamasis apgaule užvaldė svetimą nukentėjusiajai A. S. priklausantį turtą.

Nukentėjusioji A. S. pareiškė 579 eurų civilinį ieškinį dėl nusikaltimu jai padarytos turtinės žalos atlyginimo. Nors iš byloje pateiktos su UAB „Tele2“ sudarytos sutarties matyti, kad telefoną savo vardu įsigijo nukentėjusiosios motina R. S., tačiau teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad faktiškai telefonu naudojosi A. S., liudytoja R. S. nurodė, kad įmokas už telefoną ji taip pat mokėjo iš dukters už neįgalumą gaunamos pašalpos pinigų, todėl manytina, kad kaltinamojo nusikalstamais veiksmais tiesioginė žala padaryta būtent nukentėjusiajai A. S., o ne jos motinai R. S., kuri tik faktiškai pasirašė sutartį ir naudojosi tik joje nurodyta abonentine kortele, ir A. S. yra tinkamai pripažinta civiline ieškove.

Nukentėjusioji patyrė turtinę žalą, kuri atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo veiksmų, jo nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su nukentėjusiosios patirta turtine žala. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad turtinę žalą sudaro 546 eurų telefono vertė ir 30 eurų atminties kortelės mokestis, tačiau pateiktoje 2014-11-20 Judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartyje nurodyta telefono vertė yra 549,69 eurų, o byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų telefone buvus atminties kortelę, civilinė ieškovė nepateikė jos įsigijimą bei vertę patvirtinančių duomenų, todėl laikytina, kad dalyje dėl 30 eurų atminties kortelės vertės civilinis ieškinys neįrodytas. Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant nukentėjusiajai A. S. 2014-11-20 Judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartyje nurodytą telefono vertę – 549,69 eurų.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais.

Kaltinamasis K. K. teistas už nukentėjusiosios A. S. mobilaus ryšio telefono pasisavinimą (1 t., b. l. 151), baustas administracine tvarka, be kita ko dėl mobiliojo telefono pagrobimo bei apgaulės būdu įgytų mobiliųjų telefonų (1 t., b. l. 156 – 161), jis dirba, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos ligoninės Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (1 t., b. l. b. l. 164), VšĮ Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (1 t., b. l. 166). Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į tai, kad jis padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į išvardytas aplinkybes, jam skirtina įstatymo sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, paskiriant BK 48 str. numatytus įpareigojimus, tuo bus pasiekti bausmės tikslai.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktina nepakeista.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 str., 305 str., 307 str.,

nusprendė:

K. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. ir nuteisti jį 1 (vieneriems) metams laisvės apribojimo, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei nėra būtina išvykti ryšium su darbu, tęsti darbą, mokytis arba būti registruotam darbo biržoje ir per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai A. S. turtinę žalą.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d. ir 9 d., 65 str. 2 d., paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2015-06-05 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyti subendrintą bausmę – 1 (vieneriems) metams laisvės apribojimo, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei nėra būtina išvykti ryšium su darbu, tęsti darbą, mokytis arba būti registruotam darbo biržoje ir per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai A. S. turtinę žalą ir 6 MGL dydžio, tai yra 225,96 Eur (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų ir 96 ct) baudą.

Į bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal 2015-06-05 Kauno apylinkės teismo nuosprendį.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą.

Nukentėjusiosios A. S. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš kaltinamojo K. K. nukentėjusiajai A. S. 549,69 Eur (penkių šimtų keturiasdešimt devynių eurų 69 ct) turtinės žalos atlyginimą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.